2017-12-06 Nr. AB-22659-3-61-3-06033-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1530-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06033-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–8), kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Paaiškino, kad skundžiamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas dėl į tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo judėjimo dokumento pagal pranešimą Nr. IE317144 (toliau – ir Pranešimas Nr. IE 317144) 11 langelį ranka įrašytų atliekų tvarkymo veiklos kodų R3 ir R4 bei dėl to, kad dėl šiuose dokumentuose esančių neleistinų pataisymų nesikreipė į Regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir RAAD).

1.2. Atkreipė dėmesį, jog išduodant tarpvalstybinį atliekų vežimo leidimą pagal Pranešimą Nr. IE 317144 jis buvo atitinkamo rašto rengėjas, tačiau raštą derino (vizavo) Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė A. P. ir Taršos prevencijos skyriaus vedėja M. R., o pasirašė – Agentūros direktorius R. M.. Be to, leidimo išdavimo procese aktyviai dalyvavo ir Taršos prevencijos ir leidimų departamento direktorius V. K. bei Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja M. L., tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik pareiškėjo atžvilgiu. Kitų leidimo išdavimo procese dalyvavusių asmenų atsakomybės klausimas nebuvo kvestionuojamas.

1.3. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus. Be to, iš išvados nėra aišku, kaip buvo nustatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos kodus R3 ir R4 įrašė būtent pareiškėjas, nes prie šių įrašų nėra nei jo vardo, nei pavardės, nei parašo, nei kitų identifikuoti leidžiančių žymių, taip pat nėra detalizuota, kaip buvo nustatyta, kad minėti įrašai buvo padaryti būtent 2015 m. liepos 30 d. Pabrėžė, kad, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog judėjimo dokumentų patikra neatlikta ir nesikreipta į RAAD, tačiau Agentūros atsiliepime į UAB „AV investicija plius“ skundą administracinėje byloje Nr. eI-11879-561/2015 sakoma, kad Agentūra, atlikusi judėjimo dokumentų patikrą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama atlikti atliekų vežimo patikrinimus.

1.4. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi J. K. neinformavo pareiškėjo, kad jo pateikti duomenys apie darbo krūvį nėra tinkami, nepaprašė pateikti kitų darbo krūvį rodančius duomenų. Be to, pareiškėjo nuomone, J. K. veiksmai, susiję su patikslinto pranešimo surašymu, bandymu su juo supažindinti bei atsisakymo protokolavimu, yra neteisėti. Taigi tuo ji nebuvo objektyvi ir, priimdama sprendimus, nevengė asmeniškumų, neatliko visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo.

1.5. Pareiškėjas sutiko, jog teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė užregistruoti dokumentų, gautų į tarnybinį el. paštą, tačiau šią klaidą iš esmės lėmė didelis darbo krūvis. Atkreipė dėmesį, jog J. K. ar kiti atsakovo darbuotojai net neužsiminė, kad minėtus dokumentus, jau gerokai po gavimo datos, vis tiek reikėtų užregistruoti. Pabrėžė, kad šiuos dokumentus užregistruoti galėjo ir kiti Agentūros darbuotojai, kurie su minėtais dokumentais susipažino, tačiau šių dokumentų registruoti per visą tyrimo laikotarpį ir greičiausiai iki šių dienų niekas nepateikė, taigi tai reiškia, kad minėtų dokumentų registracija faktiškai nebuvo nei labai svarbi, nei labai reikalinga.

1.6. Pasak pareiškėjo, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo sukeltas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, įstaigos įvaizdžiui, tačiau neįvardinta, kaip tiksliai tas neigiamas poveikis pasireiškė (viena iš tarnybinio nusižengimo sudėčių – tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo pasekmės). Nurodytos pasekmės yra labai abstrakčios, itin smarkiai hiperbolizuotos ar net išgalvotos, nes ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai R3 ir R4 jokių neigiamų pasekmių neturėjo, neužregistruoti dokumentai beveik jokių bent jau nors kiek rimtesnių neigiamų pasekmių neturėjo, nes atitinkama informacija ir (ar) dokumentai buvo gauti, jų gavimo data žinoma ir užfiksuota, jie niekur nedingo ir juose pateikta informacija buvo vertinta prieš duodant Leidimą, o pats pažeidimas nebuvo tyčinis. Taigi dėl to pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį net pastabos paskyrimas būtų neproporcingas.

1.7. Taip pat atkreipė dėmesį, jog buvo vadovautasi 2011 m. liepos 8 d. parengtomis Tarybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo rekomendacijomis, nors Valstybės tarnybos departamentas jau kurį laiką savo tinklapyje skelbia minėtų rekomendacijų 2014 m. liepos 31 d. versiją. Tai suponuoja, kad klaidų atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą gali būti ir daugiau.

1.8. Pareiškėjo manymu, nuobauda jam paskirta ir tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, siekiant atkeršyti už skundą dėl Agentūros direktoriaus pavaduotojo R. Š. veiksmų.

2. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 39–43) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros buvo vykdomos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie nusižengimą atitiko teisės aktų reikalavimus, o patikslintas pranešimas buvo papildytas nuoroda į galimą pareigybės aprašymo pažeidimą, atitinkamai patikslinti galimai pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies punktai (be pakankamai plataus VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nurodant konkretesnį VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimą), tačiau galimo tarnybinio pažeidimo faktinis aprašymas visiškai nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pranešimu buvo pateikta nepakankama informacija apie galimą tarnybinį pažeidimą ir tokiu būdu sudarytos kliūtys pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Toks pranešimo tikslinimas turėtų būti pripažįstamas tik formaliu papildymu.

2.2. Pasak atsakovo, pareiškėjo teiginiai, kad buvo nekeliamas kitų Leidimo išdavimo procesą kuravusių asmenų tarnybinės atsakomybės klausimas, nepaneigia pareiškėjo padarytų pažeidimų. Pareiškėjas buvo pagrindinis užduoties vykdytojas, be to, pagal pareigybės aprašymą būtent jis nagrinėja ir rengia dokumentus bei priima sprendimus dėl atliekų vežimo kontrolės. Pabrėžė, jog VTĮ 15 straipsnyje nurodomos kiekvieno valstybės tarnautojo pareigos ir pareiga jų laikytis išlieka nepriklausomai nuo kitų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veiksmų.

2.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai įvertintų jo paaiškinimų. Pažymėjo, kad dokumentai, gauti pareiškėjo el. paštu, buvo nepateikti registruoti, pareiškėjas tai pripažino, taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinta pareiškėjo kaltė dėl šio pažeidimo, išnagrinėtos aktualios teisės aktų nuostatos. Dėl ranka darytų papildomų įrašų pažymėjo, jog pareiškėjas paaiškinime tik nurodė, kad ties įrašais nėra parašų ar antspaudų, patvirtinančių įrašo autentiškumą, tačiau nenurodė, jog šiuos įrašus galimai padarė kiti asmenys, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Agentūra paaiškino, kad bet kokie papildomi įrašai pranešimo 11 laukelyje dėl tolesnių atliekų tvarkymo veiklų laikytini nurodomo dokumento trūkumu, nes šią informaciją reikalaujama teikti pranešimo prieduose, ir šiuos trūkumus pareiškėjas, kaip specialistas, pagal pareigybės aprašymą atsakingas už atliekų vežimo dokumentų nagrinėjimą, turėjo tinkamai įvertinti. Dėl motyvo, kad buvo neatsižvelgta į paaiškinimą dėl darbo krūvio, pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai įvertinta, jog pareiškėjo paaiškinime teikė neaktualius duomenis laike, taip pat papildomai buvo atsižvelgta į pareigų nevykdymo laikotarpį – įvertinta, kad neveikimas tęsėsi iki pat tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo. Apie 4 mėn. laikotarpis sudarė pagrįstą sąlygą tyrimą atlikusiai specialistei nustatyti, kad realiai egzistavo galimybė pareiškėjui imtis reikiamų veiksmų ir vykdyti teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgiant į egzistuojančio darbo krūvio aplinkybes. Pabrėžė, kad paaiškinimo teiginiai neįpareigoja tyrimą atliekančio specialisto tyrimui būtiną informaciją rinktis tik iš įtariamo asmens.

2.4. Dėl pažeidimo, susijusio su nesikreipimu į RAAD, atsakovas paaiškino, kad Agentūros rašte Nr. (15.11)-A4-10139 buvo nurodomos kitos priežastys, kurių pagrindu prašoma atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą – atkreipiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų dėmesys dėl vežamų didelių atliekų kiekių, tačiau nėra jokių nuorodų dėl galimų Pranešimo Nr. IE 317144 trūkumų.

2.5. Agentūros teigimu, pasekmės, kurias sukelia padaryti tarnybiniai nusižengimai, vertintinos objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektu. Objektyvusis elementas – teisės aktų pažeidimai, kurie patys savaime laikytini reikšminga neigiama valstybės tarnautojo veiklos pasekme, dėl kurios VTĮ nuostatos numato darbdavį saugančias nuostatas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis detaliu faktinių aplinkybių įvertinimu ir teisės aktų reikalavimų analize, buvo pripažinta, kad pažeidimų sukeltas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, įstaigos įvaizdžiui. Tai lemia pačių pažeidimų pobūdis, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas tarnybinio patikrinimo išvadoje – neinformuotos kitos atsakingos valstybės institucijos, dėl ko jos negalėjo įgyvendinti savo pareigų taikyti reikiamas poveikio priemones ir neįgyvendinta bendradarbiavimo pareiga, ūkio subjektui nekelti reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka taisyti dokumentų trūkumus, nesilaikyta Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu (I t., b. l. 159–166) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

4. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-651/2009), pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui pateikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą matyti, kad jame aiškiai išdėstytos veikos, dėl kurių pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šios veikos toliau buvo tirtos ir tarnybinio nusižengimo metu, dėl jų pareiškėjui paskirta ir skundžiama nuobauda, taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo pakankamai išsamus ir atitiko Taisyklių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai apie neteisėtą pranešimo tikslinimą yra nepagristi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju patikslintu pranešimu buvo patikslinta tik įtariamo tarnybinio nusižengimo kvalifikacija, papildomai nurodant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, o veikos, dėl kurių pradėtas tyrimas, nebuvo patikslintos. Teismas atkreipė dėmesį, jog galbūt padaryto nusižengimo teisinė kvalifikacija yra nustatoma ir paaiškėja tik atlikus nusižengimo tyrimą, todėl tikslios teisinės kvalifikacijos pranešime dėl tarnybinio nusižengimo neprivaloma pateikti, pranešime privaloma išdėstyti tik esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius – konkrečią veiką, pažeidimo padarymo būdą laiką, vietą ir pan. Nagrinėjamu atveju privalomi pranešimo turinio elementai buvo nurodyti, todėl pareiškėjas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą buvo informuotas tinkamai.

5. Teismas iš skundžiamo įsakymo ir Agentūros specialistės surašytos motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta iš esmės už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimą, pasireiškusį trimis veikomis: 1) elektroniniu paštu gautų dokumentų neužregistravimu; 2) netinkamu Pranešimo Nr. IE 317144 parengimu, į pranešimo 11 langelį ranka įrašant papildomus duomenis; 3) netinkama judėjimo dokumentų patikra, dėl kurios nesikreipta į RAAD.

6. Dėl pirmojo pažeidimo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo darbiniu elektroniniu paštu 2015 m. birželio 26 d. gavo iš „Foras Fuels Ltd“, o 2015 m. birželio 29 d. iš UAB „AV investicija plius“ prašytą pateikti papildomą informaciją, reikalingą Pranešimui Nr. EI 317144 įvertinti. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog pareiškėjas neneigia, kad neužregistravo minėtų dokumentų, tačiau nurodo, kad to nepadarė per klaidą, be to, darbo krūvis buvo didelis, todėl pirmiau stengėsi atlikti svarbesnius darbus, pažymėjo, kad teisės teorijoje laikomasi nuostatos, jog neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šiuo atveju tokių objektyvių priežasčių nenustatyta. Nors pareiškėjas teigia, jog turėjo daug darbo ir todėl nesilaikė reikalavimo įregistruoti minėtus dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės būtų reikšmingos vertinant pavėluotą dokumentų registravimą, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ginčo dokumentai apskritai nebuvo įregistruoti. Teismas atkreipė dėmesį, jog dokumento registracija nėra labai sudėtinga ar ilgai trunkanti procedūra, taigi net ir esant dideliam darbo krūviui anksčiau ar vėliau dokumentų registracija galėjo būti atlikta, tačiau pareiškėjas, net ir gavęs pranešimą apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, minėtų elektroniniu paštu gautų dokumentų neįregistravo. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72, (toliau – ir Darbo reglamentas) 49 punktą bei Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207, (toliau – ir Aprašas) 7.3 punktą.

7. Dėl antrojo pažeidimo nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje ranka įrašyta „R3; R4“. Nors pareiškėjas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip atsakovas nustatė, jog minėtą įrašą padarė būtent jis, tačiau pareiškėjas nenurodė, jog minėtą įrašą padarė ne jis, be to, kaip matyti iš pareiškėjo Agentūrai pateikto pasiaiškinimo, argumentuodamas minėto įrašo buvimą, pareiškėjas nurodė, kad 11 langelyje ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai yra informacinio pobūdžio. Taigi pareiškėjui aiškiai ir pagrįstai nepaneigus, jog minėtą įrašą padarė būtent jis, teismas sprendė, ar tokie veiksmai gali būti laikomi teisės aktų pažeidimu. Vadovaudamasis pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 punktu, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006) 1C priedo IV skyriaus 13, 22 punktais, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju 11 langelyje turėjo būti nurodytas kodas R12, o informaciją apie tolesnes tvarkymo veiklas (R3, R4) reikėjo pateikti priede. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo įrašas „R3, R4“ buvo padarytas šalia iš Airijos kompetentingos įstaigos gauto 11 langelyje ranka jau padaryto įrašo apie tolesnes tvarkymo veiklas R1 ir R5. Teismas sutiko su pareiškėju, kad šiuo atveju, toks papildomas prierašas, kuris nėra nei pasirašytas, nei antspauduotas ir datuotas, iš esmės yra informacinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad, nors Reglamente Nr. 1013/2006 nėra įtvirtintas reikalavimas tokius įrašus daryti, tačiau nėra ir imperatyvaus draudimo tai atlikti, taigi nesutiko su Agentūros išvada, jog pareiškėjas Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje ranka įrašydamas kodus R2 ir R3 pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.6 punktą, juo labiau, kad šie ranka padaryti įrašai atitinka Pranešimo Nr. IE 317144 prieduose nurodomas tolesnes atliekų perdirbimo veiklas.

8. Dėl trečiojo pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo teismas, vadovaudamasis pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 punktu, Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, jog iš motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovas šių nuostatų pažeidimus iš esmės sieja su Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pagal kurias valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, kurios yra būtinos joms įgyvendinti.

Valstybės narės, kaip šio reglamento vykdymo užtikrinimo priemones, numato, inter alia, vienetų ir įmonių patikrinimus pagal Direktyvos 2006/12/EB 13 straipsnį ir atliekų vežimo ar susijusio naudojimo ar šalinimo tikrinimus iš anksto nepranešus. Teismas, įvertinęs judėjimo dokumentų užpildymą, sutiko su atsakovu, kad pastarieji neatitinka Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 punkte nurodyto reikalavimo taisymus atlikti gavus kompetentingos institucijos sutikimą, naują tekstą pažymėti ir pasirašyti arba antspauduoti ir nurodyti atlikto pakeitimo datą.

Tačiau pažymėjo, kad netinkamus įrašus padarė ne pareiškėjas, o pareigos kreiptis į asmenį, netinkamai užpildžiusį judėjimo dokumentus, kad šis ištaisytų padarytas klaidas, nei Reglamentas Nr. 1013/2006, nei kiti teisės aktai nenustato. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo parengto 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (15.11)-A4-10139, adresuoto Klaipėdos ir Panevėžio RAAD, pareiškėjas, įvertinęs ginčo judėjimo dokumentus, ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl juose pateiktos informacijos patikrinimo, taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.6 punktą bei Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 dalį.

Šiuo atveju teismas kritiškai vertino Agentūros argumentus, kad minėtas pareiškėjo raštas, adresuotas Klaipėdos ir Panevėžio RAAD, nepaneigia padaryto pažeidimo, nes rašte nurodomos kitos priežastys, kurių pagrindu prašoma atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, tačiau nėra jokių nuorodų dėl galimų Pranešimo Nr. IE 317144 trūkumų. Teismas pažymėjo, kad atsakomybę už klaidingos informacijos pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje pateikimą nustato būtent RAAD, todėl pavedus RAAD atlikti atliekų perdirbimo subjektų veiklos patikrinimus ir su tokiu pavedimu pateikus judėjimo dokumentus, papildoma nuoroda į galimai neteisingą judėjimo dokumentų užpildymą nėra būtina, kadangi RAAD, gavęs minėtus dokumentus, pats turėtų juos įvertinti be papildomos nuorodos iš Agentūros apie galimus pažeidimus.

Taigi, teismo nuomone, pareiškėjas ėmėsi pakankamų priemonių, pagal Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio nuostatas, todėl šuo aspektu atsakovo nurodomas pažeidimas nustatytas nepagrįstai.

9. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pagrįstai inkriminuotas tik vienas iš trijų tarnybinių nusižengimų, t. y. elektroniniu paštu gautų dokumentų neužregistravimas. Tai, kad, pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė Darbo reglamento 49 punkto bei Aprašo 7 punkto reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms, tačiau pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, kadangi neužregistruoti dokumentai nebuvo nuslėpti, jais buvo vadovautasi vertinant Pranešimo Nr. EI 317144 duomenis, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šis pareiškėjo neveikimas iškilo į viešumą, todėl atsakovo nurodomas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, Agentūros įvaizdžiui, vertintinas kritiškai. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Teismas pažymėjo, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta. Atsižvelgęs į tai, teismas Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikino ir pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

11. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas nepateikė, t. y. į bylą nėra pateikta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas mokėjo tam tikras sumas advokatui R. R., todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nesprendė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi išaiškino, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo sumokėtas 21 Eur žyminis mokesti pareiškėjui grąžintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas.

III. 12. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 169–176), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei nemotyvavo savo sprendimo.

12.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo išaiškinimu. Pažymėtina, kad atliekų vežimo teisiniai santykiai yra priskirtini aplinkos apsaugos teisiniams santykiams, dėl to jie reguliuojami imperatyvumo metodu. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 7, 8, 12 punktais, planuojamas vežimas, apie kurį reikia iš anksto pranešti raštu ir gauti išankstinį sutikimą, gali būti vykdomas tik užpildžius pranešimo ir judėjimo dokumentus, remiantis šio reglamento reikalavimais, atsižvelgus į 16 straipsnio a ir b punktus, per visų susijusių kompetentingų institucijų rašytinio arba tylaus sutikimo galiojimo laikotarpį.

Atspausdintas dokumentų kopijas reikia pildyti mašinraščiu arba atspariu rašalu didžiosiomis raidėmis. Pasirašyti visada reikia atspariu rašalu, o įgaliotojo atstovo vardas ir pavardė prie parašo turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis. Padarius nedidelę klaidą, pavyzdžiui, nurodžius neteisingą atliekų kodą, ją ištaisyti galima gavus kompetentingos institucijos sutikimą. Naują tekstą reikia pažymėti ir pasirašyti arba antspauduoti ir nurodyti atlikto pakeitimo datą. Norint atlikti didelius pakeitimus arba pataisymus reikia pildyti naują formą. <...> visi pakeitimai, daromi užpildytoje formoje gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą, turi būti matomi.

Jei prie dokumentų reikia pridėti papildomą informaciją pateikiančius priedus, kiekviename priede reikia pridėti atitinkamo dokumento nuorodą ir langelį, su kuriuo jis yra susijęs. Taigi, Reglamentas Nr. 1013/2006 nurodo aiškią tvarką, kaip atliekų siuntėjas turi pildyti pranešimo ir judėjimo dokumentus ir kaip turi būti pateikiama papildoma informacija ar daromi pakeitimai. Reglamentas aiškiai apibrėžia ir kompetentingos institucijos veiksmus, vertinant atliekų siuntėjo pateiktus pranešimo ir judėjimo dokumentus, t. y. aptariamu atveju kompetentinga institucija turi duoti sutikimą Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.

Taigi pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 22 punkto reikalavimus bet kokie papildomi įrašai Pranešimo Nr. IE317144 11 laukelyje dėl tolesnių atliekų tvarkymo veiklų laikytini nurodomo dokumento trūkumu, nes šią informaciją reikalaujama teikti pranešimo prieduose, ir šiuos trūkumus pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą atsakingas už atliekų vežimo dokumentų nagrinėjimą, turėjo tinkamai įvertinti. Pabrėžtina, jog tai, kad pareiškėjo įrašas „R3, R4“ buvo padarytas šalia Airijos kompetentingos įstaigos gauto 11 langelyje ranka jau padaryto įrašo apie tolimesnes tvarkymo veiklas R1 ir R5, nepatvirtina pareiškėjo teisės atlikti veiksmus, kurių nenumato Reglamentas Nr. 1013/2006.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad Pranešime Nr. 317144 gali būti ranka įrašoma informacinio pobūdžio informacija, kadangi nurodytas pranešimas yra individualus administracinis aktas, pasirašytas viešojo administravimo subjekto, Agentūros, vadovo, patvirtintas antspaudu, jis suteikia asmenims leidimą vežti atliekas ir atitinkamai nustato teises ir pareigas laikytis leidime nustatytų reikalavimų ir sąlygų, todėl imperatyvių Reglamento Nr. 1013/2006 reikalavimų laikymasis dėl pranešime pastebėtų klaidų ištaisymo yra privalomas kompetentingos institucijos valstybės tarnautojui, atsakingam už nurodyto pranešimo parengimą ir sprendimo dėl atliekų vežimo kontrolės priėmimą.

Kadangi pranešimą turi patvirtinti paskirties kompetentinga institucija, pranešimo parengimo procedūra apima ir nurodyto pranešimo patikrinimą.

12.3. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendime faktinių aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjas nepažeidė pareigybės aprašymo 7.6 punkto bei Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 dalies, netinkamai atlikdamas judėjimo dokumentų patikrą ir nesikreipdamas į regiono aplinkos apsaugos departamentą. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2016 2 straipsnio 35 punkto d papunkčiu, 4 straipsnio 1 punktu, 9 straipsnio 8 punkto d papunkčiu, 16 straipsniu, 17 straipsnio 1, 2 dalimis, byloje Agentūros pateiktais dokumentais, UAB „AV investicija plius” pateikė Judėjimo dokumentų 1/10 ir 2/20 kopijas 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Agentūrai ir Foras Fuels Ltd., kuriuose 5 langeliuose buvo ranka ištaisytas atliekų kiekis, 8 c langeliuose nebuvo parašų, 18 langeliuose buvo nurodyta, kad atliekų siuntos gautos 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Pareiškėjas turėjo įvertinti judėjimo dokumentų pildymo trūkumus, padarytus pataisymus atliekų kiekio ranka, parašo 8 c langelyje nebuvimą ir nedelsiant kreiptis į RAAD. Tačiau, gavęs nurodytą dokumentą, pareiškėjas nesiėmė veiksmų kreiptis į RAAD. Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 punkte nurodytą fizinę patikrą atlieka RAAD pagal jų nuostatuose nurodytą veiklos vietą. Taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo RAAD, Agentūra.

Taigi, nustačius pažeidimus, yra pareiga reaguoti greitai ir operatyviai, kad pažeidėjai neišvengtų administracinės atsakomybės. Pareiškėjas, vadovaudamasis subsidiarumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principais, įvertinęs prevencijos ir atsakomybės neišvengiamumo principų svarbą, privalėjo būti pakankamai rūpestingas bei atidus ir nedelsdamas informuoti RAAD dėl galimo teisės pažeidimo, kad RAAD atliktų patikrinimą vietoje. Ta aplinkybė, kad Reglamentas Nr. 1013/2006 nenumato pareigos kompetentingai institucijai kreiptis į UAB „AV investiciją plius” dėl netinkamai užpildytų judėjimo dokumentų, nereiškia, kad kompetentingos institucijos atsakingas valstybės tarnautojas neturėjo imtis visų įmanomų veiksmų dėl nustatytų judėjimo dokumentų esminių neatitikimų Reglamento Nr. 1013/2006 reikalavimams, vykdydamas valstybės tarnautojo pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, tinkamai atlikti funkcijas, vadovautis gero administravimo principu.

Pažymėtina, jog UAB „AV investiciją plius” 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu (lydraščiu) pateikė Judėjimo dokumentus pagal Pranešimą Nr. IE317144, kuriuose papildomai buvo ištaisyta 18 langelyje data. Be to, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo parengtu Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (15.11)-A4-10139, kuriuo buvo kreiptasi į Klaipėdos ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentus patikrinti praėjus 18 dienų nuo UAB „AV Investicija Plius” atliekų siuntų gavimo ir 6 dienoms nuo informacijos gavimo, kad atvežtos atliekos sutvarkytos, kadangi šis raštas buvo rengtas kitu tikslu.

12.4. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas po to, kai informacija apie galimai neteisėtus Agentūros veiksmus, išduodant tarptautinio atliekų vežimo dokumentus, nuskambėjo žiniasklaidoje ir pasiekė Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuriai yra pavaldi Agentūra, Seimo aplinkos apsaugos komitetą. Todėl motyvuotoje išvadoje nebuvo papildomai aprašomas neigiamas poveikis valstybės tarnybos ir įstaigos įvaizdžiui dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Informacija apie nurodytą situaciją buvo plačiai aprašyta visuomenės informavimo priemonėse.

12.5. Agentūra kategoriškai nesutinka su tuo, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas gali būti kvalifikuojamas kaip mažareikšmis. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė motyvuotos išvados, kaip skundžiamo įsakymo sudėtinės dalies, teisinių argumentų ir motyvų.

12.6. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (kuomet tarnybinė nuobauda panaikinta) tarnybinės atsakomybės subjektas, netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas, išvengia tarnybinės atsakomybės.

12.7. Negali sutikti su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, nes pateikta faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas, nurodytas pareigybės aprašymo 7.6 papunktyje ir tuo pažeidė Reglamento 1013/2006, Atliekų vežimo tvarkos aprašo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Kvalifikuojant padarytą tarnybinį nusižengimą nebuvo nustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 301 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Motyvuotoje išvadoje yra išsamiai aprašytas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas ir detaliai nustatyta, kada, kokiomis aplinkybėmis jis padarytas bei nurodyta, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, buvo susipažinęs tiek su pareigybės aprašymu, tiek su Agentūros vidaus tvarką ir darbo organizavimą nustatančiu darbo reglamentu. Pareiškėjo tarnybinė veikla per visą tarnybos Agentūroje laikotarpį buvo vertinta gerai, kas nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo sugebėjimu suprasti teisės aktų nuostatas ir įvertinti atsakomybę už galimą jų pažeidimą.

12.8. Tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimas yra pagrįstas tarnybinio nusižengimo pasekmėmis ir nusižengimo padarymo aplinkybių visuma. Nepaskyrus tarnybinės nuobaudos, būtų pažeistas gero viešojo administravimo principas ir pakirstas visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba. Tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeidėjui turi turėti prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, t. y. sumažinti tikimybę, kad valstybės tarnautojas ateityje padarys analogišką pažeidimą.

13. Pareiškėjas I. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (I t., b. l. 181–188) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo skirti baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu (už sąmoningą teismo klaidinimą ir akivaizdžiai nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimą) apeliacinį skundą pasirašiusiam atsakovo direktoriui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra motyvuotas, išsamus, pagrįstas, o faktinės aplinkybės įvertintos tinkamai. Atsakovas nepateikė jokių argumentų leidžiančių nors kiek dvejoti sprendimo pagrįstumu. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde demonstruoja savo itin iškreiptą teisės aktų supratimą, akivaizdžią desperaciją bei sąmoningai klaidina teismą.

13.2. Atsakovas savo teiginio, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog judėjimo dokumentuose esantys papildomi prierašai (ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai), po kuriais nėra jokių parašų, datų, tuos prierašus padariusių asmenų vardų ir pavardžių, viso labo tėra informacinio pobūdžio, kadangi aplinkosaugos teisiniai santykiai reguliuojami viešajai teisei būdingu imperatyvumo metodu, t. y. viskas, kas nėra leistina įstatymu, draudžiama, nepagrindžia jokiais teisės aktais. Kita vertus, dokumentų pasirašymas, pakeitimų dokumentuose datavimas, pasirašymas po jais ir pan. nėra jokie aplinkos apsaugos teisiniai santykiai, tai labiau priskirtina bendrajai teisei ar net bendram išprusimui. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, jog šie ranka padaryti įrašai atitinka Pranešimo Nr. IE 317144 prieduose nurodomas tolesnes atliekų perdirbimo veiklas. Taip pat pareiškėjas jau yra minėjęs, kad tokie įrašai jokios teisinės galios neturi, nors šis jo argumentas motyvuotoje išvadoje jokia forma nebuvo paneigtas / pakomentuotas, su tuo nors kiek susiję argumentai / paaiškinimai dėstomi tik apeliaciniame skunde.

13.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakomybę už klaidingos informacijos pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje pateikimą nustato būtent RAAD, todėl pavedus RAAD atlikti atliekų perdirbimo subjektų veiklos patikrinimus ir su tokiu pavedimu pateikus judėjimo dokumentus, papildoma nuoroda į galimai neteisingą judėjimo dokumentų užpildymą nėra būtina, kadangi RAAD, gavęs minėtus dokumentus, pats turėjo juos įvertinti be papildomos nuorodos iš Aplinkos apsaugos agentūros apie galimus pažeidimus. Be to, kaip buvo nurodęs pareiškėjas, Agentūros Teisės skyriaus vyriausioji specialistė J. K. motyvuotoje išvadoje tvirtino, kad buvo nesilaikoma Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio, judėjimo dokumentų patikra nebuvo tinkamai atlikta ir į RAAD nesikreipta, tačiau tos pačios specialistės rengtame atsiliepime kitai administracinei bylai Nr. eI-11879-561/2015 ji konstatavo, kad tų pačių judėjimo dokumentų patikra, vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsniu, buvo atlikta ir atsakovo 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (15.11)-A4-10139 į RAAD buvo kreiptasi. Taip pat atsakovas visiškai iškreiptai traktuoja Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie tarpvalstybinių atliekų vežimų patikrinimus plačiąją prasme ir dokumentų patikra sudaro tik nedidelę to dalį. Reglamento Nr. 1013/2016 50 straipsnio 3 dalyje netgi nurodytos vietos (kilmės vieta, paskirties vieta, Bendrijos pasienis, vežimo Bendrijoje metu), kuriose tie patikrinimai gali būti vykdomi ir atsakovas niekur neteigia, kad pareiškėjas turėjo patikrinimą atlikti nors vienoje iš tų vietų. Atsakovas nepaaiškina, kodėl labai konkrečią ir būtent tą nurodytą dalį patikros pareiškėjas privalėjo atlikti vienas pats asmeniškai, o visą kitą turėjo atlikti RAAD, apie ką Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnyje nėra kalbama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, net ir pats nustatęs, jog neva RAAD nebuvo informuotas bei konstatavęs tęstinį šio neva padaryto pažeidimo pobūdį, jokių šiai padėčiai ištaisyti skirtų veiksmų tada ir iki šiol nesiėmė. Be to, ir pareiškėjas su tų užduočių atlikimu susijusių pavedimų / nurodymų negavo nė vieno, t. y. jam nebuvo nurodyta ištaisyti nustatytus pažeidimus.

13.4. Šie neva pažeidimai yra išskirtinai mažareikšmiai, o tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir nuobauda paskirta dėl keršto. Dėl jų visiškai jokių ar jokių bent kiek rimtesnių neigiamų pasekmių nekilo. Atsakovo minimas skandalas žiniasklaidoje kilo dėl to, kad pagal išduotą tarpvalstybinį atliekų vežimo leidimą Nr. IE317144 į Lietuvą atvežtos atliekos buvo iš karto išsiųstos deginimui į UAB „Fortum Klaipėda“, t. y. išsiųstos atlikti atliekų naudojimo veiklą R1, nors pagal išduotą tarpvalstybinį atliekų vežimo leidimą Nr. IE317144 UAB „AV Investicija Plius“ to daryti negalėjo, t. y. atliekos iš pradžių turėjo būti išrūšiuotos (atlikta atliekų naudojimo veikla R12) ir po to perduotos kitoms įmonėms, kad šios atliktų tolesnes atliekų naudojimo veiklas. Judėjimo dokumentai Nr. IE317144 Aplinkos apsaugos agentūrą pasiekė su jau įrašytu atliekų naudojimo veiklos kodu R1, todėl pareiškėjas jo įrašyti niekaip negalėjo, pats atsakovas pareiškėjo dėl to niekada nekaltino. Ranka įrašyti atliekų naudojimo veiklos kodai, dėl kurių pareiškėjas kaltinamas, yra tik R3 ir R4 ir dėl jų joks skandalas nekilo, dėl jų nei atsakovas, nei kas nors kitas jokios žalos ar bent kiek rimtesnių nepatogumų nepatyrė. UAB „AV Investicija Plius“ 2015 m. rugsėjo 9 d. pateiktuose judėjimo dokumentuose atlikti pakeitimai bei su tuo susijęs pažeidimas su minimo skandalo esme taip pat jokio tiesioginio ryšio neturi ir jo niekaip neįtakojo.

13.5. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neatitinka tiesos, sąmoningai klaidina teismą, o visiškai pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas atitinka piktnaudžiavimo administraciniu procesu sąvoką (ABTĮ 84 str. 1 d. 6 p.), dėl ko teismas turėtų skirti baudą apeliacinį skundą pasirašiusiam atsakovo direktoriui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už trijų veikų padarymą: už elektroniniu paštu gautų dokumentų neužregistravimo; už netinkamą Pranešimo Nr. IE 317144 parengimą, į pranešimo 11 langelį ranka įrašant papildomus duomenis; netinkamą judėjimo dokumentų patikrą, dėl kurios nesikreipta į RAAD.

15. Apeliaciniu skundu ginčijamos tos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios susijusios su paskutinėmis dvejomis pareiškėjui inkriminuotomis veikomis.

16. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Iš šio apibrėžimo matyti, kad atsakomybė už tarnybinio nusižengimo padarymą kyla, kai valstybės tarnautojas neatlieka, arba netinkamai atlieka jam priskirtas pareigas.

17. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pareiga valstybės tarnautojui veikti atitinkamu būdu, turi būti suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Todėl nustatant ar valstybės tarnautojas padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

18. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas nevykdęs VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. ir pareigybės aprašymo 7.6 p. reikalavimų. Tačiau šios teisės normos, yra deklaratyvaus pobūdžio, nustatančios bendro pobūdžio reikalavimus – laikytis bei vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybos teisinius santykius reikalavimus, tinkamai atlikti priskirtas funkcijas ir užduotis (VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p.), nagrinėti ir rengti dokumentus bei priimti sprendimus dėl atliekų vežimo kontrolės (pareigybės aprašymo 7.6 p.). Todėl remiantis šiomis teisės normomis nėra galimybės nustatyti ar pareiškėjas, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus su Pranešimo Nr. IE 317144 patikra, pažeidė ar ne, jam priskirtų pareigų reikalavimus, t. y., ar padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne.

19. Byloje nagrinėjamu atveju, teisės aktas, kuris detalizuoja bei konkretizuoja veiksmus, o tuo pačiu nustato ir reikalavimus, kuriuos turi vykdyti asmuo, atliekantis judėjimo dokumentų patikrą, yra Reglamentas Nr. 1013/2006.

20. Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo IV skyriaus 13 ir 22 p. nuostatas, pranešimą užpildo jį teikiantis pranešėjas, pranešimo 11 langelyje nurodomas naudojimo arba šalinimo būdas pagal Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB prieduose pateiktus R arba D kodus. Byloje nagrinėjamu atveju Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje turėjo būti nurodytas kodas R12, o informacija apie tolesnes tvarkymo veiklas (R3, R4) turėjo būti pateikta priede.

21. Byloje nustatyta, kad Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje buvo įrašyti kodai R1 ir R5 jau iš Airijos kompetentingos įstaigos gautame dokumente, o pareiškėjo įrašas „R3, R4“ buvo padarytas šalia jau esančių įrašų. Šie prierašai atitiko Pranešimo Nr. IE 317144 prieduose nurodomas tolesnes atliekų perdirbimo veiklas. Be to, šie pareiškėjo prierašai nebuvo nei pasirašyti, nei antspauduoti ar datuoti. Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo aspektu, toks šių prierašų pobūdis reiškia, kad pareiškėjo padarytais prierašais nebuvo pakeistas ar panaikintas prieš tai Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje nurodytų kodų R1 ir R5 galiojimas. Tokiu būdu yra nepaneigtas pareiškėjo aiškinimas, kad Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje pažymėdamas papildomus kodus „R3, R4“, jis atliko informacinio pobūdžio veiksmus, t. y., pateikė pastabas, kaip turėtų būti atliekami tolesni veiksmai su atliekų perdirbimu.

22. Reglamente Nr. 1013/2006 nuostatų apie papildomų pastabų ar prierašų darymą, kurie nekeičia judėjimo dokumente nustatyta tvarka padarytų įrašų teisinės galios, nėra. Tai reiškia, kad pareiškėjas Reglamento Nr. 1013/2006 reikalavimų nepažeidė. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai, yra nepagrįsti bei atmetami. Šiuo atveju būtų galima manyti, jog pareiškėjas, padarydamas minėtus prierašus, galimai pažeidė atitinkamus raštvedybos, tarnybinės etikos ir panašius reikalavimus, tačiau tokių veikų padarymu jis nėra kaltinamas, todėl tai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl pareiškėjui inkriminuotos veikos - netinkamai atliktos judėjimo dokumentų patikros dėl kurios nesikreipė į RAAD. Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 4 d. nustatyta, kad atliekų vežimo patikra apima dokumentų tikrinimą, tapatybės patvirtinimą ir prireikus fizinę atliekų patikrą.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlikęs Pranešimo Nr. IE 317144 patikrą, parengė 2015 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. (15.11)-A4-10139, kuriuo Klaipėdos ir Panevėžio RAAD perdavė judėjimo dokumentus bei pavedė, atlikti atliekų perdirbimo subjektų veiklos patikrinimus, tikslu nustatyti judėjimo dokumentuose užfiksuotos informacijos atitiktį faktinėms aplinkybėms. Atsakovas neginčija, kad pagal Reglamento Nr. 1013/2006 50 straipsnio 4 d. nuostatas aptartą fizinę patikrą turi atlikti RAAD, kuriam yra suteikti įgaliojimai taikyti ir poveikio priemones už klaidingos informacijos pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje pateikimą. Kadangi fizinė atliekų patikra neatsiejamai yra susijusi su judėjimo dokumentų patikra, tai reiškia, kad nutarus atlikti fizinę patikrą, kurią pareiga atlikti tenka RAAD, pareiga atlikti išsamią bei galutinę judėjimo dokumentų patikrą, taip pat atiteko RAAD.

25. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui inkriminuotas kaltinimas, kad jis dėl judėjimo dokumentų patikros nesikreipė į RAAD, yra nepagrįstas bei neteisingas. Dėl judėjimo dokumentų neatitikimo Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 p. reikalavimų, kuriuos pareiškėjas galėjo pastebėti ir be fizinės atliekų patikros, pažymėtina, kad ši pareiškėjui inkriminuota veika pagal padarymo būdą, atitinka neveikimo formą, kai priešinga teisei veika padaroma pasyviais veiksmais, tarnautojui neatliekant jam priskirtų pareigų.

26. Neveikimas pasireiškia tuo, kad tai yra sąmoningas ir valingas asmens poelgis, tačiau asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie požymiai apsprendžia tarnautojo veikoje kaltės buvimo ar nebuvimo faktą, kuris nulemia ir tarnybinės atsakomybės klausimą.

27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas vykdė judėjimo dokumentų patikrą, juose darydamas atitinkamus prierašus bei pavesdamas RAAD atlikti minėtas patikras. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jo veikoje nėra jo kaltės, neaptikus judėjimo dokumentuose trūkumų pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 p. reikalavimus, t. y., kad šių trūkumų nenustatymas, nebuvo jo sąmoningas ir valingas poelgis, susijęs su jam priskirtų pareigų nevykdymu. Atitinkamai, šios aplinkybės paneigia ir priešingus šiuo klausimu atsakovo teiginius, kad pareiškėjo kaltė dėl padarytos šios veikos (neveikimu) yra įrodyta.

28. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjui inkriminuotų aplinkybių vertinimo bei atliktos įrodymų analizės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

29. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

31. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys