2022-05-31 Nr. CB-4410-2-55-3-01422-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2549

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01422-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 9 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „LOG LT“ ir E. P. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pažeidžiant CPK 320 straipsnį, nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri nebuvo skundžiama, t. y. teismas nepriteisė žuvusiojo motinai žalos atlyginimo dėl netekto išlaikymo, nors atsakovė nesutiko tik dėl žalos dydžio. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismo pati skaičiavimo metodika yra teisinga, tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, neįvertino, kad žuvusiojo sutuoktinė dirba ne vienoje darbovietėje, o dvejose, todėl jos pajamos buvo didesnės. Atsakovė tikėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas įvertins byloje esančius faktinius duomenis, rašytinius įrodymus, apie tai, kad žuvusiojo sutuoktinė dirba dviejose darbovietėse bei atliks atitinkamus skaičiavimus. Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo keisti žalos vertinimo ir apskaičiavimo metodikos, nes ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, nei ieškovės, nei atsakovės, nebuvo skundžiama. Atsakovės nuomone, tokiu būdu atsakovo atžvilgiu, buvo priimtas blogesnis sprendimas, negu buvo skundžiamas, todėl yra pažeistas CPK 313 straipsnyje įtvirtintas principas dėl draudimo priimti blogesnį sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 546 (penkis šimtus keturiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 3 d. AB SEB banke, Mokėjimo nurodymo Nr. SEPA1477/2.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas