2dfabe9b-04ba-4ca2-a14a-1ab5dfc7f9ca · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedar ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinį galÄjo pareikÅ¡ti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo (sprendimai Gourdain ir German Graphics Graphische Maschinen);
Legislator headnote
AI generated2dfabe9b-04ba-4ca2-a14a-1ab5dfc7f9ca · Lietuvos apeliacinis teismas: Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį valstybÄje narÄje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybÄ, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybÄs narÄs teismuose. Pagal Å¡io Reglamento 1 straipsnio 2 dalies b) punktÄ jis netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminÄms priemonÄms, kompromisiniams susitarimams ir panaÅ¡ioms byloms.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir/ar yra glaudžiai su ja susijÄs, dÄl to jurisdikcija byloje nustatoma vadovaujantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis.
Full text
CivilinÄ byla Nr   CivilinÄ byla Nr. e2-1293-178/2016   Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00648-2015-3   Procesinio sprendimo kategorijos:    3.1.2.2; 3.2.9.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs bankrutuojanÄios ribotos atsakomybÄs bendrovÄs SIA âAP Groupâ atskirÄ jį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 3 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtas, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs bankrutuojanÄios ribotos atsakomybÄs bendrovÄs SIA âAP Groupâ ieÅ¡kinį atsakovui P. Z. dÄl sprendimo pripažinimo negaliojanÄiu ir žalos atlyginimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ SIA âAP Groupâ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovui P. Z., praÅ¡ydama pripažinti vienintelio ieÅ¡kovÄs akcininko P. Z. 2011 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. 19-07/11 dÄl bendrovÄs pelno paskirstymo negaliojanÄiu ir iÅ¡ atsakovo priteisti 116 853,15 Eur žalos atlyginimo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovÄs vieninteliu akcininku bei jos vadovu, neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovÄs finansinÄ padÄtį, apie kuriÄ jam kaip įmonÄs dalyviui bei vadovui buvo žinoma, veikdamas iÅ¡imtinai savo asmeniniais interesais, nepaskirstÄ ieÅ¡kovÄs 2010 m. gauto grynojo pelno tarp ieÅ¡kovÄs kreditorių, priÄmÄ nepagrįstÄ 2011 m. liepos 19 d. vienintelio akcininko sprendimÄ ir neteisÄtai nutarÄ visas lÄÅ¡as iÅ¡mokÄti vieninteliam ieÅ¡kovÄs akcininkui, t. y. sau dividendų pavidalu.
IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovo 2011 m. liepos 19 d. sprendimas priimtas neteisÄtai, todÄl jį panaikinus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai priteistina atsakovui iÅ¡mokÄtos sumos dydžio žala, t. y. 116 853,15 Eur. Vadovaujantis CK 1.10 straipsnio 1 dalies ir 1.19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ginamas ir vieÅ¡asis interesas, kurį gina nemokumo administratorÄ, ieÅ¡kinyje nurodytiems santykiams taikytina Latvijos Respublikos teisÄ. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ KlaipÄdos apygardos teismas 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ ; paliko galioti KlaipÄdos apygardos teismo 2015 m. lapkriÄio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki nutarties įsiteisÄjimo; atmetÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinį KlaipÄdos apygardos teismui pareiÅ¡kÄ Latvijoje įregistruota įmonÄ, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla.
IeÅ¡kovÄ praÅ¡o sprÄsti ginÄÄ pagal Latvijos materialinÄs teisÄs normas, taÄiau atsakovas praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ . IeÅ¡kinys priimtas pagal atsakovo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , taÄiau byloje nustatyta, jog atsakovo gyvenamosios vietos taisyklÄ, įtvirtinta Europos Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamente Nr. 44/2001 (toliau â Reglamentas 44/2001), Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes bylÄ iÅ¡nagrinÄjus KlaipÄdos apygardos teisme bÅ«tų pažeista iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo taisyklÄ.
Reglamento Nr. 44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, Å¡iam pakeitus Briuselio konvencijÄ , bet kuri nuoroda į Briuselio konvencijÄ laikoma nuoroda į ReglamentÄ Nr. 44/2001. Teismo jurisdikcija turi bÅ«ti nustatyta pagal bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo vietos taisyklÄ, t. y. remiantis Europos Tarybos 2000 m. gegužÄs 29 d. reglamento Nr. 1346/2000 (toliau â Reglamentas Nr. 1346/2000) nuostatomis. Lietuvos kasacinis teismas 2012 m. gegužÄs 21 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-71/2012 ir 2014 m. sausio 30 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-142/2014 yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs aukÅ¡Äiau paminÄtų reglamentų taikymo taisykles ir nurodÄs Teisingumo Teismo praktikÄ sprendžiant teismingumo klausimÄ .
Kasacinis teismas pažymÄjo, kad nacionalinis teismas, sprÄsdamas, ar jam priskirta tarptautinÄ jurisdikcija nagrinÄti konkretų ginÄÄ tuo atveju, kai bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo vieta nesutampa su atsakovo gyvenamÄ ja vieta, pirmiausia turi tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nes pirmiau nurodytų Europos SÄ jungos teisÄs aktų taikymo sritys yra atskiros, viena su kita nepersidengianÄios. Negalimas toks teismo tarptautinÄs jurisdikcijos nustatymas, kuris vienu metu bÅ«tų grindžiamas tiek pagal ReglamentÄ Nr. 1346/2000, tiek pagal ReglamentÄ Nr. 44/2001, pavyzdžiui, pripažinus, jog reiÅ¡kiamas reikalavimas yra susijÄs su iÅ¡kelta bankroto byla, negalima jurisdikcijos nustatyti kaip civilinÄs ar komercinÄs bylos pagal ReglamentÄ Nr. 44/2001.
Teisingumo Teismas nustatÄ aptariamos iÅ¡imties apimtį, konstatuodamas, kad tam, jog su bankrotu susijÄ sprendimai nebÅ«tų įtraukti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir bÅ«tų glaudžiai susijÄ su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis.Tokia pat nuostata suformuluota Europos SÄ jungos Teisingumo Teisme 2014 m. rugsÄjo 4 d. priimant prejudicinį sprendimÄ pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. praÅ¡ymÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-214/2014, papildomai analizuojant teismingumo klausimus, reguliuojamus ne tik paminÄtais reglamentais, bet ir Briuselio konvencija.
Teisingumo Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinys dÄl įmonÄs įsiskolinimų padengimo, kurį pagal PrancÅ«zijos teisÄ gali pareikÅ¡ti bankroto administratorius įmonÄs vadovams siekiant, kad bÅ«tų pripažinta jų atsakomybÄ, turi bÅ«ti laikomas ieÅ¡kiniu, kylanÄiu tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu. Prie tokios iÅ¡vados jis priÄjo vadovaudamasis tuo, jog Å¡io ieÅ¡kinio teisinis pagrindas buvo nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų civilinÄs teisÄs normų (dÄl 1968 m. rugsÄjo 27 d.
Konvencijos dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose vykdymo, žr. Sprendimo Gourdain, 133/78, EU:C:1979:49, 4â6 punktus). Teisingumo Teismas panaÅ¡iai vertino ieÅ¡kinį dÄl sandorių nuginÄijimo, kurį pagal Vokietijos teisÄ gali pareikÅ¡ti bankroto administratorius siekdamas užginÄyti veiksmus, atliktus prieÅ¡ iÅ¡keliant bankroto bylÄ ir daranÄius žalÄ kreditoriams. Å iomis aplinkybÄmis jis pažymÄjo, kad ieÅ¡kinys teisiÅ¡kai buvo grindžiamas bankroto procesÄ reglamentuojanÄiomis nacionalinÄmis teisÄs normomis (sprendimo Seagon, C‑339/07, EU:C:2009:83, 16 punktas).Pritaikius Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus, jurisdikcija nagrinÄjamoje byloje nustatytina pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles.
Bankroto administratorius pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl įmonÄs akcininko ir vadovo sprendimo iÅ¡mokÄti dividendus negaliojanÄiu ir žalos įmonei atlyginimo. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs atstovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog tokį ieÅ¡kinį turi teisÄ reikÅ¡ti tik įmonÄs administratorius, Å¡is ieÅ¡kinys nÄra kildinamas iÅ¡ sutarÄių vykdymo, kurios buvo sudarytos iki bankroto ieÅ¡kovei iÅ¡kÄlimo. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄs bankroto administratorius remiasi Latvijos nemokumo įstatymo normomis, nurodo, jog Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kinio senaties terminas yra nustatomas pagal Latvijos nemokumo įstatymo 96 straipsnį, o ne civilinius įstatymus, taigi ieÅ¡kinys paremtas ne bendrosiomis civilinÄs teisÄs normomis.
IeÅ¡kinio reikalavimų atsiradimas iÅ¡imtinai priklauso nuo bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, nes ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, jog įmonÄ dÄl to tapo nemoki ir Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovÄ siekia padidinti bankrutuojanÄios įmonÄs aktyvus. TodÄl Å¡ioje byloje teismo jurisdikcija turi bÅ«ti nustatyta pagal bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo vietos taisyklÄ, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis. Teisingumo Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybÄs narÄs, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teismams taip pat suteikiama tarptautinÄ jurisdikcija nagrinÄti tiesiogiai iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡plaukianÄius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas Seagon v.
Deko Marty byloje (C-339/07).Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kinys neteismingas KlaipÄdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, todÄl jį paliko nenagrinÄtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi teisÄ ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti jai bankroto bylÄ iÅ¡kÄlusiame teisme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovÄ (toliau ir âapeliantÄ) atskirajame skunde praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinÄti KlaipÄdos apygardos teismui.
Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį valstybÄje narÄje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybÄ, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybÄs narÄs teismuose. Pagal Å¡io Reglamento 1 straipsnio 2 dalies b) punktÄ jis netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminÄms priemonÄms, kompromisiniams susitarimams ir panaÅ¡ioms byloms.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir/ar yra glaudžiai su ja susijÄs, dÄl to jurisdikcija byloje nustatoma vadovaujantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis.
ApeliantÄs reikalavimas yra kildinamas ne iÅ¡ bankroto procesÄ reglamentuojanÄio įstatymo normų, o iÅ¡ Latvijos Respublikos komercinio įstatymo nuostatų. IeÅ¡kovÄ bankrutuojanti bendrovÄ, kurios vadovas pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatas yra nuÅ¡alintas nuo savo pareigų vykdymo, bendrovÄ vietoje jos nuÅ¡alinto vadovo atstovauja bankroto administratorius, t. y. bankroto administratorius bankroto bylos nagrinÄjimo metu, kol faktinis bendrovÄs vadovas negali eiti savo pareigų Å¡ioje bendrovÄje, atlieka su Å¡ios bendrovÄs bankroto bylos nagrinÄjimu susijusius veiksmus bei veikia kaip bankrutuojanÄios bendrovÄs vadovas ir jÄ atstovauja.
Atsižvelgiant į Latvijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dÄl to, jog bendrovÄs visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas iÅ¡simokÄti bendrovÄs dalyviams dividendus yra pripažįstamas sandoriu, reikalavimas pripažinti vienintelio akcininko sprendimÄ iÅ¡simokÄti sau dividendus bei priteisti iÅ¡ jo tokiais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra ne iÅ¡ bankroto procesÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų kylantis reikalavimas, o iÅ¡ Latvijos Respublikos komercinio įstatymo kylantis reikalavimas.
TodÄl nÄra jokio pagrindo pripažinti, jog apeliantÄs reiÅ¡kiamas reikalavimas iÅ¡plaukia ar yra tiesiogiai susijÄs su bankroto byla, dÄl ko Å¡i civilinÄ byla bÅ«tų neteisminga KlaipÄdos apygardos teismui. Teisingumo Teismas viename iÅ¡ savo sprendimų yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad valstybÄs narÄs, kurios teritorijoje buvo iÅ¡kelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimÄ dÄl bankrotu pagrįsto ieÅ¡kinio dÄl nuginÄijimo atsakovo, turinÄio savo registruotÄ buveinÄ kitoje valstybÄje narÄje, atžvilgiu (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas Seagon v.
Deko Marty byloje (C-339/07), o ne kaip nurodo teismas, jog valstybÄs narÄs, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teismams suteikiama tarptautinÄ jurisdikcija nagrinÄti tiesiogiai iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡plaukianÄius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius.Pagal lietuvių kalbos žodynÄ , žodis âkompetentingasâ reiÅ¡kia subjektÄ turinti teisÄ kÄ sprÄsti ar daryti, t. y. minÄtas Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, jog teismams esantiems valstybÄje narÄje, kurioje yra nagrinÄjama bankroto byla, yra suteikiama iÅ¡imtinÄ kompetencija sprÄsti ginÄus dÄl nuginÄijimo atsakovo, turinÄio savo registruotÄ buveinÄ kitoje valstybÄje narÄje.
Tokiu teismo sprendimu siekta iÅ¡aiÅ¡kinti, jog nagrinÄjant bylÄ , kuri yra bent kiek susijusi su bankroto byla, neturi bÅ«ti iÅ¡imtinai taikoma Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklÄ, pagal kuriÄ valstybÄje narÄje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybÄ, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybÄs narÄs teismuose, o tokius ginÄus yra kompetentingi sprÄsti ir Å¡alies, kurioje yra iÅ¡kelta bankroto byla, teismai. Nors apeliantÄs bankroto byla yra iÅ¡kelta Latvijos Respublikoje, taÄiau ji vadovaudamasis Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalimi kreipÄsi į atsakovo nuolatinÄs gyvenamosios vietos Å¡alį, t. y.
į LietuvÄ , todÄl ieÅ¡kinys teismingas KlaipÄdos apygardos teismui. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstas apeliantÄs argumentas, kad ieÅ¡kinys kildinamas ne iÅ¡ bankroto procesÄ reglamentuojanÄio įstatymo normų, o iÅ¡ Latvijos Respublikos komercinio įstatymo nuostatų. PaÄiame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad reikalavimas grindžiamas Latvijos Respublikos nemokumo įstatymu, kuris glaudžiai susijÄs su bankroto procesinÄmis teisÄmis.
Atskirajame skunde teigiama, kad reikalavimas kildinamas iÅ¡ Latvijos Respublikos komercinio įstatymo nuostatų. TaÄiau dividendų iÅ¡mokÄjimo dienÄ ir sprendimo priÄmimo metu, t. y. 2011 m. liepos 19 d. atsakovas buvo vienintelis akcininkas, todÄl dividendai jam iÅ¡mokÄti teisÄtai ir Latvijos Respublikos komercinio įstatymo 161 straipsnio 11 dalies, 2 dalies, 5 dalies bei 217 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Ä®rodinÄjimo dalykas iÅ¡plaukia iÅ¡ Latvijos Respublikoje taikomos teisÄs ir įmonÄs bankroto byloje, kuri iÅ¡kelta ir nagrinÄjama Latvijos Respublikos teismuose, esanÄių įrodymų.Atsakovas su apeliante jokių sandorių tarpusavyje sudarÄ nebuvo, todÄl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas kyla ne iÅ¡ sutartinių Å¡alių santykių.Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas vertindamas, ar konkretus ieÅ¡kinys kyla iÅ¡ bankroto bylos arba yra glaudžiai su ja susijÄs, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, iÅ¡dÄstyti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-214/2014 ir ankstesnÄse kasacinio teismo nutartyse.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas teisingai nustatÄ, kad pagal Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus Å¡ioje byloje teismingumo klausimas nustatytinas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Skundžiama nutartis teisÄta, ji neužkerta kelio apeliantei ginti savo teisių ir teisÄtų interesų. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sprÄstas teismingumo klausimas, byloje pagal ieÅ¡kovÄs bankrutuojanÄios Latvijos bendrovÄs ieÅ¡kinį dÄl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojanÄiu ir žalos atlyginimo Lietuvoje gyvenanÄiam atsakovui, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinÄtu, nes ginÄas turi bÅ«ti nagrinÄjamas Latvijoje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). ApeliantÄ nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. DÄl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų Atsakovas pateikÄ praÅ¡ymÄ apeliantÄs atskirÄ jį skundÄ palikti nenagrinÄtÄ ir panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priÄmimo apeliantÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovui Latvijos teisme pagal savo buveinÄ, todÄl Lietuvos teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta atsakovo praÅ¡ymÄ palikti atskirÄ jį skundÄ nenagrinÄtu, nes, visų pirma, CPK normos, reglamentuojanÄios apeliacinį procesÄ , tokios galimybÄs nenumato, antra, apeliantas ir iÅ¡ esmÄs nepagrįstai remiasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nes ieÅ¡kinys KlaipÄdos apygardos teisme pateiktas ir priimtas anksÄiau nei Latvijoje, taigi, nebuvo pagrindo jo nepriimti pateikimo metu ar vÄliau palikti nenagrinÄtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (teisme nagrinÄjamas ginÄas tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu).
ApeliantÄ pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ bylos nagrinÄjimÄ atidÄti dviejų mÄnesių terminui. Nurodo, kad nagrinÄjamoje byloje atsakovo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, kurių taikymas atskirojo skundo netenkinimo atveju nebebÅ«tų galimas, apeliantÄ tikisi ir laukia palankaus Latvijos teismo, kuriame po skundžiamos nutarties priÄmimo pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, sprendimo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. TaÄiau tokio pobÅ«džio priežastys, visų pirma, ir expressis verbis nenumatytos CPK 1622 straipsnyje, reglamentuojanÄiame bylos nagrinÄjimo atidÄjimÄ , antra, iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams (CPK 7 straipsnis), nes vienas procesas negali bÅ«ti vilkinamas vien dÄl to, kad tikimasi palankios tarpinio klausimo baigties kitame procese, ir tiek, kol tokia baigtis kitame procese bus pasiekta.
DÄl ginÄo teismingumoKaip minÄta, Å¡ioje byloje Latvijos bankrutuojanti įmonÄ pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ginÄija vienintelio akcininko, gyvenanÄio Lietuvoje, sprendimo, kurio pagrindu akcininkui buvo iÅ¡mokÄti dividendai, teisÄtumÄ , o antruoju reikalavimu praÅ¡o priteisti žalÄ , kuriÄ Å¡is sprendimas sukÄlÄ. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad nagrinÄjamu atveju ginÄo jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendimui netaikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, nustaÄius Å¡io reglamento 1 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytÄ iÅ¡lygÄ , jog jis netaikomas bankrotui ir panaÅ¡ioms byloms, o taikytinos Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatos.
Å iame kontekste pažymÄtina, kad Reglamento Nr. 44/2001 nauja redakcija iÅ¡dÄstyta 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo, ji taikytina nuo 2015 m. sausio 10 d. (toliau â Reglamentas Nr. 1215/2012). PaminÄtÄ iÅ¡vadÄ teismas darÄ remdamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bylose, taip pat Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bylose Gourdain 133/78, EU:C:1979:49, Seagon C-339/07, EU:C:2009:83 iÅ¡dÄstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad paminÄtų reglamentų nuostatos negali bÅ«ti taikomos kartu, Å¡is teismas taip pat yra nurodÄs, jog Reglamentas Nr. 1215/2012 (ankstesne redakcija - Nr. 44/2001) laikytinas lex generalis, Reglamentas Nr. 1346/2000 â lex specialis. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje, remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, nurodyti dviejų reglamentų atskyrimo kriterijai:
1) ar ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinį galÄjo pareikÅ¡ti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo (sprendimai Gourdain ir German Graphics Graphische Maschinen);
2) ar ieÅ¡kinys grindžiamas taisyklÄmis, nukrypstanÄiomis nuo bendrųjų civilinÄs teisÄs taisyklių (sprendimas Gourdain; Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimas byloje SCT Industri, C-111/08,Rink. 2009 p. 05655);
3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ (sprendimas Gourdain);
4) ar sÄkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidÄja įmonÄs, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, aktyvai (sprendimai Gourdain ir Seagon bylose) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-142/2014). TaÄiau, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ paminÄtus kriterijus, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nepatenka į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo civilinÄms ir komercinÄms byloms sritį (Å¡io reglamento 1 straipsnio 1 dalis), o patenka, remiantis jo 1 straipsnio 2 dalies b) punktu, į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 21 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-71/2012 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog su bankrotu sÄ sajų turintis ieÅ¡kinys galÄtų bÅ«ti kvalifikuojamas civiline ar komercine byla ir patekti į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį, teismas tokį ieÅ¡kinį turi kvalifikuoti kaip netiesiogiai kylantį iÅ¡ bankroto bylos ir pripažinti neglaudžiai susijusiu su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis. Nacionalinio teismo tarptautinÄ jurisdikcija turi bÅ«ti pagrįsta tik Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis, jei ieÅ¡kinys pripažįstamas kaip tiesiogiai iÅ¡plaukiantis iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai susijÄs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis.
Nors pirmosios instancijos teismas ir padarÄ bÅ«tent pastarojo pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, ji nÄra pagrįsta. NÄra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį gali teikti tik bankroto administratorius. Akivaizdu, kad, iÅ¡kÄlus įmonei bankroto bylÄ ir paskyrus bankroto administratorių, iÅ¡ esmÄs visais atvejais bÅ«tent tik jis turi įgaliojimus ir veikia kreditorių pritarimu įmonÄs interesais inter alia teikia ieÅ¡kinius teismams dÄl neteisÄtų sandorių pripažinimo negaliojanÄiais, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pan.
TaÄiau administratoriaus paskyrimo faktas savaime nÄra kliÅ«tis ir kitiems asmenims ginti įmonÄs/kreditorių interesus, pavyzdžiui, įmonÄs kreditoriams pareiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį skolininkams dÄl žalos atlyginimo, jei administratorius dÄl kokių nors priežasÄių tokia teise nesinaudoja. Nesant bankroto bylos, t.y. iki jos iÅ¡kÄlimo pagal Lietuvos teisÄ (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) juridinio asmens organų sprendimus, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms gali ginÄyti tiek kreditoriai, tiek juridinio asmens valdymo organai.
TodÄl teigti, kad nagrinÄjamÄ ieÅ¡kinį galÄjo pateikti tik administratorius, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, nÄra pagrindo.IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybÄs neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ginÄo iÅ¡sprendimui neaktualios ar yra tik Å¡alutinÄs bendrosios civilinÄs teisÄs taisyklÄs, - iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo matyti, kad jis kildinamas ne bankroto teisinių santykių, o iÅ¡ Latvijos Respublikos komercinio įstatymo 217 straipsnio 1 dalies, reglamentuojanÄios akcininkų sprendimo pripažinimÄ negaliojanÄiu, bei kitų to paties įstatymo straipsnių, susijusių su dividendų skyrimu ir jų iÅ¡mokÄjimu.
Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 96 straipsnio nuostatos, kurias akcentuoja pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinyje nurodomos tik administratoriaus pareigų įvertinti įmonÄs bÅ«klÄ, teikti ieÅ¡kinius aspektais. Tai, kad ieÅ¡kinys, kaip nurodÄ pirmosios instancijos teismas, kildinamas ne iÅ¡ sutartinių santykių, taip pat nelemia iÅ¡vados dÄl bylai netaikytinų bendrųjų civilinÄs teisÄs taisyklių ar taikymo specialių, nukrypstant nuo bendrųjų, taisyklių. TodÄl, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, ir antrasis 16 punkte nurodytas kriterijus dviejų reglamentų atskyrimui nelemia glaudaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sÄ sajumo su bankroto byla.
TreÄiasis aptariamų reglamentų atskyrimo kriterijus yra tai, ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ (žr. 16 punktÄ ). Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nustatomas pagal Latvijos nemokumo įstatymo 96 straipsnio nuostatas. Å is straipsnis nustato, kad administratorius privalo įvertinti skolininko sandorius ir teikti ieÅ¡kinius dÄl jų negaliojimo, jei jie sudaryti per trejus metus iki juridinio asmens nemokumo proceso paskelbimo dienos.
Taigi, Å¡iuo atveju terminas nÄra susietas su jau vykstanÄiu bankroto bylos konkreÄiu proceso etapu, jis siejamas tik su įmonÄs nemokumo proceso paskelbimo diena. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ir paminÄtas kriterijus nÄra pakankamas pagrindas nustatyti ginÄo jurisdikcijÄ tik pagal Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas. Kaip minÄta 17 punkte, nacionalinio teismo tarptautinÄ jurisdikcija turi bÅ«ti pagrįsta Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis tik tuo atveju, jei ieÅ¡kinys pripažįstamas kaip tiesiogiai iÅ¡plaukiantis iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai susijÄs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, dÄl pirmiau nurodytų motyvų nÄra pagrindo pripažinti, kad reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos, taip pat nÄra pagrindo jo pripažinti ir glaudžiai susijusiu su bankroto byla, nes faktiÅ¡kai jis yra susijÄs su bankroto byla tik tuo, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia administratorius, o bankroto byloje kreditoriai, ieÅ¡kinį patenkinus, galÄtų gauti atitinkamÄ dalį savo reikalavimų patenkinimo (kas paprastai yra visais atvejais įmonei prisiteisus pinigines lÄÅ¡as).
Juo labiau, kad minÄta, jog nesant bankroto bylos (ar iki jos) tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinys galÄtų/galÄjo bÅ«ti pareikÅ¡tas. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju įmonÄs vadovas, bÅ«damas ir akcininku, nebuvo suinteresuotas reikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio. PabrÄžtina ir tai, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 1 dalį administratorius gali vykdyti visus valstybÄs, kurioje iÅ¡kelta byla, įstatymų suteiktus įgaliojimus kitoje valstybÄje narÄje, kas, kaip nurodÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-142/2014, reiÅ¡kia ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisÄ visose valstybÄse narÄse.
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nebuvo pagrindo. Kita vertus, nepaisant paminÄtų aplinkybių, dÄl žemiau nurodomų motyvų negalima pripažinti, kad procesinis sprendimas - ieÅ¡kinio palikimas nenagrinÄtu yra nepagrįstas iÅ¡ esmÄs. Konstatavus, kad jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendimui teismo iÅ¡vada dÄl Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo yra nepagrįsta, vertintinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.
IeÅ¡kovÄ ginÄija vienintelio akcininko sprendimo, kurio pagrindu akcininkui buvo iÅ¡mokÄti dividendai, teisÄtumÄ ir iÅ¡ to kildina reikalavimÄ priteisti žalÄ , kuriÄ Å¡is sprendimas sukÄlÄ. Reglamento Nr. 1215/2012  24 straipsnis apibrÄžia iÅ¡imtinÄs jurisdikcijos atvejus. Jo 2 punkte nurodyta, kad iÅ¡imtinÄ jurisdikcijÄ nagrinÄti ieÅ¡kinius, kurių dalykas yra bendrovių <...> ar jų organų sprendimų galiojimas, turi valstybÄs narÄs, kurioje yra tos bendrovÄs, teismai.
To paties reglamento 27 straipsnis nustato, kad jeigu valstybÄs narÄs teismui pateikiamas ieÅ¡kinys dÄl reikalavimo, kuris iÅ¡ esmÄs susijÄs su byla, kuri pagal 24 straipsnį priskiriama iÅ¡imtinei kitos valstybÄs narÄs teismų jurisdikcijai, jis savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos. DÄl to sprÄstina, kad nagrinÄti bylÄ iÅ¡imtinÄ jurisdikcijÄ turi Latvijos teismai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys pagrįstai paliktas nenagrinÄtu, todÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : KlaipÄdos apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ TeisÄjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus