2e0b212d-e96d-4428-a95d-2accdfc0efd6 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-13-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02370-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant V. Kamašinieneidalyvaujant ieškovei E. J., atstovui adv.

G. D.atsakovui A. J., atstovei adv. R. R.ekspertei R. V.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. J. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J., tretysis asmuo AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį E. J., tretysis asmuo AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dėl santuokos metu įgyto sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Å¡io turto padalijimo nutraukiant santuokÄ , Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. J. 2016-02-15 patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti E. J. ir A.

J. santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai Kl. pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., . (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendraus pagal bendrÄ Å¡alių susitarimÄ ; nustatyti, kad pasikeitus ieÅ¡kovės gyvenamajai vietai, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; priteisti iÅ¡ atsakovo po 175 EUR iÅ¡laikymÄ abiems Å¡alių nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise palikti transporto priemonę Hyundai i30, v.n. (duomenys neskelbtini) (vidurinė rinkos vertė 9000 EUR ), 83,95 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 62300 EUR ); padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo A.

J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę BMW 530 XD, v.n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. . (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 9000 EUR; reikalavimo teisę į D. V. 28 962 EUR sumoje; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 926,66 EUR piniginę kompensacijÄ už santuokos metu iÅ¡mokėtÄ kredito dalį kreditoriui AB „Swedbank“, atsakovo prieÅ¡inį ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas A. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės ir priteisti atsakovui 3000 EUR neturtinės žalos; vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ spręsti iÅ¡klausius nepilnamečių vaikų nuomonę bei pageidavimus; iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimÄ spręsti kartu su vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu; bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais nustatyti abiem tėvams ar vienam iÅ¡ jų tik tuo atveju, jeigu iÅ¡klausius vaikų nuomonę tam bus faktinis pagrindas; nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 83,95 kv. m. patalpÄ /butÄ , unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, priteisti E. J.

½ dalį patalpos/buto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini), ir A. J. ½ dalį patalpos/buto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini); reikalavimus pagal 2008-01-10 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 130 000 Lt sumai padalinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo lygiomis dalimis; automobilį Hyundai i30, v.n. (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei; automobilį BMW 530 XD, v.n. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui kompensacijÄ už grÄ Å¾intÄ kredito dalį ir grÄ Å¾intas palÅ«kanas; panaikinti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius . (duomenys neskelbtini); nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) ir gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti šį turtÄ Å¡alims lygiomis dalimis.Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėŠvenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

SantuokÄ , įregistruotÄ 2003-08-01 Vilniaus miesto CM skyriuje ( akto įraÅ¡o Nr. 1830 ) tarp A. J. ir E. J. nutraukė dėl ieÅ¡kovės kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko ikisantuokinės pavardes. Nustatė nepilnamečių vaikų R. J., (duomenys neskelbtini), ir A. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina. Nustatė, kad atsakovas su vaikais R. J. ir A. J. bendraus pagal bendrÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo nuo 2016-06-07 nepilnamečių vaikų R.

J. ir A. J. iÅ¡laikymui po 175 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė E. J.Žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., pripažino bendrÄ ja jungtine E. J. ir A. J. nuosavybe. Padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ ir E. J. priteisė: automobilį Hyundai i30, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9000 EUR, ½ dalį buto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini)., kurio dalies rinkos vertė 49500 EUR, ½ dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini), kurių dalies rinkos vertė 73500 EUR, bendrai turto 132000 EUR sumai;

A. J. priteisė: automobilį BMW 530 XD, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9000 EUR, ½ dalį buto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė 49500 EUR, ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių dalies rinkos vertė 73 500 EUR, bendrai turto 132 000 EUR sumai. Nustatė, kad A. J. ir E. J. lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į D.

V. skolÄ 105 000 Lt (30410,10 EUR) pagal 2008-07-10 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ ( AB „Swedbank“ ) sudarytÄ kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Priteisė iÅ¡ E. J. A. J. 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ E. J. 1256 EUR žyminį mokestį ir 11 EUR teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Priteisė iÅ¡ A. J. 1271 EUR žyminį mokestį ir 4,84 EUR teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisė iÅ¡ E. J. A. J. 2 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių argumentus susijusius su santuokos iÅ¡irimu nustatė, kad ieÅ¡kovė neginčija 2010 m. neiÅ¡tikimybės fakto, mano, jog tai buvo klaida, po ko Å¡alys siekdamos iÅ¡saugoti santykius dar kartu gyveno apie 4 metus, kol 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje ieÅ¡kovė galutinai nusprendė nutraukti santykius.

Atsakovui papraÅ¡ius dar kartÄ pabandyti iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jie 2015 m. du kartus buvo iÅ¡vykę ilsėtis, gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ , tačiau atsakovui sužinojus, jog tuo pat metu ieÅ¡kovė susitikinėja su Ukrainos piliečiu, su kuriuo palaiko santykius, Å¡alių santykiai galutinai nutruko. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei ieÅ¡kovei neįrodžius konkrečių atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo faktų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės. Ä®vertinęs santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir atsakovo iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino atsakovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo atsakovui.Nesant ginčo tarp Å¡alių dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgdamas į iÅ¡vadÄ teikiančių institucijų bei vaikų nuomonę, jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su motina, nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais Å¡alių susitarimu.

Atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ bei atsakovui neginčijant ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo vaikams dydžio, pirmosios instancijos teismas priteisė Å¡alių nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės po 175 EUR iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių argumentus nustatė, kad atsakovas nuo pat pradžios dalyvavo statant ginčo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kurio baigtumas buvo 67 proc. vertė jų dovanojimo ieÅ¡kovei metu (2004 m. kovo 3 d.) buvo 145 000 Lt (41994,90 EUR ). 2004-02-03 duomenimis pastatytos namo sienos, stogas, langai, durys, iÅ¡orės apdaila (medinės dailylentės), pertvaros iÅ¡ plytų, grindų nėra, taip pat nėra vidaus apdailos.

Nors 2004-08-10 buvo iÅ¡duotas pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (100)-11.73-169, realiai gyvenamasis namas visiÅ¡kai pastatytas nebuvo, nebuvo sutvarkyta aplinka, tai patvirtina Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, fotonuotraukos. Gyvenamojo namo statybai E. J. 2004-03-22 buvo suteikta paskola. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis turėjo asmeninių lėšų 2004-04-17 už 43 000 Lt pardavęs jam priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurias panaudojo ginčo namo statybai.

Žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jo apžiÅ«ros dienÄ , t.y. 2016-03-29, yra 147 000 EUR. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, žemės sklypo ir namo vertė nuo jų ieÅ¡kovės įsigijimo momento padidėjo net 3,5 karto ir toks padidėjimas galėjo įvykti tik dėl atliktų statybos, remonto darbų. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovei nepaneigus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog turtas – žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini)., buvo pagerinti iÅ¡ esmės, todėl jį pripažino bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe.Tarp Å¡alių nesant ginčo dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalijimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė automobilį Hyundai i30, v.n. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį BMW 530 XD, v.n. (duomenys neskelbtini).

Nenustatęs įstatyme numatytų pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, padalijo sutuoktinių turtÄ , t.y. butÄ /patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis. 2004-03-22 ieÅ¡kovės su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) sudarytÄ kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei buvo suteiktas 57 900 EUR kreditas namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, 2006-03-28 susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 120 147,19 EUR, 2007-07-10 susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 219 811,07 EUR, kurios įvykdymas užtikrintas žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu bei su A.

J. sudaryta laidavimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pripažino solidaria sutuoktinių prievole, kuri bus vykdoma Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatęs, kad ieÅ¡kovė pervedė pinigus skolininkui D. V., pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo apie paskolÄ yra paneigti, todėl pripažino, jog Å¡alys lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į D. V. 30 410,10 EUR sumai pagal 2008-01-10 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. J. prašė panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimÄ skundžiamoje dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ ja jungtine E. J. ir A.

J. nuosavybe atmesti; prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo atmesti, žemės sklypÄ (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), palikti asmenine E. J. nuosavybe, A. J. priteisiant iÅ¡ E. J. 13.028,08 EUR piniginę kompensacijÄ už santuokos metu iÅ¡mokėtÄ kredito dalį kreditoriui AB „Swedbank“; priteisti butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) asmeninėn E. J. nuosavybėn;

A. J. priteisiant iÅ¡ E. J. 10.126,34 EUR., piniginę kompensacijÄ už santuokos metu iÅ¡mokėtÄ kredito dalį kreditoriui AB „Swedbank“. Teismui nusprendus, kad atsakovui priteistinas turtas natÅ«ra – pripažinti atsakovo prievolę AB „Swedbank“ pagal 2004-03-22 kredito sutartį bei 2007-07-10 susitarimÄ prie 2004-03-22 kredito sutarties solidaria ir proporcingai priteistam turtui paskirstyti prievolę bankui; A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti reikalavimo teisę į D. V. gauti 30.410,10 EUR ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 15.205 EUR kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ reikalavimo teisę bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ , teismų praktikai prieÅ¡taraujantį, Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ pripažindamas, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes atsakovas nepateikė jokių jos neiÅ¡tikimybės fakto įrodymų.

Å iuo atveju santuoka pripažintina iÅ¡irusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jau prieÅ¡ 5-6 metus, tarp Å¡alių neliko bendrų tikslų, planų dėl Å¡eimos ateities, sutuoktiniai bendravo formaliai ir tik dėl vaikų, todėl darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. IeÅ¡kovė pripažino, kad dėmesio ir bendravimo su atsakovu stoka, jo nuolatiniai iÅ¡vykimai ir užsidarymas savyje, sukėlė jai vieniÅ¡umo jausmÄ , dėl ko ji bendravimo ieÅ¡kojo su kitais žmonėmis, tame tarpe ir su ieÅ¡kovo nurodytu vyru, kuriam atsakovas pradėjo be pagrindo pavyduliauti.

Tai, kad atsakovas rado sutuoktinės susiraÅ¡inėjimus su kitu vyriÅ¡kiu, neįrodo jos neiÅ¡tikimybės fakto. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė faktines santuokos iÅ¡irimo priežastis, atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir vaistais tuo pačiu metu, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesio teisiÅ¡kai neįvertino. IeÅ¡kovės elgesys traktuotinas tik kaip nusivylimas nesusiklosčiusiais Å¡eimyniniais santykiais, dėl nuolatinio pagarbos ir lojalumo nebuvimo, dėl sutuoktinio laisvo bÅ«do elgesio, negrįžimo namo po kelias paras, piktnaudžiavimų ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Nesant pagrindo pripažinti jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui, taip pat laikytinas nepagrįstu.

Apeliantė pažymi, jog atsakovas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė neva tai dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡irusi santuoka, kokius patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, kaip dėl to buvo sutrikdyta jo psichinė sveikata.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) teismo buvo pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti logikai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, atsakovo buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Å iuo atveju buvo lyginamos 2004 m. ir 2016 m. turto rinkos vertės, neeliminuojant nekilnojamo turto rinkos pokyčių įtakos, nors praėję yra 12 metų ir visiems yra žinoma kaip sparčiai kilo nekilnojamo turto kainos per šį laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas turėtų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje.

Å venčionių rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino kokia konkrečiai buvo atliktų pagerinimų vertė, nors byloje iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nebaigto statyti, 67 proc. baigtumo, namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-02-13 lygi 269.000 Lt, o 100 proc. baigtumo namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-08-02 lygi 440000 Lt, t.y. padidėjo 171000 Lt suma, kuri iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės iÅ¡ banko paimtos paskolos sumÄ (200000 Lt). Likę 29 000 Lt paskolos panaudoti gerbÅ«viui iki 2004-11 mėn. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neįrodė esminio turto pagerinimo nei iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nei iÅ¡ santuokos metu bendrai sutuoktinių uždirbtų lėšų, nes namo įrengimui naudotos ieÅ¡kovės pasiskolintos lėšos asmeninio turto įrengimui.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie 0,1179 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) vertę ar jos padidėjimÄ dėl atsakovo tariamai atliktų darbų ir teismas neteisėtai žemės sklypÄ pripažino bendra nuosavybe. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės asmeninę nuosavybę pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nors byloje yra akivaizdÅ«s įrodymai, jog pagerinimas atliktas finansuojant jį banko kredito lėšomis, suteiktomis asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei, kurių nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas bankui nėra grÄ Å¾inę.

IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad atsakovas prisidėjo savo darbu, tiek padėdamas jos tėvams statyti namÄ , tiek jau įrenginėjant namÄ , tačiau atsakovas neįrodė, kad toks prisidėjimas namÄ ir žemės sklypÄ pagerino iÅ¡ esmės. Atsakovas teigia 2004-04-07 pardavęs savo butÄ , kaip asmeninę nuosavybę ir įgijęs 43 000 Lt asmeninių lėšų, tačiau kur atsakovas minėtas lėšas panaudojo, ieÅ¡kovei nėra žinoma. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, jog namo įrengimui pilnai užteko banko kredito.

Atsižvelgiant į tai, jog atlikti turto pagerinimai buvo apmokėti ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai gautu, atsakovo laiduotu 57.900 EUR banko kreditu, o skola bankui 2016-05-06 pagal šį kreditÄ sudaro 31.843, 84 EUR atsakovas gali pretenduoti į kompensacijÄ lygiÄ pusei santuokos metu įmokėtų bankui įmokų, t.y. 13.028,08 EUR. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi jis prieÅ¡ieÅ¡kinį įrodinėjo pateikdamas teismui medžiagų įsigijimo dokumentus, kurios buvo panaudotos namo, (duomenys neskelbtini) statybai.

Atsakovas taip pat melagingai teismui nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pagal sodybinio namo „Darius“ projektÄ , kurį parengė bendra JAV-Lietuvos įmonė „Jungtinės veiklos pajėgos“, ir kurio projekto korekcijÄ 2003 m. užsakė A. J.. Po bylos iÅ¡nagrinėjimo ieÅ¡kovei iÅ¡ minėtos įmonės pavyko gauti įrodymus, jog A. J. tik 2006-03-03 užsakė 1-no buto gyvenamojo namo projektÄ â€žDarius“, skirtÄ namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) statybai.

Tuo tarpu ginčo namas pripažintas tinkamu naudotis 2004 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovo, nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir jo teiginiai, jog 2007-02-28 pardavus nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas 63 proc., ir žemės sklypÄ unik. Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini) už 550.000 Lt. didžioji dalis gautos sumos buvo skirta padengti kreditÄ , neva tai už namo (duomenys neskelbtini), įrengimÄ . Apeliantė pažymi, jog pardavus minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ buvo grÄ Å¾intas 2006-03-28 susitarimu paimtas papildomas 72.405 EUR kreditas, kuris ir buvo skirtas bÅ«tent Å¡io Liepų al. 84 D, Vilnius namo statybai.Apeliantės nuomone, teismas spręsdamas sutuoktinių bendro turto dalinimo klausimÄ neteisingai vertino E. J. vardu paimto banko kredito ir A.

J. pasiraÅ¡ytos laidavimo sutarties esmę ir sukeliamas pasekmes. E. J. kredito sutartimi įsipareigojo dengti kredito įmokas ir kaip papildomÄ garantÄ hipotekos lakÅ¡tu įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). Tik tuomet, jei ji nevykdys savo įsipareigojimo pagal kredito sutartį, atsiras atsakovo, kaip laiduotojo, solidari prievolė prieÅ¡ kreditorių. Tuo pačiu įstatymas jam garantuoja kreditoriaus teisių perėjimÄ pagal įvykdytÄ Å¡iÄ prievolę.

Teismui padalinus gyvenamÄ jį namÄ bei butÄ , lygiomis dalimis lieka ieÅ¡kovės asmeninis įsipareigojimas dengti visÄ kredito sumÄ , net ir už tÄ turto dalį, kuri teismo sprendimu dalinės nuosavybės teise buvo neteisėtai priteista A. J.. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui 2007-07-10 susitarimu ieÅ¡kovė pasiskolino - 173.772 EUR, kurio didžioji dalis dar yra negrÄ Å¾inta, t.y. yra likusi 153.519,33 EUR skola bankui. Santuokos metu grÄ Å¾inta bankui tik 20.252,67 EUR. Atsižvelgiant į tai, butas, adresu (duomenys neskelbtini) pripažintinas jos asmenine nuosavybe, o atsakovui priteisti iÅ¡ jos kaip kompensacijÄ pusę bankui sumokėtos kredito sumos, t.y. 10.126,34 EUR.Apeliantė taip pat pažymi, jog tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių ir vaikų interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp Å¡alių.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, davusi iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bÅ«ste yra neįmanomas, tarp tėvų kylantys nuolatiniai barniai traumuoja vaikus ir sukelia jiems labai didelius iÅ¡gyvenimus. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad Å¡alys lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į D. V. skolÄ 105.000 Lt. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ji nekontroliavo vyro iÅ¡laidų, neįtakojo jo sprendimų, leido jam naudotis savo elektronines bankininkystės prisijungimais, nes į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai pardavus namÄ (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių pinigų A. J. asmeniÅ¡kai, prisiimdamas visÄ iÅ¡ tokio sandorio kylančiÄ rizikÄ , paskolino pinigus D. V., kurio ieÅ¡kovė niekuomet nėra mačiusi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ D. V. yra gavęs palÅ«kanas, tačiau nepateikė įrodymų, kad palÅ«kanos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog teismas nepagrįstai Å¡iÄ reikalavimo teisę pripažino abiems Å¡alims po lygiai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

J. prašė jį atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ JAR, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo tvirtinimu, apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, kelia naujus reikalavimus. Pirmosios instancijos teisme neginčijo savo neiÅ¡tikimybės fakto, nesutinka su apeliantės teiginiais, dėl atsakovo kaltės iÅ¡irus santuokai, kadangi tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

Nuo pat pažinties pradžios 2000 m. iki pat 2010 m. vidurio, kol ieÅ¡kovė nepradėjo tarnybinio romano su kitu vyriÅ¡kiu, santykiai Å¡eimoje buvo darnÅ«s ir harmoningi. Apie prieÅ¡ 5-6 metus Å¡eimoje neva tai ieÅ¡kovės žodžiais buvusiÄ â€œnuolatinę psichologinę įtampÄ â€, kuri jÄ bÅ«k tai pastÅ«mėjo į neiÅ¡tikimybę su kitu vyru, apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde ir tik po to, kai bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas teismui pateikė ne tik faktus apie ieÅ¡kovės tarnybinį romanÄ su vedusiu vyru, bet ir po to sekusiÄ neiÅ¡tikimybę 2010 m., kai ieÅ¡kovė lytiÅ¡kai santykiavo su meilužiu jo automobilyje miÅ¡ke.

Kitas Å¡eimyninės iÅ¡davystės atvejis įvyko 2015 m., kai ieÅ¡kovė, bÅ«dama santuokoje, slapta vyko į pasimatymÄ su kitu vyriÅ¡kiu Ukrainoje ir pas jį nakvojo. Atsakovas buvo pasirengęs į teismÄ pakviesti liudytojÄ D. M., iÅ¡ kurios Å¡eimos vyrÄ ieÅ¡kovė kėsinosi iÅ¡traukti, tačiau atsakovei pirmosios instancijos teismui pripažinus neiÅ¡tikimybės faktÄ , to neprireikė. Skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovė, ji visada žinojo, kur yra atsakovas, tik nežinojo kÄ konkrečiai veikia dėl diskretiÅ¡ko atsakovo darbo pobÅ«džio.

Atsakovas visais įmanomais bÅ«dais, iki pat 2015 m. gegužės pradžios bandė iÅ¡saugoti santuokÄ ir pateikė to įrodymus. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės moralė yra nepateisinama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės.Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl sutuoktinių turto padalijimo. PaaiÅ¡kino, jog dar iki santuokos sudarymo tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turėjo po butÄ , kuriuos pardavė. IeÅ¡kovei pardavus butÄ , jos motina padovanojo ieÅ¡kovei 174 394 Lt, kurias ji perdavė saugoti tėvams, o santuokos nutraukimo metu jas įvardijo kaip tėvų lėšas.

Atsakovas už parduotÄ turtÄ Ä¯gytas 90 000 Lt lėšas saugojo pats. IeÅ¡kovė atsikraustė gyventi į atsakovo butÄ (duomenys neskelbtini) 2001 m. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė preliminariÄ sutartį su nekilnojamojo turto agentÅ«ra dėl žemės sklypo įsigijimo (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gyvenamojo namo statybai. Atsakovas užsakė ir nupirko namo projektÄ â€žDarius“. Tačiau užsitęsus sklypo detaliojo plano rengimo darbams, ieÅ¡kovė atsakovui pasiÅ«lė namÄ statyti ant jos tėvų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas kaip tik tuo metu.

Ginčo gyvenamÄ namÄ atsakovas pradėjo statyti 2003 m., 2004 m. pavasarį, kai pasibaigė ieÅ¡kovės ir atsakovo turėtos asmeninės lėšos iÅ¡ parduotų butų, namo statyboms užbaigti buvo reikalingas kreditas. Å alims neatitinkant reikalavimų kredito gavimui, ieÅ¡kovės motina įdarbino jÄ notarų biure nurodydama fiktyvų atlyginimÄ ir formaliai padovanojo nebaigtÄ statyti namÄ . Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovei buvo suteiktas kreditas, o atsakovui padavus antrÄ jį butÄ Nemenčinėje už 43 000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 1 d. buvo užbaigtos namo statybos iki tinkamumo į jį įsikelti.

Statant ginčo namÄ baigtas rengti detalusis planas sklypui (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė bei atsakovas įsigijo jau santuokos metu. Kadangi trÅ«ko lėšų gyvenamojo namo užbaigimui ir aplinkos gerbÅ«viui, buvo nutarta tame sklype pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ir jį pelningai parduoti. Tuo tikslu, taupydamas Å¡eimos pinigus, atsakovas antrÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) Å«kio bÅ«du pastatė pagal tÄ patį projektÄ , kaip ir (duomenys neskelbtini), 2006 m. įmonėje „Jungtinės pajėgos“ atlikus to projekto korekcijÄ .

Taigi, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, susijusio su ginčo namo projektu. 2007 m. žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 550 000 Lt. Dalis Å¡ių pinigų buvo iÅ¡leista kreditui grÄ Å¾inti, dalis - ginčo gyvenamojo namo bei sklypo gerbÅ«vio užbaigimui (sklypo planavimui, vejos bei trinkelių pagrindui, trinkelėms, tvora ir pan.). 2007 m. ieÅ¡kovė ir atsakovas įsigijo biuro patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose ieÅ¡kovė ketino pradėti notaro veiklÄ , Å¡eimos poreikiams Å¡is turtas nebuvo reikalingas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui labai detaliai paaiÅ¡kino, kaip vyko namo statybų procesas, pateikė be kitų raÅ¡ytinių įrodymų dar ir nuotraukas iÅ¡ statybos aikÅ¡telės, kur užfiksuotas darbus atliekantis atsakovas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tvirtintų, jog namÄ nuo pradžios statė kokie nors rangovai, ieÅ¡kovės tėvai ar jų samdyti asmenys, taip pat nepateikė įrodymų, jog ginčo namas pastatytas už ieÅ¡kovės tėvų lėšas. Byloje yra tiek pinigų dovanojimo ieÅ¡kovei sutartis (2002 m. lapkričio 15 d.), tiek atsakovo asmeninio turto pardavimo sutartys.

Å ie įrodymai tvirtina, jog sutuoktiniai turėjo lėšas, kuriomis buvo finansuojama ginčo namo statyba. Kai sutuoktinių turėtos lėšos baigėsi, kreipėsi į bankÄ . Atkreipė dėmesį, jog statybinių medžiagų pirkimo dokumentuose, namas buvo įrenginėjamas bei tvarkomas gerbÅ«vis dar daug metų nuo statybos pradžios. Atsakovas iÅ¡ esmės pagerino žemės sklypÄ . Visus žemės sklypo nulinio ciklo darbus: sklypo iÅ¡lyginimo, grunto užvežimo ir jo lyginimo, tankinimo darbus, vejos pagrindo paruoÅ¡imo ir vejos sodinimo darbus, automatinės laistymo sistemos įrengimÄ , drenaÅ¾Ä ir kt. atliko iÅ¡imtinai tik atsakovas savo rankomis.

Taigi, apeliantės argumentai, jo atsakovas tik prisidėjo ieÅ¡kovės tėvams statant namÄ ir neprisidėjo prie namo ir žemės sklypo pagerinimo iÅ¡ esmės yra melagingi. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kurias užfiksavo pati ieÅ¡kovė. IÅ¡ ginčo namo vertės santuokos nutraukimo metu duomenų akivaizdu, jog namo ir žemės sklypo vertė tapo dvigubai didesnė, o įrodymų, kad Å¡iÄ vertę nulėmė tik rinkos pokyčiai, ieÅ¡kovė nepateikė.Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog kreditai yra jos asmeninė prievolė.

KreditÄ gavo abu sutuoktiniai, tik banko reikalavimu ieÅ¡kovė buvo įraÅ¡yta į kredito sutartį kaip kredito gavėja, nes jos vardu buvo įformintas nekilnojamasis turtas, parodyta bankÄ tenkinanti darbo sutartis, o atsakovas buvo laiduotojas. Atsakovas visÄ laikÄ mokėjo kredito įmokas. Kredito grÄ Å¾inimu ieÅ¡kovė susirÅ«pino tik inicijavusi santuokos nutraukimo bylÄ ir dar 2010-2011 metais yra keturis kartus atlikusi kredito grÄ Å¾inimo įmokas tuo metu, kai iÅ¡aiÅ¡kėjo jos neiÅ¡tikimybės faktai.

Kreditoriaus AB SWEDBANK atsiliepime yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog kreditorius sutuoktinius laiko bendraskoliais ir nesutinka prievolės modifikuoti dėl jų santuokos nutraukimo. Neatitinka tikrovės apeliantės argumentai, jog pagal vekselį pinigus paskolino asmeniÅ¡kai atsakovas vekselio davėjui D. V.. Nepanaudojus viso iÅ¡ banko gauto kredito, laisvus pinigus abu sutuoktiniai nusprendė paskolinti D. V., kuris pažadėjo mokėti dideles palÅ«kanas. IeÅ¡kovė pati iÅ¡ savo sÄ skaitos tuos pinigus pervedė bankiniu pavedimu atvykusi į bankÄ , o D.

V., naudodamas pasiskolintas lėšas, kurį laikÄ mokėjo palÅ«kanas, buvo palikęs sutuoktinių kieme kaip užstatÄ (faktinį įkaitÄ ) automobilį (duomenys neskelbtini) kurį sutuoktiniai realizavo už vėliau nebemokamas vekselio palÅ«kanas. Teismas padarė tinkamas ir pagrįstas įrodymais iÅ¡vadas, jog sutuoktiniai skolino laisvus pinigus, siekdami palÅ«kanų, todėl prisiėmė bendrai su tuo susijusias rizikas. Dabar, kai skolininkas pagal vekselį yra nemokus, bÅ«tų neteisinga šį turtÄ laikyti realiu turtu, turinčiu kokiÄ nors vertę.

Be to apeliaciniame skunde Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovė kelia kitokį reikalavimÄ nei pirmosios instancijos teisme,IeÅ¡kovė nepagrįstai kaltino atsakovÄ nesÄ Å¾iningumu pateikus duomenis apie statybinių medžiagų įsigijimÄ . Pažymėjo, jog pardavę namÄ (duomenys neskelbtini), VMI deklaracijÄ sutuoktiniai teikė, siekdami kiek yra leistina pagal teisinį reglamentavimÄ sumažinti mokėtinÄ pelno mokestį. IeÅ¡kovei yra žinoma, kad gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). buvo įsigyta daug statybinių medžiagų be pirkimo dokumentų, todėl sutuoktiniai į deklaracijÄ Ä¯rašė dalį medžiagų, kurios buvo įsigytos ginčo namo statybai.Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovės kaltę ir dėl to priteisė atsakovui neturtinę kompensacijÄ .

Atsakovo įsitikinimu, jo paaiÅ¡kinimai teismui tinkamai pagrindė jo, kaip sutuoktinio ir dviejų nepilnamečių vaikų tėvo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kas sudaro esminį gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Aplinkybę, jog ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė sukelia atsakovui itin didelius iÅ¡gyvenimus ir netgi sveikatos sutrikimÄ , įrodo ir byloje atsakovo pateikti įrodymai iÅ¡ medicininių įstaigų, patvirtinantys, kad atsakovas pateko į ligoninę su Å«miu priepuoliu dėl pablogėjusių santykių su ieÅ¡kove.Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių turtÄ padalijo natÅ«ra, kadangi įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai tvirtina, jog sutuoktiniai ir jų vaikai gyvena tame pačiame name, naudojasi namu ir sklypu, nėra nesantaikos dėl susiklosčiusios turto naudojimo tvarkos, nėra asmeninių konfliktų, dėl kurių teismas galėtų spręsti, jog sutuoktiniai po santuokos nutraukimo negali naudotis turtu; abu sutuoktiniai darbingi; dalis nekilnojamojo turto (patalpos Trakuose) yra iÅ¡nuomota ir iÅ¡ nuomos yra dengiama dalis prievolių kreditoriui.

Todėl nedalinti viso turto natÅ«ra po 1/2 dalį ar priteisti ieÅ¡kovei didesnę turto dalį teismas neturėjo jokio pakankamo pagrindo.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl kurio iÅ¡ sutuoktinių kaltės nutrÅ«ko Å¡alių sudaryta santuoka, dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir sutuoktinių turto ir turtinių teisių padalijimo, dėl reikalavimo teisės į skolininkÄ pripažinimo lygiomis dalimis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys sudarė santuokÄ 2003 m. rugpjūčio 1 d., Å¡alims santuokoje gimė nepilnamečiai vaikai R. J., (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nustatė ir Å¡alys neginčija, jog Å¡alių santykiai galutinai pablogėjo 2014 m. pabaigoje, o nuo 2015 m. jis neveda bendro Å«kio, kartu nebegyvena.Vertindamas Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių argumentus, konstatavo kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos neiÅ¡tikimybės fakto 2010-2011 m., nors po to Å¡alys dar siekė atkurti santykius, kartu gyveno apie 4 metus, kol galutinai nusprendė santykius nutraukti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neginčija neiÅ¡tikimybės fakto, mano, kad tai gyvenimo klaida.IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl jos kaltės, mano, jog santuokos iÅ¡irimÄ lėmė tarpusavio ryÅ¡io nebuvimas, tarp Å¡alių neliko bendrų tikslų, planų dėl Å¡eimos ateities, sutuoktiniai bendravo formaliai ir tik dėl vaikų, todėl Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu.

IeÅ¡kovė pripažino, kad dėmesio ir bendravimo su atsakovu stoka, jo nuolatiniai iÅ¡vykimai ir užsidarymas savyje, sukėlė jai vieniÅ¡umo jausmÄ , dėl ko ji bendravimo ieÅ¡kojo su kitais žmonėmis, tame tarpe ir su ieÅ¡kovo nurodytu vyru, kuriam atsakovas pradėjo be pagrindo pavyduliauti. Tai, kad atsakovas rado sutuoktinės susiraÅ¡inėjimus su kitu vyriÅ¡kiu, neįrodo jos neiÅ¡tikimybės fakto. Juo labiau, kad atsakovas tuo pačiu metu, susiraÅ¡inėjo, susitikinėjo ir bendravo su kita moterimi.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė faktines santuokos iÅ¡irimo priežastis, atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir vaistais tuo pačiu metu, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesio teisiÅ¡kai neįvertino. IeÅ¡kovės elgesys traktuotinas tik kaip nusivylimas nesusiklosčiusiais Å¡eimyniniais santykiais, dėl nuolatinio pagarbos ir lojalumo nebuvimo, dėl sutuoktinio laisvo bÅ«do elgesio, negrįžimo namo po kelias paras, piktnaudžiavimų ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Tvirtina, jog sprendimas nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių jos neiÅ¡tikimybę patvirtinančių įrodymų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ginčo byloje dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniai kaltino viena kitÄ , siekė įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl vienas kito kaltės, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė įrodinėjo atsakovo nelojalumÄ , paramos, pagarbos stokÄ , piktnaudžiavimÄ alkoholiu, laisvu gyvenimo bÅ«du, atsakovas - ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , kuris sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas santuokos iÅ¡irimo priežastis, sprendimo motyvuose nurodė, kad nustačius ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , kurio ji neginčija, nors Å¡alys po to ir palaikė Å¡eimyninius santykius, neteisinga bÅ«tų konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo pareigos pažeidimu ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis yra sudėtinga iÅ¡saugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius.

Taigi, teismas klausimÄ , dėl kieno kaltės iÅ¡iro santuoka, sprendė pagal CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintų prezumpcijų taisykles. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei naujai prijungtus į bylÄ Ä¯rodymus – 2017 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįsta. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė buvo jam neiÅ¡tikima, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neneigė pirmosios instancijos teisme, yra pripažinusi aplinkybę, kad 2010 ar 2011 m. santykiai su kitu buvo jos gyvenimo klaida, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir vėliau apeliacinės instancijos teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia atsakovo teiginių dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės fakto, kas suteikia preziumuoti ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.60 str., 3 d., CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo Å¡alių nuomonių iÅ¡siskyrimo įvairiais klausimais, tačiau vertinti abiejų sutuoktinių veiksmus vienodai, suteikiant tÄ pačiÄ reikÅ¡mę dėl santuokos iÅ¡irimo nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

Todėl Å¡ioje dalyje apeliantės skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Dėl neturtinės žalos priteisimo Apeliantės nuomone, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė neva tai dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡irusi santuoka, kokius patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, kaip buvo sutrikdyta jo sveikata. Tvirtina, kad dar iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kove atsakovas buvo du kartus vedęs, tai, kad jis nesielvartauja dėl skyrybų patvirtina ir faktas, kad jis rado paguodÄ kitos moters draugijoje.Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir atsakovo iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, teisminę praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, laikė tikslingu priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500 EUR neturtinę žalÄ .

Pripažinus ieÅ¡kovės kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo ir įvertinus atsakovo paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad atsakovas patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus dėl santuokos iÅ¡irimo, savo elgesiu Å¡eimoje sukurdama netoleruotinÄ situacijÄ , ko pasekoje atsakovas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ . Å iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės nurodyta apeliaciniame skunde aplinkybė, kad atsakovas yra turėjęs patirties santuokos iÅ¡irimo bylose, turėjęs iÅ¡tuokų.

Kolegijos nuomone, vertinant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1500 EUR neturtinę žalÄ , atsižvelgdamas į padarytos žalos pasekmes, ieÅ¡kovės elgesį, nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, todėl Å¡ioje dalyje priteistinas žalos dydis laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Dėl nurodyto, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. (CK 3.70 str. 2d., 6.245 str.- 6.250 str.). Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimoTeismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuokÄ , teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Nustačius turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iÅ¡ jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , byloje Å¡alių ginčo turto vertei nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė.

Dėl ginčo turto žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o atsakovo prieÅ¡inį ieÅ¡kinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalinimo atmesti ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). palikti asmenine nuosavybe, nes nurodytas turtas įgytas dovanojimo sandoriu, priteisiant atsakovui iÅ¡ apeliantės 13 028,08 Eur piniginę kompensacijÄ už santuokos metu iÅ¡mokėtÄ kredito dalį kreditoriui AB „Swedbank“, kurio kreditu buvo pagerintas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Atsakovas praÅ¡o Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas iÅ¡ santuokos metu įgytų lėšų, todėl jis pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir dalintinas tarp Å¡alių lygiomis dalimis.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, konstatavo, kad atsakovas nuo pat pradžios dalyvavo statant ginčo namÄ .

Nurodė, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė jų dovanojimo ieÅ¡kovei metu buvo 145 000 Lt (41 994,90 Eur), Å¡io turto rinkos vertė jo apžiÅ«ros dienÄ , t.y. 2016-03-29 yra 147 000 Eur. Taigi, žemės sklypo ir namo vertė nuo ieÅ¡kovės įsigijimo momento padidėjo net 3,5 karto ir toks padidėjimas galėjo įvykti tik dėl atliktų statybos, remonto darbų. Ä®vertinęs, kad ginčo turtas pagerintas iÅ¡ esmės, pripažino jį bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe ir padalino lygiomis dalimis po ½ dalį.

Apeliantė nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantės tvirtinimu, Å¡iuo atveju buvo lyginamos 2004 m. ir 2016 m. turto rinkos vertės, neeliminuojant nekilnojamo turto rinkos pokyčių įtakos, nors praėję yra 12 metų ir visiems yra žinoma kaip sparčiai kilo nekilnojamo turto kainos per šį laikotarpį. Pažymi, jog teismas nevertino kokia konkrečiai buvo atliktų pagerinimų vertė, nors byloje iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nebaigto statyti, 67 proc. baigtumo, namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-02-13 lygi 269.000 Lt, o 100 proc. baigtumo namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-08-02 lygi 440000 Lt, t.y. padidėjo 171000 Lt suma, kuri iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės iÅ¡ banko paimtos paskolos sumÄ (200000 Lt).

Likę 29 000 Lt paskolos panaudoti gerbÅ«viui iki 2004-11 mėn. Nurodė, kad atsakovas neįrodė esminio turto pagerinimo nei iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nei iÅ¡ santuokos metu bendrai sutuoktinių uždirbtų lėšų, nes namo įrengimui naudotos ieÅ¡kovės pasiskolintos lėšos asmeninio turto įrengimui. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie 0,1179 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). vertę ar jos padidėjimÄ dėl atsakovo tariamai atliktų darbų ir teismas neteisėtai žemės sklypÄ pripažino bendra jungtine nuosavybe.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes byloje yra akivaizdÅ«s įrodymai, jog pagerinimas atliktas finansuojant jį banko kredito lėšomis, suteiktomis asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei, kurių nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas bankui nėra Å¡iai dienai grÄ Å¾inę. Atsižvelgiant į tai, jog atlikti turto pagerinimai buvo apmokėti ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai gautu, atsakovo laiduotu 57.900 EUR banko kreditu, o skola bankui 2016-05-06 pagal šį kreditÄ sudaro 31.843, 84 EUR atsakovas gali pretenduoti į kompensacijÄ lygiÄ pusei santuokos metu įmokėtų bankui įmokų, t.y. 13.028,08 EUR.Nurodytus apeliantės skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais.

CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis Å¡ia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuokÄ , gali bÅ«ti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtÄ pagerinus – turtas, santuokos metu iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo iÅ¡vadai apie turto pagerinimÄ iÅ¡ esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia jÄ nagrinėjantis teismas. Ä®statymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje.

Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015.) Teisėjų kolegija byloje vertina, ar yra teisinis pagrindas sutuoktinių nurodytÄ turtÄ pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Byloje yra nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės, susijusios su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi J. K. ir S. K. padovanojo ieÅ¡kovei 0,1179 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtÄ statyti namÄ (baigtumas 67 proc.), turintį 225.39 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.Å io namo įrengimui ieÅ¡kovei AB bankas „Hansabankas“ suteikė 57 900 EUR dydžio sumos kreditÄ (2004 03 22 kredito sutartis Nr. 04-006496-FA).

Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, negrÄ Å¾intas kredito likutis pagal Å¡iÄ paskolos sutartį 2017-09-06 sudarė 29 237.01 EUR (t.6, b.l. 135).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, pateiktas ekspertizės aktas Nr. 18-NEO2-05. Remiantis Å¡iuo aktu, žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2004-03-02 yra 5 500 EUR, rinkos vertė 2004-08-10 - 7 800 EUR, rinkos vertė 2018-02-06 - 8 600 EUR. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad žemės sklypo vertės pokytį sÄ lygojo esminis turto pagerinimas bendromis sutuoktinių lėšomis.

Kolegijos vertinimu, turto kainos pokytį sÄ lygojo rinkos veiksniai, įrodymų apie tai, kad minėtas nekilnojamas turtas – žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų nėra pateikta, todėl Å¡ioje dalyje atsakovo prieÅ¡inis ieÅ¡kinys dėl minėto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Å ioje dalyje teismo sprendimas keistinas, teismui netinkamai vertinant bylos įrodymus, susijusius su bendrų lėšų panaudojimu ginčo objekte.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstamas asmenine E. J. nuosavybe. Remiantis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nebaigto statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). rinkos vertė 2004-03-02 yra 30 600 EUR; 2004-08-10 (įrengus namÄ ) - 51 700 EUR, rinkos vertė 2018-02-06 - 130 400 EUR. Ekspertė teismui nurodė (atsakymas į 4 klausimÄ ), kad 57 900 EUR suteikta banko paskola įtakojo 225,39 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo turto vertės padidėjimÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei dovanojimo sutartimi įgijus nebaigtÄ statyti namÄ (67 proc. jo baigtumas (dalinė apdaila)), 30 600 EUR vertės, Å¡alys iÅ¡ bendrų lėšų ieÅ¡kovei gavus 57 900 EUR paskolÄ iÅ¡ banko, pagerino šį turtÄ â€“ jį įrengė ir pritaikė Å¡eimos poreikiams. Įrengus namÄ , turto vertė iÅ¡augo, ji sudarė 51 700 EUR. Taigi lėšos, kurios buvo investuotos į gyvenamojo namo įrengimÄ yra laikytinos Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 d.).

Ginčo turto rinkos vertė 2018 02 06 sudarė 130 400 EUR. Eksperto vertinimu, turto verčių skirtumui nuo 2004-03-02 iki 2004-08-10 rinkos pokyčiai ir kiti veiksniai neturėjo įtakos turto vertei nustatyti, rinkos pokyčiai nuo 2004 iki 2018 m. yra, t.y. nuo 2004 iki 2018 svyravo, t.y. pakilo prieš krizę, nukrito bei nagrinėjimo metu – palaipsniui kyla aukštyn. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (turto pagerinimui buvo paiimta paskola 57 900 EUR), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminės reikšmės turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2004 iki 2018 m.

Dėl nurodyto, Å¡is turtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytÄ turtÄ dalino lygiomis dalimis po ½ dalį, neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovės asmeninio turto dalį bendrame turte, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės turto dalis bendrame turte sudaro 59,18 proc. (30 600 EUR x100 proc./ 51 700 EUR, viso 59,18 proc.), iÅ¡ bendrų lėšų turtas pagerintas 40,82 proc.

Ginčo turto rinkos vertė 2018-02-06 sudarė 130 400 EUR, ieÅ¡kovės asmeninė dalis Å¡iame turte sudaro 59,18 proc., kas sudarytų 77 170 EUR. Viso bendra dalintino turto vertė 53 230 EUR (40,82 proc.). NegrÄ Å¾intas paskolos likutis 2017-09-06 pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA sudarė 29 237.01 EUR. Todėl dalintino turto suma mažintina negrÄ Å¾intina prievolių suma (53 230 EUR – 29 237.01 EUR), viso dalintino turto vertė 23 992,99 EUR, ½ dalis Å¡io turto sudarytų 11 996, 49 EUR. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamojo namo padalinimas natÅ«ra tarp sutuoktinių Å¡iuo atveju dėl gyvenamojo namo savybių bei Å¡alių tarpusavio santykių nėra galimas (Å¡alys yra giliuose konfliktiniuose santykiuose), todėl ieÅ¡kovei priteistinas gyvenamasis namas natÅ«ra, o atsakovui - kompensacija, kuri sudarytų 11 996,49 EUR už jam tenkančiÄ gyvenamojo namo dalį.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) padalinimo Pirmosios instancijos teismas butÄ (duomenys neskelbtini) padalino tarp Å¡alių lygiomis dalimis, po ½ Å¡io buto dalį, nenustatydamas, kad egzistuoja LR CK 3.123 str. nustatytos sÄ lygos. Nustatė, kad solidariosios prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, po santuokos nutraukimo prievolė bankui AB „Swedbank“ vykdoma sutartyje numatyta tvarka ir sÄ lygomis, Apeliantė nesutinka Å¡ioje dalyje su teismo priimtu sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas nevertino subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t.y., jog buto įsigijimui ieÅ¡kovės vardu 2007-07-10 buvo paimta iÅ¡ banko AB „Swedbank“ 173 772 EUR paskola, kurios didžioji dalis nėra grÄ Å¾inta, santuokos metu grÄ Å¾inta bankui tik 20 252,67 EUR.

Dengti paskolÄ yra įsipareigojusi apeliantė, atsakovas yra tik laiduotojas ir nėra kredito sutarties Å¡alimi. Paskolos bankui užtikrinimui yra įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Taigi, padalinus turtÄ lygiomis dalimis, lieka apeliantės asmeninis įsipareigojimas dengti visÄ kredito sumÄ , netgi už tÄ dalį, kuri teismo sprendimu dalinės nuosavybės teise priteista atsakovui. Taip pat nurodė, kad padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių ir vaikų interesus, gyvenimo kokybę, sukels ginčus taro Å¡alių.

Todėl butas priteistinas ieÅ¡kovei natÅ«ra, o atsakovui kompensacija už pusę bankui sumokėtos sumos, t.y. 10 126,34 EUR. Teisėjų kolegija nurodytų apeliantės argumentų nepripažįsta pagrįstais. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad butas (faktiÅ¡kai atitinka buto patalpos statusÄ ) (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu, pagal 2007-07-10 pirkimo pardavimo sutartimi, juridinis faktas bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), todėl teismo pagrįstai nurodytas turtas padalintas tarp Å¡alių lygiomis dalimis, po ½ dalį.

Buto įsigijimui buvo panaudota ieÅ¡kovės vardu gauta tikslinė banko paskola 173 772 EUR (Susitarimas Nr. 04-006496-FA/06-017435-FA/07-068698-FA-3 Dėl 2004 03 22 kredito sutarties Nr. 04-006496-FA sÄ lygų pakeitimo ir papildymo). Atlikus ekspertizę nustatyta, kad Å¡io buto vertė ekspertizės atlikimo metu sudaro 94 400 EUR, nepadengti kreditoriui įsiskolinimai pagal paskolos sutartį sudaro 148 979,07 EUR („SWEDBANK“ AB pažyma 2017-09-06 Nr. SR-BPP/17-2283). Å iuo atveju apeliantės nurodyta aplinkybė, kad banko paskola buvo paimta jos vardu, o atsakovas buvo tik laiduotojas nėra esminė, dėl kurios minėtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų bÅ«ti priskirtas ieÅ¡kovės nuosavybėn, nes nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir prievolės bankui buvo vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.88 str., 3.109 str.).

Å iuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių Å¡is turtas negali bÅ«ti dalinamas natÅ«ra. Pažymėtina ir tai, kad padalinus santuokos metu įgytÄ turtÄ , sutuoktinių solidariosios prievolės yra nedalijamos ir nekeičiamos, jie lieka bendraskoliai. Sutuoktinis, įvykdęs kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, įgyja į skolininkÄ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo. Dėl prievolių kreditoriui Swedbank AB IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tarp AB bankas „Hansabankas“ ir kredito gavėjos E. J. 2004 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04-006496-FA, pagal kuriÄ kredito gavėjai buvo suteiktas 57 900 EUR kreditas.

Å io kredito paskirtis tikslinė – gyvenamojo namo statybai. 2006 03 28 d. susitarimu Nr. 04-0066496-FA/06-017435 FA-2 kredito suma padidinta iki 120 147,19 EUR. 2007-07-10 kredito suma padidinta iki 173 772 EUR, kreditas suteiktas tikslinei paskirčiai – patalpų Vytauto gt. 55, Trakuose pirkimui. Byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartys sudarytos Å¡eimos interesais.Pagal teismui į bylÄ pateiktus įrodymus – 2017-09-06 Pažyma apie „SWEDBANK“ AB suteiktus kreditus, neįvykdytų pagal Sutartį įsipareigojimų bankui suma 2017-09-06 yra 178 216.08 EUR, iÅ¡ jų kredito Nr. 04-006496-FA – 29 237.01 EUR, kredito Nr. 07-068698-FA- 148 979.07 EUR.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievoles nedalijamos ir nekeičiamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Å alių prievolės pagal kredito sutartį nėra įvykdytos, jų mokėjimo terminai nėra suėję.

Dėl nurodyto bei įvertinus, jog ieÅ¡kovei priteistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo lygiomis dalimis po ½ dalį padalintas butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintini sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui Swedbank AB bankas pagal ieÅ¡kovės E. J. su Swedbank 2004-03-22 sudarytÄ sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų Å¡alių E. J. ir A. J. įsipareigojimais iki jų visiÅ¡ko įvykdymo, santykiuose tarp Å¡alių nustatant, kad prievolė po Å¡alių santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieÅ¡kovei E. J., o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA tenka E. J. ir A.

J. lygiomis dalimis. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis Å¡ioje dalyje tikslintina.Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimo teise į D. V. skolÄ 30 410 EURApeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais teisiniais pagrindais pripažino, kad A. J. ir E. J. lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į skolininko D. V. skolÄ 30 410 EUR. Jos tvirtinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo skolinta Å¡eimos poreikiams. Apeliantė nurodė, kad ji nekontroliavo vyro iÅ¡laidų, neįtakojo jo sprendimų, leido naudotis savo elektroninės bankininkystės prisijungimais, nes į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai pardavus namÄ (duomenys neskelbtini).

Å iuos pinigus atsakovas skolino asmeniÅ¡kai, prisiimdamas visÄ iÅ¡ sandorio kylančiÄ rizikÄ .Teisėjų kolegija nurodytų apeliantės skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2008 01 10 paprastuoju vekseliu skolininkas D. V. įsipareigojo sumokėti A. J. 130 000 Lt. Nurodytos lėšos buvo pervesto mokėtojos E. J. 2008 01 10 mokėjimo pavedimu, mokėjimo nurodymas yra atliktas E. J., jos paraÅ¡u pasiraÅ¡ytas (t.1, b.l. 135-136), todėl laikytina, kad ji pritarė paskolos sandoriui, Å¡io sandorio įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovė nenuginčijo (CK 3.96 str.).

Taigi, nurodytų aplinkybių apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai turi lygiomis dalimis reikalavimo teisę į D. V. skolÄ pagal 2008-07-10 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str.). Todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundo argumentai atmestini.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas.IeÅ¡kovė E. J. apeliacinės instancijos teisme pateikdama apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 886 EUR žyminio mokesčio, 600 EUR už ekspertizės atlikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1759 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , 242 EUR už advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje, 600 EUR už ekspertizės atlikimÄ , 200 EUR už faktinio naudojimo ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ Nr. 151.

Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija, n u t a r i a : Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo pakeisti ir Å¡iÄ teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„Pripažinti ieÅ¡kovės E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

GyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrÄ ja jungtine E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.GyvenamÄ jį namÄ unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padalinti natÅ«ra ir priteisti ieÅ¡kovei E. J.. Priteisti atsakovui A. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės E. J. 11 996,49 EUR kompensacijÄ už jam tenkančiÄ gyvenamojo namo dalį“. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytÄ kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:Po santuokos nutraukimo pripažinti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui Swedbank AB bankui pagal ieÅ¡kovės E. J. su Swedbank 2004-03-22 sudarytÄ sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų Å¡alių E. J. ir A.

J. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J., o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA tenka E. J. ir A. J. lygiomis dalimis. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti ieškovei E. J. iš atsakovo A. J. 1759 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Neringa Švedienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka