2df98d2e-f35b-419e-bd3b-079bb2aef9ce · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-734-160/2011Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00559-2009-3Teisėja                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                               SPRENDIMAS2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monokai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovų atstovui atstovui adv.

A. T., trečiųjų asmenų atstovui adv. D. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T., V. R., B. T., J. T. ir trečiųjų asmenų S. V., V. B. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. T., V. R., B. T. ir J. T. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui ir Širvintų raj. sav. Čiobiškio seniūnijos seniūnui, tretiesiems asmenims S. V. ir V. B., Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl teisinės registracijos pripa˛inimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį pastatų pripažinimo; pagal trečiųjų asmenų V.

B. ir S. V. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ Â ieÅ¡kovams A. T., V. R., B. T. ir J. T., atsakovams VÄ® Registrų centrui ir Å irvintų raj. savivaldybės ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«nui dėl pažymos ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : Ginčo esmė                     IeÅ¡kovai A. T., V. R., B. T. ir J. T. prašė:

1) pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į palikėjo Z. T., mirusio 2006 m. kovo 25 d., turtÄ , t.y. į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį tvarto, (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. pažymÄ Nr. 4-42, iÅ¡duotÄ Å irvintų r. savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«no;

3) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. VÄ® Registrų centras atliktÄ F. M. nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), bei tvartÄ , (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad Z. T. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ po savo motinos Z. K. mirties paveldėjo ½ namo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Po Z. T. mirties ieÅ¡kovai negali įgyvendinti paveldėjimo teisės, nes visi pastatai yra įregistruoti F. M. (įstatyminės įpėdinės S. V. ir V. B.) vardu. IeÅ¡kovai paveldėjo tik po pastatais esantį žemės sklypÄ . F. M. vardu namas ir pastatai yra įregistruoti pagal 2006 m. birželio 14 d. seniÅ«no iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 4-42.

Tretieji asmenys, reiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. B. ir S. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė seniÅ«no 1992 metais iÅ¡duotÄ pažymÄ ir Z. T. paveldėjimo teisės liudijimÄ pripažinti negaliojančiais. PaaiÅ¡kino, kad Z. T. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad jis paveldi turtÄ priklausantį jo motinai Z. K. pagal ČiobiÅ¡kio apylinkės virÅ¡aičio 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimÄ Nr. 133. Z. K. nuosavybės teisės į ½ namo ir pastatų atsiradimo pagrindo - sandorio ieÅ¡kovai nenurodo, kadangi jo nėra.

V. B. ir S. V. senelis V. L. su broliu S. L. 1929 m. kovo 12 d. įgijo po ½ ginčo pastatų ir savo dalių niekam nepardavinėjo, todėl Z. K. Å¡io turto įgyti negalėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. pažymÄ Nr. 4-42, iÅ¡duotÄ Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«no ir panaikino jos pagrindu atliktÄ teisinę registracijÄ Ä¯ į ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) F.

M. vardu; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Trečiųjų asmenų V. B. ir S. V. savarankiÅ¡kus reikalavimus teismas tenkino visiÅ¡kai: pripažino negaliojančiu 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimÄ Nr. 133, iÅ¡duotÄ ÄŒiobiÅ¡kio apylinkės virÅ¡aičio, ir panaikino jos pagrindu iÅ¡duotÄ Z. T. 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ namo ir pastatų (duomenys neskelbtini). Priteisė A. T. iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos 130 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė 920 Lt advokato iÅ¡laidų ir 260 Lt žyminio mokesčio S. V. ir 500 Lt advokato iÅ¡laidų V.

B..              Teismas nurodė, kad iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, buvusių suinteresuotų asmenų J. V. ir A. M. atsiliepimuose nurodytų aplinkybių apie namo įgijimÄ , liudytojų L. K. ir B. L. parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų (1929 m. pirkimo – pardavimo sutartis (b. l.71-74, t. 1), namų Å«kio Nr. 222 sÄ skaita (b.l.27-28, t.

1) giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (b. l. 25-31, t. 2)), matyti, kad F. M. buvo ½ dalies namo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, kurie jai atiteko iÅ¡ tėvo V. L., kuriuos jis pirko 1929 m. sudaryta sutartimi. Byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu F. M. atiteko kita ginčo turto dalis. IeÅ¡kovai nuosavybės teisės į namo dalį pagrindo tiksliai nenurodė, o apie pirkimÄ - pardavimÄ iÅ¡ S. L., kuriam Å¡i dalis priklausė pagal 1929 m. sutartį, įrodymų nepateikė.

Be to, S. L. vaikai atsiliepimuose paaiÅ¡kino, kad jų tėvo namo dalis perėjo F. M.. IeÅ¡kovė B. T. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vyro Z. T. tėvai Å¡iÄ namo dalį pirko už 1 700 rublių, tačiau jokių įrodymų apie tai ji nepateikė. IÅ¡ bylos medžiagos, proceso dalyvių ir liudytojų parodymų matyti, kad Z. T. tėvai Å¡ioje namo dalyje gyveno apie 4 metus po iÅ¡keldinimo dėl melioracijos, buvo jau pensininkai ir senyvo amžiaus. Remdamasis tuo teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tada ir atsirado įraÅ¡as Å«kinėse knygose (b.l.29-30, t. 1), kuris patvirtina tik tai, kas gyveno kitoje namo dalyje, o ne nuosavybės teisę.

Å ie duomenys ir buvo perkelti į virÅ¡aičio pažymėjimÄ , o jo pagrindu iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi pažymėjimo duomenys neatitiko tikrovės, nebuvo duomenų apie nuosavybės atsiradimo pagrindÄ , jis pripažintinas negaliojančiu. Jo pagrindu iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. T. naikintinas.             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino nei ieÅ¡kovai, nei tretieji asmenys nepraleido. IeÅ¡kovai apie pažeistas teises sužinojo, kai padavė pareiÅ¡kimÄ notarui apie Z.

T. turto paveldėjimÄ (2006 m. birželio 7 d.). Tretieji asmenys, reiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, apie galimÄ savo teisės pažeidimÄ sužinojo, kai jiems buvo įteiktas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (2009 m. lapkričio 30 d.).             III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o pakeisti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimÄ â€“ trečiųjų asmenų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kinį patenkinti, bei priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad trečiųjų asmenų reikalavimų atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu laikytinas 1993 m. lapkričio 30 d. potvarkis, kuriuo F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į pusę žemės sklypo, esančio po ginčo pastatais. Tai patvirtina, kad F. M. apie tariamÄ teisių pažeidimÄ sužinojo 1993 m., todėl tuo metu prasidėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas (1964 m. CK 84 str.) yra ženkliai praleistas. Tretieji asmenys neįrodė, kad F.

M. turėjo pagrįstÄ reikalavimo teisę į ½ dalies ginčo statinių pripažinimo jos nuosavybe. Po V. L. mirties paveldimÄ turtÄ sudarė tik ½ dalis jam priklausiusių statinių, kuriÄ galimai paveldėjo F. M., nors jokių šį faktÄ patvirtinančių dokumentų byloje nepateikta. Dėl kitos statinių dalies nuosavybės teisių, priklausiusių S. L., perdavimo ar perdavimÄ paneigiančių aplinkybių, iÅ¡skyrus nepagrįstus samprotavimus, tretieji asmenys nenurodo. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teises į ½ dalį ginčo namo 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

Byloje nėra pateikta jokių svarių argumentų ar duomenų, galinčių paneigti ieÅ¡kovų teisę į ½ dalį ginčo turto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimo Nr. 133 galiojimo, nepagrįstai taikė CK 4.47 str. Pažyma buvo priimta iki 2000 m. liepos 18 d. CK įsigaliojimo, todėl CK 4.47 str. Å¡io dokumento atžvilgiu nėra taikomas. Be to, teismo sprendime nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nuspręsta pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimÄ Nr. 133 ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys S. V. ir V. B. praÅ¡o Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl administracinių aktų teisėtumo, kuriuos revizuoti įstatymas suteikia teisę administraciniams teismams. Teismas privalėjo nustatyti, kad turtinis reikalavimas pareikÅ¡tas asmenims, kurie negali pagal jį atsakyti ir tuo vadovaudamasis ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas nepagrįstai panaikino visÄ ÄŒiobiÅ¡kio seniÅ«no 2006 m. birželio 14 d. pažymÄ , nes neginčijamai nustatyta, kad ½ dalis ginčo pastatų tikrai priklausė F. M., vadinasi pažymoje esantys duomenys bent jau iÅ¡ dalies yra teisingi, todėl teismas pažymÄ galėjo panaikinti tik iÅ¡ dalies. Kadangi teismas pats teisingai nustatė, kad Z. T. nebuvo likusios Å¡io ginčijamo turto dalies paveldėtojas, teismas nebeturėjo pagrindo naikinti seniÅ«no pažymÄ , nes ieÅ¡kovai nėra asmenys, kurie turi teisę ginčyti šį individualaus pobÅ«džio teisės aktÄ , nes jis niekaip nepažeidžia jų teisių.

SeniÅ«nas nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje neturtinio pobÅ«džio reikalavimų dalyje, nes ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijai, kuri yra savarankiÅ¡kas vieÅ¡as juridinis asmuo, atsakantis už savo darbuotojų veiksmus. Teismas neatsižvelgė į itin svarbiÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad Z. T. 1992 metais iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi Z. T. neįregistravo paveldėjimo teisės liudijimo, jo turto paveldėtojai neturi teisės ginčyti F.

M. vardu įregistruotos nuosavybės į tÄ patį turtÄ (1/2 dalį namo ir Å«kinių pastatų (duomenys neskelbtini)), įrodinėdami, kad Z. T. po savo motinos mirties priėmė palikimÄ ir paveldėjo ginčo turtÄ . Teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai apie jų pažeistas teises sužinojo, kai padavė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl Z. T. turto paveldėjimo (2006 m. birželio 7 d.), nepagrįsta, kadangi, kai ieÅ¡kovai padavė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl paveldėjimo, jie sužinojo tik tai, kad Nekilnojamojo turto registre visas namas su Å«kiniais pastatais įregistruoti F.

M. vardu. Tačiau pati registracija ieÅ¡kovų nuosavybės teisių nepažeidžia. Per 14 metų (nuo 1992 m.) Z. T. jokių pretenzijų dėl ½ dalies namo F. M. nereiÅ¡kė, turto nesidomėjo, jo neiÅ¡laikė, o tai reiÅ¡kia, kad jis perleido 1964 m. CK 84 str. 1 d. bendrÄ trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , nes neginčijamai turėjo žinoti, kad F. M. valdo ir naudojasi neva jo nuosavybe be pagrindo. Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino.Teismas priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas neįvertino bylos sudėtingumo bei aplinkybės, kad buvo nagrinėjamos iÅ¡ esmės dvi savarankiÅ¡kos bylos – ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys bei praÅ¡ymas dėl įgyjamosios senaties nustatymo.

IeÅ¡kovai atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas dėl VÄ® Registrų centro ir ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos tinkamumo bÅ«ti atsakovais Å¡ioje byloje. Reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų yra pareikÅ¡tas tinkamiems atsakovams, nes bÅ«tent dėl jų neteisėtų administracinių aktų buvo pažeista ieÅ¡kovų paveldėjimo teisė.

Apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu F. M. atiteko ½ ginčo turto dalis. Dėl to apeliantės negali ginčyti sandorių, kurių pagrindu Z. T. motina Z. K., o po jos mirties Z. T. įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatus, t.y. ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Z. T. 1992 m. paveldėjo ginčo turtÄ ir buvo teisėtas jo savininkas, įregistravo paveldėjimo teisės liudijimÄ ÄŒiobiÅ¡kio apylinkėje, todėl jis neturėjo jokio pagrindo ir priežasties kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovų teisė paveldėti Z. T. turtÄ atsirado 2006 m. kovo 25 d., todėl CK 1.124 str. nustatytas senaties terminas nėra praleistas. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas ČiobiÅ¡kio apylinkės savivaldybėje, kaip to buvo reikalaujama. Tretieji asmenys atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad 1993 m. lapkričio 30 d. valdybos potvarkiu F. M. buvo atkurta nuosavybė į visÄ jos tėvų turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir po namu.

Tai, kad Z. T. po F. M. nuosavybės teise valdomu namu Apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gegužės 21 d. sprendimu, anot ieÅ¡kovų, buvo paskirta žemė, sužinojo tik F. M. turto paveldėtojos ir tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Å iame Apskrities virÅ¡ininko sprendime aiÅ¡kiai nurodoma, kad žemė Z. T. atkuriama Janionių kaime. Apie privalomÄ paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimÄ iki civilinės bylos teisme nieko nežinojo ne tik F. M., bet ir ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos, savivaldybės bei VÄ® Registrų centro darbuotojai (įrodyta jų atsiliepimais, paaiÅ¡kinimais teisme, 2010 m. kovo 5 d. seniÅ«nijos pažyma).

Neįrodžius, kad 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas teisėtai bei atsižvelgiant į tai, kad jis net nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieÅ¡kovai neturi teisės ginčyti F. M. nuosavybės teisės į visus ginčo statinius bei jos atsiradimo pagrindų. Visa L. Å¡eima sudarė vienÄ Å«kį, kuriame kiekvieno kolÅ«kiečio dalys buvo lygios. 1971 m. S. ir S. L. iÅ¡vyko į kitÄ Å«kį, o jų dalis kolÅ«kiečio Å«kyje liko vieninteliams darbingiems Å«kio kolÅ«kiečiams – M.

Nežinoma, kokiu pagrindu į ūkį 1971 m. atsikraustė K. Pagal 1964 m. CK naujais kolūkiečio kiemo nariais galėjo būti tik dirbantys kolūkiečiai, pensininkai negalėjo sukurti naujo ūkio, nebent galėjo dalį namo įsigyti kitais pagrindais. Ieškovai jokių pagrindų nenurodė, įrodymų nepateikė. Nors B. T. teisme paaiškino, kad jie dalį namo tikrai buvo nusipirkę, tačiau pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 str.). Z. T. nebuvo kolūkietis, savarankiškai gyveno Vilniuje.

Nuo 1976 m. ginčo name gyveno ir jį valdė tik kolÅ«kiečiai M. Todėl visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad 1990 m. lapkričio mėn. panaikinus kolÅ«kius, ginčo kolÅ«kiečio kiemas galėjo priklausyti tik F. M.. Pagal CK 1.75 str. 2 d. Z. T. neįregistravus paveldėjimo teisės liudijimo, jo turto paveldėtojai neturi teisės ginčyti F. M. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tÄ patį turtÄ . Teismas teisingai nustatė, kad įraÅ¡as namų Å«kio knygoje tik patvirtino, kas gyveno tuo laikotarpiu namo dalyje, o ne nuosavybės teisę.

VirÅ¡aičio pažymos duomenys neatitinka tikrovės, nes byloje nėra duomenų apie nuosavybės atsiradimo pagrindÄ ir todėl pažyma negaliojant.              F. M. laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos – gavo seniÅ«no pažymėjimÄ ir savo nuosavybės teisę į ginčo namÄ Ä¯registravo valstybiniame registre. Todėl ji, kol nėra paneigta, laikytina vienintele viso ginčo pastato savininke.              Po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo praėjo beveik 20 metų.

Per šį laikotarpį nei Z. T., nei jo įpėdiniai niekada nesidomėjo ginčo turtu, jo neiÅ¡laikė ir nesirÅ«pino, nors neabejotinai Z. T. turėjo žinoti, kad F. M. su turtu elgiasi kaip su savu. Taigi ieÅ¡kovai yra akivaizdžiai praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl atsakovo tinkamumo Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Todėl pirmiausia nagrinėjama, ar apylinkės teismas nepadarė esminių proceso pažeidimų, dėl kurių besÄ lygiÅ¡kai teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas.Tretieji asmenys apeliaciniame skunde paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«no 2006-06-14 iÅ¡duotos pažymos Nr.4-42 apie F.

M. priklausančius pastatus, yra pareikÅ¡tas ne tam atsakovui. SeniÅ«nas nėra juridinis asmuo ir negali kaip atsakovas dalyvauti civiliniuose ginčuose.             Pagal LR CPK 41 str. 1 d. civiliniame procese ieÅ¡kovu arba atsakovu gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys. Å ioje byloje ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys atsakovu nurodė Å venčionių rajono savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«nÄ , kuris pasirašė ginčijamÄ 2006-06-14 pažymÄ , iÅ¡duotÄ VÄ® registrų centrui (t.

I, b.l.23). Ginčijant administracinius individualaus pobÅ«džio aktus, administracinėse bylose pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d. valstybės ar savivaldybės tarnautojas, kurio veiksmai skundžiami, yra atsakovas, tačiau civiliniame procese atsakovu turi bÅ«ti traukiamas ne tarnautojas, o institucija, kurioje atlikdamas savo pareigas tarnautojas atliko tam tikrus veiksmus ar priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . Kadangi seniÅ«nijos yra savivaldybės administracijos sudėtyje, tinkamu atsakovu byloje turėtų bÅ«ti Å irvintų rajono savivaldybės administracija.

Ä® ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atsiliepimus pateikė Å irvintų rajono savivaldybės administracija (t. I, b. l. 59-61, t. III, b. l. 47-48), atsiliepime nurodydama, kad ji yra atsakovė byloje. Tuo tarpu seniÅ«nas V. N. byloje dalyvavo pagal Å irvintų rajono savivaldybės administracijos įgaliojimÄ (t. III, b. l. 52). Teismo sprendime nurodoma, kad pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį byla iÅ¡nagrinėta Å irvintų rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu. Kadangi Širvintų rajono administracija pati į bylÄ stojo tinkamai, suprasdama savo procesinę padėtį kaip atsakovo, negalima daryti iÅ¡vados, kad dėlieÅ¡kovų, trečiųjų asmenų netinamo proceso dalyvio įvardijimo ieÅ¡kiniuose, galima bÅ«tų laikyti, kad Å¡ios bylos nagrinėjimu buvo pažeistos Å irvintų rajono savivaldybės administracijos procesinės teisės ir tai galėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ku pagrindu naikinti teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje gražinant bylÄ nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo.

             Ginčas byloje iš esmės nagrinėtas dėl nuosavybės teisės ir nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre, o ne dėl savivaldybės administracijos ar VĮ Registrų centras veiksmų, kurie patys savaime galėtų sukurti ar paneigti savininkų daiktines teises. Šioje byloje šių institucijų veiksmai reikšmės bylos esmei turi tiek, kiek teisingai jose buvo fiksuojami faktiniai duomenys pagal asmenų pateiktus dokumentus ir iš esmės nėra tiesiogiai nulemiantys bylos baigtį.LR vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d.

Å io nutarimo 3.2. punkte nustatyta, kad įsigyti seni statiniai, jeigu jie įsigyti laikotarpyje nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 Registre registruojami registro tvarkytojui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises į jį ir Å¡iuos dokumentus: notariÅ¡kai patvirtintÄ sandorį, kurio pagrindu įsigyta nuosavybės teisė, ir pažymÄ apie Å¡ios sutarties įregistravimÄ vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose. Nutarimo 8 nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iÅ¡ iÅ¡vardytų Å¡io sÄ raÅ¡o 3.2 punkte dokumentų, bÅ«tinų registruojant senÄ statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamÄ teismo sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo (originali ir 2010-05-12 nutarimo Nr.526 redakcija).

Taigi registruojant nuosavybės teises tiek į pastatų dalį, kuriÄ valdė F. M., tiek į pastatų dalį, kuriai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. T., turi bÅ«ti laikomasi tų pačių registravimo, o taip pat įrodinėjimo taisyklių. Kaip matyti iÅ¡ trečiųjų asmenų pateikto į bylÄ Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1929 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio iÅ¡raÅ¡o Nr.170 puslapių 342 ir 343, S. L. ir V. L. lygiomis dalimis – po ½ dalį nusipirko Stepanavos vienkiemį – gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ ir neužbaigtÄ statyti daržinę (t.

I, b.l. 71-74). Dėl šių 1929 metais pirktų pastatų ir kilo ginčas šioje byloje. Dėl F. M. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančios seniūnijos pažymos F. M. buvo V. L. dukra (t.2, b. l. 25). V. L. mirė 1964-12-18 (b.l.78). Ūkio knygos įrašas tvirtina, kad F. M. iki 1990 m. imtinai (t. III, b. l.

23) valdė ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ½ dalį svirno ir daržinę 1966 m. statybos bei 0,60 arų žemės. Tretieji asmenys paaiškino, kad F. M., būdama kolūkinio kiemo narė, mirus tėvui, perėmė ne tik savo tėvo nuosavybės teise turėtų pastatų dalį, tačiau visus pastatus, nes K. gyveno manuose tik apie 4 metus ir nesudarė atskiro kolūkinio kiemo, nes buvo pensininkai.Teismo išvada, kad įrašai ūkinėse knygose negali būti nuosavybės teisės į pastatus patvirtinančiu dokumentu, prieštarauja nurodytam Vyriausybės nutarimui. Todėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos 2006-06-14 išduota pažyma Nr. 4-42 apie F. M. priklausančius pastatus panaikinta visa apimtimi be pagrindo. Ūkio Nr.334 knygoje (t III, b. l.

23) nurodoma, kad kolūkinio ūkio Steponavos kaime šeimos galva - M. F., V., priklauso ½ gyvenamojo namo, ½ tvarto, ½ svirno ir daržinė. Kitai namo daliai buvo registruotas kitas ūkis – Nr. 335, kuriame šeimos galva nurodyta K. Z. (t. I, b.l.29-30). Ūkiui priklausančiais pastatais nurodoma ½ gyvenamo namo, ½ tvarto, ½ svirno ir daržinė. Taigi matyti, kad abiejų ūkių knygose nurodoma ta pati daržinė, todėl visiškai pagrįsta, kad daržinė abiems ūkiams priklausė taip pat po ½ dalį.

Å ių knygų įraÅ¡ai paneigia trečiųjų asmenų argumentus, kad broliai L. sudarė vienÄ kolÅ«kinį kiemÄ . KolÅ«kiečių turtinius santykius reglamentavo 1964-07-07 redakcijos CK, kurio 132-142 str. neteko galios 1990-11-27. Iki tol galiojęs 133 str. apibrėžė, kad kolÅ«kiečių kiemas galėjo turėti kaip nuosavybę pagalbinį Å«kį, gyvenamÄ jį namÄ , produktyviųjų gyvulių, paukščių ir kt. Pagal galiojusio CK 134 str. prasmę, kolÅ«kiečių kiemo turtas buvo valdomas bendrai, visų kiemo narių sutikimu, o pagal 132 str. kolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Tuo tarpu iš šalių paaiškinimų matyti, kad K. šeima ir M. šeima kolūkinio kiemo nariais nėra buvę, nėra vedę bendro ūkio, o gyvenamojo namo bei ūkio pastatų dalys buvo nustatytos dar broliams L. perkant pastatus ir ūkinėse knygose buvo registruotos atskirai.Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad apsigyvenę name pensininkai K. tapo M. kolūkinio kiemo nariais ir dėl to F. M. nuosavybėn perėjo visi pastatai. F. M. namų ūkio apskaitos numeris nuo 1998 m. buvo pakeistas į Nr. 222 (t.

I, b. l. 27-28). Jame nebėra nurodyta namo ir pagalbinių pastatų dalies. Tačiau ši aplinkybė negali pakeisti anksčiau susiklosčiusios situacijos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad F. M. teisėtu keliu būtų perėjusi kita ½ dalis pastatų. Pagaliau tai tvirtina ir pati apskaita skiltyje gyvenamųjų pastatų skaičius. Nors šioje skiltyje nenurodoma, kad I. M. valdė ½ dalį pastatų, tačiau nurodoma, kad ji gyvenamajame name valdė tik 1 kambarį. Kai tuo tarpu namo inventorinis planas tvirtina, kad namas yra 2 galų, viename gale yra 24,21 kv. m. kambarys (kas atitinka įrašus ūkio knygoje), kitame 2 mažesni kambariai – 10,23 ir 14,06 kv. m.  Šalių paaiškinimai, iš kurių matyti, kad mirus Z.

T., paveldėtojai į antrÄ namo pusę negalėjo patekti dėl to, kad F. M. buvo jas užrakinusi (B. T. bei S. V. paaiÅ¡kinimai – t. III, b. l. 99, 102), tvirtina tik tai, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimosi turtu. Tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad tokiu bÅ«du galėjo pereiti nuosavybės teisė į kitÄ pastatų dalį F. M.. Mokėtos namo draudimo įmokos, Å¡iuo atveju nuosavybės teisės į visÄ namÄ , nesukuria. Taigi teismas, tinkamai įvertinęs pateiktus įrodymus, turėjo pagrindÄ iÅ¡duotÄ pažymÄ negaliojančia pripažinti tik dėl ½ jos apimties nurodant, kad panaikinama pažymos ½ dalis, kurioje nurodyta, kad pagal įraÅ¡us namų Å«kinėje knygoje, namų Å«kio numeris Nr. 222, gyvenamas namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pil.

F. M., a.k(duomenys neskelbtini) Dalis įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre, apylinkės sprendimu panaikinta pagrįstai. Dėl Z. T. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančių įrodymų bei senaties termino juos nuginčyti Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl 1992-09-09 Å irvintų rajono ČiobiÅ¡kio apylinkės virÅ¡aičio pažymėjimo Nr.133 ginčijimo, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, tretieji asmenys nepraleido senaties termino, nes apie juos sužinojo tik iÅ¡kilus Å¡iam ginčui.

TÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ teisingai padarė ir ieÅ¡kovų atžvilgiu.Kadangi ginčas ir Å¡ioje dalyje yra taip pat dėl pastatų, įsigytų laikotarpyje nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25, nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo pastatų registravimo nagrinėjamas remiantis tuo pačiu LR vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278, nustatančiu, kokie dokumentai teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius. Taigi ieÅ¡kovai, siekdami paveldėti mirusio Z. T. nuosavybės teise valdytÄ Â½ dalį ginčo pastatų, turi pateikti iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Å«kinių knygų ir Å¡ių pastatų įsigijimo dokumentÄ .

Jei tokio nėra – teismo sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, jei nėra ginčo. Jei yra ginčas – teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ . Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginÄÄ , ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas, jei nustatyta, kad pastatų daliai, kuriai siekiama pripažinti nuosavybę, nėra nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruoto kito savininko ir yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad turto įgijimo sandoriai buvo, bet neiÅ¡likę jų dokumentai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieÅ¡kovas pasiekia tikslÄ â€“ teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, egzistuoja. (LR CPK 179 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (byla 3K-3-513/2004) pabrėžta bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Å is principas leidžia teismui pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę.

Šį principÄ bÅ«tina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobÅ«dį, o nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.Å iame ginče įrodymų vertinimo principÄ apibrėžia tai, kad aplinkybės, kurios turi nulemti bylos baigtį, susiklostė apie 1970 metus, tai yra apie 40 metų atgal ir nei viena Å¡alis negali pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, kokiu sandoriu remiantis K. (paveldėtojo Z. T.) tėvai apsigyveno ½ dalyje gyvenamojo namo ir valdė ½ dalį pastatų Stepanavos kaime, o taip pat įrodymų, kad sandoris tikrai neįvyko. Galiojant 1964 m. redakcijos CK 255 str. gyvenamojo namo (arba jos dalies) pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.

FaktiÅ¡kai kaimo vietovėse pastatų registracija buvo vedama apylinkių Å«kinėse knygose. Todėl Å¡ių knygų skyriuose „ūkui priklausantys pastatai“ turi svariÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir jų pagrindu gali bÅ«ti iÅ¡duodamos pažymos pastatų teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registrui. Å irvintų rajono administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos Å«kinės knygos asmeninė sÄ skaita Nr. 335 tvirtina, kad Z. K. S. kaime valdė ½ dalį pastato, ½ dalį tvarto, ½ dalį svirno ir daržinę (kaip jau aptarta aukščiau – faktiÅ¡kai ½ daržinės).

IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad dalį namo K. pirko už 1700 Lt iÅ¡Â S. L., kai dėl melioracijos buvo iÅ¡kelti iÅ¡ savo vienkiemio. Fakto, kad K. gyveno name, tretieji asmenys neginčija. IÅ¡ paveldėjimo dokumentų matyti, kad Z. T. žinojo, kad namo dalis tėvams priklausė nuosavybės teise ir namo dalį priėmė kaip palikimÄ po motinos mirties. 1999-05-21 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo pagrindu Z. T., kaip namo bendrasavininkui nuosavybės teise suformuota 0,21 ha žemės sklypas prie ginčo pastato dalies ir į jį įregistruota nuosavybė, Å¡iame sklype nurodomas Z.

T. 5 arų sodas (t. I, b. l. 1820, t. II, b. l. 90-93) ir Å¡ie dokumentai nėra nuginčyti. Tai patvirtina ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimÄ , kad Z. K. naudojosi turtu kaip savo ir į namÄ ieÅ¡kovai nebuvo leidžiami tik po Z. T. mirties 2006 metais. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymu, kokiu gi pagrindu galėjo ½ dalies pastatų nuosavybė pereiti F. M.. IÅ¡ atskirų Å«kinių knygų Nr.334 ir 335 matyti, kad broliai L. nebuvo vieno kolÅ«kinio kiemo nariais, S. L. namo dalyje K. apsigyveno jam dar gyvam esant.

Niekas į S. L. namo dalį iki Å¡iol nepareiÅ¡kė teisėtų reikalavimų, todėl tikėtina, kad gavus iÅ¡mokÄ už nukeliamÄ vienkiemį 1970 metais K. nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų ir S. L. Todėl, remiantis Å«kinėmis knygomis, Å irvintų rajono ČiobiÅ¡kio apylinkės virÅ¡aičio 1992-09-09 pažymėjimas Nr. 133 iÅ¡duotas pagrįstai, naikinti jį pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad pagal 1992 metais galiojusio CK 255 str. paveldėjimo teisės liudijimo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nedarė paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu. CK 587 str. buvo nustatyta, jog laikoma, kad palikimÄ Ä¯pėdinis priėmė, kai jis faktiÅ¡kai palikimÄ pradėjo valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 255 numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos tik turto pirkimo – pardavimo sutartims. Paveldėjimo teisės liudijimas įregistruotas Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės savivaldybėje 1992-09-19 ir tai atžymėta paveldėjimo teisės liudijime (t. I, b. l .6-7), todėl ne pareiškėjų ar mirusiojo kaltė, kad tinkami nebuvo sutvarkyti ūkinių knygų įrašai seniūnijoje. Taigi pasvėrus šiuos įrodymus daroma išvada, kad Z. T. teisėtai, paveldėjimo būdu, įsigijo ½ dalį pastatų (duomenys neskelbtini) ir tai teismas turėjo pagrindo pripažinti.

Tolesnius paveldėjimo dokumentus, įregistravus Z. T. nuosavybę nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kėjai turi gauti iÅ¡ notaro. Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Namo dalies įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu pripažįstama, kad miręs Z. T. nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų (duomenys neskelbtini).Sprendimo motyvuojamoji dalis, kuri paaiÅ¡kina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui tretieji asmenys galės kreiptis į teismÄ dėl ½ dalies pastatų pripažinimo jiems nuosavybės teise kitais pagrindais, naikintina.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismo sprendimas iÅ¡ dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas: dalyje dėl 2006-06-14 Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«no iÅ¡duotos pažymos Nr.4-42 panaikinimo, priimant naujÄ sprendimÄ Å¡iÄ pažymÄ pripažinti negaliojančia tik ½ dalies pastatų atžvilgiu; dalyje dėl nuosavybės teisės ieÅ¡kovams į ½ ginčo pastatų dalį pripažinimo, patenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažįstant, kad 2006-03-25 miręs Z.

T. valdė ½ dalį ginčo pastatų nuosavybės teise bei atmetant trečiųjų asmenų prieÅ¡ieÅ¡kinį.Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus apeliacinėje instancijoje ir tai, kad ginčas iÅ¡ tiesų yra tarp ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų, o ne tarp VÄ® Registrų centras ir Å irvintų rajono savivaldybės administracijos, perskirstomos teismo iÅ¡laidos sekančiai: ieÅ¡kovų pagrindinis turtinis reikalavimas buvo panaikinti pastatų teisinę registracijÄ ir pripažinti ½ dalį pastatų nuosavybę ieÅ¡kovams.

Pastaroji reikalavimo dalis patenkinta, atmesta reikalavimų dalis iÅ¡spręsta apylinkės teismo sprendimu, todėl ieÅ¡kovams atlygintinos apeliacinės instancijos žyminio mokesčio 338 Lt iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti - 1089 Lt apeliaciniame teisme; taip pat dėl Å¡ių reikalavimų patenkinimo apylinkės teisme turėtų iÅ¡laidų dalis 338 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡ turėtų 3509 iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt (atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir protingo atlyginimo ribas), viso 776 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidoms ir 2289 Lt advokato pagalbai atlyginti (priteistina viso 3065 Lt A.

T., kadangi mokestiniai kvitai tvirtina, kad teismo iÅ¡laidas sumokėjo jis). Trečiųjų asmenų reikalavimai apeliaciniame teisme faktiÅ¡kai liko atmesti, todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos paliekamos jų sÄ skaita. Pirmosios instancijos teisme atmestas jiems pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl pastatų registravimo panaikinimo ½ dalyje nekilnojamojo turto registre, todėl dalis iÅ¡laidų tretiesiems asmenims atlygintina –1/3 dalis iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl pastatų registracijos panaikinimo ½ dalyje buvo atmestas.

Taigi iš turėtų 3000 Lt išlaidų atlygintinas 1000 Lt ( pagal kvitais pateisintas išlaidas proporcingai S. V. priteistina 833 Lt, V. B. – 167 Lt).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ė :

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta teisinė registracija į ½ dalį namo, (duomenys neskelbtini) ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) F. M. vardu iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ papildant, kad Å«kinių pastatų teisinė registracija panaikinama ½ dalyje.KitÄ sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :Pripažinti negaliojančia 2006-06-14 Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijos iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr.4-42 dalyje dėl ½ pastatų – gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų priklausymo nuosavybės teise F.

M.Pripažinti, kad 2006-03-25 miręs Z. T. S. kaime ČiobiÅ¡kio seniÅ«nijoje Å irvintų rajone nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).V. B. ir S. V. reikalavimus pripažinti negaliojančiu 1992-09-09 Å irvintų rajono ČiobiÅ¡kio apylinkės virÅ¡aičio pažymėjimÄ Nr.133 ir jo pagrindu 1992-09-17 iÅ¡duotÄ Â Z. T. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį namo ir pastatų (duomenys neskelbtini), atmesti.Priteisti solidariai iÅ¡ V.

B. ir S. V. A. T. naudai 3065 Lt ( tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Lt) teismo iÅ¡laidoms – žyminio mokesčio ir advokato pagalbai - atlyginti.Priteisti solidariai iÅ¡ A. T., V. R., B. T. ir J. T. 833 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris Lt) S. V. naudai ir 167 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis Lt) V. B. naudai teismo iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti.                           Teisėjai                                                                                                        Zita Smirnovienė                                                                                                                                   Neringa Å vedienė                                                                                                                                   Aldona Tilindienė                                                Â