2019-09-04 Nr. AB-16682-3-66-3-00083-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-57-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00083-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos socialdemokratų partijos ir D. P. skundo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. Sp-324 panaikinimo priėmimo klausimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai Lietuvos socialdemokratų partija ir D. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. Sp-324 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės rinkimų komisijos 2019-02-11 sprendimo panaikinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

2. Skundžiamu sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija, be kita ko, panaikino Tauragės rajono savivaldybės rinkimų komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. Sp-12 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės Nr. 50 rinkimų komisijos rinkėjų galimo papirkimo atvejo tyrimo grupės išvados patvirtinimo“ dalį, kuria kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus D. P. buvo pripažintas nepažeidęs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatų ir pripažino, kad šios įstatymo nuostatos buvo pažeistos.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 3. Teisė kreiptis į administracinį teismą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 5 straipsnyje, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vyriausiajai rinkimų komisijai vykdant viešąjį administravimą, dėl jos priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl jos vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 1 dalimi, gali būti paduodamas skundas apygardos administraciniam teismui.

4. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai apima valstybės valdžios rinkimų organizavimą ir dėl to teisminius ginčus dėl kai kurių jos sprendimų yra būtina išnagrinėti operatyviai. Be kita ko, į tai atsižvelgdamas, įstatymų leidėjas numatė atvejus, kada skundai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veikų paduodami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

5. Pareiškėjo ginčijamu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo išnagrinėtas ginčas ikiteismine ne teismo tvarka dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka tikrinti savivaldybių rinkimų komisijos sprendimo teisėtumą dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo.

6. Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai arba neveikimas nagrinėjant šį klausimą gali būti skundžiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui esant sąlygoms, nustatytoms Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje arba 85 straipsnio 5 dalyje.

7. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą Vyriausiosios rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiame kontekste aktuali sąlyga, kuriai esant skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas buvo priimtas ar kita Vyriausiosios rinkimų komisijos veika (veikimas ar neveikimas) buvo atlikta iki balsavimo pabaigos.

8. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiame straipsnyje yra numatyta Vyriausiosios komisijos sprendimo ar kitos jos veikos (veikimo ar neveikimo) apskundimo tvarka ir terminai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio.

9. Apibendrinant šios nutarties 3–8 punktuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas buvo priimtas ar kita Vyriausiosios rinkimų komisijos veika (veikimas ar neveikimas) dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo savivaldybių tarybų rinkimuose buvo atlikta ar skundas dėl jos buvo paduotas tiek pasibaigus balsavimui, tiek po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės posėdžio, tada skundas turi būti paduodamas vadovaujantis bendrąja Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teisena apygardos administraciniam teismui (be kita ko, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 20 straipsnio 1 dalį), bet ne tiesiogiai kreipiantis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

10. Nagrinėjamam skundo priėmimo klausimui yra reikšmingos šios aplinkybės:

10.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XIII-1496 „Dėl 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų“ paskyrė savivaldybių tarybų rinkimų datą 2019 m. kovo 3 d.

10.2. Tauragės rajono savivaldybės rinkimų komisija 2019 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. Sp-12 išnagrinėjo skundą dėl rinkėjų papirkimo savivaldybių tarybų rinkimuose ir nusprendė, kad pareiškėjas kandidatas į Tauragės rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. P. nepažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatų.

10.3. Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. Sp-152 nustatė, kad 41 savivaldybės tarybų nariai – merai (taip pat ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys – meras) nėra išrinkti ir nusprendė surengti pakartotinį balsavimą 2019 m. kovo 17 d.

10.4. Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-183 patvirtino ir paskelbė galutinius 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus.

10.5. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos oficialiame interneto tinklapyje viešai skelbiamos informacijos matyti, kad pirmas Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko 2019 m. balandžio 24 dieną.

10.6. Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. Sp-324 panaikino Tauragės rajono savivaldybės Nr. 50 rinkimų komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. Sp-12 dėl pareiškėjo D. P. rinkėjų papirkimo ir pripažino, kad buvo pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos.

11. Kadangi 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas buvo paskirtas ir vyko 2019 m. kovo 3 d., pakartotinis balsavimas buvo paskirtas ir vyko 2019 m. kovo 17 d., o Tauragės rajono savivaldybės tarybos pirmas posėdis vyko 2019 m. balandžio 24 d., konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamą 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija priėmė tiek pasibaigus balsavimui, tiek po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės posėdžio, todėl šio sprendimo apskundimui netaikomos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 5 dalies nuostatos. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme ir Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatytas pagrindas pareiškėjui ginčijant Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. Sp-324 tiesiogiai pateikti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui –ginčas pagal pareiškėjo skundą nagrinėtinas bendrąja Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teisena paduodant skundą apygardos administraciniam teismui.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla pagal pareiškėjo skundą nepriskirtina nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakoma priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 107-108 straipsniais, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsisakyti priimti pareiškėjų Lietuvos socialdemokratų partijos ir D. P. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė