2e0ba8cc-adc9-4cf8-bf9e-e10258d3d124 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1165/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13800-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Kristinai Matijošaitienei, Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

nukentėjusiajam T. S., jo atstovams pagal įstatymÄ A. S. ir N. S., įgaliotam atstovui advokatui Linui Mažonui,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui J. S.,

galimai laiduotojai L. N.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ten pat, neteistas, 2019 m. vasario 20 d., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. 2022 m. balandžio 21 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neatsargiai važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimÄ važiuojant ta pačia kryptimi sustoti, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo kita transporto priemonė, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo antra eismo juosta ir partrenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal važiavimo kryptį per perėjÄ paspirtuku „Bolt“ važiavusį nepilnametį T. S., padarydamas jam žaizdÄ deÅ¡inio antakio srityje, nubrozdinimus aplink deÅ¡inę akį, deÅ¡inės ausies srityje, smakro srityje, kairės ausies srityje, deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų srityje, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės bei apatinės sienelių lūžį, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės bei iÅ¡orinės sienelių lūžį, kas nukentėjusiajam T. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ važiavo automobiliu antra eismo juosta (duomenys neskelbtini) g., o lygiagrečiai jo, pirma eismo juosta, važiavo troleibusas. Jo automobilis buvo ties troleibuso viduriu. Troleibusui pradėjus stabdyti, jis iÅ¡važiavo į priekį ir per perėjÄ paspirtuku važiavęs jaunuolis – nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilį, jo priekinį ratÄ , kuris buvo užvažiavęs ant perėjos.

Jaunuolis gulėjo ant žemės. Važiuodamas buvo be atÅ¡vaitų. Taip įvyko, kadangi buvo „akloji zona“ ir jis nespėjo sureaguoti į pėsčiÄ jį kelyje bei sustabdyti, troleibusas per greitai stabdė prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nematė, kas vyko už troleibuso. Matė perėjÄ , ji buvo pažymėta ir kelio ženklinimu – „zebru“. Dėl įvykio kaltas jis, nes nesilaikė taisyklių, nespėjo sustabdyti vairuotos transporto priemones, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , neįsitikino, kad joje nieko nėra.

Pasielgė neatsakingai. Po įvykio stovėjo prie nukentėjusiojo, matė, kad jis buvo nusibrozdinęs Å¡onus, galvÄ ir rankas. Laukė, kol atvažiuos policija. Nukentėjusysis su juo nieko nekalbėjo, pareigÅ«nams sakė, kad nieko neprisimena. Sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, nukentėjusysis pagrįstai praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . PraÅ¡o teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Galima laiduotoja yra jo draugė, pažįstami apie metus laiko. Pažįstami, nes jos vyras yra gimęs toje vietovėje, kur gimė jo tėvai.

Su ja nuolat bendrauja, ji jam daro įtakÄ , jos klauso, pasikalba kaip draugai, ji duoda patarimų, kur įsidarbinti Kaune, pakonsultuoja buities klausimais. SusiraÅ¡o kas antrÄ dienÄ , bendrauja telefonu. Mano, kad ji yra sÄ Å¾ininga moteris. Dirba kebabinėje pardavėja (duomenys neskelbtini), neturi sutuoktinio, turi du vaikus. Norėtų procesÄ baigti susitaikius su nukentėjusiuoju, bet jau vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu. Jis yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes neranda darbo, neturi specialybės. Mano, kad įvykio metu nukentėjusiojo elgesys taip pat buvo netinkamas, kadangi jis turėjo paspirtukÄ stumtis per perėjÄ .

Jei bÅ«tų to laikęsis, susidÅ«rimo nebÅ«tų buvę, bÅ«tų jį pastebėjęs. Tuo tarpu Å¡iuo atveju nukentėjusysis per perėjÄ paspirtuku važiavo dideliu greičiu. Ne jis jį nutrenkė, o nukentėjusiojo paspirtukas atsitrenkė į jo judančiÄ maÅ¡inÄ . Po susidÅ«rimo jis iÅ¡ karto sustojo.

Galima laiduotoja L. N. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teikia praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ji su kaltinamuoju yra draugai, juo pasitiki, žino, kad jis yra atsakingas asmuo. Mano, kad Å¡is įvykis atsitiko dėl iÅ¡siblaÅ¡kymo. Su kaltinamuoju bendrauja apie metus laiko, susitinka, bendrauja telefonu. Mano, kad jam daro teigiamÄ Ä¯takÄ , jie bendrauja apie viskÄ . Kaltinamasis pasakojo apie įvykį, ji jam sakė, kad galbÅ«t neapsižiÅ«rėjo. Mano, kad tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam trÅ«ko dėmesio Å¡io įvykio metu. Nukentėjusysis turėjo vestis paspirtukÄ , o ne juo važiuoti. Bet labiau kaltas dėl Å¡io įvykio yra kaltinamasis. Pati vairuoja 24 metus, nėra turėjusi eismo įvykių ir teisės jai nebuvo atimtos. Save apibÅ«dino kaip atsakingÄ , punktualiÄ asmenybę. Nėra teista, administracine tvarka nebausta. Mano, kad galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Jis geras žmogus.

Civilinio atsakovo atstovas J. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 4 000 Eur. Tokia suma yra maksimali, nes nukentėjusysis itin didelių iÅ¡gyvenimų įvykio metu nepatyrė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡tirti baudžiamojoje byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. pavasarį, tiksliai negali pasakyti datos, apie pietus, jis nusprendė su draugais važiuoti į futbolÄ . Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis iÅ¡sinuomojo „Bolt“ paspirtukÄ , juo važiavo iki maniežo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Toje vietoje nebuvo galima pastatyti paspirtuko, reikėjo ieÅ¡koti kitos vietos jį palikti. Arčiausia vieta buvo prie (duomenys neskelbtini). Tam, kad ten nuvažiuoti, jam reikėjo pervažiuoti (kirsti) (duomenys neskelbtini) gatvę, kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvės yra pėsčiųjų perėja. Ji yra be Å¡viesoforo. Jis atvažiavo prie perėjos, palaukė, kol sustos troleibusas, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta, ta, kuri arčiau Å¡aligatvio. Troleibusas sustojo jį praleisti. PrieÅ¡ingoje eismo juostoje tuo metu maÅ¡inų nebuvo. Kai troleibusas sustojo, jis pradėjo važiuoti paspirtuku per perėjÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę. Pravažiavo prieÅ¡ais sustojusį troleibusÄ ir prarado sÄ monę. Po to jau atsimena, kad sėdėjo ant bordiÅ«ro ir laukė greitosios. Prie jo buvo nepažįstamų žmonių, jie jį ramino. Po to buvo vežamas greitosios. Kai buvo ligoninėje, jam pasakė, kad jam yra nuskilęs kaulas deÅ¡inėje pusėje prie deÅ¡inės akiduobės. Maždaug vasaros viduryje jis pastebėjo, kad deÅ¡inėje pusėje, prie deÅ¡inio antakio, yra randas. Kad toje vietoje jam bÅ«tų siuvę, neatsimena. Dar iÅ¡ kairės ausies labai bėgo kraujas (1 t., b. l. 80–83).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra T. S. motina. Jos sÅ«nus 2022 m. balandžio 21 d. buvo sužalotas eismo įvykyje, įvykusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį perėjoje, važiuojantį paspirtuku, partrenkė ir sužalojo automobilis. T. S. jai viskÄ po įvykio papasakojo. Apie 13.30 val. jis „Bolt“ elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini) gatvėje privažiavo nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ketino per jÄ važiuoti į kitÄ gatvės pusę. P. L. gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pirma eismo juosta važiavęs troleibusas sustojo jį praleisti. Tada T. S., bÅ«damas tikras, kad yra matomas ir praleidžiamas, paspirtuku įvažiavo į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir važiavo tiesiai į kitÄ kelio pusę. Ä®važiavus į antrÄ eismo juostÄ , T. S. partrenkė P. L. gatve nuo S(duomenys neskelbtini) prospekto važiavęs automobilis. T. S. krito veidu į grindinį, prarado sÄ monę. VisiÅ¡kai atsitokėjo tik atvykus medikams. Buvo nuvežtas į LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. IÅ¡ gydymo įstaigos medikai paskambino jai. Ji skubiai atvyko į Kauno klinikas. T. S. buvo nustatyti žandikaulio ir akiduobių sienelių lūžiai. Jis buvo paguldytas į Kauno klinikų stacionarÄ (1 t., b. l. 89–90).

Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., Kaune, P. L. gatvėje, ji vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta. Artėdama prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė perėjoje iÅ¡ kairės pusės pagal jos važiavimo kryptį į važiuojamÄ jÄ kelio dalį elektriniu paspirtuku įvažiuojantį paauglį.

PrieÅ¡ perėjÄ pirmoje eismo juostoje, prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, buvo sustojęs jį praleisti troleibusas. Paspirtukininkas, galimai bÅ«damas tikras, kad jį visi praleidžia, įvažiavo nestabtelėjęs į važiuojamÄ jÄ dalį ir, važiuodamas toliau, antroje eismo juostoje buvo partrenktas sidabrinės spalvos lengvojo automobilio. Ji iÅ¡ karto sustojo antroje eismo juostoje, įjungė avarinį Å¡viesos signalÄ . Po smÅ«gio paspirtukas nukrito pirmoje eismo juostoje, o paspirtukininkas atsidÅ«rė antroje eismo juostoje.

Jis sukniubo krÅ«tine ant važiuojamosios dalies, buvo kažkiek laiko be sÄ monės. Taip pat prie partrenkto paspirtukininko buvo priėjęs jį partrenkusio automobilio vairuotojas. Jį buvo iÅ¡tikęs Å¡okas. Ji jam pasakė, kad matė eismo įvykį ir galės paliudyti policijoje. Pradėjo bÅ«riuotis žmonės. Kažkas iÅ¡kvietė telefonu greitÄ jÄ ir policijÄ . Partrenktas paspirtukininkas pradėjo atsigauti. Žmonės jam padėjo nueiti iki Å¡aligatvio. Prie perėjos stovėjusio troleibuso vairuotoja prašė patraukti paspirtukÄ nuo kelio, nes jai trukdė pravažiuoti.

Vėliau kažkas paspirtukÄ patraukė į Å¡aligatvį. Paspirtukininko galva buvo kruvina. Maždaug po 10 min. po įvykio atvyko policijos patruliai. Ji pasakė, kad matė įvykį, paliko savo kontaktinį telefono numerį. Jos supratimu, didesne dalimi kaltas yra automobilio vairuotojas, kadangi nepraleido nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje važiavusio paspirtukininko, kai gretimoje tos pačios krypties eismo juostoje stovėjo paspirtukininkÄ praleidžiantis troleibusas. Paspirtukininkas, įvažiuodamas į perėjÄ , privalėjo nulipti nuo paspirtuko ir jį persivesti į kitÄ važiuojamosios dalies pusę.

Taip pat turėjo įsitikinti, kad jį visi mato ir jis yra praleidžiamas (1 t., b. l. 94–95).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val. ji vairavo UAB „Kauno autobusai“ (duomenys neskelbtini) -ojo marÅ¡ruto troleibusÄ â€žSolaris Trollino“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta. Pravažiavusi sankryÅ¾Ä su V(duomenys neskelbtini) gatve, stabtelėjo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nes deÅ¡iniajame Å¡aligatvyje prie perėjos su „Bolt“ paspirtuku sustojo paauglys berniukas.

Sustojusi dirstelėjo pasižiÅ«rėti per veidrodėlius į troleibuso salonÄ , norėdama pamatyti, kas ketina iÅ¡lipti stotelėje. Tada iÅ¡girdo didelį trenksmÄ ir pamatė gatvėje partrenktÄ minėtÄ paspirtukininkÄ . Jį kliudęs „MB“ modelio automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Berniukas su „Bolt“ paspirtuku taip pat atsidÅ«rė antroje eismo juostoje. Ji matė, kad paspirtukininkÄ partrenkęs automobilis nesiÅ¡alina, liko įvykio vietoje. Keliolika sekundžių pastovėjusi, ji važiavo toliau, sustojo stotelėje iÅ¡leisti keleivius.

Tada savo mobiliuoju telefonu paskambino parko dispečerei, pranešė, kad matė, kaip perėjoje buvo partrenktas ir sužalotas paspirtukininkas. Jos tik buvo paklausta, ar pati nėra susijusi su Å¡iuo eismo įvykiu. Ji patvirtino, kad stovėjo ir praleido vaikÄ su paspirtuku, kai gretima antra eismo juosta važiavęs automobilis jį partrenkė. Dispečerė leido jai važiuoti toliau. Prie eismo įvykio vietos ji matė jau susibÅ«riavus daug žmonių, sužeistas paauglys vis dar tebegulėjo važiuojamoje dalyje.

Buvo akivaizdu, kad sužeistuoju bus pasirÅ«pinta. Ji pati nuvažiavo pagal priskirtÄ marÅ¡rutÄ toliau. Paties momento, kai paauglį su paspirtuku partrenkė automobilis, ji nematė, kadangi tuo metu per veidrodėlį stebėjo troleibuso salonÄ . Todėl negali pasakyti, ar, jį partrenkiant, jis važiavo paspirtuku ar jį stÅ«mėsi. Kai ji sustojo, paauglys su paspirtuku stovėjo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, stovėjo nulipęs nuo paspirtuko ir jį laikė už rankenos. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl paauglį berniukÄ partrenkusio automobilio vairuotojo kaltės, kadangi prieÅ¡ perėjÄ , kai gretimoje pirmoje eismo juostoje stovėjo jos vairuojamas troleibusas, nesustojo, neįsitikino, ar saugu, važiavo, partrenkė ir sužalojo paspirtuku judėjusį berniukÄ (1 t., b. l. 97–98).

2022 m. balandžio 21 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos – dviejų krypčių eismo kelio atkarpos, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūra. Antroje minėto kelio juostoje, 8,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rastas lengvasis automobilis „MB E250“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Nustatyti automobilio apgadinimai: ant dešinės pusės veidrodėlio ir priekinių durelių, dešinės pusės priekinio sparno rasta juodos spalvos dažų dėmė. Antros eismo juostos dešinėje, 0,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, 7 m atstumu nuo dešinio kelkraščio rastas 8 cm ilgio, 6 cm pločio baltos spalvos įrėžimas asfalto dangoje – galimai susidūrimo vietoje. Pirmoje eismo juostoje, kairėje pusėje, 2,9 m atstumu už pėsčiųjų perėjos rasta apie 40 cm ilgio, 8 cm pločio raudonos spalvos dėmė. Pirmos eismo juostos dešinėje, 8,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rasta paspirtuko kojelė ir įrėžimas asfalto dangoje šalia jos. Ant šaligatvio rastas gulintis žalios spalvos elektrinis paspirtukas su užrašu „Bolt“, kurio priekinis ratas išlūžęs, laikosi ant rato gaubto, paspirtuko rėmas apibraižytas. Stabdymo žymių ant pėsčiųjų perėjos ir kelio nepastebėta. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje pateiktose nuotraukose, taip pat sudarytas įvykio vietos planas. Nustatyta, kad įvykio vietoje eismas nereguliuojamas. Apžiūros metu kelio danga – asfaltas – buvo sausa, o matomumas geras. Po apžiūros elektrinis paspirtukas su užrašu „Bolt“ paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 15–30).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pilkos spalvos „Classe E“ modelio automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 38).

2022 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykį mačiusi L. V. paaiškino, kad paspirtuko vairuotojas važiavo dideliu greičiu, o automobilio vairuotojas važiavo nesustodamas (1 t., b. l. 42–43).

2022 m. birželio 3 d. pakvitavimas patvirtina, kad UAB „Bolt Service Lt“ įgaliotas atstovas atsiėmė elektrinį paspirtukÄ â€žBolt“ (1 t., b. l. 54–55).

2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamÄ skausmÄ Ä¯vertino 1 balu VAS skalėje, buvo sÄ moningas, kontaktiÅ¡kas, orientuotas, konstatuoti deÅ¡inės pusės visų akiduobės sienelių, žandinio ančio priekinės, lateralinės, medialinės sienelių lūžiai be ženklesnių dislokacijų, su rega susijusių skundų neturi, akių judesiai laisvi, neskausmingi visomis kryptimis, nesidvejina, Å«mios oftalmologinės patologijos nėra, nukentėjusysis stacionarizuotas į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 60–61).

2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 987/2022(02) nurodyta, kad iÅ¡vada suraÅ¡yta, remiantis LSMUL Kauno klinikų, kur 2022 m. balandžio 21 d. 14.25 val. po įvykio buvo pristatytas T. S., medicininiais dokumentais. Po įvykio T. S. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: žaizda deÅ¡inio antakio srityje, nubrozdinimai aplink deÅ¡inę akį, deÅ¡inės ausies srityje, smakro deÅ¡inėje, kairės ausies srityje, deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų srityje, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės bei apatinės sienelių lūžis, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės bei iÅ¡orinės sienelių lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., eismo įvykio metu partrenkiant T. S. automobiliu. Sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis nerodo, į kuriÄ kÅ«no vietÄ T. S. buvo suduotas pirminis smÅ«gis (1 t., b. l. 73–75). Â

III. Dėl V. S. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimÄ (pažeidimus) ir kad bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, Å¡iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).

Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , V. S. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir patvirtino, kad jis važiavo P. L. gatve, antra eismo juosta, o pirmoje važiavo troleibusas. Nurodė, kad jo automobilis prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ buvo ties troleibuso viduriu. VieÅ¡ojo transporto priemonės vairuotojai pradėjus staiga stabdyti, jis gerai nematė pėsčiųjų perėjos ir, į jÄ Ä¯važiavęs priekiniu ratu, pajuto, kaip į deÅ¡inį automobilio Å¡onÄ atsitrenkė nukentėjusysis. Taigi kaltinamasis neneigė nukentėjusįjį partrenkęs bÅ«tent pėsčiųjų perėjos zonoje.

Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jam reikėjo pervažiuoti (kirsti) P. L. gatvę, kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. VažiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto per nereguliuojamÄ Å¡viesoforu pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis atvažiavo prie perėjos, palaukė, kol sustos troleibusas, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) prospekto (duomenys neskelbtini) gatvės link.

Troleibusas važiavo pirma eismo juosta ir sustojo jį praleisti. Kai troleibusas sustojo, jis pradėjo važiuoti paspirtuku per perėjÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę. Pravažiavo prieÅ¡ais sustojusį troleibusÄ ir prarado sÄ monę, o vėliau atsimena tik tai, kaip sėdėjo ant kelio bordiÅ«ro. Liudytoja K. S. Å¡ias aplinkybes patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu parodydama, kad ji vairavo kaltinamojo ir nukentėjusiojo minėtÄ troleibusÄ , važiavo pirma eismo juosta ir ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pamatė sustojusį ir nuo paspirtuko nulipusį laukiantį paauglį, todėl sustojo jį praleisti.

Nors ji nurodė nemačiusi, kaip įvykio eismo įvykis, tačiau patvirtino, kad netrukus po to, kai pravažiavo pėsčiųjų perėjÄ , iÅ¡girdo didelį trenksmÄ ir pamatė gatvėje partrenktÄ minėtÄ paspirtukininkÄ . Jį kliudęs „Mercedes Benz“ modelio automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes. Ji paaiÅ¡kino, kad važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine antrÄ ja eismo juosta, kai ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pamatė perėjoje iÅ¡ kairės pusės pagal jos važiavimo kryptį į važiuojamÄ jÄ kelio dalį elektriniu paspirtuku įvažiuojantį paauglį.

PrieÅ¡ perėjÄ pirmoje eismo juostoje, jai prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, buvo sustojęs jį praleisti troleibusas. Paspirtukininkas, galimai bÅ«damas tikras, kad jį visi praleidžia, įvažiavo nestabtelėjęs į važiuojamÄ jÄ dalį ir, važiuodamas toliau, antroje eismo juostoje buvo partrenktas sidabrinės spalvos lengvojo automobilio. 2022 m. balandžio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad eismo įvykį mačiusi L. V. paaiÅ¡kino, jog automobilio vairuotojas važiavo nesustodamas.

Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, aptartus liudytojų nurodytus automobilio, partrenkusio nukentėjusįjį, išorinius požymius atitinka kaltinamojo vardu registruota transporto priemonė.

Liudytoja L. V. paaiÅ¡kino, kad po smÅ«gio paspirtukas nukrito pirmoje eismo juostoje, o paspirtukininkas atsidÅ«rė antroje eismo juostoje. Jis sukniubo krÅ«tine ant važiuojamosios dalies, buvo kažkiek laiko be sÄ monės. 2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 987/2022(02) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., eismo įvykio metu partrenkiant T. S. automobiliu. Ginčo dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«džio ir masto byloje nėra. Jis į gydymo įstaigÄ nuvyko iÅ¡ karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu iÅ¡vežtas iÅ¡ įvykio vietos.

Ä®vertinus byloje esančių ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuojama, kad V. S. 2022 m. balandžio 21 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neatsargiai važiuodamas (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta ir partrenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal važiavimo kryptį per perėjÄ paspirtuku „Bolt“ važiavusį nepilnametį T. S., padarydamas jam žaizdÄ deÅ¡inio antakio srityje, nubrozdinimus aplink deÅ¡inę akį, deÅ¡inės ausies srityje, smakro srityje, kairės ausies srityje, deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų srityje, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės bei apatinės sienelių lūžį, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės bei iÅ¡orinės sienelių lūžį, kas nukentėjusiajam T. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å i V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimÄ važiuojant ta pačia kryptimi sustoti, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo kita transporto priemonė, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir Å¡ie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kvestionavo ir nukentėjusiojo veiksmų atitiktį Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tačiau vis dėlto, teismo vertinimu, bÅ«tent V. S. veiksmai buvo bÅ«tinoji sÄ lyga eismo įvykiui kilti. IÅ¡ byloje esančio įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad eismo sÄ lygos įvykio dienÄ buvo geros bei neribojo kaltinamojo matomumo. Pėsčiųjų perėja buvo pažymėta ne tik kelio ženklinimu, bet ir kelio ženklu, kuris įrengtas salelėje, skiriančioje prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas, taigi jį kaltinamasis neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti. Å iame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus Å¡altinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo bÅ«dÄ , kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Nors nukentėjusysis iÅ¡ tiesų turėjo pareigÄ nulipti nuo paspirtuko kirsdamas pėsčiųjų perėjoje važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam einant pėsčiam bÅ«tų jį pamatęs, tėra jo iÅ¡sakyta prielaida. Å iuo atveju bÅ«tent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra jokio asmens, nesvarbu, ar jis ėjo pėsčias, ar važiavo paspirtuku.

Teismo vertinimu, kaltinamasis, negalėdamas matyti visos pėsčiųjų perėjos dėl pirmoje juostoje prieÅ¡ perėjÄ sustojusios didesnių gabaritų transporto priemonės (troleibuso), visais atvejais turėjo pareigÄ elgtis atitinkamai – sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir įsitikinti, kad joje jokių asmenų nėra, o to nepadaręs net ir matydamas prieÅ¡ perėjÄ sustojusiÄ kitÄ transporto priemonę, elgėsi neatidžiai, nerÅ«pestingai, pažeidė tokį reikalavimÄ imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerÅ«pestingumo sukėlė eismo įvykį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo negalimumo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje yra visos formaliosios sÄ lygos spręsti, kad V. S. gali bÅ«ti taikomas aptariamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas: jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiÅ¡kai (vien jo subjektyvus vertinimas dėl nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumo neeliminuoja jo kaltės pripažinimo fakto), nors buvo baustas administracine tvarka (nuobaudos galiojančios), vienÄ iÅ¡ nusižengimų padaręs jau po nagrinėjamo įvykio, tačiau administracines nuobaudas jis yra įvykdęs, o Å¡ie padaryti teisės pažeidimai nepriskiriami Å¡iurkÅ¡tiems. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 4 000 Eur neturtinės žalos, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinkantis.

Vis dėlto, vien Å¡ių formaliųjų kriterijų atitikimas nesuponuoja imperatyvo teismui taikyti kaltininkui atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi be Å¡ių jau iÅ¡dėstytų aplinkybių, bÅ«tina įvertini ir materialiÄ sias sÄ lygas – ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, ar laiduotojas gali bÅ«ti vertas teismo pasitikėjimo asmuo bei ar jis galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Ä®statyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė individualiai vertinti byloje esančias aplinkybes. Tačiau visgi teismų praktikoje nustatyti tam tikri kriterijai Å¡iam klausimui spręsti: asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , jos pavojingumÄ , jo nurodytÄ bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Vertinant materialiųjų kriterijų egzistavimÄ nagrinėjamoje byloje, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamajam jau kartÄ buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas – 2019 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Minėta nusikalstama veika buvo įvykdyta dar 2018 metais ir nėra niekaip susijusi su Å¡iame procese jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. PrieÅ¡ingai nei teigė prokurorė baigiamojoje kalboje, įstatymas nedraudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu asmenį, kuris anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tik sÄ lyga dėl pakartotinio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius negalimumo, esant joje nurodytiems atvejams). Taigi Å¡ioje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad naujÄ neatsargų nusikaltimÄ padaręs V. S. ateityje nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals.

Be to, kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. N. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ laiduoti už kaltinamÄ jį. Ji yra neteista, administracine tvarka bausta tik vienÄ kartÄ per penkerius metus už pakankamai seniai – 2020 m. padarytÄ administracinį nusižengimÄ , ji yra dirbanti, save apibÅ«dino kaip atsakingÄ , darbÅ¡tų asmenį. Vis dėlto, vien Å¡ios teigiamai galimÄ laiduotojÄ apibÅ«dinančios aplinkybės, nors ir sudaro pagrindÄ spręsti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nesuponuoja iÅ¡vados apie jos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Kaip nurodė pats V. S. bei galima laiduotoja, jie ryÅ¡ius palaiko tik apie metus laiko, bendrauja kaip draugai. Jie kartu negyvena, yra panaÅ¡aus amžiaus, kaltinamojo gyvenamoji vieta yra J(duomenys neskelbtini), o L. N. gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu, ji bÅ«na darbo reikalais (dirba kebabinėje pardavėja tiek (duomenys neskelbtini) tiek (duomenys neskelbtini)). Galima laiduotoja nurodė su kaltinamuoju bendraujanti telefonu, susitinkanti, tačiau be deklaratyvių teiginių apie jos daromÄ teigiamÄ Ä¯takÄ V. S., ji negalėjo Å¡ios aplinkybės pagrįsti. Pažymėtina, kad teismui pasiteiravus kaltinamojo, kokiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ iki Å¡iol L. N. jam darė jų bendravimo metu, jis ilgÄ laikÄ dvejojo pateikti atsakymÄ , tik pakartotinai klausiamas nurodė, kad ji jam pataria, kur geriau įsidarbinti (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat teikia patarimus buityje. Laiduotojos pasiteiravus, ar su kaltinamuoju kalbėjosi apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, Å¡i atsakė teigiamai, papildomai pažymėjo, kad jų pokalbio turinys pasireiÅ¡kė jos pasisakymu, kad jis galbÅ«t neapsižiÅ«rėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu akcentavo ir nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį įvykio metu. Pati turėdama teisę vairuoti 24 metus, laiduotoja kaltinamojo veiksmams nebuvo itin kritiÅ¡ka, teigė, kad tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajam trÅ«ko dėmesio įvykio metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir L. N. tarpusavio bendravimas, ryÅ¡ys ir tam tikras santykių palaikymas nėra pakankamas pagrindas BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sÄ lygų buvimui pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis, visų pirma, buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. PraÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pateikė tik po to, kai jam tapo žinoma aplinkybė, jog nėra formalių sÄ lygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Å ios bei aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti laiduotojos galimybėmis daryti akivaizdžiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis veikiau visomis priemonėmis siekia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo, nei yra įsitikinęs L. N. jam daroma akivaizdžia teigiama įtaka. Jų epizodinis bendravimas ir ryÅ¡ių palaikymas technologijų pagalba bei kartais susitinkant nėra pakankamas, norint padaryti asmeniui teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog L. N. galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. S. ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra negalimas.

V. Dėl V. S. skirtinos bausmės

Skirdamas V. S. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis.

V. S. padarė neatsargų baigtÄ nusikaltimÄ , sukėlusį nukentėjusiajam nepilnamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienÄ kurių padarė po nusikalstamos veikos, kuri jam inkriminuota Å¡ioje byloje. Jis nuo 2022 m. gegužės mėn. nevykdo oficialios darbo veiklos, nėra saistomas tvirtais Å¡eiminiais, socialiniais ryÅ¡iais, nėra įgijęs jokios profesijos, kuri sudarytų palankesnes sÄ lygas jam įsidarbinti. Vis dėlto, bÅ«tina įvertinti tai, kad kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia susirasti darbÄ ir užsiimti pozityvia veikla, o itin sunkių neigiamų pasekmių jo teisei prieÅ¡ingais veiksmais nukentėjusiajam nekilo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), daroma iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudÄ , kuri bÅ«tų artima minimaliam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jam skiriama bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai jas pažeidęs arba bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, o Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek Å¡ios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl Å¡ios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekiami kartu su bausme kaltinamajam neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. IÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis, atstovaujamas įgalioto atstovo advokato, Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ Ä¯vertino 7 000 Eur.

Neabejotina, jog dėl neteisėtų V. S. veiksmų nepilnametis nukentėjusysis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymÄ , kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kaltininko veiksmais, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri dėl nusikaltimų padaryto sveikatos sutrikdymo privalo bÅ«ti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems iÅ¡gyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis įvykio metu pats nebuvo itin rÅ«pestingas ir atidus – jis Å¡viesoforu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje važiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto važiuodamas paspirtuku, neįsitikinęs, kad judrioje gatvėje antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių ir, jei jų yra, kad jos yra sustojusios. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Be to, nors nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių, ilgalaikių liekamųjų Å¡io sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. 2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamÄ skausmÄ po įvykio įvertino 1 balu VAS skalėje, buvo sÄ moningas, kontaktiÅ¡kas, orientuotas, o jam konstatuoti deÅ¡inės pusės visų akiduobės sienelių, žandinio ančio priekinės, lateralinės, medialinės sienelių lūžiai be ženklesnių dislokacijų, su rega susijusių skundų jis neturėjo, akių judesiai laisvi, neskausmingi visomis kryptimis, nesidvejina, Å«mios oftalmologinės patologijos nėra (1 t., b. l. 60–61). Nors nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, tačiau po jam pritaikyto gydymo jokių sveikatos sutrikdymo ilgalaikių pasekmių neliko, iÅ¡skyrus, kaip nurodė pats ikiteisminio tyrimo metu, prie deÅ¡inio antakio likusį randÄ , kurį jis pats pastebėjo tik maždaug vasaros viduryje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko 2022 m. balandžio 21 d., net pačiam nukentėjusiajam Å¡is jo nurodomas randas nebuvo itin matomas. IÅ¡ 2022 m. gegužės 27 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad po įvykio jam nustatyta 1 cm žaizda deÅ¡inio antakio srityje, o 2022 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad duomenų apie papildomus objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra.

Byloje esantys duomenys – 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance group ADB“ pervedė 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, Å¡i suma yra adekvati ir pakankama nukentėjusiojo patirtam iÅ¡gÄ sčiui, dvasiniams iÅ¡gyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jam nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ , kompensuoti. PrieÅ¡ingai nei deklaratyviai teigė nukentėjusiojo įgaliotas atstovas teisiamojo posėdžio metu, teismų praktika, formuojama panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja prieÅ¡ingo vertinimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkiÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi ne tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas, tačiau ir sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu kaltinamasis yra nedirbantis, Å¡iuo nuosprendžiu jo neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam kils pareiga sumokėti paskirtÄ baudÄ , taip pat įvertinus jau aptartÄ nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir mastÄ , atsižvelgiant ir į paties nukentėjusiojo neatsargumÄ , sutikti su įgaliotojo atstovo teiginiais, kad draudimo bendrovės jau sumokėta 4 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kadangi bÅ«tent tokiÄ sumÄ draudimo bendrovė jau yra iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam, todėl jo civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, atmetamas.

VII. Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo T. S. įgaliotas atstovas advokatas L. M. prašė priteisti nukentėjusiojo T. S. naudai jo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. IÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad: 2023 m. sausio 23 d. A. S. minėtam advokatui sumokėjo 700 Eur už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ; 2023 m. vasario 22 d. – 150 Eur už advokato atstovavimÄ byloje; 2023 m. kovo 31 d. – 150 Eur už pasiruoÅ¡imÄ bylai ir atstovavimÄ byloje; 2023 m. balandžio 19 d. – 150 Eur už pasiruoÅ¡imÄ bylai ir atstovavimÄ byloje.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad civilinį ieÅ¡kinį sudaro 4 lapai, didžiÄ ja dalimi, jame cituojamos įstatymo nuostatos bei teismų praktika. 2023 m. sausio 31 d. teisiamasis posėdis truko apie 4 min.; 2023 m. vasario 22 d. teisiamasis posėdis truko apie 13 min.; 2023 m. kovo 31 d. teisiamasis posėdis truko apie 51 min.; 2023 m. balandžio 19 d. teisiamasis posėdis truko apie 19 min., taigi iÅ¡ viso bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie 1 val. 27 min., o už pasiruoÅ¡imÄ posėdžiams ir dalyvavimÄ juose atstovui nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ sumokėjo 450 Eur. Kartu su ieÅ¡kinio suraÅ¡ymu praÅ¡oma atlyginti advokato atstovavimo suma sudaro 1 150 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, V. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, ji buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį – jis Å¡iuo metu yra nedirbantis, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad praÅ¡omų atlyginti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra per didelis ir todėl mažintinas, iÅ¡ kaltinamojo nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymÄ A. S., atlikusiam mokėjimus įgaliotam atstovui, priteisiant 1 000 Eur turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

VIII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliekama nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.

2022 m. birželio 3 d. pakvitavimu elektrinis paspirtukas „Bolt“ buvo grÄ Å¾intas jo teisėtam savininkui – UAB „Bolt Service LT“. Kitų daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdeÅ¡imties) MGL, tai yra 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. sumažintÄ bausmę – 20 (dvideÅ¡imties) MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) dydžio baudÄ .

Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. SavanoriÅ¡kai sumokėjus baudÄ , banko kvitas turi bÅ«ti pateiktas teismo raÅ¡tinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriÅ¡kai, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

V. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iÅ¡ V. S. nukentėjusiojo nepilnamečio T. S. atstovo pagal įstatymÄ A. S. naudai 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė