2e0bebf8-e6c4-453d-a90d-1b7bf6ee431e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2557-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01538-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; (S) 114.11; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4834-775/2014 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalus turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovėms V. K. ir A. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo vieÅ¡oji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės BUAB „Optimalus turto valdymas“ administratorius UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 3–6), kurį papildęs (1 t., b. l. 83–86) praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis 2013 m. birželio 10 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės V.

K. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2013 m. birželio 10 d. sudarytÄ susitarimÄ dėl įskaitymo, 2013 m. rugpjūčio 5 d. tarp atsakovių V. K. ir A. M. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį, buvusiÄ iki neteisėto sandorio sudarymo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad UAB „Optimalus turto valdymas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. 2012 m. lapkričio 8 d. atsakovė V.

K., tuo metu ėjusi įmonės direktorės pareigas, ir ieÅ¡kovė sudarė paskolos sutartį – įmonei suteikta 9 000 Lt paskola, ji turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta ir palÅ«kanos sumokėtos iki 2013 m. lapkričio 8 d. 2013 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovė ir V. K. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį – ieÅ¡kovė atsakovei už 9 315,36 Lt sumÄ perleido 94 169,61 Lt reikalavimo teisę į VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl įskaitymo. 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė V.

K. už 9 315,36 Lt perleido 94 169,61 Lt reikalavimo teisę į VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atsakovei A. M.. Atsiskaitant su kreditoriumi, su kuriuo atsiskaitymo terminas dar nebuvo pradelstas, ir perleidžiant dešimt kartų didesnę reikalavimo teisę nei įmonės skola, buvo sumažintas ieškovės turtas ir šiurkščiai pažeisti įmonės kreditorių interesai. Visi išvardinti sandoriai pažeidė visų ieškovės kreditorių interesus, kadangi reikšmingai sumažino įmonės planuojamas gauti pajamas.

Sandorių sudarymo metu, ieÅ¡kovė jau buvo nemoki. Atsakovė V. K. sudarydama sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga. Kitų kreditorių interesai taip pat buvo pažeisti ir atlikus įskaitymÄ , nes ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. V. K. nesÄ Å¾iningumÄ rodo ir tai, jog iki 2013 m. balandžio 9 d. ji buvo įmonės direktorė, todėl turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, tačiau vis tiek sudarė ieÅ¡kovės kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, be to, pasiraÅ¡ius 2013 m. birželio 10 d. reikalavimų perleidimo sutartį V.

K. net nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę, kuri buvo perleista. Atsakovė A. M. taip pat negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga reikalavimo teisės įgijėja – ji dirbo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ teisininke, tiek Å¡iÄ bendrovę, tiek ieÅ¡kovę siejo tie patys akcininkai, be to, atsižvelgiant į A. M. iÅ¡silavinimÄ , ji turėjo gerai suvokti aplinkybes, susijusias su sandorio sudarymu, ji turėjo pasidomėti sandoriu, kurio pagrindu reikalavimo teisę įgijo ankstesnis savininkas, turėjo pasidomėti, ar pradinis kreditorius – ieÅ¡kovė – iÅ¡ viso turėjo teisę perleisti reikalavimÄ .

Ginčijamo sandorio metu Kauno apygardos teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Atsakovė A. M. taip pat negalėjo nesuvokti, kad reikalavimÄ Ä¯gyja už beveik 10 kartų mažesnę kainÄ . Sudarius ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sandorį atsakovei A. M. taip pat nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę. Atsakovių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra naikintina kaip sandoris, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovė V.

K. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 42–46).Nurodė, kad nagrinėjamu atveju jos nesÄ Å¾iningumas negali bÅ«ti preziumuojamas, kadangi sandorių sudarymo metu atsakovė nebebuvo ieÅ¡kovės vadovė. Todėl nei ieÅ¡kovės finansinės padėties, nei santykių su kreditoriais atsakovė nežinojo. Reikalavimo teisių perleidimo kaina buvo nustatyta bendru Å¡alių susitarimu, laisva valia, ieÅ¡kovė atsakovei patvirtino, kad ieÅ¡kovė turi teisę sudaryti Å¡iÄ sutartį.

Šalių atliktas įskaitymas neprieštaravo teisės aktams ir buvo naudingas ieškovei, nes sumažėjo jos įsiskolinimų apimtis. Ginčijamas įskaitymas atliktas dar iki įsiteisėjant nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės ginčyti tarp atsakovių sudaryto sandorio, kadangi prievoliniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovę V. K., ieškovė negali būti laikoma atsakovės A. M. kreditore, kadangi ieškovė neturi jos atžvilgiu jokių turtinių reikalavimų, kylančių sandorio ar įstatymų pagrindu.

Atsakovė A. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 57–59).Nurodė, kad ji nėra ieÅ¡kovės skolininkė, o CK 6.66 straipsnis numato, jog kreditorius gali ginčyti tik skolininko, o ne trečiųjų asmenų sudarytus sandorius, todėl ieÅ¡kovė negali ginčyti tarp atsakovių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties. Siekdama restitucijos, ieÅ¡kovė privalo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , jo negali preziumuoti, nes atsakovė nėra ieÅ¡kovo skolininkė.

Atsakovė už reikalavimo teisę sumokėjo pagrįstÄ ir teisingÄ kainÄ , kadangi ir ankstesnis savininkas už tokiÄ kainÄ reikalavimo teisę buvo įgijęs iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė V. K. atsakovei A. M. patvirtino, kad sudaromas susitarimas nepažeidžia jokių teisės aktų ar sandorių. IeÅ¡kovės argumentai dėl nepagrįstai mažos reikalavimo teisės perleidimo kainos atmestini, kadangi skola perleidimo metu jau buvo pradelsta, todėl jos iÅ¡ieÅ¡kojimui reikalingos papildomos iÅ¡laidos, pardavinėti skolas ne už nominaliÄ jų kainÄ yra įprasta verslo praktika.

Sudarydama ginčijamÄ sandorį atsakovė veikė kaip privatus asmuo, o ne kokios nors įmonės atstovė ar verslininkė, todėl jai neturi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni nei paprastam asmeniui standartai. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei bankroto byla dar nebuvo iÅ¡kelta, o taip pat atsakovė neturėjo pareigos domėtis pirminio kreditoriaus finansine padėtimi, nes tai pažeistų ne tik sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, bet ir bÅ«tų reikalavimas atskleisti vidinę įmonės informacijÄ . Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 65–67).Nurodė, kad atsakovės V.

K. nesÄ Å¾iningumas negali bÅ«ti preziumuojamas dėl to, kad reikalavimo teisė jai buvo perleista už 10 kartų mažesnę kainÄ â€“ sutarties sudarymo laikotarpiu žiniasklaidos priemonės skelbė apie itin sudėtingÄ trečiojo asmens finansinę padėtį, todėl sandorio Å¡alims galėjo susidaryti įspÅ«dis, jog sumokėti 94 169,61 Lt sumÄ greitu metu trečiasis asmuo negalės. Net ir pagerėjus trečiojo asmens finansinei bÅ«klei skola nebÅ«tų padengta, nes trečiasis asmuo turi ne vienÄ kreditorių.

Be to, finansiniuose santykiuose reikalavimo teisė yra perleidžiama už sumÄ , ženkliai mažesnę nei jos vertė, ieÅ¡kovė vertina tik skaitinę trečiojo asmens skolos iÅ¡raiÅ¡kÄ , aritmetinį kainos ir skolos santykį, neįvertindamas sutarčių sudarymo metu egzistavusių aplinkybių, Å¡alių elgesio ir situacijos suvokimo, faktinių galimybių grÄ Å¾inti skolÄ . Sutarties laisvės principas civilinių teisinių santykių dalyviams leidžia laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė V. K. sudarydama sandorius, su ieÅ¡kove elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovė galėjo suprasti, kad ieÅ¡kovė pasiÅ«lė perduoti reikalavimo teisę į trečiÄ jį asmenį nesuėjus skolos terminui, siekiant pagerinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neturi teisės ginčyti tarp atsakovių sudarytos sutarties CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovė į atsakovę A. M. neturi jokių reikalavimo teisių. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (2 t., b. l. 4–10) patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino; pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 10 d. tarp ieÅ¡kovės BUAB „Optimalus turto valdymas“ ir atsakovės V. K. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2013 m. birželio 10 d. susitarimÄ dėl įskaitymo; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 5 d. tarp atsakovės V. K. ir atsakovės A.

M. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį; taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei BUAB „Optimalus turto valdymas“ perleistÄ reikalavimo teisę į VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 94 169,61 Lt; įpareigojo V. K. grÄ Å¾inti A. M. 9 000 Lt; priteisė iÅ¡ atsakovių po 3 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovių valstybei po 372,04 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikomas specialusis įstatymas – Ä®monių bankroto įstatymas.

Bankroto administratorius atstovauja ir įmonės, ir jos kreditorių interesus. Teismas nustatė, kad UAB „Optimalus turto valdymas“ bankroto byla iškelta 2013 m. rugpjūčio 23 d., todėl konstatavo, jog ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. 2013 m. birželio 10 d. ieškovė sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove – buvusia bendrovės direktore V. K., buvo nemoki, turėjo rimtų finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, nepaisant to, kad ginčijamų sandorių metu bankroto byla įmonei dar nebuvo iškelta, tačiau teismas sprendė, kad tuo metu įmonė faktiškai jau buvo nemoki.

Vėliau, 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , buvo konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindÄ pradėti nemokumo procedÅ«ras. Taigi, bÅ«dama nemokumo situacijoje, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovė patenkino tik vienos kreditorės V. K. reikalavimus, atsiskaitydama su Å¡ia kreditore, t. y. padengdama 9 000 Lt įsiskolinimÄ jai perleidžiamu reikalavimu į skolininkę VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir taip sumažindama ieÅ¡kovės galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Teismo vertinimu, abi Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos aktÄ , konstatavo, kad pasibaigė jų tarpusavio teisės ir pareigos dėl atitinkamų skolų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei V. K. iÅ¡skirtinai kaip ieÅ¡kovės buvusiai direktorei, buvo pasiÅ«lytas sandoris, naudingas bÅ«tent jai, o ne įmonei, todėl tai leidžia pagrįstai manyti, kad abi Å¡alys veikė suderintai ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių ir įmonės interesus, nes dėl sudarytų sandorių ieÅ¡kovės turto vertė labai sumažėjo.

Todėl konstatavo, kad nurodyti faktai ir aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta sÄ lyga – kreditorių interesų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir įrodymų, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovė V. K. nebuvo apdairi, siekė naudos sau, todėl sudarydama sandorį buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė A. M. taip pat negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga perleistos reikalavimo teisės įgijėja.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sudarant sandorius tiek su V. K., tiek su A. M., jos nereikalavo ir joms nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys perleidžiamÄ reikalavimo teisę (CK 6.104 straipsnis). Tokiu bÅ«du, susidaro įspÅ«dis, jog Å¡iais sandoriais sÄ moningai buvo siekiama, kad minėtas reikalavimas atsidurtų pas tokį asmenį, kuris nekeltų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimo. Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimas nepraėjus ir porai mėnesių, rodo Å¡alių siekį apsunkinti galimÄ ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybÄ .

Byloje konstatavus visas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, teismas pripažino negaliojančiais 2013 m. birželio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį ir susitarimÄ dėl įskaitymo. Nustačius, kad A. M. nebuvo sÄ Å¾ininga reikalavimo teisės įgijėja, teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sandorį pripažino negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas taikė restitucijÄ . Patenkinęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei ir valstybei priteisė lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 19–26) atsakovė A. M. praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju neįrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų jame nurodytų sÄ lygų visetas.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu 2. Pirmosios instancijos teismas neįrodė apeliantės nesÄ Å¾iningumo. Apeliantės darbinės pareigos niekaip negali bÅ«ti susijusios su ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis. Apeliantė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, veikė ne kaip verslininkė ar kurios nors įmonės atstovė, o kaip paprastas asmuo, todėl apeliantei neturi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni nei paprastam asmeniui standartai. Apeliantė buvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, gavo atsakovės V.

K. garantijas, kad ji turi teisę sudaryti sutartį, vykdyti visas sutartyje numatytas prievoles, taip pat, kad sutarties sudarymas ir vykdymas nepažeidžia jokio atsakovei V. K. taikytino teisės akto ar sudarytų susitarimų. Be to, sudarydama ginčijamÄ sandorį, apeliantė neturėjo jokio pagrindo ir jokios pareigos domėtis ieÅ¡kovės kreditoriais ir jų interesais, kadangi apeliantė neturi jokių sutartinių ar įstatyminių pareigų ieÅ¡kovės atžvilgiu. Ginčijamo sandorio tarp atsakovių sudarymo metu bankroto byla ieÅ¡kovei dar nebuvo iÅ¡kelta, be to, apeliantė sudarė sandorį ir įgijo turtÄ ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ V.

K.. Apeliantė už įsigyjamÄ turtÄ mokėjo sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ kainÄ , t. y. nemokėjo už jį mažiau, nei turtÄ vertino ieÅ¡kovė, kaip pradinis pardavėjas, ir atsakovė V. K., t. y. ji sumokėjo 9 315,36 Lt. Faktas, kad reikalavimo teisių įsigijimo kaina buvo beveik 10 kartų mažesnė už skolÄ , reiÅ¡kia ne atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , o sudėtingÄ Ä¯staigos finansinę padėtį. Egzistuoja įprasta praktika skolas pardavinėti su nuolaida, o ne už jų nominaliÄ kainÄ .3.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neįrodė atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumo. Apeliantės nuomone, sutartyse nustatyta kaina už reikalavimo teisių perleidimÄ yra sÄ Å¾ininga ir protinga, atitinkanti visų Å¡alių interesus. Ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu atsakovė V. K., kaip ieÅ¡kovės kreditorė, teisėtai naudojosi jai įstatymo suteikta teisių gynimo priemone. Ä®statymas nedraudžia įskaityti kreditoriaus reikalavimo, nesuėjus jo grÄ Å¾inimo terminui. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė V.

K. jau seniai nebebuvo ieškovės vadove, ji ieškovės atžvilgiu neturėjo jokių fiduciarinių pareigų. Reikalavimo teisių perleidimo kaina buvo nustatyta bendru ieškovės ir atsakovės sutarimu.4. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Ieškovės ir atsakovės V. K. sudaryta 2013 m. birželio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų, kadangi sandoris yra atlygintinis, atsakovė V.

K. su ieÅ¡kove pagal sutartį visiÅ¡kai atsiskaitė, t. y Å¡alys įskaitė vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius tarpusavio įsipareigojimus, tokiu bÅ«du sumažinant ieÅ¡kovės kreditorinių įsiskolinimų apimtį. Sandorio kaina yra adekvati, atitinkanti rinkos kainÄ . Nors teigiama, kad ginčijamų sandorių kaina neatitiko rinkos kainos, ieÅ¡kovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kokia bÅ«tų tikroji perleisto reikalavimo rinkos vertė, remiasi vien tik savo subjektyviais vertinimais, kad ji, nepriklausomai nuo aplinkybių, turi atitikti skolos dydį, ir deklaratyviais teiginiais, kad trečiasis asmuo negali bankrutuoti vien dėl savo „Žalgirio“ vardo.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė maksimalius ieÅ¡kovės reikalaujamų atlyginti iÅ¡laidų advokatai pagalbai dydžius ir tokio sprendimo nemotyvavo. Apeliantės nuomone, byla yra nesudėtinga, tipinė įmonių bankroto procedÅ«rose, naudoti Å¡abloniniai argumentai, bendri visiems atvejams tokio pobÅ«džio bylose, todėl abejotina, ar ieÅ¡kovės atstovas sugaiÅ¡o jo nurodytÄ laikÄ , suraÅ¡ant ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir kitus argumentus. Atlygintinos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti turi bÅ«ti mažinamos iki mažiausios galimos sumos.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 35–38) ieÅ¡kovė BUAB „Optimalus turto valdymas“, atstovaujama advokato Laimono Å ilerio, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantės argumentas, jog jos darbinės pareigos niekaip negali bÅ«ti susijusios su ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis yra nepagrįstas. Apeliantei turėjo bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni reikalavimai.

Visų pirma, reikalavimo teisės perleidimas savaime yra specifinis sandoris. Pati apeliantė nurodo, kad tai (skolų pardavinėjimas) yra įprasta verslo praktika. Paprastas pilietis, siekdamas sudaryti eilinį (buitinį-Å«kinį) sandorį, niekuomet nepirktų kreditorinio reikalavimo, nes tokia veiklos rÅ«Å¡is jam nėra pažįstama. Tuo tarpu asmuo, kuris turi tikslÄ gauti pelno, užsiimant vienokiu ar kitokiu verslu, sÄ moningai pasirenka jam priimtiniausiÄ verslo rūšį, t. y. tokiÄ , kurioje jis turi patirties, atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , mato perspektyvÄ , didesnes galimybes ar pan.

Ginčo atveju, asmuo, kuris už 9 315,36 Lt perka 94 169,61 Lt vertės piniginį reikalavimÄ , ne tik, kad turi verslo interesų, bet ir suvokia visas su tokiu sandoriu susijusias aplinkybes. Jis turi suvokti, kad jam pačiam su papildomomis iÅ¡laidomis bei konkrečiais teisiniais veiksmais reikės iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininko beveik 100 000 Lt, o taip pat nuspėti, jog iÅ¡ Å¡io sandorio jis turės naudos. Kitu atveju, toks sandoris apskritai nebÅ«tų sudaromas. Be to už reikalavimÄ sumokėta suma – 9 315, 36 Lt, nėra laikytina menka nei fiziniam, nei nedideliam juridiniam asmeniui.

Apeliantė dirbo AB Ūkio banko investicinės grupės teisininke, kas neginčijamai įrodo jos teisinį iÅ¡silavinimÄ . Tai, kad apeliantė suvokė visÄ situacijÄ ir tai, jog sandoriu tikrai kenkia konkrečiai ieÅ¡kovei, įrodo faktas, jog bendrovė Ūkio banko investicinė grupė siejama su V. R., kurio valdomos įmonės buvo pagrindinės krepÅ¡inio klubo Kauno „Žalgiris“ (skolininko, į kurį nukreiptÄ reikalavimÄ apeliantė pirko) rėmėjos, todėl, kaip teisingai nustatyta sprendime, apeliantė gerai suvokė aplinkybes, susijusias su sudaromu sandoriu.

Apeliantė tikrai žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį, o su atsakove V. K., iÅ¡ kurios ir pirko reikalavimÄ , dirbo viename pastate. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikoma ta Å¡alis (įgijėjas), kuris jam prieinamomis priemonėmis (apeliantės suinteresuotų pažįstamų ratas, susijusios įmonės, pažįstama teisės perleidėja, žinanti ieÅ¡kovės finansinę padėtį) domėjosi, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi įsipareigojimų, ar sandoriu nesiekiama nuslėpti tam tikrų aplinkybių, ar juo nebus pažeisti kitų kreditorių interesai ir kt.

Jei apeliantė iÅ¡ sandorio siekė pasipelnyti, sudarė jį tikėdamasi atgauti skolÄ , ji automatiÅ¡kai pripažįsta, jog nesilaikė jai taikytino reikalavimo aktyviai veikti, domėtis ir aiÅ¡kintis visas aplinkybes bei sandorio sudarymo tikslus iÅ¡ sutarties kontrahento pusės, sandorio pasekmes ir pan. Toks neveikimas ar nesidomėjimas vertinamas, kaip nesÄ Å¾iningumas, to pasekmėje neginčijamai egzistuoja apeliantės nesÄ Å¾iningumas CK 6.66 straipsnio prasme. Kaip sprendime yra nurodyta, apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, jog sudarant sandorius su atsakove V.

K., tiek V. K. sudarant sandorį su ieÅ¡kove, atsakovės nereikalavo ir joms nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys perleidžiamÄ reikalavimo teisę, kaip tai numato CK 6.104 straipsnis. Susidaro įspÅ«dis, jog Å¡iais sandoriais sÄ moningai buvo siekiama, jog minėtas reikalavimas atsidurtų pas kuo tolimesnį, tačiau pakankamai susijusį, kad jis suvoktų situacijÄ , asmenį, kuris iÅ¡ viso nekeltų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimo, ir toks reikalavimo perleidimas nepraėjus ir porai mėnesių, rodo Å¡alių siekį apsunkinti galimÄ ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybÄ .

Taip pat atmestini apeliantės argumentai apie tai, jog faktas, kad reikalavimo teisių įsigijimo kaina buvo beveik 10 kartų mažesnė už skolÄ , reiÅ¡kia ne atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , o sudėtingÄ Ä¯staigos finansinę padėtį. FaktÄ , kad skola yra susigrÄ Å¾intina, įrodo tai, jog VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu – krepÅ¡inio klubo Kauno „Žalgiris“ veikla, todėl Å¡ios įstaigos pabaiga iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ir paties krepÅ¡inio klubo pabaigÄ .

Nors krepÅ¡inio klubo Kauno „Žalgiris“ finansinė padėtis jau daugelį metų yra sudėtinga, tačiau klubas iki Å¡iol egzistuoja ir mažai tikėtina, kad jo veikla bÅ«tų nutraukta. Apeliantės paaiÅ¡kinimai, kad reikalavimo teisių įsigijimo tikslas buvo atgauti skolÄ , tačiau nebuvo tikėtasi atgauti skolos visa apimtimi, todėl reikalavimo teisė į jÄ pirkta su reikÅ¡minga nuolaida bei tai, kad teisminis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas visada yra susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis, apeliantės tikslas pirmiausiai yra dėl skolos grÄ Å¾inimo susitarti taikiu bÅ«du, nesikreipiant į teismÄ , yra banalÅ«s bei deklaratyvaus pobÅ«džio, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi faktinės aplinkybės leidžia spręsti prieÅ¡ingai – turėtas ne skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslas, o skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimo tikslas, ir tai teisingai pažymėta skundžiamame sprendime.

Apeliacinio skundo argumentai yra prieÅ¡taringi. Nėra suprantama, ko konkrečiai siekė apeliantė sudarydama sandorį, nes ji pati teigia, kad nesitikėjo finansinės naudos, tačiau iÅ¡ viso abejojo skolos atgavimo galimybe. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė net neplanavo atgauti skolos ir taip 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidė visų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, kadangi reikÅ¡mingai sumažino įmonės planuojamas gauti pajamas, kurios galėtų bÅ«ti panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Pažymėjo, kad juridinio asmens padėtis, kai jis tampa nemokus ir atsiranda stadijoje, kai jam keltina bankroto byla, susiklosto per ilgÄ laikotarpį – atsiranda eilė pradelstų skolų, kreditoriai kreipiasi dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, subjektas tampa nemokus visais atžvilgiais. Atsakovė V. K. ieÅ¡kovės direktore buvo iki 2013 m. balandžio 9 d., tuo tarpu bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta 2013 m. rugpjūčio 28 d. Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. K. puikiai žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir apeliantės teiginys, neva ginčijamų sandorių sudarymo metu V.

K. jau seniai nebebuvo ieÅ¡kovės vadove, yra paremtas elementariu neigimo principu. V. K. žinojo visas aplinkybes, susijusias su sandoriais (tiek pirmuoju, tiek antruoju perleidimu bei įskaitymu), ir žinant jos dvejopÄ ryšį su apeliante, yra neginčytina, jog ir V. K. apie sandorį bei jo priežastis ir bÅ«simÄ poveikį ieÅ¡kovei žinojo pakankamai, kad veiktų tyčia ir suvokdama, jog sudaro niekinį sandorį ir juo kenkia ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. Nepaisant to, kad ginčijamu sandoriu sudarymo metu bankroto byla ieÅ¡kovei dar nebuvo iÅ¡kelta, akivaizdu, kad tuo metu įmonė faktiÅ¡kai jau buvo nemoki.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti tuomet, kai paskolos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo suėjęs. Apeliantės teiginys, kad ginčijamų sandorių kaina neatitiko rinkos kainos, yra paremtas neigimo principu. BÅ«tent atsižvelgiant į realias galimybes susigrÄ Å¾inti skolÄ , įstaigos absoliutaus nemokumo nebuvimo faktÄ bei ateityje neabejotinai galimo skolininko galimybių skolÄ sumokėti, ir buvo konstatuota tai, jog skola yra realiai iÅ¡ieÅ¡kotina. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 40–44) atsakovė V.

K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra neįrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį ir 5 dalį. Atsakovės nuomone, tiek 2013 m. birželio 10 d., tiek 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyse nustatyta kaina už reikalavimo teisių perleidimÄ yra sÄ Å¾ininga ir protinga, atitinkanti visų Å¡alių interesus.

Nepaisant to, kad ginčijamu 2013 m. birželio 10 d. susitarimu buvo įskaitytas atsakovės V. K. reikalavimas ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartį, kurios grÄ Å¾inimo terminas dar nesuėjęs, toks įskaitymas negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu kreditorių interesus ir neteisėtu. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė jau seniai nebebuvo ieÅ¡kovės vadove, ji ieÅ¡kovės atžvilgiu neturėjo jokių fiduciarinių pareigų. Net jeigu atsakovei ieÅ¡kovės finansinė padėtis žinoma, tai neturi įtakos susitarimo dėl įskaitymo teisėtumui, kadangi skolininkui tapus nemokiam kreditorius turi teisę įskaityti skolininko reikalavimus.

Reikalavimo teisių perleidimo kaina buvo nustatyta bendru ieÅ¡kovės ir atsakovės V. K. sutarimu, laisva valia. Atsakovės nuomone, 2013 m. birželio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių interesų, kadangi sandoris atlygintinis, atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitė, sandorio kaina yra adekvati, atitinkanti rinkos kainÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad reikalavimo teisės į įstaigos skolÄ buvo perleistos už neproporcingai maÅ¾Ä kainÄ palyginus su gaunama nauda, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Reikalavimo teisių į įstaigos skolÄ perleidimo kaina negali bÅ«ti nustatoma pagal skolos nominaliÄ vertę, t. y. 94 169,61 Lt. IeÅ¡kovė vertina tik skaitinę skolos iÅ¡raiÅ¡kÄ , tačiau neanalizuoja faktinių galimybių susigrÄ Å¾inti skolÄ , įstaigos mokumo, pajėgumo skolÄ sumokėti ir pan. Nors teigiama, kad ginčijamų sandorių kaina neatitiko rinkos kainos, ieÅ¡kovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kokia bÅ«tų tikroji perleisto reikalavimo rinkos vertė. Trečiojo asmens finansinė bÅ«klė sunki, todėl reikalavimo teisių į skolÄ pardavimo vertė negali sutapti su skolos dydžiu, toks sprendimas neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje.

Be to, teismas nepagrįstai priteisė maksimalius ieÅ¡kovės reikalaujamų atlyginti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydžius ir tokio sprendimo nemotyvavo. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, tipinė įmonių bankroto procedÅ«rose, naudoti Å¡abloniniai argumentai, bendri visiems atvejams tokio pobÅ«džio bylose, todėl abejotina, ar ieÅ¡kovės atstovas sugaiÅ¡o jo nurodytÄ laikÄ suraÅ¡ant ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei kitus argumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 31–34) trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ klubas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4834-775/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad su apeliaciniu skundu, jame iÅ¡dėstytais praÅ¡ymais ir jų motyvais sutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti panaikintas.

Sutinka su apeliantės teiginiu, kad ji yra nesusijusi su sudarytu ginčijamu sandoriu. Apeliantė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, veikė ne kaip verslininkė ar kurios nors įmonės atstovė, o kaip fizinis asmuo, todėl jai neturi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni nei bonus pater familias standartai. Apeliantė buvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi bei gavo iÅ¡ atsakovės V. K. visas garantijas. Taip pat sutinkame su apeliantės argumentu, kad ji neprivalėjo domėtis ieÅ¡kovės teisiniu statusu, ar bendrovei yra keliama bankroto byla.

Ginčijamo sandorio tarp atsakovių sudarymo metu bankroto byla ieÅ¡kovei dar nebuvo iÅ¡kelta. Apeliantė teisingai nurodo, kad ji reikalavimo teises į trečiÄ jį asmenį iÅ¡ atsakovės V. K. įgijo už tokiÄ pačiÄ kainÄ , už kokiÄ Å¡ias teises buvo įgijusi V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės, t. y. už 9 315,36 Lt. Taigi, apeliantė už įsigyjamÄ turtÄ mokėjo sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ kainÄ , t. y. nemokėjo už jį mažiau, nei turtÄ vertino ieÅ¡kovė, kaip pradinė pardavėja ir atsakovė V.

K.. Pažymėjo, kad apeliantė už perleistÄ reikalavimo teisę į trečiÄ jį asmenį VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas sumokėjo atsakovei V. K. 9 315,36 Lt, tačiau teismas, taikydamas restitucijÄ , nepagrįstai įpareigojo atsakovę V. K. grÄ Å¾inti apeliantei 9 000 Lt, t. y. 315,36 Lt mažiau, nei priklauso. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė ir atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumo. Žiniasklaidos priemonėms skelbiant informacijÄ apie trečiojo asmens sunkiÄ finansinę padėtį, ieÅ¡kovė galimai manė, kad reikalavimo teisės perleidimas tenkintų ieÅ¡kovės interesus labiau, nei delsimas, laukiant, kol trečiasis asmuo įvykdys prievolę.

Be to, finansiniuose santykiuose neretais atvejais, reikalavimo teisė yra perleidžiama už sumÄ , ženkliai mažesnę nei jos vertė, kadangi reikalavimo perleidėjui sutarties sudarymo momentu yra reikalinga Å¡i pinigų suma, o įgijėjas reikalavimo teisę įsigyja investavimo tikslais, prisiimdamas rizikÄ . Nors atsakovei V. K. ieÅ¡kovės finansinė padėtis galėjo bÅ«ti žinoma, tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tai neturi įtakos susitarimo dėl įskaitymo teisėtumui, kadangi, vadovaujantis CK 6.140 straipsniu, skolininkui tapus nemokiam, kreditorius turi teisę įskaityti skolininko reikalavimus.

Sandoris tarp Å¡alių sudarytas laisva valia, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų normų. Be to, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo nereiÅ¡kė reikalavimo dėl 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp atsakovių pripažinimo negaliojančia. Kadangi teismas ginčijamu sprendimu minėtÄ sutartį pripažino negaliojančia, Å¡is teismo veiksmas vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).                 IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 8 d. sutartimi atsakovė V. K. ieÅ¡kovei UAB „Optimalus turto valdymas“ suteikė 9 000 Lt paskolÄ , kuriÄ Ä¯monė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 7–8). 2013 m. birželio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė už 9 315,36 Lt atsakovei V. K. perleido reikalavimo teisę į 94 169,61 Lt reikalavimÄ VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atžvilgiu (1 t., b. l. 9–10). Tos pačios dienos susitarimu dėl įskaitymo Å¡alys įskaitė paskolos sutarties pagrindu atsiradusį įsiskolinimÄ 9 315,36 Lt sumai ir už reikalavimo teisės perdavimÄ mokėtinÄ 9 315,36 Lt sumÄ kaip vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus (1 t., b. l. 13).

Atsakovė V. K. 94 169,61 Lt reikalavimÄ VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atžvilgiu už 9 315,36 Lt kainÄ 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido atsakovei A. M. (1 t., b. l. 11–12). IeÅ¡kovė BUAB „Optimalus turto valdymas“ ginčijo ieÅ¡kovės ir atsakovės V. K. sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu; pripažinus juos negaliojančiais, prašė pripažinti negaliojančiu ir tarp atsakovių 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytÄ Â reikalavimų perleidimo sandorį negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tokio ieÅ¡kinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais Å¡is, siekdamas iÅ¡vengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumÄ , pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtÄ ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visiÅ¡kÄ jo reikalavimo patenkinimÄ .

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).             Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino, sprendė, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovės ir atsakovės V. K. sudarytai reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai ir susitarimui dėl įskaitymo pripažinti negaliojančiais, o juo pripažinus negaliojančiais, nustačius atsakovės A.

M. nesÄ Å¾iningumÄ , pripažino negaliojančia Å¡i atsakovių sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis). Su priimtu sprendimu nesutinka atsakovė A. M.. Jos teigimu, byloje neįrodytas abiejų atsakovių nesÄ Å¾iningumas ir tai, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises. Su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.          Dėl apeliantės (atsakovės) A. M. nesÄ Å¾iningumo         Apeliantės teigimu, jai 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsigyjant iÅ¡ atsakovės V.

K. 94 169,61 Lt reikalavimÄ VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atžvilgiu už 9 315,36 Lt kainÄ , neįrodytas jos nesÄ Å¾iningumas. Apeliantės nuomone, jos darbinės pareigos niekaip negali bÅ«ti susijusios su ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis, sudarydama ginčijamÄ sandorį ji veikė ne kaip verslininkė ar kurios nors įmonės atstovė, o kaip paprastas asmuo, todėl jai neturi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni nei paprastam asmeniui standartai. Be to, ji neturėjo jokio pagrindo ir pareigos domėtis ieÅ¡kovės kreditoriais, už įsigyjamÄ turtÄ mokėjo sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ kainÄ .

Kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.          Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimas savaime yra specifinis sandoris. Atkreiptinas dėmesys į apeliantės apeliacinį skundÄ , kuriame ji pati nurodo, kad skolų pardavinėjimas yra įprasta verslo praktika. Pastebėtina, kad verslas yra veikla, kurios tikslas yra gauti pelnÄ . Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyta nuomone, kad paprastas pilietis, kokiu save įvardija apeliantė, nepirktų kreditorinio reikalavimo, nes tokia veiklos rÅ«Å¡is jam nėra pažįstama.

Tuo tarpu asmuo, kuris turi tikslÄ gauti pelnÄ , pasirenka jam priimtiniausiÄ verslo rūšį, t. y. tokiÄ , kurioje jis turi patirties, atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , mato perspektyvÄ bei didesnes galimybes ar pan. Apeliantė nurodo, kad reikalavimo teisių įsigijimo tikslas buvo atgauti skolÄ , nors, anot apeliantės, ir nesitikint skolÄ atgauti visa apimtimi. IÅ¡ apeliantės apeliacinio skundo spręstina apie tai, kad ji suvokia visas su tokiu sandoriu susijusias aplinkybes. Ji pati nurodo, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis norint iÅ¡sireikalauti skolÄ .

Taigi, vis tiek siekiant iÅ¡ to gauti pelnÄ . Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, kad nei atsakovė V. K., nei atsakovė A. M., įsigydamos minėtÄ reikalavimÄ , nereikalavo ir joms nebuvo perduoti dokumentai, perleidžiantys reikalavimo teisę (CK 6.104 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, asmuo, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, žino kam ir kokiu tikslu sudaro sandorį, kuo jis jam bus naudingas, suvokia ir tai, kad siekiant iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ bus reikalingi jÄ pagrindžiantys dokumentai, kurie neturi kelti jokių abejonių dėl jų tikrumo, teisėtumo, pagrįstumo ir pan.

Sutiktina su ieÅ¡kove, kad už reikalavimÄ sumokėta suma 9 315,36 Lt nelaikytina maža, ypač fiziniam asmeniui. Mokėdamas tokiÄ sumÄ ir sudarinėdamas reikalavimo perleidimo sandorį, asmuo suvokia jo sudarymo aplinkybes ir pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad  atsakovė A. M. dirbo Ūkio banko investicinės grupės, siejamos su V. R., kurio valdomos įmonės buvo pagrindinės krepÅ¡inio klubo Kauno „Žalgiris“, t. y. skolininko, į kurį nukreiptÄ reikalavimÄ pirko, rėmėjos, pažinojo atsakovę V.

K.. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė A. M. suvokė aplinkybes, susijusias su sudaromu sandoriu, žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį, todėl turėjo įvertinti galimas tokio sandorio pasekmes ir prisiimti galimÄ rizikÄ .Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog asmens sÄ Å¾iningumas civilinėje teisėje suprantamas, kaip asmens informuotumas apie tam tikrus faktus ir nepaisant visko tų faktų ignoravimas.

Vienu atveju įstatymas nustato reikalavimÄ asmeniui žinoti tam tikras aplinkybes ir faktus, kitu atveju – turėjimÄ Å¾inoti, t. y. pareigÄ aktyviai veikti, domėtis ir pan. Neveikimas ar nesidomėjimas gali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikoma ta Å¡alis (įgijėjas), kuri jai prieinamomis priemonėmis domėjosi ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi įsipareigojimų, ar sandoriu nesiekiama nuslėpti, tam tikrų aplinkybių, ar juo nebus pažeisti kitų kreditorių interesai ir kt., todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

Pažymėtina, kad sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Konkrečiu atveju dar kartÄ atkreiptinas dėmesys į nustatytas aplinkybes – apeliantės suinteresuotų pažįstamų ratas, susijusios įmonės, pažįstama teisės perleidėja, žinanti ieÅ¡kovės finansinę padėtį. Apeliantės teigimu, ji buvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties konkrečiais punktais jai buvo patvirtinta, kad atsakovė V.

K. turi teisę sudaryti sutartį, vykdyti visas sutartyje numatytas prievoles, taip pat, kad sutarties sudarymas ir vykdymas nepažeidžia jokio atsakovei V. K. taikytino teisės akto ar jos sudarytų susitarimų. Su Å¡iais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes minėtos sutarties nuostatos neįrodo konkrečių aplinkybių susižinojimo, domėjimosi sandoriu. Pačios apeliantės nurodymas, kad ji neturėjo pareigos domėtis ir aiÅ¡kintis visų aplinkybių, susijusių su sandorio sudarymu, nereikalavimas perduoti dokumentų, patvirtinančių perleidžiamÄ reikalavimo teisę, rodo, kad ji iÅ¡ tikrųjų nevykdė pareigos aktyviai veikti, o toks neveikimas ar nesidomėjimas vertinamas, kaip nesÄ Å¾iningumas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog faktas, kad reikalavimo teisių įsigijimo kaina buvo beveik 10 kartų mažesnė už skolÄ , reiÅ¡kia ne atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , o sudėtingÄ Ä¯staigos finansinę padėtį.

Nors krepÅ¡inio klubo Kauno „Žalgiris“ finansinė padėtis daugelį metų yra sudėtinga, tačiau klubas iki Å¡iol egzistuoja, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra realus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo motyvus, kurių visų teisėjų kolegija nekartoja, tačiau jiems pritaria, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė A. M., įsigydama perleistÄ reikalavimo teisę, nebuvo sÄ Å¾ininga ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis).

           Dėl atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumo Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog neįrodytas atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumas. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys nesÄ Å¾iningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (CK 6.67 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, paskolos, kuriÄ ieÅ¡kovė UAB „Optimalus turto valdymas“ turėjo grÄ Å¾inti atsakovei V. K., terminas Å¡alių sutartimi buvo nustatytas 2013 m. lapkričio 8 d., o ginčijamus sandorius, t. y. reikalavimo teisių perleidimo sutartį į VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas skolÄ ir tarpusavio skolų įskaitymo susitarimÄ Â ieÅ¡kovė ir atsakovė V.

K. sudarė 2013 m. birželio 10 d. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus (CK 6.140 straipsnis), tačiau nesutinka su apeliante, kad skolos įskaitymas konkrečiu atveju negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu kreditorių interesus ir neteisėtu, nes, anot apeliantės, įskaitymu nebuvo sumažinta ieÅ¡kovės turto vertė, kadangi įskaityta suma sumažėjo ieÅ¡kovės kreditoriniai įsiskolinimai.

IÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad sudarytu sandoriu ieÅ¡kovė padengė tik 9 000 Lt kreditorinį reikalavimÄ atsakovės V. K. atžvilgiu, tačiau turto vertė buvo sumažinta 94 169,61 Lt VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas skola, kas akivaizdžiai pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises ir interesus (1 t., b. l. 14, 16–17, 77–79). Kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, jog paskolos atsakovei V. K. grÄ Å¾inimas prieÅ¡ terminÄ ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams netgi naudingas, kadangi tokiu bÅ«du nustoja augti palÅ«kanos nuo pagrindinės paskolos sumos, užkertamas kelias ieÅ¡kovės įsiskolinimo didėjimui.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pažymėjo, kad palÅ«kanų nuo VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 94 169,61 Lt skolos ieÅ¡kovei ir nuo 9 315, 36 Lt ieÅ¡kovės skolos atsakovei V. K., paskaičiavimo skirtumas visiÅ¡kai paneigia apeliantės argumentus. Apeliantės teigimu, atsakovė V. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu jau seniai nebebuvo ieÅ¡kovės vadove. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė V. K. ieÅ¡kovės direktore buvo iki 2013 m. balandžio 9 d. (1 t., b. l. 19–21), bankroto byla iÅ¡kelta 2013 m. rugpjūčio 28 d. (1 t., b. l. 77–79).

Kolegijos nuomone, juridinio asmens padėtis, kai jis tampa nemokus, dėl ko jam keltina bankroto byla, susiklosto per ilgÄ laikotarpį. Tuo tarpu konkrečiu atveju nuo atsakovės V. K. atsistatydinimo iÅ¡ direktorės pareigų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo vos keturi mėnesiai, 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, iÅ¡analizuoti 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenys, kas patvirtina, kad atsakovė V. K. gerai žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir visas aplinkybes, susijusias su ginčijamais sandoriais.Vertinant susitariančių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ sandorį, paprastai nereikalaujama, kad jų žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad toks asmuo suprastų, jog sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ .

Protingu ir apdairiu, tai reiÅ¡kia – sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai teismas konstatavo atsakovės V.

K. nesÄ Å¾iningumÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad pati atsakovė V. K. priimto teismo sprendimo neskundė, vadinasi, su teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutiko. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamais sandoriaisTeisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad neįrodyta, jog ginčijamais sandoriais pažeidžiamos ieÅ¡kovės kreditorių teisės.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nors, kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus, tačiau skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų.

Todėl jeigu konkrečiu atveju yra nustatoma, kad be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais bankroto procese liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadai, kad kitų kreditorių interesai sandoriu buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013; kt.).

Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar iÅ¡liko toks pats, nėra teisiÅ¡kai lemianti ar reikÅ¡minga sprendžiant ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali bÅ«ti pažeidžiami kitais bÅ«dais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, tik keičiasi turto struktÅ«ra, tačiau kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieÅ¡kovės direktorius ginčijamus sandorius pasirašė 2013 m. birželio 10 d. įmonei jau esant nemokiai, nors tuo metu bankroto byla įmonei dar nebuvo iÅ¡kelta. Todėl Å¡iais sandoriais atsiskaitydama tik su vienu kreditoriumi, t. y. atsakove V. K., padengdama 9 000 Lt įsiskolinimÄ jai perleidžiamu reikalavimu į savo skolininkÄ VÅ¡Ä® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir taip sumažindama ieÅ¡kovės galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, ieÅ¡kovė pažeidė kitų kreditorių teises ir tokie jos veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė vertina tik skaitinę įstaigos skolos iÅ¡raiÅ¡kÄ , aritmetinį kainos ir skolos santykį, tačiau neanalizuoja faktinių galimybių susigrÄ Å¾inti skolÄ . Teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad galimybė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ veikiančios VÅ¡Ä® Kauno “Žalgirio“ rėmėjas yra reali. Be to, pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė teigia, jog jos tikslas gauti iÅ¡ sudaryto sandorio pelnÄ , taigi, pripažįsta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę.

Visos nurodytos aplinkybės, vadovaujantis įrodymų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008), leidžia pagrįstai manyti, kad skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti galima. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restitucijÄ , nepagrįstai atsakovę V. K. įpareigojo apeliantei grÄ Å¾inti 9 000 Lt, kai ji, kaip pažymėta ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje (1 t., b. l. 11–12), už perleistÄ reikalavimÄ sumokėjusi 9 315,36 Lt, todėl Å¡i sprendimo dalis patikslintina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoApeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė maksimalius ieÅ¡kovės reikalaujamų atlyginti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžius ir tokio sprendimo nemotyvavo. Anot apeliantės, byla nesudėtinga, tipinė įmonių bankroto procedÅ«rose, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki mažiausios sumos.IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai.

CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas byloje S. J. v. Lietuva).Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. IÅ¡vadÄ dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).

Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas.Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovas Å¡ioje byloje rengė ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 3–6), 2014 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo (1 t., b. l. 83–86). Atstovas dalyvavo 2014 m. balandžio 16 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuris užtruko 1 valandÄ 34 minutes (1 t., b. l. 80–81), 2014 m. birželio 3 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuris tęsėsi 9 minutes (1 t., b. l. 159–160), 2014 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris tęsėsi 1 valandÄ 55 minutes (1 t., b. l. 187–188), iÅ¡ viso teisme atstovavo 4 valandas (Rekomendacijų 8.18, 9 punktai).IeÅ¡kovės atstovas prašė teismo priteisti 2 500 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ (1 t., b. l. 176, 177), 3 000 Lt už 12 valandų atstovavimÄ civilinėje byloje (1 t., b. l. 178–179, 182–185) ir 1 000 Lt už pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo (1 t., b. l. 180–181), iÅ¡ viso 6 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis – po 3 250 Lt ieÅ¡kovės turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo dėl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas iÅ¡laidas vadovavosi tik pateiktais iÅ¡laidų dydžiais.

Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai priteistos kaip pasekmė, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys atsakovėms buvo visiÅ¡kai patenkintas, neatsižvelgiant į praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjama byla yra tipinė įmonių bankroto procedÅ«rose, tačiau, kaip minėta, už ieÅ¡kinio parengimÄ ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Rekomendacijomis turėjo teisę praÅ¡yti priteisti 3 000 Lt (8.2 punktas), o prašė priteisti 2 500 Lt.

Taigi praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija maksimalios rekomenduojamos sumos, be to yra ir 500 Lt mažesnė už maksimaliÄ . Todėl, apeliacinės instancijos nuomone, toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas yra pagrįstas.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 000 Lt už pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo parengimÄ . Kadangi konkrečiu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimu papildė ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl, kolegijos nuomone, už šį pareiÅ¡kimÄ priteistina 500 Lt (Rekomendacijų 8.15 punktas).

Sutiktina su apeliante, kad nepagrįstai priteistos visos praÅ¡omos iÅ¡laidos už atstovavimÄ teisme. Kadangi ieÅ¡kovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose iÅ¡ viso 4 valandas, jam už atstovavimÄ priteistina maksimali suma – 600 Lt (Rekomendacijų 8.18 punktas).Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ patikslinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a:           Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .           Patikslinti po restitucijos taikymo atsakovės V. K. grÄ Å¾intinos atsakovei A. M. sumÄ , t. y. įpareigoti V. K. grÄ Å¾inti A. M. 9 315,36 Lt (2 697,91 Eur).             Patikslinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus turto valdymas“, į. k. 136025113, priteista po 3 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos – iÅ¡ atsakovių V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus turto valdymas“, į. k. 136025113, priteisti po 1 800 Lt (521,32 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.                 Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas              Â