Legislator Case Law & Legislation
2dedcdd3-c966-45c5-a5bb-3b3f04dcb22a AI generated

2dedcdd3-c966-45c5-a5bb-3b3f04dcb22a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2dedcdd3-c966-45c5-a5bb-3b3f04dcb22a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. L.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apoil“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. (toliau – ir atsakovė) 7 008,44 Eur skolÄ , 254,60 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai ieÅ¡kovės procesinių dokumentų argumentai: 1.1.

Legislator headnote

AI generated

2dedcdd3-c966-45c5-a5bb-3b3f04dcb22a · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, be ieÅ¡kovės teikiamų VMI duomenų apie galimo užsakyti kuro limitus (jų likučius), byloje nėra jokių tiesioginių (ar netiesioginių) įrodymų, jog ginčo kuras buvo užsakytas bÅ«tent atsakovei. Atsakovė teigė, jog minėtu laikotarpiu kuro ji neprašė užsakyti, o trečiasis asmuo A. L., teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies pripažindamas ieÅ¡kovės reikalavimus atsiskaityti už pateiktÄ kurÄ , tvirtino, kad kurÄ jis užsisakė sau, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovės pristatytu kuro kiekiu, nurodydamas, kad dėl to vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje. 3.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-239-1092/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00080-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.4; 2.6.11.1; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir M. S., teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apoil“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. L.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apoil“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. (toliau – ir atsakovė) 7 008,44 Eur skolÄ , 254,60 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai ieÅ¡kovės procesinių dokumentų argumentai: 1.1.

IeÅ¡kovė pagal neapmokėtas sÄ skaitas atsakovei pardavė 9 696 litrus dyzelino (c klasės, skirto žemės Å«kiui). Dyzelinas 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. birželio 21 d. ir 2021 m. birželio 28 d. buvo pristatytas atsakovei (važtaraščių Nr. DID0014569, DID0014820 ir DID0014871) ir jai buvo iÅ¡raÅ¡ytos trys PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2021 m. gegužės 24 d. 1 339,33 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014569, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. birželio 23 d.; 2021 m. birželio 21 d. 1 946,91 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014820, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. liepos 21 d.; 2021 m. birželio 28 d. 3 722,20 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014871, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. liepos 28 d.

Nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo terminas suėję, atsakovė Å¡ių sÄ skaitų neapmokėjo. 1.2. Atsakovė yra Å«kininkė ir, vykdydama veiklÄ , kooperavosi su kitu Å«kininku A. L., kuris vadovauja žemės Å«kio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Eko Å«kis“. Be to, pas A. L. dirba Č. A. ir jo brolis R. A., kurie taip pat yra Å«kininkai, R. bei atsakovė I. R., kuri, be kita ko, yra faktinė A. L. žmona bei jo Å«kio apskaitininkė. 1.3. A. L. 2020 m. sausio 6 d. atsiuntė savo bei atsakovės rekvizitus krovinių važtaraščiams ir PVM sÄ skaitoms faktÅ«roms iÅ¡raÅ¡yti ir užsakė kuro abiejų vardu.

Vėliau kurÄ tiek savo, tiek atsakovės vardu nuolat užsakinėdavo tik A. L.. Visi minėti Å«kininkai yra PVM mokėtojai, visi jie pirkdavo kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. KurÄ dažniausiai faktiÅ¡kai priimdavo Å«kyje dirbantys R. (atsakovės brolis) bei A., o kartais ir pats A. L.. Visi Å¡ie penki asmenys yra įsiskolinę ieÅ¡kovei dėl kuro pirkimo ir Å¡iuo metu vyksta kitos civilinės bylos dėl skolų priteisimo (civilinių bylų Nr. e2-2846-941/2022, e2-2689-904/2022, e2-789-750/2022 ir e2-1465-351/2022). 1.4.

Atsakovė I. R. nuo 2020 m. sausio 7 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ yra pirkusi iÅ¡ viso 17 kartų už bendrÄ 34 631,76 Eur sumÄ , pagal 14 sÄ skaitų yra sumokėjusi 27 623,32 Eur sumÄ , o paskutinių trijų neapmoka. Atlikus kryžminį PVM sÄ skaitų faktÅ«rų patikrinimÄ , matyti, jog atsakovė visas tris ginčo sÄ skaitas yra įregistravusi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir taip pasinaudojo PVM atskaita susimažindama į biudžetÄ mokėtinÄ V.

T. atsakovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir klaidindama teismÄ , nepagrįstai siekia iÅ¡vengti 7 008,44 Eur piniginės prievolės, kurios nevykdo ilgÄ laikÄ .

2. Atsakovė I. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad byloje nėra duomenų apie prekių ir ginčo sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimÄ atsakovei, jos nėra atsakovės priimtos ir pasiraÅ¡ytos. Vien tai, kad A. L. taip pat yra ieÅ¡kovės klientas bei Å«kininkas, dar savaime nereiÅ¡kia, jog A. L. yra atsakovės verslo partneris. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I. R. bei 13,44 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 3.1. Teismas nustatė, kad jau kelerius metus ieÅ¡kovė žodinio susitarimo su trečiuoju asmeniu A. L. pagrindu reguliariai teikdavo kurÄ penkiems Å«kininkams – A. L., atsakovei I. R., I. R. bei Č. ir R. A.. KurÄ visiems Å«kininkams žodžiu (telefonu) užsakydavo tik A.

L.. Visi penki Å«kininkai yra atskiri PVM mokėtojai, užsiimantys individualia žemės Å«kio veikla, turi atskirus leidimus įsigyti atitinkamÄ kiekį (limitÄ ) akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro, kurį gali panaudoti, todėl ir sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ydavo kiekvienam Å«kininkui atskirai. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad pasitaikydavo atvejų, kai jie apmokėdavo (padengdavo) vienas kito sÄ skaitas. 3.2. Teismas pažymėjo, kad Å¡ios bylos atveju esminiai ieÅ¡kovės įrodymai apie kuro pardavimÄ atsakovei yra ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaita faktÅ«ros ir krovinių važtaraščiai, kurie nėra pasiraÅ¡yti nei atsakovės (pirkėjos), nei galimo jos atstovo.

Ir nors tarp Å¡alių buvo susiklostę verslo santykiai (nuolatinis kuro pirkimas–pardavimas), kurie didžiÄ ja dalimi buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu (anksčiau visos ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nors taip pat nebuvo pasiraÅ¡ytos atsakovės, tačiau paprastai bÅ«davo apmokėtos (atsakovė apmokėjo 14 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių bendra suma 27 623,32 Eur), tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog, kilus ginčui dėl prekių pateikimo (gavimo) fakto, ieÅ¡kovei pakanka pateikti tik PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir nebereikia įrodinėti prekių (kuro) pateikimo fakto. 3.3.

Pagal tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės visiems Å«kininkams, tarp jų ir atsakovei, žodžiu užsakinėdavo tik vienas Å«kininkas – A. L., jis teismo posėdyje patvirtino, jog ginčo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo laikotarpiu užsakinėjo kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau tvirtino, jog šį kurÄ užsisakė sau, o ne atsakovei, kuriai, be kita ko, iÅ¡ esmės verčiantis gyvulininkyste, tokio kiekio kuro minėtu vasaros laikotarpiu niekada net nereikėdavo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, be ieÅ¡kovės teikiamų VMI duomenų apie galimo užsakyti kuro limitus (jų likučius), byloje nėra jokių tiesioginių (ar netiesioginių) įrodymų, jog ginčo kuras buvo užsakytas bÅ«tent atsakovei. Atsakovė teigė, jog minėtu laikotarpiu kuro ji neprašė užsakyti, o trečiasis asmuo A. L., teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies pripažindamas ieÅ¡kovės reikalavimus atsiskaityti už pateiktÄ kurÄ , tvirtino, kad kurÄ jis užsisakė sau, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovės pristatytu kuro kiekiu, nurodydamas, kad dėl to vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje. 3.4.

Teismas bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovui siÅ«lė apsvarstyti atsakovo Å¡ioje byloje pakeitimo galimybę, tačiau ieÅ¡kovė keisti atsakovo nesutiko. 3.5. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti ir teismo posėdžio metu akcentuoti netiesioginiai įrodymai: kuro kelionės lapai, sÄ skaitų registracija VMI posistemyje, susiraÅ¡inėjimo su trečiuoju asmeniu medžiaga, liudytojos (ieÅ¡kovės darbuotojos M. U.) paaiÅ¡kinimai, VMI leidimai įsigyti kurÄ bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sistemos, nėra pakankami, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo prekės buvo perduotos (pateiktos) atsakovei.

IeÅ¡kovės argumentai, kad ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į atsakovės finansinę apskaitÄ bei pateiktos / užregistruotos VMI posistemyje, nepagrindžia, kad atsakovė pirko ir gavo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes, kadangi, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovė, visas el. paÅ¡tu gautas sÄ skaitas buhalterė automatiÅ¡kai įtraukdavo į VMI sistemos apskaitÄ . Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie Å«kininko A. L. iÅ¡naudotus limitus įsigyti atitinkamÄ kiekį akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro, pažymi, kad minėti leidimai leidžia spręsti apie Å«kininko teisę pirkti atitinkamÄ kiekį dyzelinio kuro jam netaikant akcizo mokesčio, o ne apskritai apie teisę įsigyti (pirkti) kurÄ .

Taigi limitų iÅ¡naudojimas taip pat savaime nepatvirtina, jog Å¡is kuras buvo parduotas (užsakytas ir pristatytas) kitai Å«kininkei – atsakovei I. R.. 3.6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, bendradarbiaudama su atsakove be raÅ¡ytinės sutarties, savo verslo santykius grįsdama tarpusavio pasitikėjimu ir prekių perdavimo atsakovei neįformindama jokiais dokumentais, prisiėmė rizikÄ , jog, iÅ¡kilus ginčui (kaip Å¡iuo atveju), bus apsunkintas ginčo prekių perdavimo fakto įrodinėjimas.

Taigi, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų (atsakovės užsakymų, prekių atsakovei gabenimo važtaraščių, prekių perdavimo–priėmimo aktų ir pan.), leidžiančių nuspręsti apie ginčo prekių perdavimÄ atsakovei, o ieÅ¡kovės pateikti netiesioginiai įrodymai, kaip jau minėta, atitinkamai Å«kininkui skirtas VMI leidimas įsigyti akcizais neapmokestinamÄ dyzelinį kurÄ , nėra pakankami Å¡iam faktui pagrįsti, juo labiau jog trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo laikotarpiu užsakė kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau šį kurÄ užsisakė sau, o ne atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. IeÅ¡kovė UAB „Apoil“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 4.1. Su ieÅ¡kove buvo susitarimas, kad visi L. Å«kio Å«kininkai pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės Å«kio paskirties dyzelinį kurÄ , užsakymus teiks per A.

L., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros visiems Å«kininkams taip pat bus perduodamos per A. L.. Toks bendradarbiavimo modelis tęsėsi nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. lapkričio mėnesio, t. y. iÅ¡ esmės trejus metus. A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ pirko 28 kartus už 61 530,55 Eur sumÄ , pagal 24 sÄ skaitas sumokėjo 53 422,72 Eur sumÄ . I. R. iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ pirko 17 kartų už 31 027,23 Eur sumÄ , pagal 14 sÄ skaitų sumokėjo 20 600,38 Eur. Č. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ pirko 13 kartų už 26 780,87 Eur sumÄ , pagal 10 sÄ skaitų sumokėjo 15 116,99 Eur.

R. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ pirko 8 kartus už 14 537,21 Eur sumÄ , pagal 6 sÄ skaitas sumokėjo 11 937,21 Eur. Atsakovė I. R. kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko 17 kartų už 34 631,76 Eur, pagal 14 sÄ skaitų sumokėjo 27 623,32 Eur, liko nesumokėta 7 008,44 Eur. Bendra visų 5 Å«kininkų kuro pirkimo apyvarta – 168 507,62 Eur. 4.2. Teismo posėdžio metu atsakovė I. R. nurodė, kad kurÄ jos vardu užsakydavo A. L., pati neužsakydavo, kada jai reikėdavo, praÅ¡ydavo, kad A. L. užsakytų.

Taigi atsakovei patvirtinus ieÅ¡kovės teiginius apie kuro užsakymÄ (byloje nustatyta ir įrodyta faktinė aplinkybė, kad atsakovės I. R. vardu užsakymus kurui pristatyti pateikdavo A. L., atsakovė per A. L. už užsakytÄ kurÄ sumokėjo 14 kartų, todėl tarp Å¡alių susiklostė tokia kuro užsakymo bei pardavimo praktika. Kad kurÄ užsakydavo tiek savo, tiek atsakovės vardu, tame pačiame teismo posėdyje pripažino trečiasis asmuo A. L.. 4.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė bei trečiasis asmuo pateikė versijÄ , kad Å¡iais trimis atvejais kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ne tik užsakė A.

L., bet ir įsigijo savo, o ne atsakovės I. R. vardu. Taigi byloje neliko ginčo dėl kuro pardavimo fakto, o ginčas liko dėl to, kas yra Å¡io kuro pirkėjas ir kuriam asmeniui – I. R. ar A. L. tenka prievolė sumokėti už prekę. IeÅ¡kovės įsitikinimu, teismo proceso metu gimusi versija dėl kuro pirkėjo (pradiniuose procesiniuose dokumentuose atsakovė niekur net neužsiminė, kad tikrasis kuro pirkėjas yra A. L.) yra ne kas kita, kaip teismo klaidinimas, siekiant kaip įmanoma ilgiau vilkinti procesÄ , kelti vis naujus ginčus, kad atsiskaitymas už kurÄ bÅ«tų nukeltas kaip įmanoma toliau. 4.4.

Sprendžiant klausimÄ , kas yra tikrasis kuro pirkėjas, esminę reikÅ¡mę turi atsakovės veiksmai deklaruojant visas tris PVM sÄ skaitas faktÅ«ras VMI. Å iÄ aplinkybę ir įrodymÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, nuvertino. 4.5. Deklaruodama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atsakovė I. R. patvirtino, kad ji gavo visas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir susipažino su jų turiniu, save pripažino ir patvirtino kaip pirkėjÄ , patvirtino kuro pirkimo datas, kuro kiekius ir kainas, mokėtinÄ PVM mokestį įtraukė į leidžiamÄ atskaitÄ , tai reiÅ¡kia, kad susimažino valstybei mokėtinÄ PVM mokestį, sÄ skaitas įtraukė į savo apskaitÄ , ji įtraukė iÅ¡laidas į leidžiamas atskaitas ir susimažino mokėtinus kitus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį).

Nekoreguodama daugiau kaip metus laiko PVM deklaracijų (net ir po to, kai kilo teisminis ginčas) ji dar kartÄ patvirtino, kad laikė save tinkama nurodyto dyzelinio kuro pirkėja. 4.6. Teismas nepagrįstai patikėjo jokiais įrodymais nepatvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens versija, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per klaidÄ deklaravo jų buhalterė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padaryta klaida. Å i versija apie buhalterės klaidÄ naudojama visose minėtų Å«kininkų civilinėse bylose. 4.7.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. R. nurodė, kad Å«kininkavimo veikla verčiasi 12 metų, ji yra verslininkė. Todėl jai taikomas bendrasis atidaus, apdairaus bei rÅ«pestingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartas. Atsakovė neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras deklaravo VMI. Akivaizdu, kad joks apdairus asmuo nebÅ«tų deklaravęs pirkimo sÄ skaitų, jeigu prekės nepirko, nes tai iÅ¡kraipo buhalterinius duomenis, mokėtinus mokesčius valstybei. Atsakovė 2021 m. pabaigoje, peržiÅ«rėdama savo buhalterinius duomenis, turėjo pastebėti klaidingai į apskaitÄ Ä¯trauktas sÄ skaitas ir imtis veiksmų, bet to nedarė.

Deklaruodama metines pajamas už 2021 m. iki 2022 m. gegužės mėnesio ji privalėjo susitikrinti visas savo pajamas ir iÅ¡laidas ir pateikti teisingus duomenis VMI, t. y. neįtraukti į sÄ naudas kuro pirkimo iÅ¡laidų, bet to nedarė. Pastebėjusi klaidingai deklaruotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ji nedelsiant turėjo imtis veiksmų klaidai iÅ¡taisyti, nes taip elgtųsi bet kuris protingas ir apdairus asmuo. Atsakovė daugiau kaip metus laiko nekoregavo deklaracijų ir net neketina to daryti, nes teisme laikėsi pozicijos, kad tam turi 5 metus, tačiau tai nedera su atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartu. 4.8.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo priėmimo. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nėra nė vieno žodžio apie klaidingÄ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymÄ arba apie tai, kad kurÄ pirko ne atsakovė, o kitas asmuo (kitų Å«kininkų reakcija civilinėse bylose buvo identiÅ¡ka). Po Å¡io prieÅ¡taravimų pateikimo, matydama, kad yra keliamas teisminis ginčas dėl jos skolos, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų anuliuoti tariamai nepagrįstas sÄ skaitas, nes bet koks protingas ir atidus asmuo bÅ«tų sureagavęs ir bandęs iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl kažkas nepagrįstai siekia iÅ¡ jo prisiteisti virÅ¡ 7 000 Eur.

Atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį atsakovė vėlgi nenurodė jokių argumentų, kad kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko ne ji, o jos sugyventinis A. L.. IeÅ¡kovė kartu su dubliku pateikė įrodymus, kad atsakovė visas ginčijamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra deklaravusi VMI. Tačiau pateikdama triplikÄ atsakovė net neužsiminė, kodėl ji deklaravo Å¡ias sÄ skaitas, o toliau kartojo, kad sÄ skaitų negavo, nieko nepasirašė. Dar daugiau, ji teigė su A. L. jokio bendro verslo neturinti, nepripažino, kad jis yra sugyventinis, ir nenurodė, kad bÅ«tent jis yra kuro pirkėjas. 4.9.

Jeigu nėra ginčijamas pats kuro pirkimo faktas, atsakovė ir trečiasis asmuo taip ir nepaaiÅ¡kino, kodėl negali atlikti mokėjimo vienas už kitÄ , kai tokia atsiskaitymo tvarka tarp Å¡ių Å«kininkų buvo ganėtinai įprasta. Tuo labiau, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra sugyventiniai, viena Å¡eima, todėl neaiÅ¡ku, koks skirtumas, kuris iÅ¡ sugyventinių sumokės už kurÄ , kurį įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės. 4.10. Teismas visiÅ¡kai be pagrindo pritarė dar vienam A. L. klaidinimui, kad yra kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovės ir jo dėl parduoto kuro kiekio ir Å¡is klausimas nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2689-904/2022.

Tačiau Å¡iame teisme buvo nagrinėjamas ginčas su A. L. tik dėl jo neapmokėtų 4 sÄ skaitų ir skolos už kurÄ priteisimo. Joks kitiems Å«kininkams, tarp jų atsakovei I. R., parduoto kuro kiekis nebuvo ginčo tarp ieÅ¡kovės ir A. L. objektas.

5. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė I. R. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 5.1. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tik PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir važtaraščiais, kurių atsakovė nėra pasiraÅ¡iusi ir jų nepripažįsta. 5.2. Bylos duomenys, t. y. Å¡alių pripažintos aplinkės, kad kurÄ (dėl kurio dalies nėra ginčo tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens) užsakė trečiasis asmuo A.

L., prekės pateiktos A. L., sÄ skaitos pateiktos A. L., raginimai apmokėti pateikti A. L. ir kt., patvirtina faktÄ , kad teisiniai santykiai atsirado tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens. 5.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo perduotos I. R., kad I. R. Å¡ias sÄ skaitas įtraukė į buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių tiesioginių (ar netiesioginių) įrodymų, jog ginčo kurÄ užsakė atsakovė I. R.. 5.4. IeÅ¡kovės nurodyti netiesioginiai įrodymai – kuro kelionės lapai, vidinis ieÅ¡kovės darbuotojų susiraÅ¡inėjimas ar susiraÅ¡inėjimas su trečiuoju asmeniu, liudytojų (ieÅ¡kovės darbuotojų) paaiÅ¡kinimai, nėra tinkami, pakankami, kad įrodytų, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kad ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės atsakovei buvo perduotos ir kad atsakovei atsirado pareiga už jas sumokėti. 5.5.

IeÅ¡kovė, bendradarbiaudama (parduodama, pateikdama kurÄ ) be raÅ¡ytinės sutarties, verslo santykius su kitais asmenimis grįsdama tarpusavio pasitikėjimu ir prekių perdavimo gavėjams neįformindama dokumentais, prisiėmė rizikÄ , jog iÅ¡kilus ginčui (kaip Å¡iuo atveju) bus apsunkintas ginčo prekių perdavimo fakto įrodinėjimas. Taigi, nors tarp Å¡alių buvo susiklostę verslo santykiai (nuolatinis kuro pirkimas–pardavimas), kurie buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog kilus ginčui dėl prekių pateikimo (gavimo) fakto, ieÅ¡kovei pakanka pateikti tik PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir nebereikia įrodinėti prekių (kuro) pateikimo fakto.

Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad ieÅ¡kovės pateikti netiesioginiai įrodymai nėra pakankami, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo prekės buvo perduotos (pateiktos) atsakovei. IeÅ¡kovės argumentai, kad ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į atsakovės finansinę apskaitÄ ir pateiktos / užregistruotos VMI posistemyje, nepagrindžia, kad atsakovė pirko ir gavo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes, kadangi, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovė, visas el. paÅ¡tu gautas sÄ skaitas buhalterė automatiÅ¡kai įtraukdavo į VMI sistemos apskaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl Å«kininko A. L. iÅ¡naudotų limitų įsigyti akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro, pažymėdamas, kad minėti leidimai leidžia spręsti apie Å«kininko teisę pirkti atitinkamÄ kiekį dyzelinio kuro jam netaikant akcizo mokesčio, o ne apskritai apie teisę įsigyti (pirkti) kurÄ .

9. IeÅ¡kovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus. Pasak ieÅ¡kovės, su ja buvo sudarytas susitarimas, kad visi L. Å«kio Å«kininkai pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės Å«kio paskirties dyzelinį kurÄ , užsakymus teiks per A. L., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros visiems Å«kininkams taip pat bus perduodamos per A. L.. Taigi atsakovė I. R. kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko 17 kartų už 34 631,76 Eur, pagal 14 sÄ skaitų 27 623,32 Eur sumokėjo, liko nesumokėta 7 008,44 Eur. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieÅ¡ tai nurodytų sÄ lygų (atskleisdamas atstovavimo faktÄ ir veikdamas neiÅ¡einant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

11. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iÅ¡ konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem Å¡iais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovÄ , sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas).

12. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta iÅ¡imtis, kad kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos virÅ¡ija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtÄ pagrindÄ manyti sudarÄ s sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iÅ¡ tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų nevirÅ¡ijusio atstovo atlikti veiksmai, iÅ¡imtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi bÅ«ti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiÅ¡komis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtÄ pagrindÄ asmenį laikyti kito asmens atstovu.

Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi bÅ«ti konstatuoti bÅ«tent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokiÄ teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindÄ suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

15. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).

16. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

17. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi įrodymų prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp Å¡alių dėl to ginčo nėra, kad ieÅ¡kovė maždaug nuo 2019 m. žodinio susitarimo pagrindu reguliariai teikdavo žemės Å«kio paskirties dyzelinį kurÄ penkiems Å«kininkams – A. L., atsakovei I. R., I. R. bei Česlovui ir R. A.. KurÄ visiems penkiems Å«kininkams žodžiu (telefonu) užsakydavo A. L., jam ieÅ¡kovė ir siųsdavo atskiriems Å«kininkams iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias apmokėdavo jau patys Å«kininkai, tarp jų ir atsakovė I. R.. KurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priimdavo ne tik PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pirkėjais nurodyti Å«kininkai.

19. Kaip paaiÅ¡kino pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 11 d. posėdžio metu apklausta liudytoja M. U. (UAB „Apoil“ darbuotoja), su A. L. ji susipažino 2019 m., paskui ji nuvyko į L. Å«kį, ten M. U. supažindino su kitais Å«kininkais, paaiÅ¡kino, kad visi užsakinės bendrai ir toks bendradarbiavimas tarp ieÅ¡kovės ir Å«kininkų vyko – A. L. užsakinėjo kurÄ visų Å«kininkų vardu, tarp jų ir atsakovės I. R., ir nurodydavo, kokio dydžio kokiam Å«kininkui sÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡yti, o liudytoja M. U. atlikdavo kuro užsakymÄ . Toks bendradarbiavimas su Å«kininkais vyko ne vienerius metus.

20. Nors to paties pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 11 d. posėdžio metu atsakovė I. R. nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma, teigdama, jog nebuvo užsakiusi kuro pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nei Å¡ių sÄ skaitų, nei kuro negavo, tačiau pripažino, kad su ieÅ¡kove bendradarbiavo 2–3 metus. Atsakovė pati kuro nėra užsakiusi – kai atsakovei reikėdavo kuro, praÅ¡ydavo, kad A. L. jai užsakytų. Atsakovė taip pat patvirtino, kad A. L. yra jos vaikų tėvas, jie yra pora, t. y. jų santykiai yra artimi. Trečiasis asmuo A. L. to paties pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 11 d. posėdžio metu patvirtino, kad jis telefonu (žodžiu) teikdavo kuro užsakymus tiek už save, tiek ir už atsakovę, taip pat į savo elektroninį paÅ¡tÄ gaudavo sÄ skaitas už kurÄ , taip pat ir atsakovės vardu. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino byloje pateikti susiraÅ¡inėjimai tarp A. L. ir ieÅ¡kovės darbuotojos M. U..

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės kartu su dubliku pateiktas atsakovės apyvartos žiniaraÅ¡tis patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2021 m. atsakovė gan intensyviai per A. L. pirko iÅ¡ ieÅ¡kovės kurÄ ir iÅ¡ 17 ieÅ¡kovės pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjo 14 bendrai 27 623,32 Eur sumai. Å iÄ aplinkybę pripažino ir pati atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks gana intensyvus atsakovės bendradarbiavimas per trečiÄ jį asmenį A. L. su ieÅ¡kove, buvęs žodinis susitarimas ir nusistovėjusi tvarka, pagal kuriÄ kurÄ atsakovei I.

R. užsakinėja A. L., ieÅ¡kovė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už kurÄ iÅ¡raÅ¡o tiesiogiai I. R. ir jas iÅ¡siunčia į A. L. elektroninį paÅ¡tÄ , o už kurÄ sumoka asmeniÅ¡kai I. R., ieÅ¡kovei sudarė rimtÄ pagrindÄ manyti, kad ginčo kuro tiekimo sandoriai buvo sudaryti su atsakovės I. R. atstovu, turinčiu teisę veikti atsakovės vardu, – A. L.. Todėl toks sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam – atsakovei I. R. (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

22. Atsakovės I. R. tariamas atstovas A. L. pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 11 d. posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad buvo užsakęs kurÄ pagal dvi ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau kėlė klausimÄ dėl užsakyto kuro kiekio (vienos ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros), teigdamas, kad tokio didelio kiekio negalėjo užsakyti. Teisėjų kolegija tokius trečiojo asmens argumentus laiko deklaratyviais, kaip vienÄ iÅ¡ trečiojo asmens ir atsakovės gynybinių pozicijų, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

23. Tuo tarpu tai, kad toks kiekis kuro atsakovei buvo pateiktas, patvirtina ne tik byloje pateiktos 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. birželio 21 d. ir 2021 m. birželio 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir tos pačios dienos kuro gabenimo važtaraščiai (prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jie buvo pateikti kartu su ieÅ¡kovės dubliku), bet ir ieÅ¡kovės pateikti atitinkamų žemės Å«kio paskirties dyzelinio kuro kiekių užsakymai tiekėjams ir sunkvežimių kelionės lapai, patvirtinantys kuro pristatymÄ atsakovei. Atsakovės atitinkamÄ kuro įsigijimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovės buhalterė yra deklaravusi VMI. Be to, A. L., kuriam buvo pateiktos atitinkamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iki pat ginčo teisme kilimo nekėlė klausimo dėl kuro gavimo, jo kiekio, nors ieÅ¡kovė ne kartÄ ragino atsiskaityti už patiektÄ (taip pat ir atsakovei) kurÄ .

24. Pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡kelta versija, kad ginčo kurÄ trečiasis asmuo A. L. galėjo užsakyti ne atsakovės vardu, bet sau, tačiau teisėjų kolegija laiko sunkiai tikėtina galimybę, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡iusi atsakovės vardu nesant užsakymo kurÄ patiekti bÅ«tent atsakovei. Pirma, ieÅ¡kovė neturėjo intereso iÅ¡raÅ¡inėti klaidingas sÄ skaitas ar sÄ skaitas Å«kininkui, kurio vardu užsakymas nebuvo pateiktas. Antra, byloje nėra įrodymų, kad A.

L., kuriam buvo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iki ginčo teisme kilimo kėlė klausimÄ dėl sÄ skaitose nurodyto pirkėjo tinkamumo ir kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydamas pataisyti sÄ skaitas ir perraÅ¡yti jas jo vardu, nors ieÅ¡kovė ne kartÄ ragino atsiskaityti už patiektÄ (taip pat ir atsakovei) kurÄ . Trečia, A. L. buvo iÅ¡naudojęs limitus įsigyti atitinkamÄ kiekį akcizais neapmokestinamo žemės Å«kio paskirties dyzelinio kuro, todėl neatrodo tikėtina, kad jis bÅ«tų vis tiek jį sau užsakinėjęs. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui nebuvo apribota teisė įsigyti (pirkti) kurÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nagrinėjamu atveju atsakovei buvo tiekiamas ne bet koks, bet bÅ«tent žemės Å«kio paskirties dyzelinis kuras.

Ketvirta, kaip minėta, ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovės buhalterė deklaravo VMI.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos manymu, labiau tikėtina, kad atsakovė per savo (tariamÄ ) atstovÄ A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo ginčo kurÄ ir jis buvo tinkamai pristatytas. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kovei priteisiama visa 7 008,44 Eur skola, tačiau tik dalis praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, nes ieÅ¡kovė jas netiksliai apskaičiavo. 6 procentų palÅ«kanos už 208 pradelstas dienas pagal 2021 m. gegužės 24 d. 1 339,33 Eur PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sudaro 45,79 Eur (1 339,33 x 0,06 x 208 / 365). 6 procentų palÅ«kanos už 180 pradelstų dienų pagal 2021 m. birželio 21 d. 1 946,91 Eur PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sudaro 57,61 Eur (1 946,91 x 0,06 x 180 / 365). 6 procentų palÅ«kanos už 173 pradelstas dienas pagal 2021 m. birželio 28 d. 3 722,20 Eur PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sudaro 105,85 Eur (3 722,20 x 0,06 x 173 / 365).

Vadinasi, ieškovei priteistina 209,25 Eur palūkanų, taip pat 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Kadangi į esminius bylos klausimus atsakyta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės bylos baigčiai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 99,38 proc., todėl atsižvelgiant į tai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos.

28. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė 800 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už ieÅ¡kinio, dubliko parengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose, taip pat sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl 957,03 Eur (800 Eur + 163 Eur) x 99,38 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ieÅ¡kovės naudai priteistina iÅ¡ atsakovės. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 4,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (726 x 0,62 proc.).

29. Pirmosios instancijos teisme taip pat patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo, t. y. paÅ¡to, iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 13,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina suma nevirÅ¡ija minimalios valstybei iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos, todėl valstybei nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 30. IeÅ¡kovė už apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėjo 164 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ .

IeÅ¡kovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. sausio 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. sausio 27 d. bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡us). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas 99,38 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 659,88 Eur (500 Eur + 164 Eur) x 99,38 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

31. Atsakovė patyrė 1 210 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. vasario 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2023 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas 99,38 proc., atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 7,50 Eur (1 210 x 0,62 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Apoil“ 7 008,44 Eur skolÄ , 209,25 Eur palÅ«kanų, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 7 217,69 Eur sumos nuo 2022 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 957,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apoil“ atsakovei I. R. 4,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. 13,36 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, priteistÄ sumÄ Ä¯mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Apoil“ 659,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apoil“ atsakovei I. R. 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis M. S.