2022-07-21 Nr. DBT-63-3-61-3-00339-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-36/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00339-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Artūro Driuko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Europos socialinio fondo agentūros prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas Europos socialinio fondo agentūra pateikė teismui prašymą panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2021 m. gruodžio 21 d. administracinį sprendimą Nr. S-153614 (1.10 E) bei įpareigoti VĮ Registrų centrą grąžinti pareiškėjai be teisinio pagrindo gautas lėšas: 459,18 Eur delspinigių ir 28 231,38 Eur lėšų, apmokėtų pagal sąskaitas, iš viso – 28 690,56 Eur, bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško lėšų grąžinimo.

Prašyme nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą pareiškėjas yra įgijęs teisę iš VĮ Registrų centro neatlygintinai gauti registro duomenis bei informaciją savo funkcijoms atlikti. Nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo minėto įstatymo pakeitimas dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareiškėjas atsakovui iš viso sumokėjo 28 690,56 Eur. Tarp šalių kilęs ginčas dėl duomenų teikimo atlygintinumo buvo išspręstas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03149-2019-2) konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę pagal minėtą įstatymo nuostatą gauti duomenis iš VĮ Registrų centro neatlygintinai, o VĮ Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį pareiškėjui neatlygintinai. Atsižvelgdamas į šį teismo sprendimą, pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas su palūkanomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.240 straipsnio 1 dalį. VĮ Registrų centras 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-76591 (1.10 E) bei 2021 m. gruodžio 21 d. administraciniu sprendimu Nr. S-153614 (1.10 E) atsisakė grąžinti neteisėtai gautas lėšas.

Atsiliepime VĮ Registrų centras su prašymu nesutinka, teigdamas, jog tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo tapo aišku, kaip turi būti taikomos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, susijusios su subjektų, turinčių teisę gauti registro duomenis neatlygintinai, teisinio statuso vertinimu. Tik nuo teismo sprendimo priėmimo momento pareiškėjas įgijo teisę gauti registro duomenis neatlygintinai, todėl VĮ Registrų centras nuo 2021 m. gegužės 27 d. Juridinių asmenų registro duomenis pareiškėjui teikia neatlygintinai. Į teismą persikėlęs ginčo nagrinėjimas nepakeitė ankstesnės tarp šalių pasirašytos duomenų teikimo sutarties, pagal kurią pareiškėjas buvo įsipareigojęs už naudojimąsi registro duomenimis sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Pareiškėjui nevykdant šios pareigos, VĮ Registrų centras turėjo teisę be atskiro įspėjimo sustabdyti registro duomenų teikimą, taip pat reikalauti sumokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną apmokėti sąskaitą. Teigia, kad pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimus, vadovaujasi netinkamomis teisės normomis. Administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti ginčus dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs pareiškėjo skundą, suabejojo bylos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir su prašymu spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją.

Teismas nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro įstatų 7 punktą, įmonės veiklos tikslas – teikti administracines, viešąsias paslaugas ir įgyvendinti specialiuosius įpareigojimus tinkamai kuriant, tvarkant, plėtojant valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas, kurių tvarkytoja yra įmonė, ir tvarkant juose esančius duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme pateiktus viešojo administravimo bei viešųjų paslaugų apibrėžimus, VĮ Registrų centras priskirtinas prie viešąsias paslaugas teikiančių įmonių, jo veikla nėra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų vykdymu, todėl VĮ Registrų centras nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas VĮ Registrų centro sprendimą, reiškia reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo kyla iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių. Tokio pobūdžio ginčas laikytinas civiliniu teisiniu ginču, todėl administraciniams teismams jis yra neteismingas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pateiktu teismui prašymu pareiškėjas ginčija atsakovo VĮ Registrų centro atsisakymą grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas, pastarojo sumokėtas kaip atlyginimą už naudojimąsi viešo registro duomenimis pagal sutartį; taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą šias lėšas grąžinti pareiškėjui.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės nuo 2019 m. sausio 1 d. iš VĮ Registrų centro gauti registro duomenis neatlygintinai pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą buvo išspręstas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03149-2019-2). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę pagal minėtą įstatymo nuostatą gauti duomenis iš VĮ Registrų centro neatlygintinai, o VĮ Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį pareiškėjui neatlygintinai.

Nagrinėjamu atveju pateiktu prašymu pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo pareigos grąžinti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki pirmiau minėto ginčo išsprendimo teisme pareiškėjo sumokėtą atlyginimą (pinigines lėšas) už naudojimąsi viešo registro duomenimis pagal sutartį. Teisiniu šio reikalavimo pagrindu pareiškėjas nurodo Civilinio kodekso 6.240 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas išskirtinai tuo, kad, pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centras yra įgijęs turtą (pinigines lėšas) iš pareiškėjo be teisinio pagrindo. Taigi sprendžiant pareiškėjo inicijuojamą ginčą, turės būti nustatoma, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ginčo išsprendimo teisme pareiškėjo sumokėtą atlyginimą už viešo registro duomenų teikimą pagal sutartį galima laikyti kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas ir ar atsakovui kyla prievolė šias lėšas grąžinti pareiškėjui. Ginčai dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo kyla iš privatinių teisinių santykių, todėl atsakyti į klausimą, ar yra teisinės sąlygos išreikalauti turtą (sumokėtas pinigines lėšas) iš atsakovo pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias civilinės teisės normas, turi bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį ir esmę bei pareiškėjo pasirinktą savo turtinių interesų gynimo būdą, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Byla pagal pareiškėjo Europos socialinio fondo agentūros prašymą atsakovui VĮ Registrų centrui perduotina įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 25, 26, 29 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Europos socialinio fondo agentūros prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas