2df3ffcb-ca83-417a-be8e-63c9411701e7 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-497/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37665-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.14.7.1; 2.4.6.5.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistajam K.

N. ir jo gynėjui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžio kuriuo: K. N. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 120 MGL (6000 Eur) bauda; K. N. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 100 MGL (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir K. N. skirta subendrinta bausmė - 180 MGL (9000 Eur) bauda. Civilinio ieškovo UAB ,,L.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 9697,35 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteista atlyginti iš kaltinamojo K. N. civilinio ieškovo naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, iš K. N. priteista atlyginti patirtas nukentėjusiosios L.

G. advokato Mariaus Zabitos atstovavimo išlaidas, t.y. 1000 Eur Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. K. N. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „G.“ direktoriui Ą. G. žodiniu susitarimu perdavus jam laikinai naudotis UAB „L“ priklausančiu bei UAB „G.“ teisėtai valdomu automobiliu ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 12 500 eurų, 2019 m. kovo 1 d. apie 16 val., prie kavinės „Daily Poison", esančios J.

Jasinskio g. 14A, Vilniuje, neturėdamas nei savininko, nei teisėto valdytojo sutikimo, žodiniu susitarimu perdavė minėtÄ automobilį naudotis L. G., po to, Ą. G. pareikalavus grÄ Å¾inti automobilį, Å¡io negrÄ Å¾ino ir taip iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , padarydamas UAB „L“ 9 697,35 eurų turtinę žalÄ .

2. Taip pat K. N. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d., susitaręs su L. G., jog padės jai įsigyti automobilį iÅ¡simokėtinai, 2019 m. vasario 18 d., L. G. per tarpininkÄ Å . R. pervedus 500 eurų į jam priklausančios UAB „I“ įmonės banko „Paysera“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), po to, 2019 m. kovo 1 d. apie 16 val., prie kavinės „Daily Poison“, esančios adresu J.

Jasinskio g. 14A, Vilniuje, L. G. perdavus jam 5 000 eurų grynais pinigais pradiniam įnaÅ¡ui, jis minėto susitarimo neįvykdė bei pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ , L. G. priklausantį turtÄ â€“ 5 500 eurų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bylos medžiaga ir įrodymais, dėl to neteisėtas, o jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 ir 184 straipsnius. 3.2.

Pažymi, kad savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad valdė UAB „G.“ lizingo bÅ«du įgytÄ automobilį „Nissan Qashqai“ pagal žodinį susitarimÄ su direktoriumi N. G. ir Ą. G., sumokėjo už šį automobilį pradinį įnaÅ¡Ä 2500 Eur ir vėliau mokėjo 4-6 įmokas po 240 Eur. Dokumentų, jog yra įgaliotas asmuo, nepildė. Liudytojas Ą. G. apklausos metu nurodė, kad Å¡is automobilis buvo pirktas 2018 m. gruodžio 1 d. už 12 000 Eur UAB „G.“ poreikiams, kuris tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo registruotas, pagal žodinį susitarimÄ buvo perduotas apeliantui.

Susitarė, kad apeliantas mokėsiantis įmokas (apie 250 Eur per mėn.) už lizingÄ , kol eksploatuosiantis automobilį, o automobilį turėsiantis grÄ Å¾inti iÅ¡kart, kai jam nurodys. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad jis nusikalstamai iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , nes iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad jo veiksmuose nebuvo pagrindinio elemento – tiesioginės tyčios. 3.3. Teismo motyvai neatitinka ir teismų praktikos, kadangi turto iÅ¡Å¡vaistymas kriminaline prasme - tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas pagal teismų praktikÄ reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ paverčia savo turtu ar turtÄ perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 89/2014, 2K-373/2013, 2K-168/2013, 2K-411/2012, 2K- 210/2012 ir kt.). Turto iÅ¡Å¡vaistymo objektyvieji požymiai:

1) patikėto turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymas. Å ie veiksmai BK 184 dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Esminis turto iÅ¡Å¡vaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio Å¡ias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui.

Teismas į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, nevertino byloje esančių įrodymų, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo itin formaliai ir neteisingai. 3.4. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog K. N. pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ , L. G. priklausantį turtÄ â€“ 5500 eurų. Teismų praktikoje konstatuojama, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K- 92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017).

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinė byla Nr. 2K-7-84/2012). Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai ignoravo byloje esančius įrodymus, K. N. ir liudytojų parodymus apie tai, kad tarp K. N. ir L. G. buvo susiklostę civiliniai - komerciniai santykiai, kadangi pagal L. G. pavedimÄ jis buvo įpareigotas ir bandė jai surasti lizingo automobilį.

Apelianto manymu, Å¡i aplinkybė byloje yra esminė ir turėjo bÅ«ti teismo vertinama bei analizuojama, tačiau teismas to nepadarė 3.5. Svarbu tai, kad Å¡ioje byloje savo iniciatyva jis buvo pateikęs didelį kiekį įrodymų, kurie paneigia L. G. parodymus apie tariamai K. N. grÄ Å¾intÄ automobilį - susiraÅ¡inėjimÄ su L. G. bei susiraÅ¡inėjimÄ su policijos komisariatu. IÅ¡ Å¡ių dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad jis, kaip įgaliotas asmuo, kuris valdė automobilį, laiku kreipėsi į policijÄ dėl automobilio grÄ Å¾inimo ir prašė skubiai atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

IÅ¡ minėtų dokumentų matyti, kad jis atliko visus įmanomus veiksmus, o policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ingai, vilkino pradėti tyrimÄ ir bÅ«tent dėl tyrimo vilkinimo automobilis dingo. Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje apie Å¡iuos dokumentus ir nurodytus faktus apskritai „nutyli" ir jų nekomentuoja. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl L. G. parodymų apie tariamÄ automobilio grÄ Å¾inimÄ Italijoje, nors privalėjo tai padaryti. Teismas nevertino ir nutylėjo byloje esančius faktus apie tariamai apeliantui L.

G. perduotus 5000 Eur, nors L. G. nurodytas tariamas šių pinigų pasiskolinimo faktas byloje buvo paneigtas. 3.6. Skunde pabrėžia, kad K. N. gynėjas byloje nurodė labai konkrečius motyvus apie tai, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, negalima civilinių santykių traktuoti kaip kriminalinių. Apelianto vertinimu, šioje byloje dirbtinai kriminalizuoti civiliniai santykiai, kurie be jokio pagrindo pripažinti nusikalstamais.

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, todėl apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. N. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė netinkamÄ tyčios rūšį. Be to, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių K. N. veiksmuose buvimo, todėl dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo K.

N. išteisintinas. Dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 8. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumos, tai yra jis neginčija, kad žodiniu susitarimu jam buvo perduotas laikinai naudotis UAB „L.“ priklausantis ir UAB „G.“ teisėtai valdomas automobilis „Nissan Qashqai“, kurį jis neturėdamas nei savininko, nei teisėto valdytojo sutikimo perdavė žodiniu susitarimu L.

G., o pareikalavus grÄ Å¾inti automobilį jo negrÄ Å¾ino. Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su Å¡ių aplinkybių teisiniu įvertinimu, teigdamas, kad nebuvo raÅ¡tiÅ¡kai įmonės įgaliotas, mokėjo pradinį įnaÅ¡Ä ir įmokas už automobilį, akcentuodamas, kad jo veiksmuose nėra bÅ«tinojo BK 184 straipsnio 1 dalyje esančio elemento tiesioginės tyčios, o jo veiksmų kvalifikavimas neatitinka teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintų Å¡io nusikaltimo požymių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja byloje esančių įrodymų patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, toliau pasisakydama dėl apelianto minimų argumentų ir jų reikÅ¡mės teisiniam įvertinimui.

9. Visų pirma, nors apeliantas teigia, kad jis nebuvo įmonės, kuri buvo sudariusi sutartį su lizingo davėju, įgaliotas asmuo, nes nepildė jokių, tokius įgaliojimus suteikiančių, dokumentų bei nurodo teismų praktikÄ , jog asmens veiksmai kaip turto iÅ¡Å¡vaistymas kvalifikuojami tik tada, kai į turtÄ asmuo turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus darbinių pareigų, sutarčių pagrindu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is teismų praktikoje esantis iÅ¡aiÅ¡kinimas, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog minėti įgaliojimai į turtÄ gali atsirasti tik sudarius raÅ¡ytinę sutartį, kuria asmeniui patikimas turtas.

Byloje nustatyta (tai skunde akcentuoja ir pats K. N.), jog įmonės UAB „G.“ valdomas automobilis buvo perduotas žodiniu susitarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje taip pat nėra nurodyta, kad teisiškai apibrėžti įgaliojimai atsiranda tik rašytinės sutarties pagrindu. Taigi, aplinkybė, jog automobilio perdavimas nebuvo fiksuojamas pasirašant rašytinę sutartį, nepaneigia, jog automobilis šiuo atveju laikytinas patikėtu turtu BK 184 straipsnio 1 dalies prasme.

Juolab, pats apeliantas skunde nurodo, kad jo į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad jis, kaip įgaliotas asmuo, kuris valdė automobilį, laiku kreipėsi į policijÄ , taigi nors iÅ¡ pradžių teigia, kad įgaliotas nebuvo, tačiau vėliau apeliaciniame skunde visgi įvardija save kaip įgaliotÄ asmenį. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog buvo įgaliotas asmuo jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu, teigdamas, kad buvo įgaliotas žodžiu, jokių raÅ¡ytinių sutarčių dėl automobilio perdavimo nepasiraÅ¡inėjo, nes tarp jo ir Ą.

G. buvo pasitikėjimas (4 t. b. l. 31-32). Tai, kad būtent K. N. buvo faktiškai valdė automobilį įrodo ir byloje nustatytas faktas, kad būtent jis mokėjo už automobilį nuomos mokestį lizingo bendrovei. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis, nepaisant žodinės formos, ikiteisminio tyrimo laikė save įgaliotu asmeniu, tokiu save laiko ir skunde, todėl kvestionuojama susitarimo forma, šiuo atveju vertintina tik kaip siekis, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. BK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių K. N. veiksmuose nepaneigia ir apelianto teiginys, jog jis mokėjo už automobilį pradinį įnaÅ¡Ä ir mėnesines įmokas. Pastebėtina, kad Å¡ios aplinkybės nesuteikė pagrindo K. N. disponuoti automobiliu lyg priklausančiu jam, perleisti automobilį tretiesiems asmenims, Å¡iuo atveju L. G.. Remiantis liudytojo Ą. G. parodymais, automobilis K. N. buvo perduotas iki pareikalavimo, tai yra buvo sutarta, kad nuteistasis mokės mėnesines įmokas, o bet kada Ą. G. pareikalavus automobilį grÄ Å¾insiantis (1 t. b. l. 74). Be to, tiek Ą. G., tiek automobilio savininkas – UAB „L.“ apie minėtÄ perdavimÄ nieko nežinojo ir tokiems veiksmams leidimo nedavė.

11. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, jog apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, tačiau atkreipia dėmesį, kad turtas BK 184 straipsnio 1 dalies prasme gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistomas veikiant ne tik tiesiogine, tačiau ir netiesiogine tyčia. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iÅ¡Å¡vaistant turtÄ konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-895/2018, ir kt.).

12. Byloje nustatyta, kad tarp įmonės UAB „G.“ atstovaujamos jos direktoriaus Ą. G. ir UAB „L.“ buvo sudaryta automobilio Nissan Qashqai“ finansinės nuomos sutartis (1 t. b. l. 9-18). Šis automobilis, žodinio susitarimo pagrindu buvo perleistas naudotis nuteistajam, šiam mokant mėnesines įmokas iki žodinio pareikalavimo. K. N. neturėdamas tam teisės ir neinformavęs apie tai Ą. G. bei UAB „L.“ neatlygintai perleido šį automobilį trečiajam asmeniui – L. G. (remiantis nuteistojo parodymais laikinai pasinaudoti, kol jis surasiantis L.

G. tenkinantį pasiÅ«lymÄ dėl automobilio lizingo). Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Ą. G. parodymais, jis, matydamas, kad K. N. 2-3 mėnesius iÅ¡ eilės nemoka įmokų už minėtÄ automobilį, kuriuo naudojasi, paskambinęs jam paprašė, kad sumokėtų. K. N. iÅ¡kart žadėjo, kad sumokės, bet pamatęs, kad K. N. nemoka įmokų už automobilį, paprašė grÄ Å¾inti automobilį. K. N. atsakė, kad negali grÄ Å¾inti automobilio, nes jo neturi, paaiÅ¡kino, kad automobilį pavogė Italijoje, kad automobilis buvo pas kažkokiÄ L.

G., kuri gyvena Italijoje. Taip pat prašė K. N., kad mokėtų įmokas už automobilį, nes jo negrÄ Å¾ino, tačiau jis tik žadėdavo mokėti ir 2-3 mėn. nemokėjo (1 t. b. l. 74). Tai, kad įmokų vėliau nebemokėjo ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats nuteistasis, teigdamas, kad neturėjo iÅ¡ ko mokėti (4 t. b. l. 31-32). Taigi, K. N. dėl savo sÄ moningų veiksmų praradęs jam patikėtÄ turtÄ galėjo imtis aktyvių veiksmų ir toliau mokėti įmokas už automobilį, kol automobilis bÅ«tų iÅ¡pirktas iÅ¡ lizingo davėjo ir taip užkirsti keliÄ dėl neteisėtų veiksmų kilsiantiems padariniams, tačiau to nepadarė.

Antra, remiantis tiek paties K. N., tiek L. G. parodymais, jokie dokumentai, patvirtinantys automobilio perdavimÄ , pasiraÅ¡yti nebuvo, nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos (K. N., L. G.. Å . R. parodymų) matyti, kad L. G. buvo visiÅ¡kai nepažįstamas nuteistajam asmuo, be kita ko nuolat gyvenantis užsienyje ir kreipęsis dėl automobilio suradimo lizingu, kuriuo iÅ¡vyktų į ItalijÄ . Aptartos aplinkybės patvirtina, kad K. N. perduodamas automobilį L. G. žinojo, jog Å¡i su juo iÅ¡važiuosianti į ItalijÄ , taigi, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – jam patikėtas svetimas automobilis užsienio valstybėje gali bÅ«ti prarastas, tačiau sÄ moningai perdavė automobilį nepažįstamam asmeniui nesudaręs automobilio priėmimo perdavimo akto, nepasirašęs jokio susitarimo dėl jo naudojimo, taigi nors minėtais veiksmais sÄ moningai nesiekė iÅ¡Å¡vaistyti jam patikėto turto, tačiau kilsiantiems padariniams iÅ¡ esmės buvo abejingas tai yra veikė netiesiogine tyčia.

13. Aplinkybės, jog nuteistasis iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ turtÄ nepaneigia ir apelianto teiginiai, jog jis laiku kreipėsi į policijÄ . Visų pirma, iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kimo matyti, kad į policijÄ kreipėsi ne nuteistasis, o Ą. G., kuriame nurodė, kad K. N. 2-3 negrÄ Å¾ina jam perduoto automobilio (1 t. b. l. 1). Taigi iniciatyvÄ , siekiant atgauti automobilį parodė ne nuteistasis. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad automobilis buvo prarastas dėl paties apelianto sÄ moningų veiksmų, todėl aplinkybės, jog jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, teikė dokumentus į bylÄ , neÅ¡alina jo atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kaip ir skunde keliamos prielaidos dėl to, jog automobilis buvo prarastas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, plačiau analizuoti Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo.

14. Nors skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino L. G. parodymų dėl automobilio grÄ Å¾inimo Italijoje, tačiau pastebėtina, kad Å¡ioje byloje kaltinimai pateikti ne L. G., o apeliantui, kaltinant jį patikėto automobilio negrÄ Å¾inimu, taip šį turtÄ iÅ¡Å¡vaistant, taigi priežastys kodėl Å¡is turtas, kurį jis neteisėtai perleido trečiajam asmeniui, nebuvo jam grÄ Å¾intas, taip pat neÅ¡alina jo atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas, nevertindamas nukentėjusiosios parodymų Å¡ioje dalyje, klaidos nepadarė.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo kaltės forma (tyčia) lieka nepakitusi, Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės K. N. veiksmų kvalifikavimui ir paskirtai bausmei. Dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 16. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-648/2017, 2K-21-628/2019).

17. L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susitikimo metu perdavė K. N. 5000 Eur grynaisiais, kad paskubintų automobilio įsigijimÄ . Teigė, kad nuo pat pradžių, kai grįžo į LietuvÄ , Å¡ių pinigų nedavė, nes ir taip nelabai turėjo pinigų, tačiau galiausiai po beveik dviejų savaičių paieÅ¡kos, neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti Å¡iuos pinigus, kad greičiau jai surastų automobilį. Susitikime, kuomet jai buvo perduotas automobilis dalyvavo Å . R. ir K. N. (3t. b. l. 60-61).

Aplinkybę, jog nukentėjusioji perdavė 5000 Eur apklaustas teisme patvirtino ir liudytojas Å . R., kuris teigė, kad 5000 Eur buvo perduoti kaip pradinis įnaÅ¡as už automobilį „Toyota Prius. (4 t. b. l. 159). (Liudytojas R. G. taip pat nurodė, jog L. G. minėjo, kad buvo padariusi 5000 eurų įmokÄ automobilio įsigijimui (4 t. b. l. 161), tačiau jo parodymai Å¡ioje dalyje yra iÅ¡vestiniai duomenys, kurių pirminiu Å¡altiniu yra L. G.). Pastebėtina, kad liudytojas Å . R. yra susijęs tolimais giminystės ryÅ¡iais su nukentėjusiÄ ja (Å .

R. nurodė, kad nukentėjusioji yra jo pusseserės buvusio vyro sesuo). Jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių Å¡ios pinigų sumos perdavimo faktÄ , byloje nėra. Tokiu bÅ«du, kai pinigų perdavimo faktas grindžiamas tik nukentėjusiosios ir su ja giminystės ryÅ¡iais susijusio liudytojo parodymais Å¡ių asmenų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai ir gretinami su byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

18. Visų pirma, iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G., kreipėsi į K. N., prašydama surasti automobilį, kurį būtų galima gauti lizingo būdu, o pasiūlymas privalėjo būti toks, jog jai nereikėtų mokėti jokio pradinio įnašo, o visa suma būtų finansuojama banko. Tai patvirtina:

1) pačios L. G. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, jog įsigyti automobilį sekėsi labai sunkiai, nes automobiliui vis nesuteikdavo lizingo, K. N. sakydavo, kad bankas nefinansuoja visos sumos, pagrindinė kliÅ«tis gauti lizingÄ yra ta, kad ji nenori mokėti pradinės įmokos, o nori, kad visÄ automobilio kainÄ finansuotų bankas (3 t. b. l. 60-61);

2) K. N. teisme nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji iÅ¡sirinko automobilį „Toyota Prius.“, kuris berods kainavo 13 000 Eur, kadangi tai buvo automobilis iÅ¡ JAV, reikėjo mokėti 40 proc. sumos, tačiau L. G. tai netiko, nes ji neturėjo pinigų (4 t. b. l. 163-164). Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai netiko jokie K. N. siÅ«lomi lizingo pasiÅ«lymų variantai, nes bankai nesutikdavo finansuoti visos perkamo automobilio sumos, kaip to pageidavo L. G. Nors Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog nukentėjusioji neturėjo 5000 Eur (pasak L. G. Å¡iÄ pinigų sumÄ ji turėjo, tačiau nenorėjo Å¡ių pinigų sumokėti kaip pradinio įnaÅ¡o), visgi jos kelia pagrįstų abejonių ar nukentėjusioji iÅ¡ tiesų turėjo minėtÄ sumÄ .

19. Antra, L. G. ir Å . R. parodymai dėl to, kokiam tikslui buvo skirta minėta 5000 Eur suma yra prieÅ¡taringi. Nukentėjusioji nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ davė, jog ateityje bÅ«tų greičiau surastas automobilis, o Å . R.- jog tai buvo pradinis įnaÅ¡as už automobilį „Toyota Prius.“. Taip pat pastebėtina, kad bÅ«tent Å¡is faktorius – negalėjimas (pasak nukentėjusiosios – nenorėjimas) mokėti pradinio įnaÅ¡o jai bÅ«nant Lietuvoje užkirto keliÄ Ä¯sigyti norimÄ automobilį lizingu.

Taigi, pasak nukentėjusiosios, ji turėjo pinigų sumÄ , kurios pakako sudaryti lizingo sutartį įprastinėmis sÄ lygomis, su pradine įmoka, tačiau jų nepanaudojo. Vietoje to, paskutinę vieÅ¡nagės Lietuvoje dienÄ , be jokių dokumentų perdavė Å¡iÄ pinigų sumÄ nuteistajam ir laikinam naudojimui paėmė K. N. duotÄ â€žNissan Qashqai“, vėlgi nesudarius jokių automobilio perdavimÄ patvirtinančių dokumentų. Toks elgesys yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams apie tai, kad ji neturėjo lėšų pradiniam įnaÅ¡ui, todėl kelia pagrįstų abejonių.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp L. G. ir K. N. matyti, kad L. G. nurodė, kad Å¡is yra sukčius ima iÅ¡ žmonių pinigus ir vėliau kvailina, kaip galima suprasti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo, nurodė turinti K. N. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuris tai patvirtina (IÅ¡siaiÅ¡kins FNTT kokie jÅ«s ten machinatoriai, imat iÅ¡ žmonių pinigus, o vėliau mėnesių, mėnesiais kvailinat“ <....>„yra tavo emailas, negalvok, kad jeigu dirbsi su Paysera, tai tu gudrus“ (1 t. b. l. 199)), tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šį teiginį, į bylÄ taip ir nepateikė.

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog, šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog L. G. perdavė K. N. 5000 Eur.

20. Taip pat nuteistasis pripažintas kaltu pasisavinęs 500 Eur, kuriuos L. G. per Å . R. pervedė į jo įmonės banko sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo, jog Å¡i suma buvo pervesta K. N., nėra, tačiau skunde pagrįstai nurodoma, kad Å¡iuo atveju tarp apelianto ir L. G. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

21. K. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m., gruodžio mėnesį kreipėsi L. G., kuri norėjo įsigyti automobilį. L. G. atvykusi į LietuvÄ pradėjo rinktis automobilį, ji paprašė paslaugos dėl kokio nors automobilio lizingavimo įmonės vardu. Buvo sutarta, kad už 1000 Eur jo vadovaujama UAB ,,I” suras įmonę ir organizuos automobilio finansavimÄ Ä¯monės vardu. Ä®monė, gavusi finansavimÄ , bÅ«tų perraÅ¡yta L. G. vardu. L. G. pažįstamas Å . R. 2019 m. vasario 18 d. pervedė į UAB ,,I” 500 Eur avansÄ už Å¡iÄ paslaugÄ .

Buvo sutarta, kad L. G. atvyks 2019 m. vasario pabaigoje, iÅ¡sirinks automobilį, kurį nori lizinguotis ir juo grįš į ItalijÄ . L. G. su Å . R. iÅ¡sirinko automobilį ,,Prius“, tačiau per 4-5 dienas lizingo bendrovės nepatvirtino finansavimo sÄ lygų, kurios buvo priimtinos L. G. (4 t. b. l. 31-32). IÅ¡ esmės identiÅ¡kas aplinkybes, jog į jį per Å . R. kreipėsi L. G. praÅ¡ydama sutvarkyti paskolÄ automobiliui, o jai atvykus į LietuvÄ jis surado automobilį, tačiau bankai atsisakė jį finansuoti be pradinio įnaÅ¡o, jis nurodė ir apklaustas teisme (4 t. b. l. 163-164).

Å ias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad maždaug 2019 m. vasario viduryje iÅ¡ Italijos grįžo į LietuvÄ tikslu įsigyti automobilį. Grįžo dviems savaitėms ir maždaug 2019 m. kovo mėnesio pradžioje grįžo atgal į ItalijÄ . PrieÅ¡ grįždama į LietuvÄ susisiekė su giminaičiu Å . R., nes žinojo, kad anksčiau Å¡is užsiimdavo automobilių tvarkymu ir atlikinėdavo kitus darbus, susijusius su automobiliais, todėl nusprendė kreiptis į jį pagalbos.

Jis surado K. N., kuris sutiko jai surasti automobilį lizingu. K. N. buvo sumokėta 500 eurų, t.y. ji, bÅ«dama Italijoje dar nebuvo susitvarkiusi bankinių pavedimų internetu, todėl paprašė sÅ«naus (gyvenančio Italijoje) D. G. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos pervesti Å . R. 500 eurų, kuriuos jis pervestų K. N.. 500 eurų K. N. paprašė, kad galėtų pradėti dirbti, nežino, ar tai buvo kaip pradinis įnaÅ¡as už automobilio lizingÄ , ar tai buvo sumokėta už K. N. teikiamas paslaugas. Tiesiog jis įvardino, kad reikia sumokėti tam, kad jis tuščiai nevažinėtų į bankus dėl lizingo ir galėtų ieÅ¡koti jai automobilio.

PrieÅ¡ grįžtant į LietuvÄ , ji jau buvo iÅ¡sirinkusi automobilį, kurį norėjo įsigyti („Toyota Prius.“), todėl šį automobilį Lietuvoje apžiÅ«rėjo Å . R.. Jai Å¡is automobilis tiko ir norėjo jį įsigyti, tačiau iÅ¡ K. N. sulaukė žinios, kad bankas nefinansuos Å¡io automobilio ir reikia ieÅ¡koti kito. Tuo metu ,,Toyota Prius“ automobilis kainavo apie 12 000 eurų. Tiksliai neatsimena, dėl kokios priežasties minėto automobilio nefinansavo, todėl ieÅ¡kojo kito varianto.

Ä®sigyti automobilį lizingu sekėsi labai sunkiai, nes jos norimam automobiliui vis nesuteikdavo lizingo, kiek pamena, tai K. N. jai sakydavo, kad bankas nefinansuoja automobilio sumos, nes Å¡is yra daužtas, arba iÅ¡ Amerikos, bankas nefinansuoja visos sumos ir t.t. Visų K. N. iÅ¡sakytų argumentų neatsimena, tačiau nuolatos atsirasdavo kažkokie trikdžiai. Be to, minėjo, kad pagrindinė kliÅ«tis gauti lizingÄ automobiliui yra ta, kad ji nenori mokėti pradinės įmokos, o nori, kad visÄ automobilio kainÄ finansuotų bankas.

Dėl to, kad K. N. ieÅ¡kojo jai automobilio lizingui, jokia sutartis su juo nebuvo sudaryta. Jos suplanuotas laikas Lietuvoje, t. y. dvi savaitės, jau ėjo link pabaigos ir vis dar nebuvo jokio konkretaus pasiÅ«lymo iÅ¡ K. N. (3 t. b. l. 60-61) Å ias aplinkybes patvirtina ir Å . R. parodymai, jog K. N. turėjo suorganizuoti L. G. lizingu įsigyti automobilį. Paprašė pervesti pinigus, kaip avansÄ , kad pradėti įdarbinimo ir visokius kitokius reikalus. Kiek pamena, L. jam (Å . R.) pervedė 500 eurų, ir jis, iÅ¡ karto tÄ pačiÄ dienÄ pervedė į K. nurodytos įmonės sÄ skaitÄ .

Pasakė, kad ieÅ¡kotų automobilio. Automobilis buvo surastas, pradžioje surado daužtÄ automobilį, tada pasakė, kad toks automobilis netinka, reikia pilnai važiuojančio. Surado pilnai važiuojantį, iÅ¡rinko Panevėžyje, suderėjo su žmogumi, kad gauna lizingÄ ir pirks tÄ maÅ¡inÄ . Žmogus laukė savaitę, dvi, bet K. nepavyko to padaryti. Kol L. buvo čia Lietuvoje ir automobilį nuomojosi, važinėjo ir jis, Å . R., padėjo ieÅ¡koti po LietuvÄ automobilio (4 t. b. l. 158-159). Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi į K.

N. dėl paslaugos, nuteistasis veikė L. G. naudai, ieÅ¡kojo transporto priemonių, lizingo sutarties nepavyko sudaryti dėl L. G. kaip užsakovės keliamų sÄ lygų kurios nebuvo priimtinos jokiai lizingo bendrovei. Nesant raÅ¡ytinės sutarties, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pažeidė susitarimo su L. G. sÄ lygas ir nesuteikė paslaugų, už kurias buvo pervesti 500 eurų ir tokiu bÅ«du pasisavino Å¡iÄ pinigų sumÄ . Nors papildomai apklausta L. G. teigė, nemananti, kad K. N. užsidirbo 500 eurų užmokestį, tačiau ginčas dėl Å¡ios sumos pagrįstumo yra ne baudžiamųjų, o civilinių teisinių santykių dalykas, todėl spręstinas civilinio proceso tvarka.

22. Apibendrindama, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog K. N. buvo perduoti 5000 Eur, taip pat konstatavus, jog ginčas dėl K. N. sumokėtos 500 Eur sumos yra civilinių teisinių santykių dalykas, K. N. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

23. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog dėl kaltinimo pasisavinus L. G. patikėtÄ turtÄ , K. N. iÅ¡teisintinas, neliko teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiosios L. G. patirtas advokato apmokėjimo iÅ¡laidas, todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo K. N. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir priimti naujÄ nuosprendį – K.

N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. N. paskirtų bausmių subendrinimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, priteista atlyginti iÅ¡ kaltinamojo K. N. patirtas nukentėjusiosios L. G. advokato Mariaus Zabitos atstovavimo iÅ¡laidas, t.y. 1000 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė