2e12f256-0191-41bd-9262-ff04d5b95d2a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-245/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21366-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei nuteistajam D.

K. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 60 parų areÅ¡to bausme, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D.

K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; – iÅ¡ D. K. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760 Eur. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. apie 13.02 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,64 promilių alkoholio kraujyje).

2. Kauno apylinkės teismas, įvertinę byloje esančių įrodymų visumÄ , 2018 m. spalio 16 d. nuosprendyje konstatavo, kad D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus 60 parų areÅ¡to bausmę. Taip pat teismas įvertinęs byloje esančiÄ VÅ¡Ä® „E.“ pažymÄ apie automobilio „Volvo“ vertę, nusprendė iÅ¡ nuteistojo D. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti iki 45 parų bei nustatyti jÄ atlikti poilsio dienomis, taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės ir konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 2000 Eur. 3.1. Skunde keliamos abejonės dėl nuteistajam paskirtos areÅ¡to bausmės pagrįstumo ir teisėtumo. Nuteistojo nuomone jam paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir skirta pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnius.

Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Skiriama bausmė kaltam asmeniui turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius.

Skundo autoriaus nuomone, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir skiriant trumpesnį areÅ¡tÄ . O atsižvelgus į tai, kad augina nepilnametį sÅ«nų, kuriam yra 9 metai, areÅ¡to bausmę skirti atlikti savaitgaliais. 3.2. Taip pat skunde apeliantas nesutinka ir su konfiskuotino turto verte, nes jo manymu teismas nepagrįstai rėmėsi automobilio verte, kuriÄ pateikė VÅ¡Ä® „E.“. Pastarosios įmonės pateikta transporto priemones vertė yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nėra privaloma.

Jų duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobilių, todėl reali rinkos vertė nebūtinai yra tokia pati. Skunde apeliantas pažymi, kad transporto priemones prikimo – pardavimo sutartyje, transporto priemonės vertė yra 2000 Eur, todėl konfiskuotino turto vertė turėtų būti 2000 Eur.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, prokurorė siÅ«lė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo D. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su nuteistajam paskirta areÅ¡to bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti, remiantis jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Taip pat praÅ¡oma sumažinti konfiskuotino turto vertę. 6.1. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. 6.2.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgdamas į komentuojamo straipsnio nuostatas, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Taip pat teismas įvertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. K. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus bei tikslus, jo stadijas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. kaltu visiÅ¡kai neprisipažino ir dėl apdarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , anksčiau teistas 2 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre yra įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros/dispanserinę grupę nuo 2016 m. sausio 12 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Taip pat buvo atsižvelgta ir į tÄ aplinkybę, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

8. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sankcijÄ â€“ areÅ¡tÄ . Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu bei tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ pakeičiant jam paskirtÄ bausmę Å¡velnesne – 45 parų areÅ¡to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

9. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. Minėta, jog praeityje nuteistasis buvo teistas, administracine tvarka baustas taip pat ne kartÄ , jam yra nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Å ios aplinkybės neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – 60 parų areÅ¡tas yra per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Aptartas D. K. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiÅ«rį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus, todėl Å¡velninti jam paskirtos bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nuteistajam D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumas neginčijamas ir apeliaciniame skunde, tačiau nesutinkama su konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymu.

11. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl konfiskuotino turto nustatė, jog automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. K., todėl konfiskuoti šį turtÄ nėra pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis nusprendė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotinÄ vertę, nustatant, kad ji atitinka 3760 Eur. D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi automobilio verte, kuriÄ pateikė VÅ¡Ä® „E.“, nes pateikta transporto priemonės vertė yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Apeliantas nurodo, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog automobilio vertė yra 2000 Eur ir praÅ¡o konfiskuotino turto vertę sumažinti iki minimos 2000 Eur sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio vertė yra nustatyta, o Å¡iÄ aplinkybę nuginčijančių įrodymų nėra. Taip pat nepateikta ir apelianto minima automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuriÄ apeliantas teigė pateiksiÄ s, todėl apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertę.

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Giedrius Endriukaitis Danguolė Å iugždinytė