2df7386e-4b79-4b2d-b4de-4fc5eb9c6ea8 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. eI-1730-554/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01700-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.11.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorei V.M.,atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A.M.,atsakovui – J.M., atsakovo - J.M. atstovei advokatei T.K.,atsakovės – A.J.B. atstovui advokatui Š.V.,nedalyvaujant - atsakovams A.J.B., A.V., R.K., atsakovės A.J.B. atstovui V.

B., trečiajam suinteresuotam asmeniui - Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei R.J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J.M., A.J.B., A.V., R.K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei R.J. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir n u s t a t ė :

      PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintu praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymÄ Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės leisiu į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Prienų r.) su priedais Nr.l, Nr.2;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“;

3) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“;    4) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“;

5) panaikinti           2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktÄ , kuriuo A.V.,               a.k. (duomenys neskelbtini) ir R.K., a.k(duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo M.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 866/1733 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.v., esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini)kaime.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Kauno apygardos prokuratÅ«roje 2015-08-10 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus raÅ¡tas, kuriame praÅ¡oma iÅ¡tirti susidariusiÄ situacijÄ ir esant pagrindui, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo. 1991-11-29 A.J.B. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P.M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajono savivaldybėje valdytus 26 ha žemės. PraÅ¡yme pretendentais taip pat nurodyti M.K., V.M. ir J.M..

Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių   1927-03-24 sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas žemės savininkas M.S., (duomenys neskelbtini)kaime turėjęs 26 ha žemės. M.S. Mirė (duomenys neskelbtini) (KaiÅ¡iadorių vyskupijos (duomenys neskelbtini)parapijos 2013-02-11 mirties liudijimas). Alytaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini)valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sÄ raÅ¡e (data lydraščio) įraÅ¡ytas M.

P. (duomenys neskelbtini)kaime turėjęs 28 ha žemes. Kauno apskrities BirÅ¡tono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 iÅ¡nagrinėjo pateiktus P.M. žemės nuosavybės faktÄ Ä¯rodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. SI-531-M, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. K4-3831 įrašų, Prienų rajono (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini)kaimo savininkų turėtos žemės antÅ«roje 2003-12-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P.M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų raj.

J.M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡me turintį faktÄ , jog P.M., miręs (duomenys neskelbtini), ir D.M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijoje, Prienų rajone nuosavybės teise turėjo ne 26 ha, o 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 J.M. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Kauno apygardos teismas 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 J.M. apeliacinį skunda atmetė.

Tokį patį sprendimÄ priėmė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje       Nr. 3K.-3-2S/2007 atmesdamas J.M. kasacinį skundÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentams į buvusio savininko S.M. turėtÄ Å¾emę nutarta: siÅ«lyti apskrities virÅ¡ininkui atkurti nuosavybės teises J.M. į 8,67 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,98 ha ploto ramų raidos žemės sklypÄ (projektinis Nr. 344) ir 7,69 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypu (projektinis Nr. 344-1); siÅ«lyti apskrities virÅ¡ininkui atkurti nuosavybes teises A.J.B. ir M.K.

į 17,33 ha žemės, grÄ Å¾inti natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. 344-2). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį  nekilnojamÄ jį  turtÄ Â atkÅ«rimo (Prienų r.)“ (toliau – ir Ä®sakymas) ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19151 J.M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. 6965/0003:162), esanti (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., ir 7,69 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemes sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r. Įsakymu ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A.J.B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemes 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise su M.K. gražinant natÅ«ra 17,33 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r.

Ä®sakymu ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijas 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M.K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A.J.B. grÄ Å¾inant natÅ«ra 17,33 ha žemes Å«kio paskirties Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r. Be to (duomenys neskelbtini)M.K. mirus, jos 866/1733 žemės dalį lygiomis dalimis paveldėjo A.V. ir R.K..

Atkuriant nuosavybes teises į žeme turi bÅ«ti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizacijÄ t. y. privalo bÅ«ti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuves Vyriausiojo administracinio teisino praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės leisiu į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybes teise valdžiusį tÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nacionalizacijos metu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-27 nutartis administracinėje byloje.

Nr.A-63-2910/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2093/2010 ir kt.)2006-02-20 Prienų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendiniu civilinėje byloje          Nr. 2-26-214/2006 nustatyta, jog 1944-02-22 Alytaus apylinkės teismas nusprendė S.M. naÅ¡lei U.M. pripažinti įpėdinystės teises į ¼ dalį turto, likusio po S.M. mirties (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)valsčiuje, susidedančio iÅ¡ 26 ha žemės su trobomis ir inventoriumi, ir tÄ turtÄ išėmė iÅ¡ valdymo P. ir J.

M., A.V. ir D.M., perduodamas valdyti bendrai su jais. Kadangi ta aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi bÅ«ti nustatoma pagal 1940 m. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aklus, o toje teritorijoje teisinius santykius tuo melu reglamentavo Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo I dalis, tai teismo buvo konstatuota, jog 1944-02-22 Alytaus teismo sprendimu nurodyti įpėdiniai (P. ir J. M., A.V. ir D.M.) ir kiekvieno jų teisė į palikėje S.M. turtÄ atitinka Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalyje nustatytÄ paveldėjimo pagal įstatomÄ teisinių santykių reglamentavimÄ .

O tai reiÅ¡kia, jog nacionalizacijos metu turtÄ , likusi po S.M. mirties (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)valsčiuje, susidedantį iÅ¡ 26 ha žemės su trobomis ir inventoriumi, nuosavybės teise valdė P. ir J.M., A.V. ir D.M.. O atsakovai J.M., A. J. B. ir M.K. yra paveldėtojai po P.M. mirties ir pretenduoja tik į jo paveldėtos ir po savo mirties paliktos žemės dalį. Kadangi S.M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 1940-07-22 žemės nacionalizacijos metu jis negalėjo bÅ«ti 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen,, Prienų r., savininkas.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ ir sprendimus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos. Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeistas ir vieÅ¡as interesas nuosavybės teisiu atkÅ«rimo srityje. Be to, ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius ir vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimu, savaime neleistų apginti vieÅ¡ojo intereso.

Visuotinai žinoma, kad iÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda. Todėl teismui panaikinus ginčo administracinius aktus, naikintina ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalis, kuria A.V. ir R.K. paveldėjo 866/1733 dalį M. K. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).         Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ praÅ¡ymÄ tenkinti.          Atsiliepimuose į patikslintÄ praÅ¡ymÄ bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi S.M., miręs (duomenys neskelbtini), žemės nacionalizacijos metu negalėjo bÅ«ti 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. savininkas.

Pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises J.M., A.J.B. ir M.K., laikytini esminiais ir sudaro pagrindÄ naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus. Atsakovas J.M. ir jo atstovė advokatė T.K. atsiliepime į patikslintÄ praÅ¡ymÄ nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog mirus S.M. ginčo žemę paveldėjo ir valdė atsakovo J.M. tėvas P.M.. Po P.M. mirties visÄ turtÄ , įskaitant archyvinėse pažymose minimus trobesius, priėmė P.M. sutuoktinė D.M., kuri visÄ savo turtÄ testamentu paliko atsakovui J.M..

Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti patenkintas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus ir nurodant, kad pretendentui J.M. atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko P.M. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. Atsakovės A.J.B. atstovas advokatas Å .V. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos patikslintÄ praÅ¡ymÄ atmesti, nurodė, kad Å¡uo atveju nėra vieÅ¡ojo intereso, o vyksta ginčas tarp giminaičių. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R.J. atsiliepime į patikslintÄ praÅ¡ymÄ nurodė, kad praÅ¡omas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiais teisės aktais ir vadovaujantis galiojančiais viešų registrų duomenimis.

Dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui. PraÅ¡ymas tenkintinas. PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ginÄÄ kelia dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vieÅ¡asis interesas suprantamas plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) ir pabrėžiama, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi adhoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (žr.

LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. Nr. A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad vieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iÅ¡ esmės neįmanoma iÅ¡ anksto pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, vieÅ¡ajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti, įsikiÅ¡ant vieÅ¡osios valdžios institucijoms ar pareigÅ«nams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktrinÄ nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vieÅ¡asis interesas, kuris gali bÅ«ti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr.

LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.). Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y.

įvertinamas žalos vieÅ¡ajam interesui pobÅ«dis ir mastas, identifikuojama subjektas, kuris jÄ patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, įvertinama, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp vieÅ¡ojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lÅ«kesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar vieÅ¡ojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013).

Taip pat įvertinama, ar vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apgintas tik tuo bÅ«du, kurį praÅ¡oma taikyti ginčo atveju, ar toks bÅ«das yra efektyviausias, ar ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks vieÅ¡ojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiÅ¡kėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , savo skunde (praÅ¡yme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.

Pareiga suformuluoti reikalavimÄ , kuris bÅ«tų tinkamas vieÅ¡ajam interesui apginti, tenka į teismÄ besikreipiančiam subjektui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiÅ¡kia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ .

Kreipimasis į teismÄ siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pasižymi didele specifika, nes pareiÅ¡kėjas gina ne jam pačiam priklausančiÄ subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomÄ interesÄ , priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į tai, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad vieÅ¡ojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali bÅ«ti gintinais vieÅ¡ojo intereso objektais.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo interesu pažeidimu. Skundas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo gali bÅ«ti tenkinamas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobÅ«džio, jog tuo pačiu pažeidžia ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes jie turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (žr.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas vieÅ¡uoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo Å¡io ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkÅ«rimo valdžiÄ perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkÅ«rimu susijusius procesus, kuriais bent iÅ¡ dalies siekiama atkurti socialinį teisingumÄ (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d.

Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.). Neteisėtu bÅ«du atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų iÅ¡saugojimui (stabilumui) prioritetas negali bÅ«ti teikiamas. Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , 2008 m. vasario 20 d. nutarimÄ ; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukÅ¡tesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lÅ«kesčiai, nes teisėtų lÅ«kesčių principas suponuoja, kad turi bÅ«ti ginamos teisėtai įgytos teisės.             Kita vertus, bÅ«tina pabrėžti, kad specifinis nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso objektas taip pat nėra paprastas turtas.

Å ioje byloje nuosavybės teisių atkÅ«rimo objektas yra žemė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad žemė, kaip ir miÅ¡kai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes Å¡ių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės bÅ«tybės, egzistavimo bei visuomeninių ryÅ¡ių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo ir raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas dar 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, jog specifinė žemės paskirtis ir padėtis, palyginti su kitais nekilnojamojo turto objektais, lemia ir specialų teisinį žemės santykių reguliavimÄ ; Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose konstatuota, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkcijÄ â€“ tarnauti tautos gerovei.              Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad tinkamo ir skaidraus nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kaip specifinio proceso, kuriuo atkuriamos asmenų nuosavybės teisės į ypatingÄ nuosavybės objektÄ â€“ žemę, užtikrinimas, yra vieÅ¡asis interesas, kuris turi bÅ«ti ginamas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažintina, jog prokurorė, kreipdamasi į teismÄ Å¡ioje byloje, gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytÄ teisminę praktikÄ ir prokurorės praÅ¡yme nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobÅ«dį, pripažįsta, jog jais pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, nes jie turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

             ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 15).             Termino prokurorui kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiÅ¡kinimo logika.

Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. PrivatÅ«s subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu bÅ«du dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktÄ suvokia, ar Å¡is aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ ginant savo teises. Prokuroras turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir prasideda termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 15).             Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokurorė į teismÄ kreipėsi 2015-09-01. Tyrimas pradėtas 2015-08-03, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-07-30 raÅ¡tÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi greičiau nei per vienÄ mėnesį nuo to momento, kai gavo informacijÄ , kuri buvo pagrindas jam spręsti dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ABTÄ® numatyto termino.Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 1991-11-29 A.J.B. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P.M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajono savivaldybėje valdytus 26 ha žemės. PraÅ¡yme pretendentais taip pat nurodyti M.K., V.M.ir J.M..

Kauno apskrities BirÅ¡tono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 iÅ¡nagrinėjo pateiktus P.M. žemės nuosavybės faktÄ Ä¯rodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. 01-531-M, Lietuvos valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. R4-3831 įrašų, Prienų rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini)kaimo savininkų turėtos žemės natÅ«roje 2003-10-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P.M.valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r.

J.M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad P.M., miręs (duomenys neskelbtini)ir D. M., mirusi (duomenys neskelbtini)iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Prienų rajone nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 J.M. pareiÅ¡kimÄ atmetė. J.M. minėtÄ sprendimÄ apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 J.M. apeliacinį skundÄ atmetė.

J.M., nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, pateikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 J.M. kasacinį skundÄ atmetė. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentams į buvusio savininko S.M. turėtÄ Å¾emę nutarta: siÅ«lyti apskrities virÅ¡ininkui atkurti nuosavybės teises J.M.

į 8,67 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 7,69 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ); siÅ«lyti apskrities virÅ¡ininkui atkurti nuosavybės teises A.J.B. ir M.K. į 17,33 žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto paskirties žemė sklypÄ (projektinis Nr. 344-2). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį  nekilnojamÄ jį  turtÄ Â atkÅ«rimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimu         Nr. 69-19151 J.M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., ir 7,69 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemes sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį  nekilnojamÄ jį  turtÄ Â atkÅ«rimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A.J.B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemes 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise su M.K. gražinant natÅ«ra 17,33 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį  nekilnojamÄ jį  turtÄ Â atkÅ«rimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijas        2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M.K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. (turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A.J.B. grÄ Å¾inant natÅ«ra 17,33 ha žemes Å«kio paskirties Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r.

Be to (duomenys neskelbtini)M.K. mirus, jos 866/1733 žemės dalį lygiomis dalimis paveldėjo A.V. ir R.K.. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje ginčija Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos priimtus administracinius aktus tuo pagrindu, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos asmens, kuris nacionalizacijos metu nebuvo žemės savininkas, kadangi mirė iki nacionalizacijos, žemę.Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymÄ Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Atstatymo įstatymu ir jį pakeitusiu AtkÅ«rimo įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo atimtas okupacinės valdžios. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡vardyti AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje suteikiant prioritetÄ turto savininkui ir nustatant eiliÅ¡kumÄ , kurio turi bÅ«ti laikomasi atkuriant nuosavybės teises į savininko nekilnojamÄ jį turtÄ asmenims, kurie susiję su savininku įstatyme nustatytais ryÅ¡iais, jei savininkas yra miręs. AtkÅ«rimo įstatymo prasme nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymÄ atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 1 str. 4 p.).

Taigi atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizacijÄ , t. y. privalo bÅ«ti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi žemės Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teisės aktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nacionalizacijos momentu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2010 m. spalio 6 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A444‑2093/2010; 2010 m. spalio 4 d.

Nr. A146-799/2010; 2010 m. kovo 25 d. Nr. A261-364/2010; 2009 m. balandžio 27 d. Nr. A261-532/2009; 2008 m. liepos 21 d. Nr. A502-1310/2008; 2004 m. vasario 13 d. Nr. A3-178/2004; 2003 m. kovo 14 d. Nr. A3-232/2003 ir kt.).Å iuo atveju ginčijamais administraciniais aktais nuosavybės teisės buvo atkurtos į buvusio savininko S.M. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų raj. Tačiau 2013-02-11 KaiÅ¡iadorių vyskupijos (duomenys neskelbtini)parapijuos mirties liudijimas patvirtina, kad S.M. mirė (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, kad S.M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nacionalizacijos metu (1940 m.) praÅ¡omos grÄ Å¾inti žemės savininku nebebuvo ir bÅ«ti juo negalėjo. Todėl priimant Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymÄ Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Prienų r.) ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimus Nr. 69-191451, Nr. 69-19152, Nr. 69-19153 buvo pažeistos AtkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Padaryti pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindÄ panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus todėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymas Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės teisiu į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Prienų r.), Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“ naikintini kaip savo turiniu iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, naikintini (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas J.M. nurodo, jog raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog mirus S.M. ginčo žemę paveldėjo ir valdė atsakovo J.M. tėvas P.M., po P.M. mirties visÄ turtÄ , įskaitant archyvinėse pažymose minimus trobesius, priėmė P.M. sutuoktinė D.M., kuri visÄ savo turtÄ testamentu paliko atsakovui J.M. ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus ir nurodant, kad pretendentui J.M. atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko P.M. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto prerogatyva, spręsti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kompetencija. Panaikinus neteisėtai priimtus atsakovo administracinius aktus, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra turės bÅ«ti atlikta iÅ¡ naujo, todėl nurodyti atsakovo argumentai atmestini. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 02-07-104736 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 sprendimo Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“ pagrindu M.K. įpėdiniai A.V. ir R.K. lygiomis dalimis paveldėjo dalį (866/1733) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajone. Minėti privatūs asmenys įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį teisės aktams prieštaraujančių administracinių aktų pagrindu.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktÄ laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu iÅ¡ pagrindinių reikalavimų panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, todėl patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrindinius reikalavimus, tenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.

J. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punkto panaikinimo. Visus likusius pareiÅ¡kėjo skundo ir teisme proceso dalyvių iÅ¡sakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R.v Spain ir kt.).

LVAT savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p. n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ tenkinti pilnai.Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-10-03 įsakymÄ Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Prienų r.) su priedais Nr. l, Nr.2.Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“.Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“.

Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-10-03 sprendimÄ Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“.Panaikinti 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktÄ , kuriuo A.V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R.K., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo M.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 866/1733 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.v., esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini)kaime.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                         Algis Markevičius                                                                                  Audrius Grauželis                                                                                Jolanta Medvedevienė