2df3ffa5-47e1-4b0d-bada-0519aed3b5b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1055/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01432-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 50.10; 116.5.3; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5124-262/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

G., tretysis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alnavega“ dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinys atsakovui V. G., kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 203 604,34 Lt nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų, 5072 Lt žyminio mokesčio. Nurodyta, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Alnavega“ 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gruodžio 13 d. lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ trečiojo asmens nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Alnavega“, o tretysis asmuo įsipareigojo mokėti sutartines įmokas nustatytais terminais.

Tinkamas prievolių įvykdymas pagal lizingo sutartis buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. G.. UAB „Alnavega“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų, lizingo sutartys buvo nutrauktos.Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovui V. G. nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. priėmė sprendimu už akių, kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo V.

G. 203 604,34 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5072 Lt žyminio mokesčio.Atsakovas V. G. pateikė pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas peržiÅ«rėti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ už akių, panaikinti jį ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino, kad BUAB „Alnavega“ veikla pasibaigė.

IeÅ¡kinys buvo paduotas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos, todėl laikytina, kad BUAB „Alnavega“ prievolės pagal lizingo sutartį pasibaigė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės yra pasibaigusios. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimas už visas įmonės prievoles, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 5 proc. metinių palÅ«kanų.

Nurodė, kad tinkamai vykdyti procesines pareigas sutrukdė tai, kad laikotarpiu, per kurį turėjo teismui pateikti atsiliepimÄ , buvo komandiruotėje. BÅ«damas užsienyje neturėjo galimybės sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu.IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas netenkinti pareiÅ¡kimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Nurodė, kad atsakovas neneigia to, kad siųsti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė dėl komandiruotės. NeaiÅ¡ku, kodėl grįžęs iÅ¡ komandiruotės atsakovas nesikreipė į teismÄ , nesidomėjo bylos eiga.

Nurodė, kad BUAB „Alnavega“ nebuvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį laiduotojui. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog iÅ¡kėlus BUAB „Alnavega“ bankroto bylÄ , Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės iÅ¡ laiduotojo priteisti 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų. Å ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanos priteisiamos skolininkui gera valia nevykdant asmeninės prievolės, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismÄ .

Neturi teisinės reikÅ¡mės, ar skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovo V. G. pareiÅ¡kimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas nei teismo nustatytu terminu, nei iki pat teismo sprendimo už akių priėmimo nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir neprašė Å¡io termino pratęsti.

Sprendė, jog atsakovo nurodytos priežastys, kad buvo išvykęs į komandiruotę, negali būti laikomos pateisinančia priežastimi atsiliepimo nepateikimui. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos nei ieškinio padavimo metu, nei sprendimo už akių priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pati įmonė likviduota nebuvo, todėl laidavimas dar nebuvo pasibaigęs ir ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog procesinės palÅ«kanos buvo priteistos nepagrįstai. Nurodė, kad sprendimu už akių buvo priteistos ne sutartinės, o procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d.), todėl Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kad skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Atsakovas V. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėsimÄ iÅ¡ esmės. SkundÄ grindė Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus, kad jo, kaip laiduotojo, prievolės yra pasibaigusios.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino BUAB „Alnavega“ veiklÄ pasibaigusiÄ . IeÅ¡kinys buvo paduotas po Å¡io sprendimo priėmimo. Kadangi BUAB „Alnavega“ veikla yra pasibaigusi, todėl laikytina, kad įmonės prievolės pagal lizingo sutartį taip pat pasibaigė. Atitinkamai pasibaigė ir laiduotojo prievolės. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.Teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus dėl palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimo.

Laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, bÅ«dinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali jos virÅ¡yti. Pagal Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prievolių mastas turėjo bÅ«ti nustatytas toks pat, kaip ir skolininko BUAB „Alnavega“. Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Teismas netinkamai vertino aplinkybes, sutrukdžiusias laiku pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Procesines pareigas atsakovui vykdyti sutrukdė tai, kad tuo laikotarpiu buvo komandiruotėje.IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos įsiteisėjo tik 2012 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartis ieÅ¡kinio teismui pateikimo metu nebuvo pasibaigusios.Nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas negalėjo priteisti 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų.

Å ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanos priteisiamos skolininkui gera valia nevykdant asmeninės prievolės, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismÄ . Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, kad skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo prievolės. Atsakovo pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo suraÅ¡ytas tik 2012-10-29. Nei pareiÅ¡kime, nei atskirajame skunde nepaaiÅ¡kinama, kodėl į teismÄ buvo kreiptasi praėjus tik daugiau nei trims mėnesiams nuo procesinių dokumentų gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks atsakovo elgesys reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ nesirÅ«pinimÄ bylos eiga, todėl buvo pagrindas priimti sprendimÄ už akių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo V.

G. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius.

Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 str. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių.Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį nustatytu terminu nebuvo pateiktas dėl to, kad buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę užsienyje bei tuo, kad jo, kaip laiduotojo prievolės yra pasibaigusios likvidavus pagrindinį skolininkÄ .Pagal CPK 285 str. 1 d. sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo procesiniuose dokumentuose prašė priimti sprendimÄ už akių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. G. 2012 m. liepos 9 d. praneÅ¡imu buvo informuotas apie ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo priteisimo. Atsakovui buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti, iÅ¡aiÅ¡kintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės (b.l. 72). Minėtas praneÅ¡imas 2012 m. liepos 12 d. buvo įteiktas atsakovo sutuoktinei (b.l. 77), tačiau per teismo nustatytÄ 30 dienų terminÄ atsiliepimas į ieÅ¡kinį nebuvo gautas.

Teismui pateikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. liepos 15 d. įsakymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. buvo komandiruotėje (b.l. 95-96). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2012 m. spalio 10 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bÅ«tų domėjęsis bylos eiga ir kreipęsis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ atsiliepimui pateikti.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas aplaidžiai įgyvendino savo procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo teisinių pasekmių, priimdamas sprendimÄ už akių.Pagal CPK 287 str. 2 d. pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino argumentus, kad jo, kaip laiduotojo prievolės yra pasibaigusios, pasibaigus pagrindinėms prievolėms, už kurių įvykdymÄ yra laidavęs. Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinys teismui buvo paduotas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pagrindinio skolininko BUAB „Alnavega“ pabaigos.Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Pagal bendrÄ jį principÄ laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ juridinių asmenų registro (LR Ä®monių bankroto įstatymo 32 str. 5-6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Tačiau tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ , siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. priėmė sprendimÄ dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos (b.l. 97).

Tuo tarpu ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui (laiduotojui) V. G. teismui buvo pateiktas 2012 m. birželio 21 d. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos įsiteisėjo tik 2012 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos nei ieškinio padavimo metu, nei sprendimo už akių priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas dar nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi.

Ä®vertinęs civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laidavimo pasibaigimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tokį savo argumentÄ grindžia tuo, kad laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, bÅ«dinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali jos virÅ¡yti, todėl LR Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukus BUAB „Alnavega“ netesybų ir palÅ«kanų už prievoles skaičiavimÄ , laiduotojui taip pat turėjo bÅ«ti nutrauktas palÅ«kanų skaičiavimas.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu už akių iÅ¡ atsakovo buvo priteistos ne sutartinės, o procesinės palÅ«kanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palÅ«kanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iÅ¡ laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrÄ Å¾ina skolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys už skolininkÄ laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palÅ«kanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Ä®vertinęs civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ lemiančios sÄ lygos egzistavimo.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovo iÅ¡dėstytais argumentais tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo V. G. pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Vytas Milius