Legislator Case Law & Legislation
2df5eaaa-1961-4cd2-87b3-5671067d11d8 AI generated

2df5eaaa-1961-4cd2-87b3-5671067d11d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2df5eaaa-1961-4cd2-87b3-5671067d11d8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8425-535/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. (I. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

2df5eaaa-1961-4cd2-87b3-5671067d11d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Keywords

AI generated
safety regulations violation gap in legal protection sufficient access road safety concerns health risks knee injury benefits
AI generated
8eb37510-21ba-46f5-b437-0d103b1ce381
Administracinė byla Nr. I-7687-208/2014Proceso Nr. 3-61-3-02174-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:
54856bab-837e-4b11-924e-b29f491a724e
Administracinė byla Nr. I-3126-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-02346-2015-6  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė:
a002317c-c6fc-409e-a191-da23779a6caf
Administracinė byla Nr. I-4513-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-05139-2015-9                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:
f68cdb04-52da-4382-9c27-bea82e2a154c
Court partially allowed claim for non-material damages but dismissed request for legal aid costs against the state.
be0c2b28-22f0-4eb9-a6dd-83148aef3197
Administracinė byla Nr. I-5326-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-04882-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8425-535/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. (I. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas I. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad gydymo laikotarpiu 2015-09-11 ir 2016-03-04 buvo kalinamas Ligoninėje neužtikrinant teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto. Kamerose trÅ«ko spintelių ir taburečių, o pagal teisės aktus jos turi bÅ«ti skirtos kiekvienam asmeniui.

Kameroje Nr. 23 sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas sienele nuo gyvenamosios kameros dalies, todėl naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų bei prižiÅ«rėtojų. Ligoninė neužtikrindama privatumo pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatas. Dėl minėtų kalinimo sÄ lygų gydymo laikotarpiu teigia patyręs nepatogumus, diskomfortÄ , pažeminimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 7-10) paaiškina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos.

Atkreipia dėmesį, kad HN 76:2010 nenustatomos ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111 punktas (redakcija nuo 2010-04-30) numato, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis nei 5,1 m2.

Pažymėjo, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems.Atkreipia dėmesį, kad Ligoninės Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas (1 laikotarpiu), yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Todėl mano, kad minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Pažymi, kad tokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-707/2014).Informuoja, kad Ligoninė vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V - 82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje.

Ligoninėje palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Pažymi, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1.5 metro sienelė, atskirianti tualetÄ nuo gyvenamosios patalpos dalies, taip pat Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu, nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Remontas Ligoninės palatose atliekamas eilės tvarka, pagal poreikį. Visi atsiradę neatitikimai Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams Å¡alinami per minimalius terminus.

Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690. Å is dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ .

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninėje.Remiantis atsakovės atstovės atsiliepime pateiktais duomenimis ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 7, 15, 16) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje laikotarpiais nuo 2015-09-11 iki 2015-09-16 ir nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 3 (19,80 m2 , 6 lovos), Nr. 29 (15,45 m2, 3 lovos).Pagal Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2010-04-30) 111.4 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2 – Ligoninės palatose.

Ligoninė nepateikė duomenų, kiek pacientų ginčijamu laikotarpiu buvo gydoma palatose, kuriose buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, tačiau atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir pareiÅ¡kėjui tenkantį palatos plotÄ skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė Å¡ios aplinkybės nepaneigė.IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015-09-11 iki 2015-09-16 bÅ«nant Ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m2 ir joje įrengtos 6 lovos, teko apie 3,3 m2 palatos ploto, o kamerų tipo palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m2 ir joje įrengtos 3 lovos, teko apie 5,15 m2 palatos ploto.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Ligoninėje iÅ¡ viso buvo laikomas 10 parų, iÅ¡ kurių 5 paras – pažeidžiant Taisyklių 111.4 p. reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normos.CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

LVAT administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog kalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra EŽTK 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (EŽTT 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje 6 paras nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas Ligoninėje.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija privalėjo veikti, nes Ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl minimalios normos tenkančios vienam asmeniui, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. LVAT, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011).

PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina taip pat ir dėl Kameroje tualeto netinkamo atitvėrimo nuo gyvenamosios dalies. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovės atstovė, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime paaiÅ¡kino, kad ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėtÄ reikalavimÄ . Tai patvirtina, ir byloje esančios nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose Nr. 3 ir Nr. 29, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, tualetas atitvertas pertvara, užtraukiama užuolaida (b. l. 33, 38).

Spręstina, kad Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka higienos normos reikalavimus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Ligoninės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo atitikties teisės aktų reikalavimams nenustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-29 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-492 (b. l. 27-29) duomenys patvirtina, kad tualeto įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad santechniniai įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, Å¡varÅ«s.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl spintelių ir taburečių trÅ«kumo.

Ligoninės Vidaus tvarkos taisyklių V dalyje „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei bÅ«tiniausi baldai. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas, taigi negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl baldų ar kito inventoriaus galimo trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pateikė papildomus įrodymus:

Ligoninės 2016-09-16 raÅ¡tÄ Nr. 7-PER-756 ir asmens sveikatos istorijos duomenis, tačiau konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisakė. SVÄ® 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Ä®vertinus Ligoninės 2016-09-16 raÅ¡tÄ Nr. 7-PER-756 ir pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 58-142) įraÅ¡us, matyti, kad pareiÅ¡kėjui medicininė pagalba buvo teikiama.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos pablogėjimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl aukščiau nustatyto pažeidimo pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 5 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 m2 ploto, pažeidimo trukmę (5 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 400 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui I.

V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič