Legislator Case Law & Legislation
2025-07-02 Nr. AB-11094-3-61-3-01564-2025-8 AI generated

2025-07-02 Nr. AB-11094-3-61-3-01564-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-07-02 Nr. AB-11094-3-61-3-01564-2025-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-07-02 Nr. AB-11094-3-61-3-01564-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1925 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-628-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01564-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1925 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais bei sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas dėl reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administracinių teismų kompetencijai priskiriami nagrinėti ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių vykdant viešąjį administravimą. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 17 str.), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Privalomąjį nurodymą, kuriuo jam pateiktas įpareigojimas atlaisvinti neteisėtai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) naudojamą 251 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant (su visomis konstrukcijomis) šiaurinėje dalyje pastatytą 3,82 m ilgio metalinę tvorą, 5,90 m ilgio metalinius vartus, 12,12 m ilgio metalinę tvorą, 10,31 m ilgio tujų gyvatvorę, pietinėje dalyje įrengtą 13,72 m ilgio vielos tinklo tvorą, 17,26 m ilgio vielos tinklo tvorą, 4,4 m ilgio vartus, 1 m ilgio vielos tinklo tvorą ir 8,17 m ilgio vielos tinklo tvorą, taip pat valstybinėje žemėje pastatytą 12 kv. m ploto šiltnamį ir 40 kv. m neregistruotą ūkinį pastatą.

Teismas pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą konstatavusi, kad atitinkamų ginčijamame Privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2024, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir jose nurodytą praktiką).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, todėl keliamo ginčo atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Tai, kad ginčijamame Privalomajame nurodyme nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, savaime nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų nepažeidė, t. y. savo naudojamame žemės sklype nevykdė ūkinės ir kitos veiklos, nepažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymu saugomų interesų, pastatyti statiniai ir įrenginiai yra tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikalingus leidimus. Pareiškėjas už savo sklypo ribų nevykdė jokios ūkinės ar kitokios veiklos. Inspekcija nekreipė dėmesio, kad turi įrodymus (statybos leidimą, kartografinę medžiagą), liudininkų parodymus, kurie patvirtintų jo teiginius, taip pažeisdama viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimą, įskaitant administracinės procedūros pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Inspekcijos Privalomajame nurodyme neteisingai įvertintas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, todėl keliamo ginčo atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis įpareigotas atlaisvinti neteisėtai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) naudojamą 251 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant (su visomis konstrukcijomis) šiaurinėje dalyje pastatytą 3,82 m ilgio metalinę tvorą, 5,90 m ilgio metalinius vartus, 12,12 m ilgio metalinę tvorą, 10,31 m ilgio tujų gyvatvorę, pietinėje dalyje įrengtą 13,72 m ilgio vielos tinklo tvorą, 17,26 m ilgio vielos tinklo tvorą, 4,4 m ilgio vartus, 1 m ilgio vielos tinklo tvorą ir 8,17 m ilgio vielos tinklo tvorą, taip pat valstybinėje žemėje pastatytą 12 kv. m ploto šiltnamį ir 40 kv. m neregistruotą ūkinį pastatą. Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktai.

Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-60/2024, išaiškino, kad privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Toks aiškinimas pateikiamas ir kitose Specialiosios teisėjų kolegijos priimtose nutartyse (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Įvertinus Privalomojo nurodymo turinį, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka nekeičia šio vertinimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė