2023-04-12 Nr. AB-7918-3-65-3-00067-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-424-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00067-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 24.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityje (trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. S3-166 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Vyriausybės atstovą Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą, merą panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-147 ir imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S..

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Zarasų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 1/3 narių 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu pareiškė nepasitikėjimą Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoju A. A., Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. (toliau – ir Administracijos direktorius) ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju R. L.. 2020 m. rugsėjo 25 d. Tarybos posėdyje darbotvarkės klausimu „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ buvo priimtas sprendimas nepritarti pateiktiems nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. motyvams. Minėtame Tarybos posėdyje savivaldybės meras pasiūlė klausimo „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. S. atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą“ nesvarstyti, nes jau priimtas 2020 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas dėl nepasitikėjimo Administracijos direktoriumi motyvų. Buvo priimtas sprendimas šio klausimo nesvarstyti. Priimant minėtus sprendimus, buvo balsuojama atviru balsavimu ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas ) 42 punkto nuostatos.

2.2. Pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą, merą imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu, priimant sprendimus, susijusius su pareikštu nepasitikėjimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., o Zarasų rajono savivaldybės tarybai, merui nesiėmus veiksmų, kuriais būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, apskųsti teismui Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu priimtus sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S.. Atsakovas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame deklaratyviai ir formaliai nurodė, kad pareiškėjas, neva, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais, tačiau nepateikė paaiškinimų, kodėl atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėtų Tarybos sprendimų. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą papildomai paaiškindamas, kad būtent atsakovas turėjo imtis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnyje nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis ir panaikinti neteisėti Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. priimti sprendimai. Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakymą pareiškėjui nurodydamas, kad Taryba nepažeidė VSĮ 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies, Reglamento 42 punkto.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme. Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokios savo teisės ar teisėto intereso, kurį galimai pažeidė Vyriausybės atstovo atsakymas. Tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikiamas savivaldybės tarybos sprendimo vertinimas bei paaiškintos Vyriausybės atstovo kompetencijos ribos nagrinėjamu atveju.

5. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo raštus išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, kuri nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, bet ir išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į visus jo raštuose keliamus klausimus, nurodyti konkretūs taikyti teisės aktai, pateiktas teisės normų vertinimas, teismų praktika, paaiškinti mero pavaduotojo ir administracijos direktorius atleidimo iš pareigų procedūrų skirtumai bei nurodyti motyvai, kurių pagrindu Vyriausybės atstovas konstatavo konkrečių aplinkybių (ne)buvimą bei išnagrinėjo pareiškėjo raštus, išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Atsakovo vertinimu, atsakymas pareiškėjui parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

6. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Vyriausybės atstovas taip pat negina juridinių ar fizinių asmenų, tame tarpe ir tarybos narių galimai pažeistų teisių.

Šiuo atveju, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia, jog būtų svarstomas Zarasų administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimas tarybos nariams reiškiant valią slapto balsavimo metu. Pareiškėjas, kaip tarybos narys, turėjo teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jo betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu, todėl pareiškėjas šią savo galimai pažeistą teisę galėjo ginti teisme, tačiau kreipėsi į Vyriausybės atstovą. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas ir prašo panaikinti Vyriausybės atstovo atsakymą, tačiau įvertinus skundo turinį, akivaizdu, kad iš esmės yra skundžiamas savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ ir jo priėmimo procedūra.

Nepasitikėjimo administracijos direktoriumi, jo pavaduotoju, mero pavaduotoju motyvai ir (ar) jų atleidimo iš pareigų procedūra yra politinis procesas, kurį vykdo juos į pareigas paskyrusi kolegiali savivaldybės institucija – savivaldybės taryba. Tai jos išimtinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose. Vyriausybės atstovas Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostatos pagrindu teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio tikslingumo požiūriu, taip pat ir niekaip negali daryti įtakos šiam politiniam procesui.

Šiuo atveju, administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų, tarybos nariui ar jų grupei pareiškus nepasitikėjimą juo, nėra imperatyvus VSĮ nustatytas atleidimo pagrindas. Tam turi vykti slapto balsavimo procedūra ir tik jos metu balsavusių tarybos narių daugumai slaptu balsavimu pasisakius „už“ atleidimą, administracijos direktorius būtų atleistas. Vyriausybės atstovas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, negali įpareigoti savivaldybės tarybą balsuoti dėl administracijos direktoriaus atleidimo, net ir tuo atveju, jeigu yra pateikti nepasitikėjimo motyvai, tuo labiau, kai pati savivaldybės taryba jos narių balsų dauguma nusprendė atleidimo klausimo toliau nesvarstyti.

Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų kvestionuoti tarybos politinės valios. Jeigu Vyriausybės atstovas reikalautų toliau svarstyti direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimą, tai būtų jo įsikišimas į politinį procesą reiškusių nepasitikėjimą tarybos narių grupės pusėje ir suinteresuotumas atleisti administracijos direktorių iš pareigų, o tai laikytina Vyriausybės atstovo įgaliojimų viršijimu ir šališku (subjektyviu) elgesiu. Politinį ir asmeninį suinteresuotumą atleisti administracijos direktorių iš pareigų turi grupė tarybos narių, reiškusių jam nepasitikėjimą.

Vyriausybės atstovas nedalyvauja (neįtakoja) ir nesiima Priežiūros įstatymo nurodytų veiksmų politinio proceso metu – mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo skyrime ar atleidime iš pareigų.

7. Vyriausybės atstovas nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios pagrindu buvo priimtas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“, redakcija, kurioje nebeliko galimybės tarybai spręsti (teikti) nepasitikėjimo motyvų. Šios nuostatos pakeitimas supaprastino ir konkrečiai sureglamentavo savivaldybės Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų procesą. Vyriausybės atstovui nėra žinoma, kad pareiškėjas ar ne mažiau kaip ½ visų Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių iki šio laiko nuo pakeistos VSĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliojimo, merui raštu yra teikę nepasitikėjimo administracijos direktoriumi motyvus pakartotinai, kas leidžia manyti, jog tarybos nariams daugiau nekyla abejonių dėl pasitikėjimo administracijos direktoriumi ir siekio atleisti jį iš pareigų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo kreipimąsi į Vyriausybės atstovą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu priimtų sprendimų, susijusių su nepasitikėjimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., vertino kaip asmens pranešimą kompetentingai institucijai apie galimus teisės pažeidimus, kuriame kartu buvo suformuluotas prašymas tuos pažeidimus pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų ir įrodymų, kad jo teisės ar teisėti interesai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės vykdyti Vyriausybės atstovo veiksmų bendrąją priežiūrą, neturi teisės reikalauti, kad atsakovas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Teismas vertino, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas nustatytais faktais ir įstatymais, Sprendimas yra informacinio pobūdžio, juo nepadaryta jokia įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

11. Pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas laikė išvestiniu iš reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, todėl vertino, kad nėra įstatyme nustatyto pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą.

III. 12. Pareiškėjas K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė VSĮ 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias sprendimų priėmimo procedūrą savivaldybės tarybos posėdyje, kuomet savivaldybės taryba privalo balsuoti slaptai. Teismo sprendimu formuojama praktika, leidžianti dviem atvirais balsavimais, nors tokia galimybė nėra įtvirtinta teisės aktuose, apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus dėl slapto balsavimo. Tokia formuojama praktika ne tik prieštarauja teisiniam reglamentavimui, tačiau sudarys galimybę nesąžiningai išvengti slapto balsavimo, kuomet tokio balsavimo privalomumas įtvirtintas imperatyviomis teisės normomis. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat pažeidė Priežiūros įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtinta Vyriausybės atstovo pareiga užtikrinti, kad vietos savivaldos valdymo organai laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir imtis veiksmų šiems pažeidimams pašalinti.

14. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimas įpareigoti atsakovą imtis veiksmų, kad būtų pašalinti Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu padaryti pažeidimai yra savarankiškas reikalavimas, kurio teismas nesprendė ir kurio teisingam išsprendimui teismas privalėjo vertinti aplinkybes dėl slapto balsavimo procedūros nesilaikymo Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu. Teismas nagrinėjamu atveju priėmė sprendimą visiškai nepasisakydamas ir nemotyvuodamas savo sprendimo dėl vieno iš reikalavimų, todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, jog teismo sprendimas priimtas laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos bylose, susijusiose su Vyriausybės atstovų teikiama informacija (atsakymais) pareiškėjams, kuriose LVAT vertina, kad Vyriausybės atstovo raštas (atsakymas) pareiškėjams yra informacinio pobūdžio, juo nepadaroma įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, o pareiškėjų teiginiai, jog Vyriausybės atstovas neveikė ir neveikia pagal įstatymais numatytą savo kompetenciją bei nesilaiko įstatymo numatytų pareigų, traktuotini, kaip pareiškėjo neturėjimas teisės vykdyti Vyriausybės atstovo veiksmų bendrosios priežiūros ir neturėjimas teisės reikalauti, kad Vyriausybės atstovas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021). Teismo sprendimas taip pat atitinka LVAT 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1627/2013, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2007-556/2020 suformuotą praktiką.

17. Teismas, nenustatęs jokių faktų ar aplinkybių, kad Vyriausybės atstovo atsakymas (nuomonė) pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, ar Priežiūros įstatymo nuostatas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

18. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad balsavimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų buvo išskaidytas į dvi dalis: dėl nepasitikėjimo motyvų ir dėl atleidimo, dėl kurių sprendimai turėjo būti priimami slaptu balsavimu. Atsakovas nurodo, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog meras šios procedūros neinicijavo, jai inicijuoti buvo reikalinga informacija apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus, todėl buvo priimtas sprendimas Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“, kuriuo savivaldybės taryba balsų dauguma nepritarė 1/3 tarybos narių pateiktiems nepasitikėjimo administracijos direktoriumi motyvams. Akivaizdu, jog taip buvo sprendžiamas klausimas ne dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą, o klausimas dėl šios procedūros (atleidimo iš pareigų) inicijavimo pradžios. Tai iš esmės atskiri, savarankiški sprendimai, kurių vienas – dėl atleidimo praradus pasitikėjimą procedūros inicijavimo, kitas – dėl atleidimo praradus pasitikėjimą, kuriam būtų taikoma slapto balsavimo procedūra. Sprendimo pagrindu administracijos direktorius nebūtų atleistas iš pareigų nepaisant to, ar šiuo sprendimu būtų „pritarta“ ar „nepritarta“ nepasitikėjimo motyvams, todėl teigti, jog dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ turėjo būti balsuojama slaptai ar jis būtų priimtas pažeidžiant VSĮ 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

19. Atsakovas nurodo, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-147 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ pats savaime nesukuria teisinių pasekmių, t. y. jo pagrindu ar jo nepriėmus apskritai, administracijos direktorius negali būti atleidžiamas iš pareigų praradus pasitikėjimą tol, kol savivaldybės taryba slaptu balsavimu nepriims sprendimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą, tačiau šio klausimo nesvarstyti balsų dauguma nusprendė pati savivaldybės taryba, po to, kai jos narių balsų dauguma nepritarė 1/3 tarybos narių pateiktiems motyvams. Vyriausybės atstovas įpareigoti savivaldybės tarybą svarstyti klausimą dėl administracijos direktoriaus atleidimo, neturi teisinio pagrindo, nes tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, apimanti jai atskaitingos vykdomosios institucijos formavimą ir tik savivaldybės taryba jos narių balsų dauguma gali spręsti šį klausimą.

20. Atsakovas pažymi, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatą nepasitikėjimo procedūrai inicijuoti nereikalingi tarybos, kaip kolegialios institucijos, pateikti motyvai. Vyriausybės atstovui nėra žinoma, kad pareiškėjas nuo pakeistos VSĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliojimo merui raštu yra teikę nepasitikėjimo administracijos direktoriumi motyvus pakartotinai, kas leidžia manyti, jog tarybos nariams, jų daugumai daugiau nekyla abejonių dėl pasitikėjimo administracijos direktoriumi ir siekio atleisti jį iš pareigų.

21. Atsakovas sutiko su teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai, todėl atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, nebuvo pagrindo juos tenkinti.

22. Atsakovo vertinimu, prašymas įpareigoti Vyriausybės atstovą įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą, merą panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-147 ir imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu, priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., negali būti tenkinamas ir dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi savivaldybės tarybos sprendimo teisinis vertinimas bei, nustačius teisės aktų pažeidimus, siūlymas motyvuotu teikimu panaikinti ginčijamą savivaldybės tarybos sprendimą, yra priskirtas Vyriausybės atstovo kompetencijai.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

23. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.

24. Remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:

1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);

2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;

3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą.

25. Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai (Įstatymo 7 str. 8 d.).Vyriausybės atstovas teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Įstatymo 7 str. 9 d.).

26. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, prieina prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimai šioje byloje yra neteisėti iš esmės, todėl atmestini pripažinus, kad pareiškėjas neturi tokių reikalavimų teisės (ABTĮ 5 str. 1 d.).

26.1. Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, nėra saistomas fizinių asmenų, nepaisant jų teisinės padėties savivaldybių institucijose, iniciatyvų, pareiškimų, skundų ir kt. Tokie asmenų kreipimaisi dėl, jų požiūriu, savivaldybės institucijų padarytų teisės pažeidimų Vyriausybės atstovui vertintini tik kaip pranešimas apie galimai padarytą teisės pažeidimą ir yra pagrindas, kai kyla pagrįstos abejonės savivaldybės institucijų veiksmų teisėtumu, atlikti savivaldybių veiklos administracinės priežiūros veiksmus, tačiau neįpareigoja veikti taip, kaip prašo pranešėjas ir kokių rezultatų jis siekia.

26.2. Šiuo atveju, kai pareiškėjas byloje yra savivaldybės tarybos narys, jam santykiuose su Vyriausybės atstovu, turi būti taikoma Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostata, t. y. Vyriausybės atstovas dėl pareiškėjo kreipimosi, kaip pranešimo apie galimai padarytą teisės pažeidimą, turi teisę atlikti savivaldybių veiklos administracinės priežiūros veiksmus, kai kyla pagrįstos abejonės savivaldybės institucijų veiksmų teisėtumu, tačiau nėra pagal įstatymą įpareigotas veikti taip, kaip prašo pranešėjas ir kokių rezultatų jis siekia.

26.3. Savivaldybės tarybos narys, tokiu kaip šis atveju, siekiamų tikslų įgyvendinimui turi teisines priemones, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme, be kita ko, jungdamasis į frakcijas (VSĮ 24 str.) ir politinėmis priemonėmis siekdamas savivaldybės tarybos daugumos palaikymo inicijuojant ir balsuojant už nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriumi (VSĮ 16 str. 2 d. 9 p., 29 str. 3 d.), tačiau neturi teisinių pagrindų tokiems kaip šioje byloje pareikšti reikalavimams Vyriausybės atstovui, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės į teisminę gynybą, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi.

27. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

28. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis