2df0285f-aa16-4e9f-aa65-501733eb3ab9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Arvydas Stankus Byla Nr.1A-636-138/2010Teisėja Larisa Tamulionienė                                                  Proceso Nr. 65-1-01424-2008 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendžio, kuriuo:R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.A.

K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju; baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.Daugiau apeliacinių skundų negauta.Kolegija iÅ¡nagrinėjo skundÄ , iÅ¡klausė pranešėjo praneÅ¡imo, proceso dalyvių nuomonių, ir n u s t a t ė : R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis ir A.

K. 2008 m. spalio mėn. 28 d., apie 21.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame gyvenamajame name, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais, rankomis, kojomis bei lazda sudavė ne mažiau 32 smÅ«gių į įvairias J. G. kÅ«no vietas, padarydami muÅ¡tines žaizdas įvairiose kÅ«no vietose, tuo nesunkiai sutrikdė J. G. sveikatÄ .R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. už tai, kad jis tuo pačiu metu toje pačioje vietoje užmetė virvelę ant J.

G. kaklo ir kartu su A. K. grasino nužudyti J. G. .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o pakeisti 2010-06-29 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo. Skunde nurodoma, jog nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Jis negrasino nužudyti, to nenorėjo, nebuvo jokio realaus pagrindo manyti, kad tai bus įvykdyta. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, prisipažino padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Virvės ant kaklo nemetė, tačiau ja pasinaudojo užmesdamas ant juosmens. Nuteistojo kaltė Å¡ioje byloje grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ra, kita raÅ¡ytine medžiaga. Nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, nes nukentėjusysis atleido kaltininkui, žala atlyginta. Todėl teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimo, atsipraÅ¡ymo bei gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo. Teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

K. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, iÅ¡tirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai R.

K. pripažino kaltu, padarius BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis R. K. be pagrindo teigia, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , teisingai kvalifikavo apelianto veikÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas iÅ¡vadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai.

Nuteistojo argumentas, kad jis negrasino nužudyti, o tik norėjo pagÄ sdinti nukentėjusįjį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi grasinimas buvo konkretus ir realus, nukentėjusysis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jis bus realizuotas ir bÅ«tent taip suvokė grasinimÄ . BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato už grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal įstatymÄ grasinimas turi bÅ«ti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. R. K. pripažino, kad jis su A. K. gÄ sdino J. G. , sakydami, kad jis ilgai negyvens, kad įmes jį į Å¡ulinį, kad užmuÅ¡ jį. Nukentėjusysis grasinimus nužudyti suprato kaip realius, kadangi jam buvo užmesta ant kaklo virvė, kuriÄ jis laikė rankomis, kad nepasmaugtų, bei buvo grasinama įmesti jį į Å¡ulinį.

Kelis kartus jis buvo praradęs sÄ monę. J. G. turėjo pagrįstÄ manymÄ , kad grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas, kadangi R. K. ir A. K. tyčia sudavė J. G. ne mažiau 32 smÅ«gių į veidÄ , įvairias kÅ«no vietas, bei R. K. užmetė nukentėjusiajam ant kaklo virvę. Nukentėjusysis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jis bus realizuotas ir bÅ«tent taip suvokė grasinimÄ . Todėl Å¡ioje byloje nusikalstama veika pagal BK 145 str. 1 d. yra laikoma baigta. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Objektyvioji nusikaltimo pusė reiÅ¡kiasi tam tikra psichine prievarta, kuriÄ kaltininkas naudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkerÅ¡ytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ iÅ¡sako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Å ioje byloje nukentėjusysis J.

G. teisme paaiÅ¡kino, kad jis grasinimus suprato kaip realius, kadangi jam buvo užmesta ant kaklo virvė, kuriÄ jis laikė rankomis, kad nepasmaugtų, bei buvo grasinama įmesti jį į Å¡ulinį. Kolegijai abejonių nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 str. 1 d. nekelia, grasinimas nužudyti R. K. inkriminuotas teisingai. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nuteistojo kaltė Å¡ioje byloje grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad R. K. kaltė grindžiama ne vien nukentėjusiojo parodymais, o ir kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo J. G. parodymais, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita bylos medžiaga. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Ä®rodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrÄ pozicijÄ tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iÅ¡ proceso Å¡alių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi tais nukentėjusiojo J. G. parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais, pagrindo nėra. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro R. K. kaltės įrodymų visetÄ . Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir LR BPK 273 str. tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.Nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo, tačiau toks skundo argumentas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimÄ motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas teisingai įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvertino tai, kad jis padarė veikÄ bendrininkų grupėje.

Visa tai įvertinęs teismas teisingai paskyrė R. K. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra neteisinga ar per griežta. Dėl to, kad R. K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ , be to, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas teisingai skyrė bausmę atsižvelgiant į BK 56 str. nuostatas. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Švelninti bausmę R. K. įstatyminio pagrindo nėra. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nepripažino R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimo, atsiprašymo bei gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo. Iš nuosprendžio matyti, kad tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, teismas įvertino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma R.

K. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtÄ nusikaltimÄ , teismas bausmę paskyrė teisingai, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas abejonių apeliacinį skundÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekelia. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Arvydas Stankus Teisėjai                                                     Regina Cemnolonskienė  Kęstutis Dargužis