2dfe8dac-4129-4783-bca3-dec896d8a694 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-459-264-2013 Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 121.14; 121.21  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Žizandra“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1924-179/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Žizandra“ ieÅ¡kinį atsakovams E. D., R.

V., tretieji asmenys: notarė N. L., notarė R. S., VÄ® Registrų centro Alytaus filialas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenų panaikinimo.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2008-02-20 dalies pastato pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1482 ir 2008-02-20 dalies pastato perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 1484, sudarytus tarp R. V. ir E. D. dėl 42/10000 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ir panaikinti Å¡io pastato dalies teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenis bei taikyti abiÅ¡alę restitucijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė,           priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Žizandra“ 1000 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti R. V. ir 40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad grupė asmenų 1991-12-21 valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigijo Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės Putinų mikrorajono paviljono pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindines priemones ir mažavertį inventorių už 760000 rub.

Atsakovė R. V. įgijo nuosavybės teises į 42/10000 dalį pastato (duomenys neskelbtini). Ä®sigyto turto pagrindu, dalyvaujant 22 asmenims, valdantiems bendrosios dalinės nuosavybės teise visÄ pastatÄ , pagrindines priemones ir mažavertį inventorių, buvo nutarta steigti UAB „Žizandra“, Å¡ias aplinkybes patvirtina UAB „Žizandra“ steigiamojo susirinkimo 1992-03-05 protokolas. Atsakovė R. V. tapusi UAB „Žizandra“ akcininke, įsigijo 4 vnt. akcijų 4000 rub. sumai, už akcijas apmokėjo ne tik piniginiu įnaÅ¡u, bet ir materialinėmis vertybėmis (priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, pagrindinėmis priemonėmis, ir mažaverčiu inventoriumi).

Atsakovė R. V. 1992 m. lapkričio 11 d. pagal perdavimo–priėmimo aktÄ perdavė UAB „Žizandra“ jai priklausančiÄ 42/10000 dalį paviljono pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieÅ¡kovė UAB „Žizandra“ jai perduoto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės į statinius nekilnojamojo turto registre per tris mėnesius kaip to reikalavo civilinio kodekso normos neįregistravo, tai yra jo neiÅ¡vieÅ¡ino, perduotas turtas liko atsakovės R. V. nuosavybėje. Teismas nurodė, kad atsakovė R.

V., neturėdama juridinių žinių apie akcinių bendrovių įstatymus, sÄ Å¾iningai suklydo ir manydama, kad kartu su akcijomis jai priklauso asmeniÅ¡kai nekilnojamojo turto dalis. 2008-02-20 sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1482 ir pastato dalies perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1484 perleido ginčo pastato dalį už 900 eurų (3105 Lt) atsakovui E. D.. Kad ji buvo UAB „Žizandra“ akcininkė atsakovui E. D. neaiÅ¡kino, nes minėtÄ sandorį formino per įgaliotÄ asmenį A. M..

Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. M., kuris parodė, kad tuo metu pirkėjas E. D. iÅ¡vyko uždarbiauti į AirijÄ . Už kokiÄ realiÄ pinigų sumÄ nupirko atsakovas pastato dalį jam nebuvo žinoma. E. D. sÄ Å¾iningumas jam abejonių nekėlė. Apie atsakovo E. D. nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė nenuginčijamų įrodymų teismui nepateikė, o tik grindė prielaidomis, kad atsakovas E. D. žinojo arba turėjo žinoti visÄ informacijÄ apie UAB „Žizandra“ akcininkus ir jų dalis, nors atsakovas E. D. niekada nebuvo ieÅ¡kovės akcininku ir tuo pagrindu pagal akcinių bendrovių įstatymÄ informacija ne akcinių bendrovių nariams ieÅ¡kovės buvo neskelbtina.

Teismas sprendė, kad pagal faktines bylos aplinkybes, kol neįrodyta kitaip laikytina, kad atsakovas E. D. yra sÄ Å¾iningas įgyto turto įgijėjas ir pagal civilinės teisės normas turi bÅ«ti taikomos taisyklės daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. IeÅ¡kovė pagal tuo metu galiojusį LR CK 255 str. sudarydama sandorį su atsakove R. V. privalėjo per tris mėnesius įregistruoti turtÄ nekilnojamojo turto registre, o neįregistravusi įgyto nekilnojamojo turto atitinkamoje turto registravimo įmonėje prarado teisę ginčyti nuosavybės teises į privatizuotÄ Â atsakovės R.

V. nekilnojamojo turto dalį. IeÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo, įregistruojant jos vardu turtÄ , ir į teismÄ dėl termino atstatymo niekada nesikreipė. IeÅ¡kovė savo pareigos dėl turto iÅ¡vieÅ¡inimo nevykdė apie 16 m., todėl bÅ«tų neprotinga ir nesÄ Å¾ininga naikinti atsakovų sudarytÄ sandorį, kai tiek daug metų nebuvo įregistruotas ir neiÅ¡vieÅ¡intas nuosavybės teisių perėmimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Žizandra“ apeliaciniu skundu (4 t. b. l. 51-58) praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas bei teisės normas dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugos, taip pat netinkamai pritaikius teisės normas dėl nuosavybės teisių registravimo bei ieÅ¡kinio senaties dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. IÅ¡ 1991-12-21 valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigyto Putinų paviljono 23,95% dalies ir 1992-11-11 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad atsakovė R.

V. už 4 vnt. akcijų sumokėjo 3018,31 rub. materialinėmis vertybėmis, t.y. perduodama UAB „Zizandra“ jai priklausančiÄ 42/10000 dalį pastato ir 981,69 rub. piniginį įnaÅ¡Ä . TÄ pačiÄ 42/10000 dalį pastato, kuri už akcijas buvo perduota ieÅ¡kovei, atsakovė 2008-02-20 dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartimi, 2008-02-20 dalies pastato perdavimo-priėmimo aktu perleido E. D.. Ginčijamu sandoriu buvo perleista pastato dalis, kuri yra apskaitoma apeliantės balansuose ir už jÄ Ä¯monė visÄ laikÄ moka nekilnojamojo turto mokestį.

Atsakovė R. V. iki Å¡iol yra UAB „Zizandra“ akcininkė, sukurta situacija, kai akcininkas pardavė tÄ patį turtÄ , kuriuo apmokėjo už bendrovės akcijas.

2. Teismas netinkamai taikė 1964 m. Civilinio kodekso 225 str. nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės R. V. ieÅ¡kovei UAB „Žizandra“ už akcijas perduota pastato dalis, per 3 mėnesius neregistravus jos vieÅ¡ajame registre pagal 1964 m. CK 255 str., liko atsakovės R. V. nuosavybėje ir ji galėjo Å¡iuo turtu laisvai disponuoti. 1964 metų Civilinio kodekso normos, galiojusios UAB „Zizandra“ steigimo metu - 1992-03-05, nenustatė privalomos teisinės registracijos, kuriÄ bÅ«tina atlikti per 3 mėnesius, negyvenamiesiems pastatams.

Toks reikalavimas atsirado tik priėmus CK pakeitimus 1994-05-14, Nr. 1-459, įsigaliojo 1994-06-11. Naujai nustatytas reglamentavimas atgal negalioja, tai reiÅ¡kia, kad nuosavybės teisė į pastato dalis UAB „Žizandra“ atsirado ne nuo teisinio registravimo, bet nuo pastato dalies perdavimo. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2A-2250-605/2012, 2012 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 2A-147-324/2012).

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas E. D. yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Ginčydama atsakovo E. D. sÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus - Fizinių asmenų grupių, pirkusių „Paparčio“ BGAK paviljonÄ , susirinkimo, įvykusio 1992-11-20 protokolÄ Nr. 3, 1992-11-23 nuosavybės teisės liudijimų perdavimo aktÄ , kasos pajamų orderių kvitus iÅ¡raÅ¡ytus ieÅ¡kovei UAB „Žizandra" už teisinę registracijÄ , elektros energijÄ , Å ilumos mazgų remontÄ , komunalinius mokesčius, visus Å¡iuos kvitus yra pasirašęs atsakovas E. D..

Ä®rodymų visuma patvirtina, kad atsakovas E. D. buvo vienas iÅ¡ aktyviausių asmenų grupėje privatizuojant turtÄ , jam buvo perduoti privatizuoto turto nuosavybės dokumentai, buvo žinoma, kad to turto pagrindu yra įsteigtos įmonės ir visi asmenys dalyvavę privatizavime tapo įmonių akcininkais, už akcijas įmonėms perduodami aukcione įsigytÄ turtÄ . Atsakovas E. D. buvo 2008-02-20 dalies pastato pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1482 sudarymo iniciatoriumi, tai jis 2003 m. susirado atsakovę R.

V. ir pasiÅ«lė jai sudaryti sandorį, jis žinojo, kas ji, kur dirba, kad dalyvavo privatizavime, yra UAB „Žizandra“ akcininkė. Jis disponavo visa dokumentacija, susijusia su privatizavimu, dalių nuosavybėje nustatymu, įsteigtų įmonių akcininkais, jo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip rÅ«pestingas, apdairus ir atidus, jis žinojo ir turėjo žinoti, kad 42/10000 dalis pastato, (duomenys neskelbtini), priklauso ne atsakovei R. V., o UAB „Žizandra"“ todėl jis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgijėju.

4. Teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo E. D. sÄ Å¾iningumo, kadangi nepakankamai iÅ¡tyrė faktinius bylos duomenis, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nevertino įrodymų visumos, dėl pateiktų įrodymų, tiek raÅ¡ytinių, tiek liudytojo parodymų, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimų nepasisakė sprendime. teismas motyvuojamoje dalyje neargumentavo, kodėl atmeta visus ieÅ¡kovės UAB „Žizandra“ pateiktus įrodymus dėl atsakovo E. D. nesÄ Å¾iningumo ir taip pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

5. Teismas netinkamai taikė CK 4.96 str. 1 d. teisės normÄ ginčo santykiams. Å i norma taikytina kilnojamojo daikto atžvilgiu, o ieÅ¡kovė UAB „Zizandra" reikalauja pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo buvo perleistas nekilnojamasis turtas - pastato dalis. Sandoris tarp atsakovų R. V. ir E. D. sudarytas 2008-02-20, todėl terminas kreiptis ieÅ¡kiniu į teismÄ yra 10 metų ir jis nepraleistas. Atsakovė R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (4 t. b. l. 70-72) praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 22 d. pas jÄ atėjęs atsakovas E. D. pasiÅ«lė nupirkti 42/10000 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sutiko mokėti 900,00 eurų, atsakovas E. D. supažindino atsakovę su A. M., iÅ¡ atsakovo gavo 900,00 eurų, pasirašė jai pateiktus dokumentus, manydama, jog tokiu bÅ«du forminama turto pirkimo–pardavimo sutartis. E. D. ir jo tėvu pristatytas asmuo A. M. pasinaudojo atsakovės juridiniu neiÅ¡prusimu ir pirkimo–pardavimo sutarties tuo metu neformino, dėl jai nežinomų priežasčių iÅ¡ jos gavo penkiasdeÅ¡imčiai metų įgaliojimÄ A.

M. pilna apimtimi disponuoti atsakovei priklausančiu turtu t.y. 42/10000 dalimi pastato, tame tarpe sudarant ir pirkimo–pardavimo sutartį. Ä®galiojimÄ ji 2012-05-04 panaikino tame pačiame notaro biure. PasiraÅ¡ant dokumentus E. D. sakė, kad jis iÅ¡vyksta į AirijÄ ir todėl visus sutarties Nekilnojamo turto registrų centre registravimo reikalus sutvarkys jo tėvas. Kaip dabar tapo žinoma, pagal gautÄ Ä¯galiojimÄ A. M., praėjus beveik keturiems metams, t.y. 2008 m. vasario 20 d. dalies Pastato pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei priklausančias 42/10000 dalis tam pačiam E. D..

Teigia, kad teismas teisingai sprendė, kad atsakovės už UAB „Žizandra“ akcijas perduota pastato dalis, per tris mėnesius neregistravus jos vieÅ¡ajame registre, pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. liko jos nuosavybėje ir tuo metu joks įstatymas jai nedraudė Å¡iuo turtu disponuoti, laiko, kad pardavė savo turėtas akcijas E. D.. Atsakovo E. D. atstovė advokatė V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (4 t. b. l. 73-81) praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti 2012 m. lapkričio 8 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nenurodė kokios materialinės teisės normos dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos buvo pažeistos, kaip jos buvo pažeistos. IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad atsakovas subjektyviÄ ja prasme nėra sÄ Å¾iningas įgijėjas, privalėjo įrodyti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog negyvenamojo pastato dalis, vieÅ¡ajame registre daugiau nei 16 metų registruota kaip R. V. nuosavybė, iÅ¡ tiesų yra UAB „Žizandra“ nuosavybė.

IÅ¡ bylos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ginčo pastatas nuosavybės teise nuo 1992 m. buvo valdomas tik fizinių asmenų ir tik nuo 2010 m. dalis pastato buvo registruota, kaip juridinių asmenų UAB „Žizandra“, UAB „Teofilė“, UAB „Ševro“ nuosavybė. Pats A. B., nuo pat pradžių buvęs vienu didžiausiu UAB „Žizandra“ akcininku, o nuo 2006 m. ir direktorius, tik kaip fizinis asmuo nuo 1993 m. valdė didžiÄ jÄ negyvenamojo pastato dalį bei nuolat iki 2008 m. sudarinėjo daugybę negyvenamojo pastato dalies, kaip turto, o ne kaip UAB „Žizandra“ akcijų, įsigijimo sandorių.

Šie faktai neleido E. D. nė įtarti, kad siekdamas įsigyti dalį negyvenamojo pastato tokia pačia tvarka, kaip A. B., jis galėtų pažeisti UAB „Žizandra“ teises ir/ar teisėtus interesus. Nebuvo jokios informacijos ar dokumento, kurie leistų E. D. manyti, kad R. V. nėra teisėta pastato dalies savininkė. Nors reikalavimas dėl privalomos negyvenamųjų patalpų sandorio registracijos įsigaliojo tik nuo 1994 m. birželio 11 d., tai nereiškia, kad visi iki tol sudaryti negyvenamųjų patalpų perleidimo sandoriai ir nuosavybės teisės perėjimo momentas galėjo likti neišviešinti daugiau nei 16 metų ir toks neišviešintas savininkas neva gali tikėtis tokios pačios teisių apsaugos kaip rūpestingas protingas asmuo, išviešinęs savo nuosavybės teises.

PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas niekur nenurodė, jog jis mano, kad sandoris, 2008 m. vasario 20 d. sudarytas tarp atsakovų R. V. ir E. D., yra dėl kilnojamojo, o ne nekilnojamojo turto dalies perleidimo. Be to, pirmosios instancijos teismas niekur nenurodė, kad jis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta tuo pagrindu, nes taiko trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas sprendime padarė klaidÄ , nes parinkto ne tÄ 2001 m. CK 4.96 straipsnio dalį (pacitavo 1 dalį, nors pagal sprendimo turinį turėjo cituoti 2 d.), tačiau Å¡i jo padaryta klaida nėra esminė ir nelėmė ir negalėjo lemti neteisingo galutinio sprendimo priėmimo.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.           Apeliantė, siekdama įrodyti nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumÄ , apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylÄ , netinkamai vertino ar visiÅ¡kai nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl netinkamai iÅ¡sprendė ginÄÄ , taip pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles,             Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes.

Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .            Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

   Šioje byloje Å¡alys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad jame tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo vertinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė apskųstÄ sprendimÄ .

               Byloje nustatyta, jog atsakovės R. V. nuosavybės teisės į 42/10000 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) įregistruotos 1993-02-02 atsakovei išduoto 1992-01-14 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ginčijamu 2008-02-21 pirkimo-pardavimo sandoriu bei priėmimo-perdavimo aktu 42/10000 dalis pastato perleista atsakovui E. D., turtas įregistruotas atsakovo E. D. nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto registre.                Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Žizandra“ nekilnojamasis turtas apskaitomas apeliantės balansuose, už jį bendrovė moka nekilnojamojo turto mokestį, komunalinius mokesčius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės kaip savininkės teisių disponuoti  ginčo turtu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad fizinių asmenų grupė, tarp jų ir atsakovė R. V. ginčo pastato dalį įsigijo 1991-12-21 valstybinio turto privatizavimo aukcione bÅ«du, jos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ dalį įregistruotos 1993-02-02 nekilnojamojo turto registre.              Apeliantas teigdamas, kad ginčo turtas priklauso jam nuosavybės teise, byloje nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: 1992-11-11 perdavimo-priėmimo akto, 1992-03-04 UAB „Žizandra“ ataskaitos, protokolų, akcininkų knygos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė R.

V. kartu su kitais asmenimis, atstovaujamais įgalioto asmens A. B., perdavė ginčo turtÄ ieÅ¡kovei už įgyjamas UAB Žizandra“ akcijas ir tapo akcininke, už akcijas apmokėjo ne tik piniginiu įnaÅ¡u, bet ir materialinėmis vertybėmis (priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, pagrindinėmis priemonėmis, ir mažaverčiu inventoriumi). Tačiau ginčo pastato dalis nebuvo įregistruota UAB „Žizandra“ vardu nekilnojamojo turto registre,  iÅ¡vieÅ¡inta pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

         Pagal CK 149 str. 1 d. (1964 m. CK redakcija įsigal. 1983-12-10 ir 1994-06-10) turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar sutartis, o to paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiama daiktas turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.                 LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje  Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje iki 1996 m. rugpjūčio 23 d. (Žin., 1996, Nr. 92-1981) buvo nustatyta, kad statiniai su jiems skirtais žemės sklypais turi būti teisiškai registruojami.

Pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus. Pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savivaldybės, įmonės, įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų ir garažų statybos kooperatyvai, bendrovės, bendrijos, visuomeninės organizacijos bei piliečiai ir kiti savininkai įstatymų nustatyta tvarka.

 Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, atsakovės  už akcijas perduota ginčo pastato dalis ieÅ¡kovui, nei iki 1994-06-10 įsigaliojimo naujos redakcijos CK 255 str. nuostatoms, nei po įsigaliojimo per tris mėnesius UAB „Žizandra“ nuosavybės teisėmis neįregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str., 255 str. liko atsakovės nuosavybėje. Byloje pateikti ieÅ¡kovo balanso duomenys, duomenys apie mokėtÄ nekilnojamojo turto mokestį ( 2 t. b. l. 14-38, 3 t. b. l. 94-100), kasos pajamų kvitai apie mokėtus komunalinius mokesčius ir teisinę registracijÄ (4 t. b. l. 12-13) yra nepakankami ir nepatvirtina ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo turtÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (CPK 178 str.).

         Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 1 dalis nustato, jog visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir teises į jį pripažįstami teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės vardu ginčo turto teisinė registracija ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo, atlikta vadovaujantis tuo metu galiojusia Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurios 8. 6 p., 8.12 punktas numatė, jog tarp pagrindinių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra nuosavybės teisės liudijimai, privatizacijos dokumentai.

         Tiek iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų ieÅ¡kovės atstovo A. B. paaiÅ¡kinimų, nekilnojamojo turto registro duomenų su istorija iÅ¡rašų (4 t. b. l. 26-29, 3 t. b. l. 157-164) matyti, kad ieÅ¡kovo atstovas A. B., bÅ«damas ieÅ¡kovo akcininku, taip pat jam priklausančiÄ ginčo pastato dalį įregistravo savo vardu,  1993 m., 2008 m. iÅ¡ kitų asmenų pirko to paties pastato dalis, todėl  nuo pat bendrovės įkÅ«rimo žinojo tikrÄ jÄ padėtį.

Iš atsakovės R. V. procesinių dokumentų, teismo posėdžio protokole (4 t. b. l.

33) užfiksuotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad bÅ«dama akcininke, jokių dividendų negavo, susirinkimuose nedalyvavo, ginčo patalpos, kuriomis ji faktiÅ¡kai naudojosi iki 1998 m., buvo apleistos, nekÅ«renamos, dėl to savo dalį pardavė. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymų visumÄ , pagrįstai atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes bei į tai,  jog atsakovės nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡intos iki ginčijamų sandorių sudarymo daugiau nei 16 metų. IeÅ¡kovas kaip privatus juridinis asmuo įgyvendindamas civilines teises, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl jo teisės gali bÅ«ti neginamos (CK 1.137 str. 2, 3 d.).

         Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl atsakovo E. D. nesÄ Å¾iningumo. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nebuvo UAB „Žizandra“ nei akcininku, nei vadovu. Apelianto teiginiai dėl jo pateiktų įrodymų (1992-11-23 nuosavybės teisės liudijimų perdavimo akto,  kvitų apie jo vardu 1993 – 1994 m. sumokėtus  mokesčius už Å¡ilumÄ , suvartotÄ elektros energijÄ , teisinę registracijÄ UAB „Piruetas“ direktoriui E. D.) neįvertinimo, nepagrįsti.

Nors skundžiamame teismo sprendime atskirai Å¡ie įrodymai neaptarti, tačiau jie vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Apelianto nurodyti įrodymai patvirtina tik tiek, kad atsakovui 1992 m. buvo perduoti fizinių asmenų nuosavybės teisės liudijimai, teisinė registracija atlikta atsakovės bei kitų asmenų vardu, ieÅ¡kovė naudojosi tam tikru nekilnojamuoju turtu, apie kurį konkrečių duomenų nėra pateikta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekdamas įgyti turtÄ ginčo sandoriu, todėl laikytini nepakankamais  atsakovo nesÄ Å¾iningumo konstatavimui ir ginčijamo sandorio pagrindu įgyto turto iÅ¡reikalavimui pagal CK 4. 96 str. 2 d. nuostatas (CPK 178 str.).

         Pažymėtina, kad teisminę praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, o apelianto nurodytose Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.        Pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės teisingai, todėl skundžiamame teismo sprendime  nurodyta  ne ta materialinė teisės norma – CK 4. 96 str. 1 d. , taikytina  CK 4.96 str. 2 d. , nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui (CPK  328 str.).

       Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovei R. V. jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (4 t. b. l. 69-72) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :       Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Žizandra“(j.a. kodas – 149636827, buveinės adresas – Naujoji gt.90, Alytaus m. sav.) priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme  R.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Teisėjos                                                                          Aušra Baubienė                                                                                       Nijolia Indreikienė                                                                                Albina Rimdeikaitė