2dec1c9e-d4b6-4a8d-a4e1-9c9950a079cb · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-466-792/2011(Proceso Nr. 2-06-3-07041-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 21 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams S. L., N. P., ieÅ¡kovų atstovei advokatei L. Å ., atsakovui S. N., atsakovo atstovei advokato padėjėjai S. B., vertėjai L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. L. (S. L.), N. P. ieÅ¡kinį atsakovui S. N. (S. N.) dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo bei atsakovo S. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams S. L., N. P. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai S. L., N. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui S. N. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo, kuriuo praÅ¡o atidalyti ieÅ¡kovams natÅ«ra bendra nuosavybes teise jiems priklausančias 267/1000 dalis buto (24,70 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini) paskiriant jiems naudotis 13,35 kv.m. kambariu, patalpų padalijimo projekte pažymėtu 40-3 indeksu; 1,56 kv.m. bendro koridoriaus, plane pažymėto 40-1; 4,24 kv.m. pereinamo kambario (holo), plane pažymėto 40-4 indeksu; 2,97 kv.m. virtuvės, plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1,05 kv.m. patalpos, plane pažymėtos 40-6 indeksu.; 0,87 kv.m. vonios, plane pažymėtos 40-8 indeksu; 0,30 kv.m. tualeto, plane pažymėto 40-8 indeksu; 0,36 kv.m. tamsiojo kambario, plane pažymėto 40-9 indeksu.be to, praÅ¡o atidalyti atsakovui S. N. 1,34 kv.m. ploto kambario dalį, plane pažymėto 40- 2 indeksu, kas sudaro 73/1000 buto dalis ir atitinkamai sumažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį; nustatyti, kad ieÅ¡kovams N. P. ir S. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendroji nuosavybės dalis sudaro 267/1000, o atsakovui S. N. - 733/1000 dalys.

Be to, praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 2554,26 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančiÄ 73/1000 buto dalį bei įkeldinti ieÅ¡kovus į paskirtÄ naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Nurodo, kad 2008-10-31 mirė ieÅ¡kovų mama ir atsakovo močiutė - E. L., kuri iki mirties buvo registruota ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini. Po E. L. mirties atsirado palikimas - trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurį lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) paveldėjo jos vaikai - T.

N., S. L., N. P., bei sutuoktinis T. Å .. 2009-12-02 Klaipėdos miesto 2-sis notaro biuras ieÅ¡kovams iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr.GB-7514, pagal kurį ieÅ¡kovams N. P. ir S. L. atiteko po 137/800 dalis minėto buto. IeÅ¡kovai savo nuosavybės teises įregistravo VÄ® Registrų centre. Pagal dovanojimo sutartį Nr.GB-996 2010-02-19 atsakovas S. N. įgijo nuosavybės teisę į 526/800 dalis minėto buto. Å iuo metu mėtas trijų kambarių butas priklauso bendrÄ ja dalinės nuosavybės teise trims bendraturčiams – ieÅ¡kovams (34/100 dalys) ir atsakovui (66/100 dalys).

IeÅ¡kovai jiems priklausančiu turtu naudotis negali, nes jį yra užėmęs ir naudojasi atsakovas, nors mokesčius pagal atskirai sudarytas sutartis už teikiamus komunalinius patarnavimus ieÅ¡kovai moka kiekvienÄ mėnesį. Bendru susitarimu pasidalyti turtÄ atsakovas atsisakė, taip pat atsisakė iÅ¡pirkti bendrosios nuosavybės turto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovų už nustatytÄ rinkos kainÄ . Nurodo, kad pagal ieÅ¡kovų pateikiamÄ buto patalpų padalijimo projektÄ , kurį padarė VÄ® Registrų centras, yra galimas ieÅ¡kovams priklausančios buto dalies atskyrimas natÅ«ra, nepadarant padarys žalos turto paskirčiai. Kadangi pagal pateiktÄ padalijimo projektÄ , kuriame iÅ¡ atidalijamo natÅ«ra 18,32 kv.m. kambario, plane pažymėto 40-2 indeksu, ieÅ¡kovams priklauso 1,34 kv.m., o atidalyti ieÅ¡kovams kambario dalį be žalos Å¡iam daiktui neįmanoma, todėl mano, kad geriausiai Å¡alims bÅ«tų, jeigu atsakovui bÅ«tų atidalintas visas kambarys, o ieÅ¡kovams bÅ«tų sumokėta piniginė kompensacija už atskiriamÄ 1,34 kv.m. turto dalį.

Viso buto plotas sudaro 76,07 kv.m., buto rinkos vertė - 145 000 Lt., todėl reikalaujamos iÅ¡ atsakovo piniginės kompensacijos dydis už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį sudaro 2554,23 Lt. Pagal pateikiamÄ buto atidalijimo projektÄ ieÅ¡kovams atitektų vienas atskiras kambarys, o atsakovui du atskiri kambariai, atitinkamai yra paskaičiuotos vonios, koridoriaus, virtuvės, holo, pagalbinio kambario, tualeto ploto dalys.A. S. N. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo, kuriuo su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė VÄ® Registrų centras atliktÄ pastato patalpų padalinimo projektÄ , pagal kurį praÅ¡o atidalinti jam atsakovui S. N. 63/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinamos dalies plotas 48,28 kv.m., paskiriant atsakovui naudotis Å¡iomis patalpomis: 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.

Atidalinti ieškovams S. L. ir N. P., 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinamos dalies plotas 27,79 kv.m., paskiriant ieškovams naudotis šiomis patalpomis: 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.

Nurodo, kad padalijant butÄ tokiu bÅ«dų neatsiras jokios žalos jo paskirčiai, bylos Å¡alims neteks mokėti piniginių kompensacijų už gaunamÄ Â didesnį plotÄ , atsakovas į savo buto dalį galėtų įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , gyventi izoliuotai nuo ieÅ¡kovų ir taip iÅ¡vengti nuolatinio konfliktinio bendravimo su ieÅ¡kovais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai bei ieÅ¡kovų atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaiko ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. I.

S. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad mirus jų mamai butas buvo padalintas jam ir jos seseriai N. P. bei patėviui. Mirus patėviui jų jaunesnioji sesuo, kuri buvo patėvio dukra, nusprendė, kad jai priklauso didesnioji dalis buto. Jis su seserimi sutiko. IÅ¡ pradžių buvo nutarta Å¡itÄ butÄ parduoti, bet sesuo nesutiko. Atsakovas yra jų jaunesniosios sesers sÅ«nus, kuriam ji ir padovanojo savo dalį buto. Jie praÅ¡o atidalinti butÄ pagal jų siÅ«lymÄ , nes ieÅ¡kovė N. P. gyvena Baltarusijoje, yra pensininkė ir nori grįžti į LietuvÄ gyventi.

Su atsakovu dėl padalinimo niekaip nesutaria, vyksta konfliktai, tenka kviesti policijÄ . Atsakovas neįsileidžia jo į butÄ , pakeitė buto duris, raktų jam neduoda, ir sakė, kad neduos. Jis pateikė duomenis iÅ¡ policijos, kad prieÅ¡ jį buvo naudotas smurtas, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo dėl to pradėtas. Å iuo metu jis tame bute negyvena, nes nesutaria su atsakovu, kuriame kambaryje jis turėtų gyventi. Ten gyvena atsakovas ir dar viena pora, kuri gyvena kambaryje, dėl kurio vyksta ginčas, yra keletas Å¡unų.

Jis su seserimi moka už buto Å¡ildymÄ ir administracinį mokestį pagal jiems priklausančiÄ buto dalį, kitų mokesčių nemoka, nes ten negyvena. Jie nori, kad butas bÅ«tų padalintas taip, kad kambarys, pažymėtas indeksu 40-3, atitektų jiems, nes sudėjus jų paveldėtas dalis, atitinka kvadratÅ«ra ir dar lieka 1,30 kv.m., už kurį jie nori gauti piniginę kompensacijÄ . Pagal žodinę vertintojo iÅ¡vadÄ , Å¡ito buto rinkos vertė yra 145000 Lt. Jie sutinka, kad bendro naudojimo patalpos bÅ«tų padalintos pagal VÄ® Registrų centas nurodytÄ padalinimÄ , taip kaip jie nurodė ieÅ¡kinyje.

I. N. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos mama sakydavo, kad kambarys, dėl kurio kilo ginčas, priklausys jai, kai ji grįš iÅ¡ Baltarusijos gyventi į LietuvÄ . Mirus mamai, jie norėjo butÄ parduoti, bet jų jaunesnioji sesuo nesutiko dėl to ir savo dalį padovanojo sÅ«nui – atsakovui. Dabar, kai atvažiuoja į LietuvÄ , ji negali į Å¡itÄ butÄ patekti, nes neturi raktų, negali gyventi tame kambaryje, nes ten gyvena atsakovo tėvas. Su atsakovu niekaip taikiai nesutaria. Mano, kad atidalinus dalis taip, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, jos interesai bÅ«tų patenkinti.

Jie nepretenduoja į didesnę dalį. Ji matė kaip atsakovas su savo mama puolė brolį, matė, kad tarp jų buvo konfliktas. Atsakovas su ja visiÅ¡kai nesiskaito. Jai pasakius atsakovui, kad ji nori grįžti ir gyventi minėtame kambaryje, atsakovas pasakė, kad taip nebus ir įleido į tÄ kambarį gyventi kitus žmones. Kai tik bus atidalintas butas, ji žada grįžti į LietuvÄ ir gyventi jame. Ji nesutinka ir neįsivaizduoja kaip bÅ«tų galima padaryti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ , kaip siÅ«lo atsakovas.

Kai ji grįžta, buto raktai jau būna pas brolį, bet šis jai sakė, kad norint pasiimti raktus, reikia bartis. Atsakovas bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. A. S. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jo močiutei, jo mama, teta ir dėdė pasiūlė jam eiti gyventi pas senelį ir jį prižiūrėti. Jie visi žadėjo jam padėti. Tačiau nei dėdė, nei teta jam nepadėjo, padėjo tik mama.

Mirus seneliui, visi nusprendė, kad jam kaip vieninteliam anÅ«kui atiteks didesnioji buto dalis, bet vėliau jie nesutiko su tuo. Padalinus butÄ pagal įstatymÄ , jam vis tiek atiteko didesnė dalis, nes mama jam padovanojo savo dalį. Å iuo metu tame bute gyvena jis, jo draugė M. R., kartais ateina jo tėvas A. N.. Jis netrukdo ieÅ¡kovui ateiti į butÄ . Parodė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas bute pats jį provokuoja, o fizinį smurtÄ panaudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ todėl, kad Å¡is irgi prieÅ¡ jį naudojo fizinį smurtÄ .

Dėl to jis kreipėsi į policijÄ , turi specialisto iÅ¡vadÄ . Kai pakeitė buto duris, jis skambino ieÅ¡kovui, kad Å¡is atvyktų pasiimti raktų. IeÅ¡kovui atėjus, Å¡is pradėjo jį apvardžiuoti, todėl buvo iÅ¡kviesta policija. Jis davė raktus ieÅ¡kovui. Teta buvo sutikusi su tuo, kad jai atiteks mažiausias kambarys. Jis įleidžia ieÅ¡kovus į butÄ , turi liudytojus, kurie tai gali patvirtinti. Už vandenį, elektrÄ moka jis, nors kai ateina ieÅ¡kovas, jis irgi naudoja elektrÄ ir vandenį.

Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovas su draugu buvo atėjęs 2011 metų sausio mėnesį, anksčiau ateidavo dažniau, pasidarydavo kavÄ , plaudavosi rankas. Jam atėjus, jis neribodavo ieÅ¡kovo naudojimosi patalpomis. Konfliktas tarp jo ir ieÅ¡kovo įvyko todėl, kad ieÅ¡kovas puolė jo mamÄ , jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, jis gynė mama, todėl įvyko muÅ¡tynės. Jo nuomone butas turėtų bÅ«ti padalintas taip: bendro naudojimo patalpos turėtų bÅ«ti padalintos per pusę, o ieÅ¡kovams skirti kambarį, pažymėtÄ 4-10 indeksu.

Padalinus bendrÄ plotÄ po lygiai, pagal ieÅ¡kovų paveldėtÄ kvadratÅ«rÄ , ieÅ¡kovams atitenka tik Å¡itas kambarys. Tokiu atveju ieÅ¡kovams atitektų netgi 1,74 kv.m. daugiau. Mano, kad taip padalinus butÄ , konfliktų nebeturėtų bÅ«ti, nes ieÅ¡kovai galėtų įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Pagal jo siÅ«lomÄ padalinimÄ , ieÅ¡kovams atitektų ir pusę holo, kuriuo jie galėtų laisvai naudotis.Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra ieÅ¡kovo S. L. žmona. Nurodė, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio ieÅ¡kovas S. L. negyveno bute Laukininkų g., tik ateidavo į jį.

Po ieÅ¡kovo tėvų mirties ji nebuvo tame bute. Å iuo metu ieÅ¡kovas gyvena bute, esančiame Žolynų gatvėje. Po tėvų mirties ieÅ¡kovas ne visada galėdavo patekti į butÄ Laukininkų gatvėje, nes jam trukdydavo atsakovas. Ji pati nematė, kad buvo kilęs konfliktas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, nes ieÅ¡kovas jai neleisdavo kartu eiti į tÄ butÄ , kad ji pati neįsipainiotų į tÄ konfliktÄ .Liudytojas J. G. (J. G.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra G. L., ieÅ¡kovo S. L. žmonos, brolis.

Jis žino dėl ko kilo Å¡itas ginčas. Jam ieÅ¡kovas pasakojo, kad jo sÅ«nėnas nenori jo įsileisti į butÄ ir pan. Jis matė konfliktÄ , kuris kilo tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir jo mamos. Atsakovas neįsileido ieÅ¡kovo į butÄ , kilo konfliktas, įvyko muÅ¡tynės, buvo iÅ¡kviesta policija. Å iuo metu situacija yra pasikeitusi, ieÅ¡kovas gali įeiti į tÄ butÄ . Jam kartu su ieÅ¡kovu nuvykus į butÄ , visos patalpos buvo užimtos atsakovo, jie buvo kambaryje, pažymėtame 40-2 indeksu. Jis negali pasakyti, kuriame kambaryje gyvena atsakovas.Liudytojas A.

N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra atsakovo tėvas, minėtame bute jis gyvena nuo 2010 m. vasario mėnesio. Jis matė vienÄ konfliktÄ , į kurį jį iÅ¡kvietė sÅ«nus. Atvažiavęs jis pamatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ vieno kambario iÅ¡nešė sofÄ ir pastatė jÄ hole, pasakė, kad taip jis nori. Po kelių mėnesių jiems skambino policija ir pasakė, jog ieÅ¡kovas skundėsi, kad yra neįleidžiamas į butÄ . Tas konfliktas buvo kažkur prieÅ¡ du mėnesius. Jo sÅ«nus gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, jis gyvena kambaryje – 40-3, o kambaryje 40-10 ir hole niekas negyvena.Liudytojas O.

G. (O. G.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis 2010 metų žiemÄ , apie 2 savaites padėjo daryti buto, esančio(duomenys neskelbtini), remontÄ . Tuo metu jis nuolat dienomis bÅ«davo bute. Parodė, kad ieÅ¡kovas visada, kai tik ateidavo į tÄ butÄ , pats provokuodavo atsakovÄ , keldavo konfliktines situacijas, konfliktai apsiribodavo žodžiais. IeÅ¡kovas atėjęs buto duris atsirakindavo pats. Buvo vienÄ kartÄ , kad jis atėjo su draugu, kurį laikÄ pabuvo, išėjo ir grįžo su policija, teigdamas, kad atsakovas jį mušė, kad neduoda buto raktų.

Realiai tada niekas nesimušė. Per tÄ laikÄ , kai jis remontavo butÄ , jis nematė jokių konfliktų, jokių muÅ¡tynių.Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra atsakovo S. N. draugė, tame bute ji gyvena nuo 2010 metų vasaros vidurio. Parodė, kad ieÅ¡kovas tikrai turi buto raktus. IeÅ¡kovas kelis kartus buvo atėjęs į butÄ , jos manymu bÅ«damas iÅ¡gėręs, neÅ¡iojo baldus iÅ¡ vieno kambario į kitÄ , iÅ¡daužė sekcijos stiklus. Ji matė konfliktus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Jie gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, kambaryje 40-3 – gyvena ieÅ¡kovo tėvas, kambaryje 40-10 niekas negyvena, nes ten yra suneÅ¡ti ieÅ¡kovo baldai, kuriuos ten jis pats ir susinešė. Ji žino apie konfliktÄ , kurio metu ji pati ir iÅ¡kvietė policijÄ , nes buvo labai iÅ¡sigandusi. Ji neatsimena kada tiksliai tas konfliktas įvyko.IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies.Byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovui S. L. ir ieÅ¡kovei N. P. nuosavybės teise priklauso po 137/800 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. N. priklauso 256/800 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9).

Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 40-1 yra koridorius, 40-2 – didžiausias kambarys, 40-3 – vidutinis kambarys, 40-4 – holas, 40-5 – virtuvė, 40-6 – koridorius, 40-7 – vonia, 40-8 – tualetas, 40-9 – sandėliukas, 40-10 – mažesnis kambarys (b.l. 12).Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi butu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo.

Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybėsBendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Å i bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrÄ ja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali bÅ«ti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str.).

Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vienÄ objektÄ yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do.

Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismÄ . Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi bÅ«ti padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktÄ padalyti tokiu bÅ«du, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktÄ , tiek atidalinant nedalų daiktÄ , atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali bÅ«ti valdomi kiekvieno iÅ¡ buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sÄ lyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais.

Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , priklausomai nuo to, kokį reikalavimÄ bendraturtis pareiÅ¡kė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.). Byloje yra pareikÅ¡ti reikalavimai ir dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ patalpų padalinimo projektÄ (b.l. 11), ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, bei prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktÄ patalpų padalinimo projektÄ (b.l.

98) ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasi Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sÄ lyga, kad daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės bÅ«klės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais) Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad butas iÅ¡ principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikÅ¡mę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiasi Teismas 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir toks - atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.). NTKĮ 7 str. 3 d. nustatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių bendras turtas, kurį praÅ¡oma padalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra 3 kambarių butas. IeÅ¡kovų ir atsakovo reikalavimas - atidalinti jiems iÅ¡ buto bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktus projektus – suprantamas kaip praÅ¡ymas suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4.8 p.). Reglamento IX skyriuje yra numatyti reikalavimai butų perplanavimui, atidalijimui ir sujungimui.

Projektuoti buto padalijimÄ Ä¯ du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotÄ ), ne mažesnę kaip Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ laiptų aikÅ¡telės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftÄ ) pastato iÅ¡orėje; įrengti papildomÄ voniÄ , tualetÄ arba patalpÄ duÅ¡ui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus Å¡ilumÄ , vandenį, elektros energijÄ ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusiÄ nuo atskirtojo buto dalį (Reglamento 265 p.).

Tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų pateiktuose patalpų padalinimo projektuose nėra nurodyta kaip bus įgyvendinti minėti Reglamento reikalavimai, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovų ir atsakovų pateikti atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektai atitinka Reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, ieÅ¡kovai nurodo reikalavimÄ dėl vonios, tualeto dalies atidalinimo, tačiau nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti papildomÄ voniÄ , tualetÄ arba patalpÄ duÅ¡ui ir tualetui.

Taip pat nei ieÅ¡kovai, nei atsakovas nepateikia duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus Å¡ilumÄ , vandenį, elektros energijÄ ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusiÄ nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iÅ¡ laiptų aikÅ¡telės ar lauko arba atskirų laiptų pastato iÅ¡orėje įrengimo ir pan. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog dėl minėtų trÅ«kumų yra negalimas buto atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovų ir atsakovo praÅ¡omu bÅ«du.

Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti du atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektÄ , pagal kurį vienas butas galėtų bÅ«ti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų bÅ«ti nurodyti Atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu, Å¡iuo metu pagal ieÅ¡kovų ir atsakovo pateiktus atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektus galėtų bÅ«ti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausis Teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ tik visiÅ¡kas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausis Teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pagal atsakovo siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ (projektÄ ), bendram Å¡alių naudojimui lieka 33 kv.m. bendrojo buto ploto, taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų bÅ«ti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nepateikė tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natÅ«ra.

Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natÅ«ra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies iÅ¡skyrimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausis Teismas 2006-02-01 nutartis Nr. 3K-3-85/2006).

Nagrinėjamoje byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių nepareiÅ¡kė reikalavimo gauti kompensacijÄ pinigais vietoje daikto dalies iÅ¡skyrimo natÅ«ra. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas S. L. procesiniuose dokumentuose bei ieÅ¡kovė N. P. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, jog N. P. ruoÅ¡iasi grįžti gyventi į LietuvÄ ir jai reikalingas bÅ«stas. Be to, ginčo butas, teismo nuomone, pagal savo erdvinę – planinę struktÅ«rÄ yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai. Kadangi, kaip minėta, yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti butÄ natÅ«ra, derinant tai su kitos Å¡alies teisėtais interesais, teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iÅ¡ Å¡alių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sÄ lygų, ir tai bÅ«tų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.

Todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes atmestini ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymi, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismÄ su reikalavimu atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymoCK 4.81 str. 1 d. nustatyta, jog buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Tačiau tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.).

Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų.

Teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ . Nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginÄÄ dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe esančiu turtu, aiÅ¡kinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos Å¡ių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡is principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d. - civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.Nagrinėjamoje byloje ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra trys izoliuoti kambariai – 18,32 kv. m. (indeksas 40-2), 13,35 kv. m. (indeksas 40-3) ir 11,22 kv. m. (indeksas 40-10).

P. R. centro duomenis ieškovams priklauso 274/800 dalys buto, o atsakovui 526/800 dalys buto. Minėto buto bendras plotas 76,07 kv. m., o gyvenamasis plotas – 42,89 kv. m. Tarp šalių esminis ginčas kilo ne dėl naudojimosi bendruoju plotu, o gyvenamuoju plotu bute tvarkos nustatymo. Ieškovai prašė paskirti jiems naudotis 13,35 kv. m (indeksas 40-3) kambarį, atsakovui kambarius, turinčius 18,32 kv. m. (indeksas 40-2) ir 11,22 kv. m. (indeksas 40-10) ploto. Atsakovas prašė paskirti jam naudotis kambarius, turinčius 18,32 kv. m. (indeksas 40-2) ir 13,35 kv. m (indeksas 40-3) ploto, o ieškovams 11,22 kv. m. (indeksas 40-10) kambarį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas S. N. bute naudojasi 18,32 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu 40-2. Kambaryje, pažymėtame indeksu 40-3 gyvena atsakovo tėvas, o kambariu, pažymėtu indeksu 40-10 nesinaudoja niekas, jame sukrauti baldai. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino Å¡alys bei liudytojai A. N., M. R.. Pažymėtina, jog paskaičiavus ieÅ¡kovams ir atsakovui priklausančias turimas buto dalis (idealiÄ sias), darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovams priklauso 14,69 kv. m. gyvenamojo ploto, o atsakovui – 28,2 kv. m. gyvenamojo ploto.

Taip pat teismas pažymi, jog nustatant tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, kadangi iÅ¡ esmės jos yra nedalios ir bÅ«tinos visiems bendraturčiams tam, kad pagal paskirtį galėtų naudotis jiems paskirtomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje tokios nekilnojamojo daikto dalys, kurios turėtų bÅ«ti naudojamos bendrai yra patalpos bute, pažymėtos indeksais 40-1, 40-4, 40-5, 40-6, 40-7, 40-8, 40-9.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog bendraturčiai turi siekti iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ dėl tiek dėl atidalijimo, tiek dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Tai reiÅ¡kia, kad daikto atidalijimo ar pasirinkto naudojimosi tvarkos nustatymo bÅ«du negali bÅ«ti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo praÅ¡antis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausis Teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į Å¡alių dalis bendrojoje nuosavybėje, į proporcingumo principÄ , t.y.

į tai, kad bendraturčiui turėtų bÅ«ti paskiriamas naudotis tas turtas, kuris labiausiai atitinka jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, įvertinant tai, kad atsakovas faktiÅ¡kai nesinaudoja turto dalimi bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nustatytina tokia naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka – ieÅ¡kovai S. L. ir N. P. naudosis 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu; o atsakovas S. N. naudosis 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas.

Kadangi tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkinami iÅ¡ dalies, Å¡alims jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini, tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovai S. L. ir N. P. naudosis 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu; atsakovas S. N. naudosis 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.Kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Darius Kurpavičius