Legislator Case Law & Legislation
2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015 AI generated

2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei Gjensidige“ dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys J. L. (J. L.), akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos Draudimas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6800,50 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, 2015-10-30 kelyje KariotiÅ¡kės – Lentvaris įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Nissan Pathfinder, vairuotojas – trečiasis asmuo J.

Legislator headnote

AI generated

2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių ir nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius apie eismo įvykio imitavimÄ . Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje buvo padaryta klaidų. Atsakovė pripažino, jog tikroji nuostolių suma sudaro 5500,00 Eur dydį. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė dėl pateikto nuostolių paskaičiavimo prieÅ¡taravimų nepateikė, todėl teismas laikė, jog ieÅ¡kovė patyrė 5500,00 Eur nuostolių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinės bylos numeris e2A-252-585/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-34084-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

T. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei Gjensidige“ dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys J. L. (J. L.), akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos Draudimas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6800,50 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, 2015-10-30 kelyje KariotiÅ¡kės – Lentvaris įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Nissan Pathfinder, vairuotojas – trečiasis asmuo J.

L. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į automobilį Peugeot 607, kurį vairavo ieÅ¡kovė. Eismo įvykyje nukentėjusi ieÅ¡kovė kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB ,,Finance property“ turto vertintojÄ , kuris atlikęs transporto priemonės vertinimÄ , nustatė, kad transporto priemonės vertė iki apgadinimo buvo 8400,00 Eur, o transporto priemonės liekanų vertė yra 1800,00 Eur. Atsakovė 2016-12-21 priėmė sprendimÄ nemokėti žalos.

IeÅ¡kovės teigimu draudikas neįrodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, t. y., kad ieÅ¡kovė tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavarijÄ , ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodo, kad eismo įvykio deklaracija nėra tinkamai užpildyta – joje nepažymėtas nei vienas 12 punkto laukelis. Nurodytos eismo įvykio aplinkybės buvo paneigtos objektyviais tyrimais. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog sugadinimai galėjo gautis automobiliui Nissan Pathfinder apie 47 km/h greičiu atsitrenkiant į stovintį automobilį Peugeot 607. Modeliuojant susidÅ«rimÄ kompiuterio programa nustatyta, kad automobilis Nissan Pathfinder prieÅ¡ susidÅ«rimÄ kurį laikÄ važiavo tiesiai prieÅ¡ stovintį Peugeot 607 automobilį.

Eismo įvykio vietos nuotraukose nesimato stabdymo žymių, nors ieÅ¡kovė nurodo staigiai stabdžiusi. Draudiko nuomone, eismo įvykio aplinkybės nėra aiÅ¡kios, jis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo vairuotojai, nėra aiÅ¡ku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusiÄ Å¾alÄ , o nenustačius priežastinio ryÅ¡io, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, tad eismo įvykis negali bÅ«ti laikomas draudžiamuoju.

Nurodė, jog vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nustatyta vidutinė automobilio rinkos vertė turėtų būti mažinama 10%, todėl ieškovės patirtos žalos dydis turėtų būti 5500,00 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 5500 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 933,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

4. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamojo įvykio nesant draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis. Atsakovė atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grįsdama draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo įrodyti, kad apskritai nebuvo eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieÅ¡kovei, kad eismo įvykis buvo imituotas (inscenizuotas).

5. Eismo įvykio dalyviai tiksliai negalėjo nurodyti transporto priemonių iki susidūrimo greičių, tačiau transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas eismo įvykį pripažinti ar nepripažinti draudžiamuoju. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus.

Faktinį klydimÄ dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.

Nagrinėjamoje byloje tiek pateikta specialisto išvada dėl eismo įvykio mechanizmo ir jo priežasčių, tiek eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykio dalyvių paaiškinimais nurodytos eismo įvykio aplinkybės iš esmės sutampa.

6. Atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių ir nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius apie eismo įvykio imitavimÄ . Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje buvo padaryta klaidų. Atsakovė pripažino, jog tikroji nuostolių suma sudaro 5500,00 Eur dydį. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė dėl pateikto nuostolių paskaičiavimo prieÅ¡taravimų nepateikė, todėl teismas laikė, jog ieÅ¡kovė patyrė 5500,00 Eur nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 7.1. Tuo atveju, kai eismo įvykio aplinkybės nėra aiÅ¡kios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aiÅ¡ku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusiÄ Å¾alÄ , o nenustačius priežastinio ryÅ¡io, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kuriam transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė. 7.2.

Apeliantės vertinimu tikrosios 2015-10-30 įvykio aplinkybės yra neaiÅ¡kios, o eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, dėl to, nesudaro prielaidų 2015-10-30 įvykiui pripažinti draudžiamuoju. 7.3. IeÅ¡kovė teikdama paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykių aplinkybių nenurodė, jog eismo įvykis įvyko jai sustabdžius automobilį. 7.4. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis negalėjo įvykti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. 7.5.

Trečiojo asmens J. L. ir ieÅ¡kovės parodymai nuo įvykio iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo ne kartÄ keisti, nėra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, dėl to, jie nėra patikimi ir vertintini itin kritiÅ¡kai.

8. IeÅ¡kovė L. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 8.1. IeÅ¡kovė atsakovei praneÅ¡usi įvykusį eismo įvykį atsakinėjo į atsakovės pateiktus klausimus apie eismo įvykio aplinkybes, iÅ¡samiai jas nurodydama ir nieko neslėpdama. IeÅ¡kovės nei atsakovė, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neklausė ar ji buvo spėjusi sustabdyti automobilį prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui. 8.2.

Byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigtas faktas, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J. L. vairuojamos transporto priemonės buvo susidÅ«rusios. 8.3. Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko tik orientacinio pobÅ«džio modeliavimÄ iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J. L. pateiktų neprofesionalių duomenų ir galimai netikslių fotonuotraukų.

9. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Lietuvos draudimas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ panaikinti. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 9.1. Greičių skirtumas akivaizdžiai identifikuoja tai, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei bandė teigti abu eismo įvykio dalyviai nuo pat pradžių, greičių skirtumas nėra paaiÅ¡kinamas paklaida ir yra itin žymus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡ių aplinkybių. 9.2. GinÄÄ nagrinėjęs teismas selektyviai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nevertindamas visų įrodymų visumos. 9.3. Fotonuotraukose nesimato nei vieno automobilio stabdymo kelio, kas paneigia eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, kad buvo intensyviai stabdoma ir patvirtinta ekspertų iÅ¡vadas, kad įvykis įvyko atsitrenkus į stovinčiÄ transporto priemonę. 9.4. Posėdžio metu ekspertas nurodė, kad greitis nustatytas pagal automobilių deformacijos lygį.

Pastebėjo, kad prie deklaruojamų greičių sugadinimai būtų visiškai kitokie.

10. Trečiasis asmuo J. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 10.1. Apeliantas turėjo galimybė praÅ¡yti byloje skirti teismo ekspertizę, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl visi apelianto teiginiai paremti prielaidomis ir nėra įrodyti. 10.2.

Tiek nurodant draudimo bendrovėms, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami nuoseklūs paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. 10.3. Trečiojo asmens skambutis ieškovės sutuoktiniui įtakos bylos nagrinėjimui neturi. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama draudiminė iÅ¡moka (2 straipsnio 3 dalis), o iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

15. Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių įvyko dėl apeliantės atsisakymo mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantė atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindė draudžiamojo įvykio nebuvimu, galimu eismo įvykio imitavimu, tÄ , jos manymu, patvirtina eismo įvykio dalyvių (ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J. L.) paaiÅ¡kinimai dėl transporto priemonių greičių įvykstant eismo įvykiui. Apeliantė teikdama aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo imituotas, privalėjo byloje įrodyti tokias aplinkybes.

17. Ä®rodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

18. Apeliantė įrodinėdama savo pozicijÄ byloje nurodė, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J. L. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra nenuoseklÅ«s, bei kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktas situacijos modeliavimas patvirtino, jog nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykis negalėjo įvykti. Dėl iÅ¡dėstytų pozicijų apie eismo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jos buvo dėstomos nuosekliai. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Esmines įvykio aplinkybes tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo J. L. dėstė nuosekliai – įvykis įvyko dienos metu, kelio danga sausa, trečiojo asmens J. L. automobiliui iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ieÅ¡kovei tai pamačius stabdant. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog esminis skirtumas tarp dėstomų pozicijų buvo tai, kad vėliau trečiasis asmuo patikslino, kodėl jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ â€“ pasiimti nukritusio mobilaus telefono, bei tai, kad ieÅ¡kovė galėjo iki pat susidÅ«rimo momento sustabdyti savo automobilį.

Tokie netikslumai, negali bÅ«ti laikomi nenuoseklia Å¡alių pozicija. IeÅ¡kovė dėl eismo įvykio metu dėl patirto streso, iÅ¡gÄ sčio, po to sekusios įtampos ir jaudulio galėjo aiÅ¡kiai neįvertinti ar smÅ«gio metu jos automobilis jau buvo visiÅ¡kai sustabdytas, juolab kaip nustatė ekspertai iki visiÅ¡ko automobilio sustabdymo ieÅ¡kovei reikėjo 4,3 sekundės, o toks laiko tarpas esant emociÅ¡kai jautriai situacijai gali atrodyti labai sunkiai apibrėžiamas ir labai trumpas.

19. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog asmuo geba įvertinti kokiu greičiu jis važiuoja juo labiau kai galimas greičio intervalas yra nuo 0 iki 80 km/h. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad esant įprastoms sÄ lygoms asmuo geba apytiksliai įvertinti savo automobilio judėjimo greitį, tačiau teismų praktikoje nustatyta, jog negalima reikalauti iÅ¡ žmogaus tikslumo nurodant, kokiu greičiu asmuo važiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 29 punktas).

Faktinį klydimÄ dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės apie greičio skirtumus nepagrindžia apelianto pozicijos, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. Šalių nurodytų jų važiavimo greičių negalima laikyti tiksliais ir objektyviais duomenimis, todėl galėjo būti, jog automobilių susidūrimo metu ieškovė jau buvo spėjusi sustabdyti savo automobilį, o trečiasis asmuo sulėtinti važiavimo greitį iki 47 km/h.

20. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti dar ir tai, jog apeliantė kaip draudimo bendrovė turėjo pareigÄ pati tirti įvykio aplinkybes, tačiau tokio tyrimo neatliko. Lietuvos ekspertizių centrui siekiant atlikti situacijos modeliavimÄ buvo pateikti duomenys, kurie apie eismo įvykio detales buvo surinkti pačios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J. L.. Lietuvos ekspertizių centras iÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų duomenų sprendė apie padarytus automobilių sugadinimus, kurie galėjo bÅ«ti užfiksuoti netinkamai.

Apeliantė taip pat nurodo, jog fotonuotraukose nėra matyti stabdymo žymių, nors ieÅ¡kovė nurodė stabdžiusi. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog visuose fotonuotraukose buvo fiksuojami tik automobilių sugadinimai, bei jų padėtis. Nuotraukų iÅ¡ toliau, kuriuose galimai galėtų matytis stabdymo kelias, byloje nėra. Tokių nuotraukų nepadarė nei apeliantė, ji nebuvo nuvykusi į eismo įvykio vietÄ ir neiÅ¡tyrė aplinkybių susijusių su stabdymo keliu. Kaip jau nurodyta byloje apeliantė privalėjo įrodyti, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei Å¡alių nurodomomis aplinkybėmis, dėl ko įvykęs eismo įvykis galėtų bÅ«ti pripažintas nedraudžiamuoju ir ko pasekoje apeliantė bÅ«tų atleidžiama nuo pareigos mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ .

Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas bylos medžiagÄ sprendžia, jog tokių aplinkybių apeliantė neįrodė.

21. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

22. Apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ apeliacinį skundÄ byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai kurios naudai priimamas sprendimas. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Trečiasis asmuo J. L. pateikė įrodymus, jog apeliaciniame procese patyrė 225,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens J.

L. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ 300,00 Eur ieÅ¡kovės L. T. naudai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ 225,00 Eur trečiojo asmens J.

L. naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Vytautas Zelianka Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė