2df34508-176b-46d2-89ee-e4ae2fc04d52 · Tauragės rajono apylinkės teismas

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-17-760/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00148-2013-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.;

            (S)                     2.3.6.4.5.;                                      TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Tauragė                                                    Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Gitanai Gečienei, Remigijai Stepanenko, Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui, Irinai Paulauskienei,vertėjai Svetlanai Bulotienei,gynėjui advokatui Romualdui Juščiui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J.

D. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei O. V., jos atstovei advokato padėjėjai S. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. C., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,civilinio ieÅ¡kovo įmonės „SIGILO“ atstovui advokatui A. B.,kaltinamajam ir civiliniam atsakovui M. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lys, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 5 dalį,n u s t a t ė :2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min., kelio Kaunas-Jurbarkas-Å ilutė-Klaipėda 132 km, (duomenys neskelbtini), M.

G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį ir pamatęs kliÅ«tį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. C.. Å ie M. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. kartu su juo važiavusios J.

G. mirtimi bei keleiviui J. D. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.Kaltinamasis M. G. kaltės nepripažino, teigė, kad įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad 2013-06-25, apie 18 val. kartu su sutuoktine J. G., draugu J. D. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Jis vairavo jam priklausantį automobilį Peugeot 406. Sutuoktinė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, J. D. galinėje. Jis su žmona buvo užsisegę saugos diržus, ar jį buvo užsisegęs J. D., neprisimena.

Važiavimo sÄ lygos buvo geros, buvo saulėta, nelijo. Važiavo apie 95 km/h. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) k., įvažiavus į įkalnę pamatė dideliu greičiu jo važiavimo juostoje, prieÅ¡ais atvažiuojantį krovininį automobilį - „fÅ«rÄ â€œ, kuris lenkė dviratininkus. Jis staiga pradėjo stabdyti automobilį. „FÅ«ra“ nestabdė, toliau važiavo jo kelio puse, todėl jis atleido stabdį ir automobilį pasuko į deÅ¡inėje pusėje esantį kelkraÅ¡tį.

Tačiau automobilį sumėtė ir jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su krovininiu automobiliu. Pačio susidÅ«rimo neprisimena, nes eismo įvykio metu prarado sÄ monę. Nuo smÅ«gio jo vairuotas automobilis buvo nublokÅ¡tas į jo eismo juostos griovį, krovininis automobilis buvo savo važiuojamojoje kelio dalyje. Jį ir žmonÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė vokiečiai dviratininkai. Jeigu jis bÅ«tų važiavęs savo eismo juosta, jis bÅ«tų kliudęs krovininį automobilį, kuris nespėjo pilnai grįžti į savo eismo juostÄ .

Eismo įvykio metu žuvo jo sutuoktinė ir sunkiai buvo sužalotas J. D.. Žmonos laidotuves organizavo jos mama, jis prie laidotuvių neprisidėjo. Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka, mano, kad jie per dideli, neturi galimybės jų atlyginti. Jo mėnesio pajamos siekia 500 Eur, jokio turto neturi. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. G. teigė, kad pamatęs krovininį automobilį lenkiantį dviratininkus, iÅ¡sigando, kad jis nesuspės sugrįžti į savo eismo juostÄ , todėl pradėjo stabdyti savo automobilį.

Po to pasuko automobilį deÅ¡iniau, į Å¡alikelę, pasimetė, iÅ¡sigando. Kadangi automobilio greitis buvo per didelis, jo nebestabdė. Sumėtė automobilio galinius ratus, nebesuvaldė automobilio, jį pradėjo mėtyti po visÄ važiavimo keliÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiavusiu vilkiku (2 t., b. l. 75). Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, ji įrodyta Å¡iais įrodymais:Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. C. parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. vyko namo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pieninės. Vairavo Latvių įmonei „Sigilo“ priklausantį automobilį Scania su priekaba.

Važiavo apie 80 km/h greičiu. Transporto priemonės gamintojas yra įmontavęs greičio ribotuvÄ , todėl maksimalus važiavimo greitis 90 km/h. Važiavimo sÄ lygos buvo geros. Gerai matė 200-250 metrų kelio ruoÅ¾Ä . Ä®sitikinęs, kad prieÅ¡ingoje eismo juostoje neatvažiuoja jokia transporto priemonė, aplenkė dviratininkÄ . Sugrįžus į savo eismo juostÄ , staiga pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris „mėtėsi“ po keliÄ , įvažiavo į jo eismo juostÄ ir susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu.

Nuo smÅ«gio jo automobilis buvo nublokÅ¡tas į kanalÄ , o kaltinamojo automobilis nuskriejo į savo važiuojamÄ jÄ kelio pusę. Vairuotojo durelės buvo sudaužytos, iÅ¡lipo pro keleivio pusę. Ä® įvykio vietÄ atvažiavo dviratininkas vokietis, su kuriuo jie iÅ¡ kaltinamojo automobilio keleivio vietos iÅ¡traukė moterį. Kad buvo dar vienas keleivis, nežinojo. Vėliau jam pasakė, kad keleivis iÅ¡krito iÅ¡ automobilio. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 500 Eur neturtinei ir 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ä®vykio metu sužalotas nebuvo, tačiau dėl sutrenkimų jautėsi blogai, gėrė raminamuosius vaistus. Vaistus iÅ¡raÅ¡ydavo Å¡eimos gydytojas, tačiau nei receptų nei pirkimo kvitų neiÅ¡saugojo.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. V. parodė, kad įvykio aplinkybių nematė, tuo metu automobiliu nevažiavo. Kaimynės sÅ«nus pranešė, kad žentas padarė avarijÄ , su juo kartu važiavo ir dukra. Pranešė, kad abu yra gyvi. Nuvykusi į ligoninę bendravo su dukra, ji buvo sÄ moninga.

Dukra jai pasakė, kai žentui automobiliu atvažiavus ant kalno, latvis važiavo jų važiuojamÄ ja kelio puse, t. y. cisterna dar buvo likusi jų kelio pusėje. Teigė, kad Mindaugas, pamatęs sunkvežimį, suko automobilį į pakraÅ¡tį. Dukra mirė ligoninėje. PraÅ¡o priteisti jai 2500 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Iki įvykio dukra su žentu gyveno jos namuose, su dukra buvo labai artimos, iki Å¡iol negali susitaikyti su jos netektimi.

Turtinę žalÄ sudaro laidotuvių, paminklo iÅ¡laidos. 1040 Lt laidojimo iÅ¡laidų skyrė valstybė. Nukentėjusysis J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 126). Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. D. atstovė advokatė Stanislava Jorudienė teigė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min. J. D. važiavo M. G. vairuojamame automobilyje Peugeot 406. Eismo įvykio metu J.

D. patyrė sunkius sužalojimus, jis komoje iÅ¡buvo 9 paras, gulėjo Klaipėdoje vaikų ligoninėje. Pats įvykio aplinkybių neprisimena. Iki Å¡iol nevaldo rankos, ji yra nejautrumo bÅ«senoje, reikalinga operacija. Po komos J. D. tapo nervingas, irzlus, su juo sunku susikalbėti, Å¡lubuoja atmintis. J. D. po eismo įvykio buvo nustatytas neįgalumas, tačiau dėl draugų, bendraamžių patyčių jis nevyko antrÄ kartÄ nustatyti neįgalumo. PraÅ¡o tenkinti J. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl sužalojimo tapo neįgalus, patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ . Draudikas sutinka sumokėti J. D. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl likusiÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. PraÅ¡o priteisti 1148,92 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė už gydymÄ , vaistus, degalus. Receptų niekas nerašė, medikų nurodymu artimieji pirkdavo vaistus, sauskelnes, kitus medikamentus. J. D. bÅ«nant ligoninėje, pas jį vyko Å¡eimos atstovai įvairiomis transporto priemonėmis.

Po to daugiau nei tris mėnesius J. D. iÅ¡ namų buvo vežamas masažams, taip pat konsultacijoms į Å iaulių, Klaipėdos miesto gydymo įstaigas. VisÄ turtinę žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudiko. Civilinio ieÅ¡kovo SIGILO atstovas advokatas A. B. nurodė, kad įvykio metu įmonės darbuotojas S. C. vairavo įmonei priklausantį vilkikÄ su priekaba. PraÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl 1605,17 Eur patirtų nuostolių atlyginimo. PraÅ¡omÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų.

PraÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5199,07 Eur, už teisines paslaugas ir atliktÄ specialisto tyrimÄ . Liudytojas J. W., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min. dviračiu važiavo iÅ¡ Kauno link Klaipėdos miesto. IÅ¡važiavus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k., važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link tiesiu asfaltuotu keliu. Važiavo deÅ¡iniÄ jÄ kelio puse, Å¡viesiu paros metu, matomumas buvo geras. IÅ¡girdo kaip iÅ¡ galo atvažiuoja automobilis.

IÅ¡ garso suprato, kad atvažiuoja sunkvežimis ir gana dideliu greičiu. Kitoje eismo juostoje nevažiavo joks kitas automobilis, toje pačioje juostoje, kurioje važiavo jis ir sunkvežimis taip pat nevažiavo joks kitas automobilis. Sunkvežimis lenkimo metu visiÅ¡kai iÅ¡važiavo į kitÄ kelio juostÄ . Kai sunkvežimis jį aplenkė, pavažiavus maždaug 100 metrų, iÅ¡girdo didelį garsÄ , pakėlęs galvÄ pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Jis nematė, ar prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiÅ¡kai grįžti į savo eismo juostÄ (t. 1, b. l. 114, 116-118).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J.

G. mirė nuo autoįvykio metu padarytų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį Å¡okÄ ir gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ - komÄ bei Å«mų kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ . J. G. mirė 2013-07-02 VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 68-71).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. D. padaryti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų trauminė liga, Å«mus periodas, sunki forma, galvos smegenų kaktinės bei abipus smilkininės skilčių daugybinės kontÅ«zijos su pakraujavimu, smegenų sukrėtimas, kairio Å¾Ä stikaulio apatinio 1/3 lūžimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, trauminis Å¡okas.

Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti 2013-06-25 autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales ir iškritus iš jo ant kieto pagrindo (t. 1, b. l. 77-78).Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. G. bei automobilio Scania G440 vairuotojas S. C. įvykio metu automobilius vairavo blaivūs (1 t., b. l. 64, 66).Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, apžiūros protokolų, vaizdo lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 132,4 km.

Važiuojamosios dalies kelio deÅ¡iniame griovyje rastas apgadintas automobilis - Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies kelio kairiajame griovyje – apgadintas automobilis Scania G440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. (t. 1, b. l. 13-30, 31, 33-36, 37-43).IÅ¡ transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio Scania G440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužytos priekinės grotelės, deformuotas priekinis bamperis, iÅ¡daužtas kairysis priekinis žibintas, deformuoti kairės pusės laiptai į kabinÄ , sugadintas kairės pusės purvasaugis, kabinos kairės pusės Å¡ono nubraižyti raudonos spalvos dažai.

IÅ¡ transporto priemonė apraÅ¡o nustatyta, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekis, aplankstytas stogas, durelės, galinis sparnas, o iÅ¡ transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad automobilis sugadintas nepataisomai (t. 1, b. l. 33-36, 37-43, 54).Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Peugeot 406 vairuotojas M. G. įvykio metu važiavo didesniu nei 99,6 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ eismo įvykio vietoje greitį iÅ¡slydo į kairiÄ jÄ prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir susidÅ«rė su automobiliu Scania G440 (t. 1, b. l. 84-92).Specialisto V.

M. iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę, iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu Scania G440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jei stabdant bÅ«tų suvaldęs vairuojamÄ automobilį ir neįvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ; Å¡io eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to Å¡is automobilis prarado judėjimo stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ bei susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančiu vilkiku Scania G440, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-15).Eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagrindinė sÄ lyga nulėmusi nagrinėjamo eismo įvykio kilimÄ buvo nepriimtini vairuotojo M. G. automobilio valdymo veiksmai, važiuojant didesniu už maksimalų leistinÄ greičiu, dėl kurių automobilis prarado Å¡oninį stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę. Å ie M. G. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 43-54).IÅ¡ įmonės Scania Latvia pažymos nustatyta, kad transporto priemonėje Scania G 440 LA4x2MNA gamintojas yra įrengęs greičio ribotuvÄ , kur nustatyta 90 km/h greičio riba (3 t., b. l. 74a,b).Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad M.

G. įvykio metu vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį ir pamatęs kliÅ«tį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. C.. Dėl Å¡ių M. G. padarytų KET reikalavimų pažeidimų žuvo automobilio Peugeot 406 keleivė J.

G., o keleiviui J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Nors M. G. teismo posėdžio metu teigė, kad kaltės nepripažįsta. Tačiau apklaustas pripažino, jog virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, važiavo apie 95 km/h greičiu, pamatęs lenkimo manevrÄ atliekantį sunkvežimį, staiga pradėjo automobilį stabdyti, po to pasuko jį į deÅ¡inėje pusėje esantį kelkraÅ¡tį dėl ko automobilį sumėtė ir jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su krovininiu automobiliu.

Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, eismo įvykio vietos planas, apžiÅ«ros protokolai, eismo įvykio ekspertizės aktas, specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos įrodo, kad automobilio Peugeot 406 susidÅ«rimas su vilkiku Scania G 440 įvyko bÅ«tent vilkiko judėjimo eismo juostoje. Ekspertai atlikę eismo įvykio ekspertizę, nustatė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ eismo įvykio mechanizmÄ , kaip nurodė M.

G.. Tai yra, kad automobilio Peugeot 406 vairuotojas M. G., važiuodamas kelio deÅ¡ine, pagal važiavimo kryptį, puse, ėmė stabdyti savo automobilį, kuris stabdomas 1 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nuslydęs 20 m nuo matomos stabdymo pėdsako pradžios, buvo atstabdytas ir toliau judėdamas į priekį 15 m ilgio kelio ruože prarado stabilumÄ ir pasuko į kairę, tuo pačiu pakeisdamas į kairę ir judėjimo kryptį. Tada automobilis Peugeot 406 ir vėl buvo imtas stabdyti ir nestabiliu Å¡oniniu judesiu judėdamas iÅ¡ deÅ¡inės važiuojamosios kelio dalies į kairę, iÅ¡slydo į prieÅ¡ingos krypties važiuojamosios dalies pusę, kur tuo metu prieÅ¡inga kryptimi važiavo vilkikas su puspriekabe, vairuojamas S. C..

SusidÅ«rimas įvyko automobiliui Peugeot 406 nestabiliu Å¡oniniu judesiu nuo pakartotinio stabdymo pradžios įveikus daugiau kaip 24,6 m, automobiliui esant įstrižai važiuojamosios kelio dalies, prieÅ¡ingos krypties eismui skirtoje eismo juostoje. Specialistas V. M. iÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį, automobilio Peugeot 406 vairuotojas, virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį, du kartus efektyviai stabdė (per 20 ir 24,8 atkarpas), automobilis prarado judėjimo stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kuria tuo metu artėjo vilkikas Scania su puspriekabe ir su juo susidÅ«rė.

Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad Peugeot 406 vairuotojas M. G. įvykio metu virÅ¡ijo leistinÄ eismo įvykio vietoje greitį iÅ¡slydo į kairiÄ jÄ prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir susidÅ«rė su automobiliu Scania G440. Ekspertizės aktas, specialistų iÅ¡vados neabejotinai patvirtina, kad M. G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. G. prieÅ¡ pat stabdymÄ važiavo didesniu nei 99,6 km/h greičiu, specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad prieÅ¡ eismo įvykį M.

G. važiavo ne mažesniu nei 104 km/h, ekspertizės akte nustatyta, kad automobilio Peugeot 406 važiavimo greitis prieÅ¡ pat stabdymÄ , neįvertinus greičio dalies, ekvivalenčios energijai, sunaudotai padaryti automobilio sugadinimams, buvo nemažesnis kaip 96 km/h. Atsižvelgiant ir į M. G. parodymus, kad jis važiavo apie 95 km/h greičiu, laikytina įrodyta, kad automobilio Peugeot 406 važiavimo greitis prieÅ¡ pat stabdymÄ buvo ne nemažesnis kaip 96 km/h. Atmestina kaltinamojo versija, kad autoįvykio kilimo priežastis buvo nukentėjusiojo S. C. neteisėti veiksmai, kad jis atlikdamas lenkimo manevrÄ važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, nebuvo grįžęs į savo eismo juostÄ .

IÅ¡ nukentėjusiojo S. C. parodymų nustatyta, kad jis jau buvo aplenkęs priekyje važiuojantį dviratininkÄ ir iki susidÅ«rimo važiavo savo eismo juosta. IÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad automobilio Peugeot 406 susidÅ«rimas su vilkiku Scania įvyko pastarojo judėjimo eismo juostoje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Liudytojas dviratininkas J. W. taip pat nepaneigė, kad prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiÅ¡kai grįžti į savo eismo juostÄ .

Liudytojas nurodė, kad jis lenkimo metu visÄ dėmesį buvo sutelkęs į važiavimÄ dviračiu ir tik iÅ¡girdęs didelį garsÄ , pakėlė galvÄ ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Liudytojas teigė, kad susidÅ«rimas įvyko ne iÅ¡ karto jį aplenkus, o vilkikui pavažiavus apie 100 metrų. Be to, eismo įvykio ekspertizės metu buvo tiriama, ar 80 km/h greičiu važiuojantis vilkikas su puspriekabe, bÅ«damas iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , per 136,4 m. atstumÄ (per laikÄ , kol stabdomas automobilis Peugeot), galėjo persirikiuoti į deÅ¡inę nedarydamas staigaus manevro.

Tyrimo metu, įvertinus įvairius iÅ¡važiavimo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ atstumus, buvo nustatyta, kad vilkikas turėjo galimybę persirikiuoti į deÅ¡inę. Nebuvo nustatyta, kad S. C. įvykio metu bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ 90 km/h greitį. S. C. teigė, kad jis važiavo ne dideliu nei 80 km/h greičiu. Jo parodymus patvirtina ekspertizės aktas, kur nurodyta, kad atlikus tyrimÄ pagal vilkiko eismo įvykio vietoje paliktÄ 26,5 m ilgio stabdymo pėdsakÄ , nustatyta, kad jis važiavo ne didesniu nei 80 km/h greičiu.

Be to, iÅ¡ įmonės Scania Latvia pažymos nustatyta, kad transporto priemonėje Scania G 440 gamintojas yra įrengęs greičio ribotuvÄ , kur nustatyta 90 km/h greičio riba, kas patvirtina, kad S. C. neturėjo techninių galimybių virÅ¡yti leistinÄ greitį. Atmestina specialisto V. P. iÅ¡vada, kad vairuotojo S. C. veiksmai, kai kelio ruože prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriant iÅ¡tisinei kelio ženklinimo linijai vykdė ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko lenkimÄ ir sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 406, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Å iÄ aplinkybę paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad bÅ«tent vairuotojo M. G. nepriimtini automobilio valdymo veiksmai, kai važiuojant didesniu už maksimalų leistinÄ greičiu, dėl kurių automobilis prarado Å¡oninį stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę, buvo pagrindine Å¡io eismo įvykio kilimo priežastimi. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ia eksperto iÅ¡vada, nes analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ pateikė ir specialistas V.

M.. IÅ¡ Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, eismo įvykio vietos plano, apžiÅ«ros protokolų, vaizdo lentelių nustatyta, kad kelias, kur S. C. atliko dviratininko lenkimÄ buvo pažymėtas iÅ¡tisine kelio ženklinimo linija. Taigi, S. C. neturėjo teisės jos kirsti, nes tai prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto reikalavimui. Tačiau eismo įvykio ekspertizės metu nustatyta, kad ne Å¡ie vairuotojo S. C. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, o vairuotojo M.

G. anksčiau nurodyti veiksmai. Nustatyta, kad važiuodamas leistinu greičiu ir stabdydamas automobilį dešinėje, pagal savo važiavimo kryptį, važiuojamosios dalies pusėje, vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku Scania G440. Byloje įrodyta, kad M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127, 128 punktų reikalavimus, kur numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

BÅ«tent Å¡ių KET reikalavimų pažeidimas buvo kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju jeigu kaltinamojo vairuojamas automobilis nebÅ«tų įvažiavęs į S. C. važiavimo eismo juostÄ , automobiliai nebÅ«tų susidÅ«rę ir nebÅ«tų sužaloti automobilio Peugeot 406 keleiviai J. G. ir J. D. Todėl bÅ«tent M. G. veiksmai buvo kilusių pasekmių sÄ lyga ir Å¡ių pasekmių priežastimi. Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad visi sužalojimai nukentėjusiesiems keleiviams J.

D. ir J. G. buvo padaryti 2013-06-25 eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, M. G. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d. Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Jis pats patvirtino, kad įvykio metu dėl per didelio greičio nesuvaldė automobilio. Vadinasi, jis suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad virÅ¡ydamas leistinÄ greitį galėtų nesustabdyti transporto priemonės iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties ir sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi tokių padarinių iÅ¡vengti.

Dėl bausmėsSkiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad M. G. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas (t. 2, b. l. 79), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 80). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmė numatyta už įvykdytÄ nusikaltimÄ . Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į sunkias nusikaltimo pasekmes, kad eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, kitas buvo sunkiai sužalotas.

Kaltinamajam skirtinas sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , bÅ«damas jauno amžiaus – 22 metų, Å¡iuo metu dirba, anksčiau niekada nebaustas ir neteistas, nesant duomenų, kad po nusikaltimo įvykdymo bÅ«tų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

M. G. nusikaltimÄ padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 57). M. G. automobilyje veždamas du keleivius ir virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko žuvo jo sutuoktinė ir sunkiai buvo sužalotas nepilnametis vaikas. M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, 6 mėnesiams. Nustatant teisės vairuoti uždraudimo terminÄ atsižvelgtina, kad automobilį vairavo bÅ«damas blaivus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.                                        Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidųNukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. C. praÅ¡o atlyginti iÅ¡ kaltinamojo ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nusikaltimu jam padarytÄ 200 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos medikamentams ir kurui vykstant pas medikus ir pas advokatÄ Ä¯ LietuvÄ bei 500 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro patirti iÅ¡gyvenimai dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio (t. 3, b. l. 20-22).

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. V. praÅ¡o atlyginti iÅ¡ kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nusikaltimu jai padarytÄ 2500 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro laidojimo, paminklo pastatymo, kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos ir 30 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė žuvus dukrai J. G. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 9-15). Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. D. įstatyminė atstovė D. L. praÅ¡o priteisti sÅ«nui nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo solidariai priteisti 1148,92 Eur turtinės žalos ir 5792,40 Eur neturtinės žalos bei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 144-145). Civilinis ieÅ¡kovas įmonė „SIGILO“ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1605,17 Eur nuostolių, patirtų dėl autoįvykio ir pripažinti proceso iÅ¡laidomis 5199,07 Eur už teisines paslaugas bei atliktÄ specialisto tyrimÄ (3t., b. l. 24-25).

M. G. su civiliniais ieškiniais nesutinka, teigia kad jie per dideli ir pagal savo turtinę padėtį neturi galimybės jų atlyginti. Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas su ieškiniais sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad nuo 2013-06-17 iki 2013-09-16 buvo apdraudę transporto priemonės Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo M. G. civilinę atsakomybę. Dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams jokių draudimo išmokų nėra sumokėję.

Atsakovas raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (t. 3, b. l. 60-63) nurodė, kad sutinka atlyginti 3000 eurų neturtinę žalÄ O. V. dėl jos dukros žūties ir 2000 eurų J. D. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. S. C. civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo turi bÅ«ti atmestas, nes neturtinę žalÄ draudikas atlygina tik tada, kai ji atsirado dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, o turtinės žalos reikalavimas nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. O. V. nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl patirtų laidojimo iÅ¡laidų dydžio, taip pat nepateikė kapavietės sutvarkymo projekto, todėl bendrovė negali nustatyti draudimo iÅ¡mokos dydį.

J. D. įstatyminė atstovė D. L. pateikė tik vaistų ir gydymo priemonių pirkimo kvitus bei degalų pirkimo kvitus, tačiau nepateikė kuro sÄ naudų pagrindimo, todėl negali nustatyti draudimo iÅ¡mokos. Ä®monės SIGILO reikalavimas dėl 855,93 Eur iÅ¡laidų už automobilio Scania G440 transportavimÄ iÅ¡ Lietuvos į LatvijÄ bÅ«tų tenkinamas jeigu bÅ«tų pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. 749,24 Eur iÅ¡laidos už automobilio Scania G440 remontÄ bÅ«tų atlygintos gavus iÅ¡ ieÅ¡kovo patvirtinančius dokumentus, kad draudimo bendrovė pagal KASKO draudimo sutartį neatlygino 749,24 Eur franÅ¡izės. IÅ¡ draudimo liudijimo nustatyta, kad eismo įvykio metu M.

G. vairuojama transporto priemonė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 60). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pareiga atlyginti žalÄ atsiranda draudikui draudimo ribose.

Įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio, bei 1000 000 eurų turtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

O. V. ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ 2014-06-25 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito nustatyta, kad O. V. už paminklÄ , granito tvorelę, kitus kapo tvarkymo darbus viso sumokėjo 4752 Lt (1376,27 eur). IÅ¡ O. V. jos atstovės paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad pinigai buvo skirti eismo įvykio metu žuvusios dukros J. G. paminklo pastatymui ir jos kapavietės sutvarkymui, todėl Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su eismo įvykio metu padaryta žala ir priteistinos O.

V. iš draudiko. O. V. civiliniame ieškinyje nedetalizavo kokios konkrečiai išlaidos sudaro laidojimo išlaidas. O. V. ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad J. G. laidojimo išlaidas sudaro – 1300 Lt karstas, 400 Lt mirusiosios rūbai, 200 Lt jos aprengimas, 350 Lt salės nuoma, 350 Lt gėlės, 150 Lt žvakės, 450 Lt giedoriams, 1750 Lt gedulingiems pietums, viso 4950 Lt (1433,62 eur). Nors O. V. neišsaugojo šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji šių išlaidų nepatyrė.

Nurodytos laidojimo iÅ¡laidos nėra neprotingai didelės, jos atitinka susiklosčiusiÄ praktikÄ . Nustatyta, kad O. V. buvo iÅ¡mokėta 1040 Lt (301,20 eur) laidojimo paÅ¡alpa. Å is suma vadovaujantis LR CK 6.291 str.2d., bei Taisyklių 55 p. įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas. Nors pagal pateiktus duomenis, laidojimo iÅ¡laidų suma bÅ«tų 1132,42 eur, tačiau iÅ¡ draudiko O. V. priteistina jos praÅ¡oma 1123,73 eur suma. Viso O. V. priteistina iÅ¡ draudiko 2500 eur turtinei žalai atlyginti. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios O.

V. dukra, kuriai buvo tik 21 metai. Iki įvykio dukra gyveno kartu su O. V., jos palaikė artimus, nuoÅ¡irdžius santykius, abi puikiai sutarė. Akivaizdu, kad dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės dukros mirties nukentėjusioji patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , dvasines kančias. Tikėtina, kad tuos iÅ¡gyvenimus patiria iki Å¡iol. Dukros mirtis neigiamai paveikė nukentėjusiosios gyvenimÄ . O. V. buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai.

Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sÄ moningai nesiekiama sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, kad jo mėnesio pajamas sudaro apie 500 eura, jokio turto neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad O. V. praÅ¡oma priteisti 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti - yra per didelė, todėl jos ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas nustato, kad O. V. buvo padaryta 20 000 eurų neturtinė žala. 3000 eurų suma priteistina iÅ¡ draudiko, likusi 17000 eurų suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusioji O. V. dėl ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę.

Ji iÅ¡ savo lėšų sumokėjo advokatei 350,44 eurus (3t., b. l. 16-17). Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 104 str.2d.). J. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Ä®vykio metu jis buvo nepilnametis. Jam buvo padaryta galvos smegenų trauminė liga, Å«mus periodas, sunki forma, galvos smegenų kaktinės bei abipus smilkininės skilčių daugybinės kontÅ«zijos su pakraujavimu, smegenų sukrėtimas, kairio Å¾Ä stikaulio apatinio 1/3 lūžimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, trauminis Å¡okas.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad J. D. dėl padarytų sužalojimų nuo 2013-06-26 iki 2013-07-19 gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje. Jam buvo taikytas chirurginis gydymas dėl daugybinių kontÅ«zinių židinių, taikyta ilgalaikė koma. Atsigavus iÅ¡ komos buvo operuotas dėl Å¾Ä stikaulio lūžimo. Užbaigus stacionarų gydymÄ , toliau J. D. buvo gydomas Palangos Gintaro sanatorijoje. Po eismo įvykio nukentėjusysis tapo neįgalus, jam reikalingas dar vienas operacinis gydymas sužalotai rankai atstatyti (3t., b. l. 72).

Akivaizdu, kad dėl sužalojimų J. D. patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , iki Å¡iol iÅ¡gyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis kaltais veiksmais bÅ«tų prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J. D. praÅ¡oma priteisti 5792,40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė. 2000 eurų suma priteistina iÅ¡ draudiko, likusi 3792,40 eurų suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. J.

D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. J. D. iš draudiko priteistina 396,52 eur (1369,13 Lt) už vaistus, tyrimus, masažus bei 578,62 eurai (1997,87 Lt) kuro išlaidų. Šias išlaidas ieškovas pagrindė rašytiniais dokumentais, tai yra kuro, vaistų, tyrimų, masažų pirkimo kvitais (1t., b.l. 133-138). Visos nurodytos išlaidos buvo patirtos J. D. gydymosi laikotarpiu. Laikytina, kad išlaidos vaistams, tyrimams, masažams buvo būtinos gydant nukentėjusįjį.

IÅ¡laidos degalams nėra per didelės, jos atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ bei protingumo kriterijus. J. D. buvo nepilnametis, jis su Å¡eima gyveno Pagėgių sav., o gydomas buvo Klaipėdoje, Palangoje. Atmestina J. D. ieÅ¡kinio dalis dėl 173,78 eurų turtinės žalos priteisimo, nes nepateikė Å¡iai sumai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusiojo J. D. įstatyminė atstovė pakvietė advokatę atstovauti sÅ«naus interesus teisme. Ji iÅ¡ savo lėšų apmokėjo advokatei 500 eurų atstovavimo iÅ¡laidas (3t., b. l. 73-74).

Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos J. D. iš kaltinamojo (BPK 104 str.2d.). S. C. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Atmestinas S. C. reikalavimas priteisti jam 200 eurų turtinės žalos, nes šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Nenustatyta, kad S. C. po įvykio būtų kreipęsis į medikus, kad jam būtų paskirtas gydymas, kad dėl gydymo būtų turėjęs išlaidų vaistams ar kurui. Jo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad S. C. įvykio metu vairavo vilkikÄ , į kurį atsitrenkė M. G.. Jis matė sunkiai sužalotus žmones. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, iÅ¡ karto po įvykio negalėjo dirbti vairuotojo darbo. Dėl atliekamo tyrimo privalėjo nuolatos atvykti iÅ¡ Latvijos į LietuvÄ . Laikytina, kad jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai yra neturtinę žalÄ . S. C. neįrodė, kad dėl sukelto eismo įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata. Todėl teismas mažina praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos dydį iki 300 eurų.

Ä®statymas ir Taisyklės reglamentuoja, kad draudimo bendrovė atlygina asmenims neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. Kadangi S. C. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl draudikas neturi pareigos atlyginti jo neturtinę žalÄ . Neturtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Civilinio ieÅ¡kovo bendrovės „SIGILO“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (3t., b. l. 116-117) nustatyta, kad dėl transporto priemonės – vilkiko transportavimo iÅ¡ Lietuvos į LatvijÄ (Ryga-VilkyÅ¡kiai-Ryga) bendrovė patyrė 855,93 Eur (601,55 LVL) iÅ¡laidų.

Taip pat iÅ¡ pateiktų dokumentų (3t., b. l. 26-35) nustatyta, kad dėl transporto priemonės remonto bendrovė 2013-09-24 sumokėjo įmonei Scania Latvia 749,24 eur (526,57 LVL). Nėra duomenų, kad Å¡iÄ remonto iÅ¡laidų sumÄ , kuri atitinka frančizės sumÄ civiliniam ieÅ¡kovui bÅ«tų atlyginusi draudimo bendrovė pagal Transporto priemonės savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį (Kasko). 1605,17 eurų turtinė žala „Sigilo“ priteistina iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

„Sigilo“ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl vilkiko prastovos, bendrovė patyrė nuostolių, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos reikalavimo jas priteisti ir įrodymų, pagrindžiančių nuostolius, nepateikė. Pažymėtina, kad bendrovė ir po bylos iÅ¡nagrinėjimo turi teisę kreiptis į draudikÄ dėl nuostolių, susijusių su eismo įvykiu, atlyginimo. Civilinis ieÅ¡kovas „Sigilo“ savo nuožiÅ«ra pakvietė specialistÄ V. M., kuris atliko eismo įvykio tyrimÄ .

Taip pat įmonė savo iniciatyva pakvietė dalyvauti byloje atstovus advokatÄ A. B., kuris atstovavo bendrovę ir advokato padėjėjÄ Dainių Mažylį, kuris atstovavo nukentėjusįjį S. C. (t. 2, b. l. 1-25, t. 3., b. l. 42, 45, 46). Bendrovė iÅ¡ savo lėšų apmokėjo už specialisto tyrimÄ 1700 Eur (t. 3, b. l. 41), advokatui A. Biguzui atstovavimo iÅ¡laidas – 1910,88 Eur (t. 3, b. l. 47, 51), advokatui D. Mažyliui atstovavimo iÅ¡laidas – 1579,24 Eur (t. 3, b. l. 43, 44). Civilinio ieÅ¡kovo proceso iÅ¡laidomis pripažįstamos 500 eurų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei 500 eurų iÅ¡laidos specialistui ir jos priteistinos iÅ¡ M.

G. (BPK 104 str.2d.). Civilinio ieÅ¡kovo proceso iÅ¡laidos mažintinos atsižvelgiant į sunkiÄ kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, atsižvelgiama į aplinkybę, kad bendrovė ir S. C. po specialisto V. P. iÅ¡vados turėjo teisę iÅ¡ karto kreipti į prokurorÄ su praÅ¡ymu skirti eismo įvykio ekspertizę. Nėra duomenų, kad prokuroras tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų atmetęs. Taip pat, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į atstovo sugaiÅ¡tÄ laikÄ procese, į jo paruoÅ¡tų procesinių dokumentų kiekį, laikytina, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės ir jo mažintinos iki 500 eurų.

„Sigilo“ apmokėjo iÅ¡laidas advokato padėjėjui už S. C. atstovavimÄ , tačiau jos nepripažintinos civilinio ieÅ¡kovo proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos. Byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo atliekama daug procesinių veiksmų, todėl dviejų atstovų dalyvavimas nebuvo bÅ«tinas siekiant apginti bendrovės ar jos darbuotojo teises. Pagėgių policijos komisariatas nurodė, kad dėl dokumentų vertimo jie patyrė 219,21 Eur proceso iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų vertimu (t. 1, b. l. 94, 97, 98, 101, 104), praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis.

Atsižvelgiant į sunkiÄ turtinę kaltinamojo padėtį, vertimo iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos (BPK 105 str. 4d.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikaltimui nagrinėti – vokai su kraujo mėginiais, saugomi Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pagal 2013-11-11 kvitÄ B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinas savininkui M. G. (1t., b. l. 55). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismasn u s p r e n d ž i a :M.

G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 4 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., atidėti bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2d. 1p., 3d., 68 str., paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. G. kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.  Priteisti iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo J. D. 975,14 eurų turtinei bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai O. V. 2500 eurų Eur turtinei žalai bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įmonei „SIGILO“ 1605,17 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajai O. V. 17000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam J. D. 3792,40 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam S. C. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.Likusiose dalyse civilinius ieškinius atmesti. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „Sigilo“ 1000 Eur advokato ir specialisto išlaidoms padengti.Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. nukentėjusiajam J.

D. 500 eurų advokato iÅ¡laidoms padengti. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ M. G. nukentėjusiajai O. V. 350,44 eurus advokato iÅ¡laidoms padengti. Sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikaltimui nagrinėti – du vokus su kraujo mėginiais, saugomus Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pagal 2013-11-11 kvitÄ B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini). GrÄ Å¾inti nuosprendžiui įsiteisėjus M. G. automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                                              Loreta Bajorinienė       Â