2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei Gjensidigeâ dÄl neiÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys J. L. (J. L.), akcinÄ draudimo bendrovÄ âLietuvos Draudimasâ, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs 6800,50 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, 2015-10-30 kelyje KariotiÅ¡kÄs â Lentvaris įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Nissan Pathfinder, vairuotojas â treÄiasis asmuo J.
Legislator headnote
AI generated2def9197-3f16-467b-bdfa-bb8d8d6b6015 · Vilniaus apygardos teismas: AtsakovÄ, nesutikdama dÄl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių ir nepateikia įrodymų, galinÄių patvirtinti jos teiginius apie eismo įvykio imitavimÄ . Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje buvo padaryta klaidų. AtsakovÄ pripažino, jog tikroji nuostolių suma sudaro 5500,00 Eur dydį. IÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄ dÄl pateikto nuostolių paskaiÄiavimo prieÅ¡taravimų nepateikÄ, todÄl teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovÄ patyrÄ 5500,00 Eur nuostolių.
Full text
?CivilinÄ byla Nr CivilinÄs bylos numeris e2A-252-585/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-34084-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), AndrutÄs KalinauskienÄs ir EglÄs SurgailienÄs, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi atsakovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âGjensidigeâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs L.
T. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei Gjensidigeâ dÄl neiÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys J. L. (J. L.), akcinÄ draudimo bendrovÄ âLietuvos Draudimasâ, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs 6800,50 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, 2015-10-30 kelyje KariotiÅ¡kÄs â Lentvaris įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Nissan Pathfinder, vairuotojas â treÄiasis asmuo J.
L. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir atsitrenkÄ Ä¯ automobilį Peugeot 607, kurį vairavo ieÅ¡kovÄ. Eismo įvykyje nukentÄjusi ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į kaltininko draudimo bendrovÄ dÄl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į UAB ,,Finance propertyâ turto vertintojÄ , kuris atlikÄs transporto priemonÄs vertinimÄ , nustatÄ, kad transporto priemonÄs vertÄ iki apgadinimo buvo 8400,00 Eur, o transporto priemonÄs liekanų vertÄ yra 1800,00 Eur. AtsakovÄ 2016-12-21 priÄmÄ sprendimÄ nemokÄti žalos.
IeÅ¡kovÄs teigimu draudikas neįrodÄ, kad įvykis yra nedraudžiamasis, t. y., kad ieÅ¡kovÄ tyÄia nuslÄpÄ Ä¯vykio priežastis, ar tyÄia padarÄ autoavarijÄ , ar kitais neteisÄtais bÅ«dais siekÄ gauti draudimo iÅ¡mokÄ , todÄl privalo iÅ¡mokÄti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ .
2. AtsakovÄ akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodo, kad eismo įvykio deklaracija nÄra tinkamai užpildyta â joje nepažymÄtas nei vienas 12 punkto laukelis. Nurodytos eismo įvykio aplinkybÄs buvo paneigtos objektyviais tyrimais. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog sugadinimai galÄjo gautis automobiliui Nissan Pathfinder apie 47 km/h greiÄiu atsitrenkiant į stovintį automobilį Peugeot 607. Modeliuojant susidÅ«rimÄ kompiuterio programa nustatyta, kad automobilis Nissan Pathfinder prieÅ¡ susidÅ«rimÄ kurį laikÄ važiavo tiesiai prieÅ¡ stovintį Peugeot 607 automobilį.
Eismo įvykio vietos nuotraukose nesimato stabdymo žymių, nors ieÅ¡kovÄ nurodo staigiai stabdžiusi. Draudiko nuomone, eismo įvykio aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios, jis įvyko kitomis aplinkybÄmis, nei nurodo vairuotojai, nÄra aiÅ¡ku, kieno neteisÄti veiksmai lÄmÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ , o nenustaÄius priežastinio ryÅ¡io, neteisÄtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad treÄiajam asmeniui kyla civilinÄ atsakomybÄ, tad eismo įvykis negali bÅ«ti laikomas draudžiamuoju.
NurodÄ, jog vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nustatyta vidutinÄ automobilio rinkos vertÄ turÄtų bÅ«ti mažinama 10%, todÄl ieÅ¡kovÄs patirtos žalos dydis turÄtų bÅ«ti 5500,00 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ ieÅ¡kovÄs naudai iÅ¡ atsakovÄs 5500 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos bei 933,93 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
4. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad prievolÄs iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamojo įvykio nesant draudikas neturi teisÄs iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokos. Jeigu nukentÄjÄs treÄiasis asmuo arba draudÄjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžianÄias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis. AtsakovÄ atsisakymÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ grįsdama draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo įrodyti, kad apskritai nebuvo eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieÅ¡kovei, kad eismo įvykis buvo imituotas (inscenizuotas).
5. Eismo įvykio dalyviai tiksliai negalÄjo nurodyti transporto priemonių iki susidÅ«rimo greiÄių, taÄiau transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo iÅ¡matuotas specialiai tam skirtomis priemonÄmis (greiÄio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonÄs vairuotojo ar kito asmens, nÄra pakankamai patikimas įrodymas eismo įvykį pripažinti ar nepripažinti draudžiamuoju. NÄra pagrindo iÅ¡ eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris virÅ¡ija asmens gebÄjimus.
Faktinį klydimÄ dÄl tokios eismo įvykio aplinkybÄs, kaip transporto priemonÄs važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dÄl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nÄra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonÄs važiavimo greiÄio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonÄs buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.
NagrinÄjamoje byloje tiek pateikta specialisto iÅ¡vada dÄl eismo įvykio mechanizmo ir jo priežasÄių, tiek eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais nurodytos eismo įvykio aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs sutampa.
6. AtsakovÄ, nesutikdama dÄl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių ir nepateikia įrodymų, galinÄių patvirtinti jos teiginius apie eismo įvykio imitavimÄ . Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje buvo padaryta klaidų. AtsakovÄ pripažino, jog tikroji nuostolių suma sudaro 5500,00 Eur dydį. IÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄ dÄl pateikto nuostolių paskaiÄiavimo prieÅ¡taravimų nepateikÄ, todÄl teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovÄ patyrÄ 5500,00 Eur nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. AtsakovÄ akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. AtsakovÄ savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 7.1. Tuo atveju, kai eismo įvykio aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybÄmis, nÄra aiÅ¡ku, kieno neteisÄti veiksmai lÄmÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ , o nenustaÄius priežastinio ryÅ¡io, neteisÄtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kuriam transporto priemonÄs valdytojui kyla civilinÄ atsakomybÄ. 7.2.
ApeliantÄs vertinimu tikrosios 2015-10-30 įvykio aplinkybÄs yra neaiÅ¡kios, o eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai nÄra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, dÄl to, nesudaro prielaidų 2015-10-30 įvykiui pripažinti draudžiamuoju. 7.3. IeÅ¡kovÄ teikdama paaiÅ¡kinimus dÄl eismo įvykių aplinkybių nenurodÄ, jog eismo įvykis įvyko jai sustabdžius automobilį. 7.4. Lietuvos teismo ekspertizÄs centras pateikÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis negalÄjo įvykti ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens nurodytomis aplinkybÄmis. 7.5.
TreÄiojo asmens J. L. ir ieÅ¡kovÄs parodymai nuo įvykio iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme buvo ne kartÄ keisti, nÄra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, dÄl to, jie nÄra patikimi ir vertintini itin kritiÅ¡kai.
8. IeÅ¡kovÄ L. T. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 8.1. IeÅ¡kovÄ atsakovei praneÅ¡usi įvykusį eismo įvykį atsakinÄjo į atsakovÄs pateiktus klausimus apie eismo įvykio aplinkybes, iÅ¡samiai jas nurodydama ir nieko neslÄpdama. IeÅ¡kovÄs nei atsakovÄ, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neklausÄ ar ji buvo spÄjusi sustabdyti automobilį prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui. 8.2.
Byloje esanÄiais įrodymais nebuvo paneigtas faktas, jog ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J. L. vairuojamos transporto priemonÄs buvo susidÅ«rusios. 8.3. Lietuvos teismo ekspertizÄs centras atliko tik orientacinio pobÅ«džio modeliavimÄ iÅ¡ paÄios ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J. L. pateiktų neprofesionalių duomenų ir galimai netikslių fotonuotraukų.
9. TreÄiasis asmuo akcinÄ bendrovÄ Lietuvos draudimas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ panaikinti. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 9.1. GreiÄių skirtumas akivaizdžiai identifikuoja tai, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybÄmis, nei bandÄ teigti abu eismo įvykio dalyviai nuo pat pradžių, greiÄių skirtumas nÄra paaiÅ¡kinamas paklaida ir yra itin žymus.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡ių aplinkybių. 9.2. GinÄÄ nagrinÄjÄs teismas selektyviai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nevertindamas visų įrodymų visumos. 9.3. Fotonuotraukose nesimato nei vieno automobilio stabdymo kelio, kas paneigia eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, kad buvo intensyviai stabdoma ir patvirtinta ekspertų iÅ¡vadas, kad įvykis įvyko atsitrenkus į stovinÄiÄ transporto priemonÄ. 9.4. PosÄdžio metu ekspertas nurodÄ, kad greitis nustatytas pagal automobilių deformacijos lygį.
PastebÄjo, kad prie deklaruojamų greiÄių sugadinimai bÅ«tų visiÅ¡kai kitokie.
10. TreÄiasis asmuo J. L. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018-03-15 priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 10.1. Apeliantas turÄjo galimybÄ praÅ¡yti byloje skirti teismo ekspertizÄ, taÄiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todÄl visi apelianto teiginiai paremti prielaidomis ir nÄra įrodyti. 10.2.
Tiek nurodant draudimo bendrovÄms, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek bylos nagrinÄjimo metu buvo teikiami nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai apie įvykio aplinkybes. 10.3. TreÄiojo asmens skambutis ieÅ¡kovÄs sutuoktiniui įtakos bylos nagrinÄjimui neturi. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
12. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudÄs savo civilinÄ atsakomybÄ, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo tikslas â garantuoti dÄl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonÄs poveikio eismo įvykio metu nukentÄjusių ir patyrusių žalÄ treÄiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonÄ naudojanÄių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrÄžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama draudiminÄ iÅ¡moka (2 straipsnio 3 dalis), o iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dÄl nukentÄjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonÄ atsiranda civilinÄ atsakomybÄ (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonÄs valdytojui dÄl padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui atsiranda civilinÄ atsakomybÄ.
15. Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dÄl bet kurio įvykio, o tik dÄl tokio, dÄl kurio kyla transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonÄs valdytojui (už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonÄ) dÄl padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui atsiranda civilinÄ atsakomybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).
16. NagrinÄjamu atveju ginÄas tarp Å¡alių įvyko dÄl apeliantÄs atsisakymo mokÄti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ . ApeliantÄ atsisakymÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ grindÄ draudžiamojo įvykio nebuvimu, galimu eismo įvykio imitavimu, tÄ , jos manymu, patvirtina eismo įvykio dalyvių (ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J. L.) paaiÅ¡kinimai dÄl transporto priemonių greiÄių įvykstant eismo įvykiui. ApeliantÄ teikdama aplinkybes, jog nagrinÄjamu atveju eismo įvykis buvo imituotas, privalÄjo byloje įrodyti tokias aplinkybes.
17. Ä®rodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje BUAB âInvesticinių projektų vykdymo grupÄâ v.
UAB âBioetan LTâ, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB âDalis erdvÄsâ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB ,,Å ilo bitÄâ ir kt. v.
Lietuvos Respublikos valstybÄs saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje J. S. ir kt. v. AB âLietuvos geležinkeliaiâ, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje J.
B. v. UAB âTELE-3â, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB ,,Geosprendimaiâ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje BUAB âMultiidÄjaâ v.
I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
18. ApeliantÄ Ä¯rodinÄdama savo pozicijÄ byloje nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J. L. paaiÅ¡kinimai dÄl eismo įvykio aplinkybių yra nenuoseklÅ«s, bei kad Lietuvos teismo ekspertizÄs centro atliktas situacijos modeliavimas patvirtino, jog nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykis negalÄjo įvykti. DÄl iÅ¡dÄstytų pozicijų apie eismo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog jos buvo dÄstomos nuosekliai. Su tokiu vertinimu apeliacinÄs instancijos teismas sutinka.
Esmines įvykio aplinkybes tiek ieÅ¡kovÄ, tiek treÄiasis asmuo J. L. dÄstÄ nuosekliai â įvykis įvyko dienos metu, kelio danga sausa, treÄiojo asmens J. L. automobiliui iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ieÅ¡kovei tai pamaÄius stabdant. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog esminis skirtumas tarp dÄstomų pozicijų buvo tai, kad vÄliau treÄiasis asmuo patikslino, kodÄl jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ â pasiimti nukritusio mobilaus telefono, bei tai, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo iki pat susidÅ«rimo momento sustabdyti savo automobilį.
Tokie netikslumai, negali bÅ«ti laikomi nenuoseklia Å¡alių pozicija. IeÅ¡kovÄ dÄl eismo įvykio metu dÄl patirto streso, iÅ¡gÄ sÄio, po to sekusios įtampos ir jaudulio galÄjo aiÅ¡kiai neįvertinti ar smÅ«gio metu jos automobilis jau buvo visiÅ¡kai sustabdytas, juolab kaip nustatÄ ekspertai iki visiÅ¡ko automobilio sustabdymo ieÅ¡kovei reikÄjo 4,3 sekundÄs, o toks laiko tarpas esant emociÅ¡kai jautriai situacijai gali atrodyti labai sunkiai apibrÄžiamas ir labai trumpas.
19. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog asmuo geba įvertinti kokiu greiÄiu jis važiuoja juo labiau kai galimas greiÄio intervalas yra nuo 0 iki 80 km/h. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad esant įprastoms sÄ lygoms asmuo geba apytiksliai įvertinti savo automobilio judÄjimo greitį, taÄiau teismų praktikoje nustatyta, jog negalima reikalauti iÅ¡ žmogaus tikslumo nurodant, kokiu greiÄiu asmuo važiavo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 29 punktas).
Faktinį klydimÄ dÄl tokios eismo įvykio aplinkybÄs, kaip transporto priemonÄs važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dÄl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nÄra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonÄs važiavimo greiÄio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonÄs buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybÄs apie greiÄio skirtumus nepagrindžia apelianto pozicijos, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. Å alių nurodytų jų važiavimo greiÄių negalima laikyti tiksliais ir objektyviais duomenimis, todÄl galÄjo bÅ«ti, jog automobilių susidÅ«rimo metu ieÅ¡kovÄ jau buvo spÄjusi sustabdyti savo automobilį, o treÄiasis asmuo sulÄtinti važiavimo greitį iki 47 km/h.
20. NagrinÄjamoje byloje svarbu pažymÄti dar ir tai, jog apeliantÄ kaip draudimo bendrovÄ turÄjo pareigÄ pati tirti įvykio aplinkybes, taÄiau tokio tyrimo neatliko. Lietuvos ekspertizių centrui siekiant atlikti situacijos modeliavimÄ buvo pateikti duomenys, kurie apie eismo įvykio detales buvo surinkti paÄios ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J. L.. Lietuvos ekspertizių centras iÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų duomenų sprendÄ apie padarytus automobilių sugadinimus, kurie galÄjo bÅ«ti užfiksuoti netinkamai.
ApeliantÄ taip pat nurodo, jog fotonuotraukose nÄra matyti stabdymo žymių, nors ieÅ¡kovÄ nurodÄ stabdžiusi. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog visuose fotonuotraukose buvo fiksuojami tik automobilių sugadinimai, bei jų padÄtis. Nuotraukų iÅ¡ toliau, kuriuose galimai galÄtų matytis stabdymo kelias, byloje nÄra. Tokių nuotraukų nepadarÄ nei apeliantÄ, ji nebuvo nuvykusi į eismo įvykio vietÄ ir neiÅ¡tyrÄ aplinkybių susijusių su stabdymo keliu. Kaip jau nurodyta byloje apeliantÄ privalÄjo įrodyti, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei Å¡alių nurodomomis aplinkybÄmis, dÄl ko įvykÄs eismo įvykis galÄtų bÅ«ti pripažintas nedraudžiamuoju ir ko pasekoje apeliantÄ bÅ«tų atleidžiama nuo pareigos mokÄti draudiminÄ iÅ¡mokÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismas įvertindamas bylos medžiagÄ sprendžia, jog tokių aplinkybių apeliantÄ neįrodÄ.
21. Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. ApeliacinÄs instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
22. ApeliacinÄs instancijos teismas pateiktÄ apeliacinį skundÄ byloje atmetÄ. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinÄjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai kurios naudai priimamas sprendimas. IeÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymus, jog apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 300,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. TreÄiasis asmuo J. L. pateikÄ Ä¯rodymus, jog apeliaciniame procese patyrÄ 225,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliantÄs skundas atmestas, ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens J.
L. patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantÄs. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r Ä : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovÄ akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ 300,00 Eur ieÅ¡kovÄs L. T. naudai jos patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovÄ akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ 225,00 Eur treÄiojo asmens J.
L. naudai jo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. TeisÄjai Vytautas Zelianka AndrutÄ KalinauskienÄ EglÄ SurgailienÄ