AS-602-346-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-346/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00078-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 10 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003 įvykdymo terminą iki 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriams mėnesiams. Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Inspekcijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. birželio 10 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įgyvendinimu.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 10 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003 įvykdymo termino pratęsimo kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nurodė, jog iš medžiagos pridėtos prie pareiškimo, matyti, kad pareiškėjui 2011 m. birželio 10 d. buvo surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50- 110610-00003, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2011 m. gruodžio 12 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, jog Inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. kovo 13 d., o pareiškėjas 2012 m. kovo 28 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą 24 kalendoriniams mėnesiams, grįsdamas savo prašymą Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.

Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, tuo tarpu dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Akcentavo, jog iš šio teisės akto matyti, kad kreiptis į administracinį teismą galima dviem atvejais: pirma, jei Inspekcija jau pratęsė minėtą terminą trims mėnesiams, tačiau jo vis tiek nepakaks reikalavimui įvykdyti, arba jei asmuo iš karto mano, kad reikalavimui įvykdyti reikia ilgesnio nei devynių mėnesių laikotarpio, tai asmuo gali iki nustatyto termino pabaigos kreiptis į administracinį teismą, prašydamas pratęsti Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą iki 24 mėnesių. Antra, jei Inspekcija atsisako pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, asmuo turi nuginčyti Inspekcijos atsisakymą, skųsdamas Inspekcijos veiksmus administraciniam teismui ir kartu su skundu prašydamas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą. Pabrėžė, jog abiem atvejais būtina kreipimosi į teismą sąlyga yra ta, kad reikalavimo įvykdymo terminas turi būti dar nepasibaigęs, nes pratęsti galima tik nepasibaigusį terminą. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymai pratęsti tokį terminą nenagrinėtini teismuose. Pažymėjo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 10 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003 įvykdymo iki 2012 m. kovo 13 d. terminas iki pareiškėjo kreipimosi į teismą yra pasibaigęs, todėl R. M. pareiškimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30 – 31), kuriuo prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl prašymo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog Statybos įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams.

Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pačiame įstatyme, skirtingai negu nurodo teismas, nėra nustatyta, kad prašymas pratęsti terminą turi būti paduotas nepasibaigus ankščiau nustatytam terminui.

Įstatyme nėra nurodyta kokios pasekmės atsiranda, jeigu institucijos nustatytas terminas pasibaigė ir asmuo kreipiasi į teismą, po nustatyto termino pasibaigimo, bet nepasibaigus naikinamajam terminui – 24 kalendoriniams mėnesiams. Mano, jog tokiu atveju, kai nepasibaigė naikinamasis terminas, teismas gali priimti prašymą dėl termino pratęsimo ir turi jį nagrinėti iš esmės. Tik po 24 mėnesių nebegalima termino pratęsti ir tuo pačiu nebegalima kreiptis į teismą, nes teismas negali pratęsti įstatymu nustatyto maksimalaus 24 mėnesių termino.

Tačiau, iki sueis 24 mėnesiai, teismas gali priimti ir svarstyti prašymus netgi ir tuo atveju, kai jie pateikti teismui po to, kai pasibaigė statybą leidžiančius dokumentus išduodančio subjekto nustatytas terminas. Teigia, jog įvertinus įstatyme nustatytą terminą kaip procesinį (šiuo atveju iki 24 mėnesių terminą gali pratęsti tik teismas), turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnyje nustatytos pasekmės. Tokiu atveju teisė paduoti prašymui gali būti atnaujinama CPK 78 straipsnio pagrindu.

Akcentuoja, jog teismas turėjo svarstyti, ar pagal bylos medžiagą jis pats neturėjo atnaujinti praleisto termino savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos yra matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Priduria, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 ir 34 straipsniai reglamentuoja tik skundo (prašymo) dėl akto panaikinimo ar veiksmo atlikimo padavimo terminą ir šio skundo (prašymo) padavimo atnaujinimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu, jog skundą atsisakoma priimti tada, kai jis nenagrinėtinas teismų.

Byloje nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. birželio 10 d. surašė reikalavimą pašalinti statybos padarinius Nr. REI-50-110610-000003 (toliau – ir Reikalavimas pašalinti statybos padarinius), kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. gegužės 30 d. surašytas Savavališkos statybos patikrinimo aktas Nr. SSA-50-110530-00016, padarinius. Reikalavimo įvykdymo terminas pareiškėjui vėliau Inspekcijos buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 13 d. Dar vėliau, 2012 m. kovo 26 d., pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Reikalavimą pašalinti statybos padarinius nuo nustatyto 2012 m. kovo 13 d. termino – 24 kalendoriniams mėnesiams.

Teismas savo ruožtu skundo atsisakymą priimti nagrinėti motyvavo tuo, jog kreipiantis į teismą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarius terminą, reikalavimo įvykdymo terminas turi būti dar nepasibaigęs, nes pratęsti galima tik nepasibaigusį terminą, be to, teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu nesutinka.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

ABTĮ 5 straipsnis inter alia įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis), atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (2 dalis), o teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (3 dalies 1 punktas).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų, o nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą) (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi, siekdamas įgyvendinti Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę – pratęsti jam nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, ar šis jo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, turėjo būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo tarpu nenustačius kitų skundo trūkumų – formos ar turinio – kaip tai numato ABTĮ, argi kitų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atvejų, kada atsisakoma priimti skundą, vien tuo pagrindu, kad reikalavimo įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs, teismas skundo atsisakyti priimti negalėjo, nes tai nėra procesinis terminas. Pažymėtina, jog procesiniu terminu, kurio praleidimas taip pat yra vienas iš atsisakymo priimti skundą pagrindų, laikytinas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai privalo ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant, arba privalo susilaikyti nuo tikrų veiksmų atlikimo, taip pat kuriam pasibaigus dalyvaujantys byloje asmenys gali įgyvendinti tam tikras procesines teises. Procesiniu terminu taip pat laikytinas tas terminas, per kurį asmuo gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad terminas, kurį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, praleido pareiškėjas nėra procesinis, bet yra įtvirtintas materialinės teisės nuostatose, o būtent – Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje. Akcentuotina, jog materialinėje teisėje įtvirtintų terminų praleidimas savaime nedaro juos praleidusių subjektų skundų nenagrinėtinais teismuose. Todėl pirmosios instancijos teismas, kaip ir minėta, visas šias aplinkybes, tarp jų ir – galimą materialinėje teisėje įtvirtino termino praleidimą kaip prašymo pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (ne)tenkinimo pagrindą bei tai, ar konkrečiu atveju įmanoma tokį terminą atnaujinti, turėjo išanalizuoti nagrinėdamas pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pagrįstumą.

Pasakytina ir tai, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis expressis verbis nenurodo, jog kreipimosi į teismą sąlyga yra ta, kad reikalavimo įvykdymo terminas turi būti dar nepasibaigęs, t. y. teisės normos dispozicijoje ši aplinkybė nėra įvardyta kaip teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlyga. Priešingai – minėtoji įstatymo nuostata apskritai neįtvirtina jokio galėjimo kreiptis į teismą dėl reikalavimo vykdymo termino momento laike, todėl teismas, darydamas minėtąją išvadą, turi ją išsamiai pagrįsti, neapsiribodamas bendro pobūdžio konstatavimu, jog pratęsti galima tik nepasibaigusį terminą, tokiu būdu įstatymo normas aiškinant ne sistemiškai, bet išskirtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, bei neteisėtai inter alia vadovaudamasis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan