2021-04-28 Nr. BB-2586-1-01-1-35961-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2227/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35961-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. (M. K.) baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalis, 281 straipsnio 1 dalis, 40 ir 54 straipsniai; pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 273 straipsnio 1 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatas; apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius netinkamą BK 40 straipsnio taikymą grindžia nesutikimu su įrodymų vertinimo pagrindu padarytomis teismų išvadomis (kad M. K. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir nors jis pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, jo padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė), pateikdamas savą įrodymų vertinimą ir įstatymo nuostatų interpretavimą. Kiti skunde nurodomi teiginiai dėl netinkamo BK 2 straipsnio 4 dalies, 281 straipsnio 1 dalies taikymo yra deklaratyvūs. Taigi kasaciniame skunde keliami ne teisės, bet fakto klausimai, o faktinių aplinkybių nustatymas ir bylos įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados. Skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo esą padarytų BPK 261 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrindžia esminių BPK pažeidimų buvimo. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, nurodančių, kad teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius Civilinio kodekso nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas.

Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 273 straipsnio 1 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatas, tačiau nukentėjusiojo apeliaciniame skunde šie pažeidimai nebuvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šie klausimai negali būti apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo turiniui yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau kasacinės instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 382 straipsnio 3 punktas). Kasaciniame skunde tokių aplinkybių nenurodyta, taigi kasatoriaus prašymas netinkamai suformuluotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis