2dfd1f2d-4ee0-4ca9-bae1-fae26c98a4ef · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-5428-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00959-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Kaunas  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjos D. K. atstovei advokatei D. A., atsakovo atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Ž. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėja D. K. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 1780 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius 2018-10-02 praneÅ¡imu Nr. 3SD-5613(14.3.104) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad buvo iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. NZT-ANR_N-471-2018 pagal pareiÅ¡kėjai 2018-09-13 suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ ir priimtas 2018-10-02 nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 140 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktÄ , dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 333 straipsnio 2 dalimi jai skirta 140 Eur bauda. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018-12-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-922/2018 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-10-02 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukta.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai pareiÅ¡kėjos naudai priteisė 1080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nutarimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kita nutarimo dalis buvo palikta nepakeista. Kauno apygardos teismas nutarimu konstatavo, kad NŽT Varėnos skyrius neatskleidė administracinio nusižengimo esmės ir nepagrįstai pripažino D. K. padarius ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyrius nerÅ«pestingai atliko savo pareigas ir nepagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ pažeidus ANK 333 straipsnio nuostatas bei priėmė neteisėtÄ 2018-10-02 nutarimÄ . Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėja privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir dėl to patyrė iÅ¡laidų. Turtinę žalÄ sudaro 1780 Eur pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 600 Eur už skundo teismui parengimÄ , 480 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teisme, 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl turi bÅ«ti priteistos. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja patyrė dėl NŽT Varėnos skyriaus nuolatinių nepagrįstų kvietimų atvykti, raginimų sutvarkyti sklypÄ , nors realÅ«s pažeidimai nebuvo nustatyti. PareiÅ¡kėja periodiÅ¡kai buvo kviečiama atvykti, pasiaiÅ¡kinti dėl neva padarytų pažeidimų, kurių ji nėra padariusi. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė emocinę įtampÄ , nepatogumus, netikrumÄ .

Atsakovo atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2018-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius atliko pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 3SŽN-110-(14.3.73.), kuriuo buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo neprižiÅ«rima ir netvarkoma taip, kad bÅ«tų tinkama naudoti pagal paskirtį, apleistos žemės Å«kio naudmenos.

Žemės naudojimo pažeidimas, nustatytas 2017-10-13 patikrinimo metu (2017-10-13 patikrinimo aktas Nr. 3SŽN-141-(14.3.73.)), nepaÅ¡alintas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. 2018-10-02 NŽT priėmė nutarimÄ Nr. NZT-ANR_N-471-2018, kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė.

PareiÅ¡kėjai buvo paskirta 140 Eur bauda. Nesutikdama su nutarimu pareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismÄ , kuris 2018-12-28 nutartimi panaikino NŽT 2018-10-02 nutarimÄ , administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukė ir priteisė pareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu panaikino Alytaus apylinkės teismo nutarimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, o kitÄ nutarimo dalį paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad NŽT veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai pažeisdama atsakingo administravimo įstatymÄ , nepakankamai atidžiai.

Administracinio nusižengimo teisena pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo detalizuota, kurioje vietoje auga dilgėlynai, garÅ¡vos ir kt., nenurodyta, kaip paÅ¡alinti pažeidimus. Varėnos skyriui nepavyko tiksliai detalizuoti jų buvimo vietos dėl objektyvių priežasčių. Varėnos skyrius raÅ¡tuose, nutarimuose, protokoluose nurodė augalų augimo vietas taip, kaip tai įmanoma pagal susidariusiÄ situacijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjos sklypas sudarytas iÅ¡ skirtingų naudmenų, kurios nėra iÅ¡skirtos taip, kad bÅ«tų galima nustatyti jų tikslias vietas.

Be to, ankstesnių patikrinimų metu pareiÅ¡kėja neneigė, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. NŽT veiksmų negalima vertinti kaip nepateisinamo aplaidumo, nes buvo nustatytos aplinkybės, jog sklypas netinkamai naudojamas. Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta funkcija – organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Patikrinimai buvo atliekami pagal pateiktus skundus dėl apleisto ir neprižiÅ«rimo sklypo. Nesant visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei ir nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , nesurinkus pakankamai pareiÅ¡kėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, priėmus nepagrįstÄ nutarimÄ skirti administracinę nuobaudÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (žr.

LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr.

Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr.

LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Varėnos skyrius 2018-08-10 atliko D. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 3ŽN-110-(14.3.73.), kuriame nustatė, kad dalis žemės sklypo (1,20 ha) neprižiÅ«rima ir netvarkoma taip, kad bÅ«tų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, apleistas žemės Å«kio naudmenų plotas.

Žemės naudojimo pažeidimas, nustatytas 2017-10-13 patikrinimo metu (2017-10-13 patikrinimo aktas Nr. 3SŽN-141-(14.3.73.)), nepaÅ¡alintas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-09-13 pareiÅ¡kėjai D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. NZT-ANR_P-387-2018, kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. NŽT 2018-10-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-471-2018 pareiÅ¡kėjai D.

K. buvo skirta 140 Eur bauda. PareiÅ¡kėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 2 dalį už pakartotinį žemės sklypo nesutvarkymÄ taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, o konkrečiai dėl to, kad 2018-08-10 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų dalis (apie 1,20 ha) buvo apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad bÅ«tų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. 2017-11-07 dėl minėto žemės sklypo taip pat buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiÅ¡kėjai paskirta nuobauda – įspėjimas.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai 2018-12-28 nutarimu panaikino NŽT 2018-10-02 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 ir administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukė, konstatuojant, jog nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių pažeidimo sudėtį. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteisė 1080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018-12-28 nutarimo dalį kuria buvo priteista pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 1080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kita nutarimo dalis buvo palikta nepakeista. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiÅ¡kėja sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais nepagrįstai pradedant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , nesurinkus pakankamai pareiÅ¡kėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neteisėtai paskiriant administracinę nuobaudÄ .

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas neatskleidė administracinio nusižengimo esmės, t. y. koks konkretus pažeidimas buvo padarytas, kuri sklypo dalis nesutvarkyta, kaip šis pažeidimas turi būti pašalintas, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumo klausimÄ , nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Įvertinęs Alytaus apylinkės teismo, taip pat Kauno apygardos teismo nutarimų turinį, teismas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos motyvais, kad pareiškėjai pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Alytaus apylinkės teismo priimto nutarimo analizė, jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmus. Minėtais duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų pareiÅ¡kėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Ä®rodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo nėra aiÅ¡ku už kokį konkrečiai žemės ploto nesutvarkymÄ (dydis, lokalizacija) pareiÅ¡kėjai buvo paskirta bauda, kuo pasireiÅ¡kė žemės sklypo dalies nesutvarkymas bei pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai (ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčia).

Kaip minėta, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nevienalytis, pagrindinė jo naudojimo paskirtis - žemės ūkio, bendras plotas - 8.51 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų - 5.36 ha (iš jo ariamos žemės plotas - 4.16 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 1.20 ha); miško žemės - 1 ha, kelių - 0.05 ha, kitos žemės plotas - 2.1 ha. Tačiau iš ginčijamo nutarimo nėra aišku, kurios konkrečiai vietos buvo apleistos, kokios konkrečiai aplinkybės lemia, kad žemės sklypas yra laikomas nesutvarkytu, t. y. teisiškai nepagrįstas pats apleidimo, nesutvarkymo faktas, nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus pareiškėja pažeidė.

Atitinkamai nėra aiÅ¡ku, kaip žemės sklypas turi bÅ«ti sutvarkytas, kad bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, Å¡iuo atveju nebuvo atskleista administracinio nusižengimo esmė ir pareiÅ¡kėja nepagrįstai pripažinta padarius ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Tinkamai neiÅ¡tyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti atsakovo veiksmai pripažintini atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, o tai suponuoja vieno iÅ¡ atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimÄ .

Atsakovui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėja dėl to patyrė žalÄ . Dėl turtinės žalos Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė turėti atstovÄ , ruoÅ¡tis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių. PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 1780 Eur dydžio turėtomis iÅ¡laidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Alytaus apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Nurodo, kad 600 Eur iÅ¡laidų patyrė už skundo Alytaus apylinkės teismui parengimÄ , 480 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ teisme, 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Minėtas pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas patvirtina pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai, t. y. mokėjimo nurodymai ir sÄ skaitos už teisines paslaugas, iÅ¡ kurių matyti, kad už minėtas paslaugas pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė 1780 Eur iÅ¡laidų. Minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Dėl neturtinės žalos Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus.

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad jos sklypas nepagrįstai buvo tikrinamas eilę kartų, jai buvo siunčiami praneÅ¡imai, pareiÅ¡kėja buvo kviečiama raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos patikrinimus pareiÅ¡kėjos sklype atliko pagal persiųstus asmenų skundus dėl žemės sklypo naudojimo pažeidimų, t. y. vykdydama teisės aktais jai priskirtÄ Å¾emės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijÄ (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos argumentus dėl nepagrįstų patikrinimų ar persekiojimo.

Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir iÅ¡gyvenimų dėl jos atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos ir Å¡ios bylos nagrinėjimu sukeltų nepatogumų (įtampa, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas), dėl to yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 500 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už skundo parengimÄ . PraÅ¡ymas grindžiamas 2019-05-28 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 17-126(2), 2019-05-28 mokėjimo nurodymu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, taigi pareiÅ¡kėja turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimÄ koeficientas - 2,5. PareiÅ¡kėjos skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-04-30, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje – 970,3 Eur.

Atitinkamai už skundo parengimÄ maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2425,75 Eur (970,3 x 2,5). Kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos 500 Eur iÅ¡laidos už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai D. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 1780 Eur (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) turtinei ir 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjos D. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 500 Eur (penki šimtai eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis