2020-01-29 Nr. AB-1881-3-61-3-03825-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-31-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03825-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui A. G., Lietuvos Respublikos prokuratūros generaliniam prokurorui E. P., Lietuvos Respublikos Prezidentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir TEDK, Komisija) pirmininką jo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 26 d. skundus-pranešimus teikti nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai; 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti 1 punkte nurodytus skundus-pareiškimus; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinį prokurorą (toliau – ir generalinis prokuroras) ginti jo pažeistas teises, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą šiame skunde ir 1 punkto dokumentuose nurodytų neteisėtų veikų faktų pagrindu; 4) iš TEDK priteisti Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigą ir moralinei – 1 000 Eur už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginti; 5) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) priteisti 2 867 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir 20 000 Eur moralinei, už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginti; 6) iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros priteisti 200 Eur moralinei žalai atlyginti ir įpareigoti ją skundus-pareiškimus, adresuotus Lietuvos Respublikos Prezidentui, išnagrinėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą.

Teismas nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai). Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 13P-54-(7.1.2) redakcija) patvirtintų Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6.1–6.4 p.). Komisijos priimti sprendimai neskundžiami (Nuostatų 42 p.), Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai (Nuostatų 46 p.). Teismo vertinimu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas, todėl administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininką jo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 26 d. skundus-pranešimus teikti nagrinėti TEDK ir įpareigoti TEDK išnagrinėti nurodytus dokumentus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjo skundo reikalavimą iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priteisti Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir moralinei – 1 000 Eur už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginti teismas atsisakė priimti kaip išvestinį reikalavimą.

Vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog ginčas dėl generalinio prokuroro įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas įpareigoti generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o siejamas būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu), t. y. grindžiami iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises ir iš Generalinės prokuratūros priteisti 2 867 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir 2 000 Eur moralinei, už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginti teismas taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros 200 Eur moralinei žalai atlyginti ir įpareigoti jo skundus-pareiškimus, adresuotus Lietuvos Respublikos Prezidentui, išnagrinėti, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmų.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir įpareigoti teismą veikti ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjas prašo nušalinti teisėją H. S. nuo bylos ir veikti ABTĮ 111 straipsnio ir Teisėjų etikos ir drausmė komisijos 15 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą bet kuris asmuo turi teisę skųstis ir jo skundas privalo būti nagrinėjamas. Jeigu TEDK atsisako tai daryti, vadinasi, asmens teisės yra pažeidžiamos ir tuo pačiu yra pažeidžiamas viešas interesas.

ABTĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą sprendžia teismai ir skundą perduoda kitam teismui ar kitai instancijai. Be to, pareiga pareiškėjui pagrįsti, kad ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, ABTĮ nenumatyta.

Net jeigu atsakovų veiksmai nebūtų susiję su viešojo administravimo sritimi, teisėjas neturėjo teisės atsisakyti priimti skundą.

Teisėjas H. S. klydo nesąžiningai. Jis dalyvavo 2003 m. kovo 6 d. teismo sprendimo priėmime byloje Nr. I15-275-2003, dėl kurio yra negrąžintos pareiškėjo tėvų žemės, todėl jis nepasitiki teisėju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalis, kurioje reiškiami reikalavimai įpareigoti TEDK ir šios komisijos pirmininkui dėl skundų-pranešimų teikimo nagrinėti ir nagrinėjimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros generaliniam prokurorui – ginti jo pažeistas teises ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai – nagrinėti jo skundus-pranešimus, motyvavo tuo, kad jos (skundo dalys) nepriskirtinos nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.); atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus (įpareigoti TEDK ir jos pirmininką, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinį prokurorą Lietuvos Respublikos Prezidentūrą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus), kitus skunde reiškiamus reikalavimai – priteisti iš TEDK, Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros turtinę ir neturtinę žalą – atsisakyta priimti kaip išvestinius, t. y. kurių tenkinimas siejamas su pagrindinių reikalavimų tenkinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. atskirojo skundo ribose patikrinęs skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d., 151 str.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas nutarties dalies atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl TEDK ir jos pirmininko įpareigojimo atlikti veiksmus, neteisėtumas, pažymėtina, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose, iš jų – ir dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Kadangi įstatymai nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, ar jos pirmininko veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-575/2018). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 24 ir 51 punktai nustato, kad šios komisijos ir jos pirmininko priimti sprendimai neskundžiami.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas nutarties dalies atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinį prokurorą atlikti veiksmus, neteisėtumas, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 1 d.). Taigi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.

Iš pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 26 d. skundus-pranešimus, t. y. skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su bylos tyrimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla dėl generalinio prokuroro veiksmų (neveikimo), kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą / nepradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo skundus-pareiškimus, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, prokuroro, t. y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, dalyvaujančių baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją, veiksmai (neveikimas) yra skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kiek tai susiję su atskirojo skundo argumentais, susijusiais su pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusio teisėjo šališkumu, pažymėtina, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; 4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją ir ginčo šalims teisminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties (ABTĮ 44 str. 2 d.). Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendęs teisėjas yra šališkas, nėra.

Kadangi pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį nenustatyti, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir ši nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad asmuo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme savo interesus gali ginti pats arba per atstovą administracinių, civilinių ir baudžiamųjų bylų procesą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei asmuo neturi pakankamai lėšų teisinėms paslaugoms, kurias paprastai teikia advokatai, apmokėti, jis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė