2e09dc69-b6bf-4c2a-96ce-41db9135a2c3 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. AN2-232-417/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00038-2017-4                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                       2.7.4.4.; 3.26.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal T. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties, kuria T. P. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 5 d. nutarimas, kuriuo T.

P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį paskirta 144 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 5 d. nutarimu T. P. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį 144 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 19 d. 4.55 val. (duomenys neskalbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskalbtini), nepasirinko reikiamo šoninio atstumo ir pradėdamas važiuoti užvažiavo ant pėsčiojo kojos.

Ä®vykio metu nežymiai sužalotas pėsčiasis.Šį nutarimÄ T. P. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi T. P. skundas netenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 5 d. nutarimas, kuriuo T. P. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta 144 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Apeliaciniu skundu T. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir bylÄ nutraukti.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytais teismo motyvais, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartį motyvavo remdamasis liudytojų parodymais, kurie negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes liudytojų (policijos pareigÅ«nų, fiksavusių įvykio aplinkybes) įvykio vietoje tuo metu, kai įvyko įvykis, nebuvo, o įvykio aplinkybes užfiksavo pagal nukentėjusiojo parodymus įvykio vietoje nesant pareiÅ¡kėjo, kuris buvo apklaustas iÅ¡sikvietus jį į policijos skyrių.

Tai reiÅ¡kia, jog policijos pareigÅ«nai bylos nagrinėjime nurodė aplinkybes, kurie savo esme yra įvykio aplinkybių atpasakojimas pagal nukentėjusiojo parodymus. Anot apelianto, toks liudijimas yra draudžiamas visose teisenose, nes asmuo, kuris nebuvo tiesioginis įvykių liudytojas, negali bÅ«ti liudytoju teisme. Be to, policijos pareigÅ«nai į bylÄ nepateikė bÅ«tinos informacijos apie aplinkybes, kurias nurodė teisme, t. y. pervažiuoto bato fotografijos ar paties bato, padangų nuotraukų ir kitų bylai reikÅ¡mingų duomenų.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti tik po maždaug pusvalandžio, apie 04.55 val., nors įvykis, anot nukentėjusiojo, įvyko apie 4.30 val. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje remiamasi įrodymais, kurių byloje nėra: nėra bato, kuris, anot policijos pareigÅ«nų, buvo nufotografuotas, nėra ir to bato nuotraukų, nėra autotransporto priemonės, kuri tariamai pervažiavo nukentėjusiajam kojÄ , padangų nuotraukos ar vėžių iÅ¡liejos.

Nesant Å¡ių duomenų, kurių buvimas įrodytų neginčijamÄ Ä¯vykio kaltininko kaltę, nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tent apelianto vairuojamas automobilis pervažiavo nukentėjusiojo kojÄ . Å ių duomenų surinkimas buvo privaloma policijos pareigÅ«nų atlikto tyrimo dalis, tačiau to nebuvo padaryta.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog kaimyniniame name buvo apsistojusi jaunuolių kompanija, kurios vienas dalyvių važiavo apelianto vairuojamu taksi automobiliu, tačiau nebuvo apklaustas nė vienas iÅ¡ Å¡ių jaunuolių, nors nukentėjusysis savo paaiÅ¡kinime nurodo, jog po įvykio kreipėsi į likusius žmones, kurie nurodė taksi automobilio vairuotojo vardÄ ir pavardę, taip pat nebuvo apklaustas ir keleivis, kuris galėjo patvirtinti arba paneigti įvykio aplinkybes ar patį įvykį.

Vadinasi, nebuvo apklaustas nė vienas įvykį matęs asmuo, nors apie jų buvimÄ Ä¯vykio metu nurodo pats nukentėjusysis.Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nėra nuoseklÅ«s. Anot nukentėjusiojo, taksi automobilis po užvažiavimo ant kojos nuvažiavo, nors tuo metu nukentėjusysis spėjo ir už užpakalinio sparno jį kilstelti, ir į galinį stiklÄ trenkti. Anot liudytojo policijos pareigÅ«no K. V., taksi automobilis nuvažiavo ir jam spėta tik į galinį stiklÄ trenkti.

Anot liudytojo policijos pareigÅ«no G. T., po kojos pervažiavimo taksi automobilis sustojo, nukentėjusysis su vairuotoju kažkÄ pasiÅ¡nekėjo ir tik tada nuvažiavo. Dėl to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog apie įvykį yra trys versijos, kurios skiriasi. Net ir nebÅ«nant ekspertu yra aiÅ¡ku, kad nebuvo galima vienu metu pakelti automobilį už jo galinio sparno, jam trenkti į stiklÄ tuo pat metu, kai jis važiuoja, tai bÅ«tų įmanoma tik automobiliui sustojus. Be to, Å¡ių aplinkybių vertinimui reikÅ¡minga aplinkybė yra nukentėjusiojo neblaivumas, t. y. 1,64 promilės (vidutinis girtumas), dėl to galima daryti prielaidÄ apie nukentėjusiojo negebėjimÄ tiksliai prisiminti įvykio, kurio galbÅ«t ir nebuvo, aplinkybių.Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje trÅ«ksta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti sužalojimo pobÅ«dį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. lapkričio 19 d. 04.45 val. yra suraÅ¡ytas siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (b. 1. 25), 2016 m. gruodžio 13 d. suformuluota užduotis atlikti objektų tyrimÄ (b. 1. 29, 30), tačiau byloje nėra duomenų apie iÅ¡vadas, kurios patvirtintų, jog pėdos sumuÅ¡imas yra atliktas užvažiavus automobiliui, nors užduotyje aiÅ¡kiai suformuluotas klausimas dėl sužalojimo pobÅ«džio bei ar tai galėjo įvykti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje yra duomenų apie tai, jog pėda sumuÅ¡ta (b. 1. 28, 29), tačiau nėra neginčijamų įrodymų apie tai, jog sumuÅ¡imas atliktas dėl transporto priemonės užvažiavimo. Anot apelianto, galima tik viena iÅ¡vada – nėra įrodymų, kurie patvirtintų įvykio aplinkybes, o vien tariamo įvykio schema neįrodo įvykio buvimo fakto. Visus įrodymus sujungti į galimo įvykio buvimo fakto pagrindimÄ galėtų tik medicininė ekspertizė, kuri nurodytų, jog koja sužalota dėl transporto priemonės užvažiavimo ant jos, bei padangų žymių fiksavimas ant bato.

Nesant Å¡ių įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog įvykio galbÅ«t iÅ¡vis nebuvo, o praneÅ¡imas policijai apie įvykį yra nukentėjusiojo iÅ¡galvota istorija apie nebÅ«tÄ Ä¯vykį. Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pagal skunde pateiktÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , susijusį su bylomis, kuriose nagrinėjami administraciniai teisės pažeidimai, galima daryti iÅ¡vada, jog inkriminuoti administracinį teisės pažeidimÄ reikia esant neginčijamam kaltės buvimui, o tai reiÅ¡kia, jog institucijos privalėjo dėti tokias pastangas, kad vėliau nekiltų klausimų dėl jų veiklos aiÅ¡kumo ir neklaidingumo.Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamÄ nutartį priėmė neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, ignoravo prieÅ¡taraujančius faktus, rėmėsi liudytojų, kurie byloje negalėjo bÅ«ti liudytojais, parodymais, nedėjo pastangų, jog byloje bÅ«tų surinkti visi bÅ«tini įrodymai (padangų pėdsakai, vėžių iÅ¡liejos, medicininės ekspertizės iÅ¡vados ir kt.), kurių pagrindu bÅ«tų buvę galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ nuomonę dėl apelianto kaltės. Kaltė Å¡ioje byloje įrodyta prielaidos pagrindu, nesant jÄ pagrindžiančių įrodymų.

Dėl to skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta neįrodžius apelianto kaltės.Atsiliepimu į T. P. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nurodo, kad T. P. padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimÄ , įrodymai surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje, yra nustatyta, kad liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nukentėjusiojo M.

S. kairės pėdos sužalojimas yra patirtas 2016 m. lapkričio 19 d. ir atitinka eismo įvykio metu patirto sužalojimo pobÅ«dį. Mano, kad T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. priimtÄ nutarimÄ , kadangi byla iÅ¡nagrinėta visiÅ¡kai įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Skundas netenkintinas. T. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ .

Apeliantas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažįsta, mano, kad jo veikoje nėra Å¡io pažeidimo sudėties, nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , ginčija byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas T.

P. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.Nors T. P. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tačiau iÅ¡ nutarimo ir skundžiamos teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. skundÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliantas pateiktame skunde teigia, kad teismas negalėjo remtis policijos pareigūnų parodymais, nes jų įvykio metu nebuvo įvykio vietoje, o įvykio aplinkybes jie užfiksavo pagal nukentėjusiojo parodymus. Tačiau su tokia apelianto nuomone sutikti nėra pagrindo, nes ANK 581 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Šiuo atveju policijos pareigūnai, nors ir nebuvo įvykio vietoje, kai T.

P. padarė pažeidimÄ , tačiau jie pirmi atvyko pagal nukentėjusiojo M. S. praneÅ¡imÄ ir įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo. Policijos pareigÅ«nai pirmosios instancijos teisme ir nurodė aplinkybes, kaip buvo įforminta informacija apie eismo įvykį ir kÄ jiems papasakojo bei parodė nukentėjusysis. Todėl policijos pareigÅ«nai atitinka ANK 581 straipsnyje liudytojui keliamus reikalavimus (liudytoju gali bÅ«ti bet kuris asmuo, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors Å¡ioje byloje nustatytinos aplinkybės), nes jie suteikė informacijÄ apie eismo įvykį, kurio padarymu buvo kaltinamas T.

P.. Taigi prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų K. V. ir G. T. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitiko tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes bei visÄ faktinę įvykio situacijÄ , kontekstÄ , tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo bÅ«ti liudytojais Å¡ioje byloje ir nebuvo pagrindo remtis jų parodymais.Apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms dėl pervažiuoto nukentėjusiojo bato, mano, kad Å¡ios aplinkybės be pagrindo buvo įvertintos kaip jo kaltę pagrindžiantys įrodymai, kadangi byloje nėra nei bato fotografijos, nei paties bato, nei automobilio padangų nuotraukų ir kitų bylai reikÅ¡mingų duomenų.

Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes, nors byloje ir nėra jokių nukentėjusiojo M. S. bato, ant kurio liko T. P. automobilio padangų pėdsakų, nuotraukų ar paties bato, neatlikti jokie veiksmai tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar pėdsakus ant minėto bato paliko bÅ«tent T. P. vairuojamas automobilis, tačiau vien dėl to Å¡ie tiek nukentėjusiojo, tiek policijos pareigÅ«nų K. V. ir G. T. parodymai apie pėdsakus ant bato negali bÅ«ti atmetami. Nukentėjusysis M. S. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad policijÄ iÅ¡kvietė po įvykio praėjus maždaug pusvalandžiui, nes jam labai skaudėjo kojÄ , ir atvykus policijos pareigÅ«nams viskÄ paaiÅ¡kino, parodė vietÄ , kur įvyko eismo įvykis, policijos pareigÅ«nai viskÄ iÅ¡matavo ir iÅ¡kvietė medikus, kurie nukentėjusįjį iÅ¡vežė į gydymo įstaigÄ , nes vietoje negalėjo nustatyti sužalojimų (b. l. 36–37).

Å ias savo paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kur buvo nagrinėjamas T. P. skundas. Policijos pareigÅ«nai K. V. su G. T. apklausti teisme nurodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ nuvyko į (duomenys neskalbtini), kur juos pasitiko nukentėjusysis M. S., kuris nurodė, kad taksi automobilis jam pervažiavo kojÄ . Nukentėjusysis jiems parodė, kur įvyko įvykis, ir papasakojo jo aplinkybes, jie iÅ¡matavo vietÄ , kur įvyko eismo įvykis, subraižė eismo įvykio vietos schemÄ .

Abu policijos pareigÅ«nai nurodė, kad nukentėjusysis jiems parodė sportinį batÄ , ant kurio matėsi žymės, kad jis buvo pervažiuotas, tačiau jie bato nefotografavo ir jo nepaėmė. Policijos pareigÅ«nai taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus, nors ir buvo iÅ¡gėręs, tačiau gerai orientavosi aplinkoje, nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes (2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b. l. 59–62). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų K.

V. ir G. T. parodymais apie eismo įvykio aplinkybes, kurias jie sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo. Tai, kad byloje nėra jokių minėto bato nuotraukų ar nepaimtas pats batas, nereiÅ¡kia, kad negalima remtis asmenų parodymais. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigÅ«nai buvo suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi ir siekė melagingai apkalbėti T. P.. Pažymėtina, jog policijos pareigÅ«nų K. V. ir G. T. teisme duoti parodymai atitinka K. V. 2016 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes, abiejų pareigÅ«nų parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jie įvykio aplinkybes nurodė iÅ¡ esmės vienodai, parodymus davė teisme bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad jie bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti T.

P. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti liudytojų K. V. ir G. T. parodymus netinkamais ar nepatikimais įrodymais. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog T. P. nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų byloje esančių asmenų parodymus, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai jo versijÄ laikyti teisinga.

Byloje esantys ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina apelianto kaltę padarius KET pažeidimÄ , todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. SkundžiamÄ nutartį apeliantas taip pat ginčija teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡tirta neiÅ¡samiai, nes nebuvo apklaustas keleivis, kurį T. P. vežė savo automobiliu pažeidimo padarymo metu, taip pat nebuvo apklausti kaimyniniame name, esančiame (duomenys neskalbtini), buvę jaunuoliai, kurie galėtų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes.

Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nei nukentėjusysis M. S., nei T. P. nenurodė jokių eismo įvykio liudininkų, pats T. P. nurodė, kad jis nežino keleivio, kurį vežė, asmens ar kontaktinių duomenų. Be to, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Ä®rodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu T. P. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundÄ nagrinėjantis teismas.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad byloje trÅ«ksta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti M. S. sužeidimo pobÅ«dį. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančios užduoties atlikti objektų tyrimÄ (b. l.

29) matyti, kad Å¡ia užduotimi pavedama Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikti objektų tyrimÄ ir nustatyti M. S. padarytus sužalojimus bei jų padarymo mechanizmÄ . Å ioje užduotyje trumpai apraÅ¡ytos eismo įvykio aplinkybės, kurias policijos pareigÅ«nams nurodė pats nukentėjusysis M. S., užduotyje nurodyta, kad sužalojimÄ M. S. galbÅ«t patyrė automobiliui užvažiavus jam ant kojos. Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2209/2016(03) nustatyta, kad M.

S. padarytas kairės pėdos sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje. Å ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad M. S. šį sužalojimÄ galėjo patirti 2016 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu teisėsaugos institucijos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 32–33). Taigi specialisto iÅ¡vada patvirtina aplinkybes, kad M. S. koja buvo sužalota 2016 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu, kai T. P. vairuojamas automobilis pervažiavo nukentėjusiojo kojÄ .

Jokių kitų duomenų, kad M. S. Å¡iuos sužalojimus patyrė kokiu nors kitu bÅ«du, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į policijÄ , nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir jį apžiÅ«rėjusiems medikams, savo sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Ä®vertinus minėtus duomenis, skundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad M. S. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2209/2016(03) nustatytus sužalojimus patyrė 2016 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu, kai T.

P. savo vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avan“, valstybinis Nr. (duomenys neskalbtini), užvažiavo ant nukentėjusiojo kojos. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje trÅ«ksta duomenų apie M. S. sužalojimo pobÅ«dį.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino jų turinį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. P. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistÄ ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                             Eduardas MaÅ¡kevičius