2debe07a-0dbb-49eb-a6ee-4439fb484e1d · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-460-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00766-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 7.8; 21.4.8; 21.10.4. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, Sekretoriaujant RÅ«tai BalčiÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K., jo atstovui advokatui T. T., nukentėjusiajam V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. K. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540).

2. Pateiktame skunde nurodoma, jog nudažydamas alpinariumo akmenis ir trinkeles pareiÅ¡kėjas savo mamos D. K. praÅ¡ymu pažymėjo žodžiu sutartÄ sklypo naudojimosi tvarkos ribÄ . Tiek mama D. K., tiek V. K. naudojasi visu sklypu bendru sutarimu ir V. K. nėra žemės sklypo ar alpinariumo akmenų su trinkelėmis vienintelis savininkas, o pareiÅ¡kėjas ribÄ pažymėjo kitos savininkės D. K. praÅ¡ymu, kadangi ji pati to padaryti dėl sveikatos negali. Negana to, mama D. K. dėl tokio žymėjimo jokių pretenzijų nereiÅ¡kia, ji pati prašė taip ribÄ pažymėti.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , nes jis nesiekė tyčia sugadinti turtÄ , o tik vykdė vieno iÅ¡ savininkų pavedimÄ pažymėti naudojimosi sklypu ribÄ . Negana to, institucija nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ visiÅ¡kai nevertino fakto, jog turtas netgi nebuvo sugadintas, ir Å¡iuo metu dažai yra nuvalyti, todėl Å¡iuo metu nei akmenys nei trinkelės nėra sugadintos, todėl žala nepadaryta, jos dydis neįrodytas.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog sklypų ribÄ jis pažymėjo raudonais dažais savo mamos praÅ¡ymu, nes ji pati to padaryti negali, jai 93 metai, ji jau 25 metus sega demensija, Alzhaimeriu. Vyksta teismuose ginčai dėl turto su nukentėjusiuoju, ginčijama dovanojimo sutartis, kuria jo motina padovanojo V. K. nekilnojamÄ jį turtÄ . Jis nėra matininkas, aparatų, technikos koordinatėms, riboms žymėti neturi ir tuo metu žymėdamas sklypo naudojimosi ribÄ nenaudojo.

Jis nužymėjo pagal prisiminimus kur buvo tvora, o ten kur prie prÅ«do nebuvo tvoros, tai paėmė domėn kaip tiesiÄ lygiagrečiÄ linijÄ ir nužymėjo alpinariumo akmenis. Kai žymėjo tai tam, kad nebÅ«tų ginčų į mamos pusę, jos nenaudai dar arčiau pažymėjo ribÄ , kur tvora turėtų bÅ«ti. Mama rašė V. K. 2021 ir 2022 metais du raÅ¡tus, kad atstatytų tvorÄ , kad maÅ¡inos nevažinėtų, kad prÅ«dÄ užpiltų. Tuos raÅ¡tus jis pats parašė, o mama pasirašė.

Kadangi V. nereagavo į tuos raÅ¡tus, tai tada mama žodžiu po paskutinio raÅ¡to paraÅ¡ymo maždaug vasario gale – kovo pradžioje paprašė jo nužymėti sklypo ribas. Todėl jis nupurÅ¡kė dažais. Mama tuo metu kai jis purÅ¡kė dažus, buvo Å¡alia jo, viskÄ matė. V. viskÄ nuplovė, jis nieko nevalė. Turtas nebuvo sugadintas, jis tik užpurÅ¡kė raudonais nuplaunamais dažais linijas, kurias nukentėjusysis pats ir nusivalė.

4. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir jas pagrindė teisiniais motyvais.

5. NutarimÄ priėmusi Institucija atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ , kadangi byloje neginčytinai įrodyta pareiÅ¡kėjo kaltė, dėl to, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , o jo teiginys, kad veikė neatsargiai prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. PareiÅ¡kėjas purkÅ¡damas dažus suvokė savo veikos pobÅ«dį ir akivaizdu, kad norėjo taip veikti, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad veikė tiesiogine tyčia.

Pažymi, kad dažais nupurškimas byloje nurodytas vietas neabejotinai padaro turtinės žalos, t. y. pakinta trinkelių pirminis ir vientisas vaizdas, suniokotos vietos išsiskiria iš bendro estetinio vaizdo, po ko nukentėjęs turėjo papildomai imtis veiksmų, t. y. turėjo paskirti papildomai savo laiko dažais nupurkštomis vietomis nuvalyti, po ko iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, kad nepavyko nuvalyti. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo nustatytas žalos dydis, nepagrįstas, nes byloje yra pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusio asmens teigimu jam yra padaryta žala, t. y. nurodytas žalos dydis ir tokių duomenų institucijos vertinimu visiškai pakanka žalai patvirtinti.

Juo labiau nurodytas žalos dydis nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių 6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime Institucija praÅ¡o bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

7. Nukentėjusysis pateiktame atsiliepime praÅ¡o atmesti skundÄ , kad gaudamas bent jau administracinę atsakomybę, pasimokytų iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų ir tikėtina ateityje taip nebesielgtų. Nurodoma, jog A. K., akivaizdžiai žinodamas, kad močiutės D. K. sveikatos bÅ«klė stipriai pablogėjo per pastaruosius metus (nuolat jÄ prižiÅ«ri moteris, pati negamina valgyti, nenueina į parduotuvę, maiÅ¡o artimos aplinkos žmones) ir tuo naudojasi, nes jam paklausus močiutės D. K., ji nesugebėjo atsakyti, kas tai atliko, kodėl ir kam to reikėjo,- akivaizdžiai nesuprato Å¡ios situacijos.

MinėtÄ faktÄ , kad asmuo naudojasi kito žmogaus sveikatos bÅ«kle liudija ir tai, kad tik pablogėjus močiutės sveikatai kreipėsi į teismÄ , amoraliai stengdamasis dar savo mamai gyvai, gauti naudos, kenkia tiek jam, tiek ir pačiai savo mamai. 2022 m. kovo 21 d. nupurÅ¡kė keliniais dažais alpinariumo akmenis, o 2022 m. balandžio 1 d. iÅ¡purÅ¡kė dažais apie 10 metrų naujai įrengtų trinkelių juostÄ . Ä®vykį matė namuose buvusi žmona, taip pat apie įvykį pranešė ir bendruoju pagalbos tel. 112, užregistravo epolicijoje.

Po įvykio kalbėjosi su minėtu asmeniu, kuris vėl savo veiksmus motyvavo prisidengdamas sergančia mama. Akivaizdžiai matosi, kad pieÅ¡ta dažais tol kol pasibaigė balionėlis, daugiau nei viena linija pirmyn-atgal. Vėl teko pirkti priemones ir valyti dažus iÅ¡ karto, kol netapo nepataisoma žala. Pabrėžia, kad sklypas nėra juridiÅ¡kai padalintas, o yra su močiute sudaryta tik naudojimosi tvarka, kuri buvo tiesiog reikalinga įteisinant sandorį pas notarÄ . Bet kokie veiksmai turi bÅ«ti suderinti su abiem bendrasavininkais, o ne prisidengiant tik vienu, juolab, kad ribų žymėjimas Å¡iais laikais nėra atliekamas tokiais metodais.

Jis patyrė faktines iÅ¡laidas pirkdamas valymo priemones, nuomodamas aukÅ¡to slėgio valymo įrengimus, aukodamas savo laikÄ po darbo, tam kad panaikintų minėto asmens tyčia padarytus veiksmus (prisidengiant sergančia mama). Tai, kad Å¡iai dienai dažai yra nuvalyti, yra tik dėl jo įdėtų skubių pastangų, nors dažų padariniai iki galo nepasinaikina.

8. Nukentėjusysis teismo posėdyje palaikė savo atsiliepime į skundÄ nurodytas aplinkybes ir prašė skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Papildomai nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kaip įmanydamas stengiasi pakenkti jam ir savo mamai tyčiniais veiksmais, mėgino panaikinti dovanojimo sutartį, kuria močiutė jam padovanojo pastatÄ ir dalį žemės sklypo, buvo atvežęs žemės maÅ¡inos priekaboje, nors ji iÅ¡ esmės nereikalinga, malkų, nors namas dujomis kÅ«renamas.

A. K. pripažino, kad jis nupurškė dažais alpinariumo akmenis, trinkeles. Trinkelių pakeitimo kaina, kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, 108 Eur. Kadangi jis jų negavo pirkti, teko jas bandyti nuvalyti, todėl patyrė 108 Eur valymo išlaidas. Nors A. K. sako, kad močiutė prašė, tačiau jis gyvena vienoje namų valdoje, visada užsuka pas močiutę, klausė jos kas tai padarė, kodėl, bet močiutė atsakė, kad nieko nežino, nieko nematė, Alvydo nematė, nieko neprašė ir nesupranta kas atsitiko.

Kai gavo tuos du raštus iš A. K., tai klausė močiutės kas tai, o ji sakė, kad nesupranta kas tai, nežino, kas ten prirašyta. Žemė nepadalinta, nustatyta naudojimosi tvarka. Turtas sugadintas vizualiai, tiek alpinariumo akmenys, tiek trinkelės, atšokę siūlės, pakitusi spalva. Teismas k o n s t a t u o j a : skundas atmestinas.

9. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn.

11. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

12. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu A. K. už ANK 115 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymÄ paskirta 400 Eur bauda, t.y. už tai, kad jis 2022 m. kovo 21 d. purÅ¡kiamais dažais nudažė pareiÅ¡kėjui priklausančio alpinariumo akmenis, o 2022 m. balandžio 1 d. – purÅ¡kiamais dažais nudažė pareiÅ¡kėjui priklausančias trinkeles, dėl ko padaryta 108 Eur žala.

13. Visų pirma pastebėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tiek 2022 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 65-ANR_P-407-2022, tiek ir skundžiamame 2022 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 70-ANT_N-8841-2022 grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. K. padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ (AN bylos, b. l. 1, 3).

Kadangi ANK 115 straipsnis dalių neturi, todėl Å¡is netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, skundžiamame nutarime Å¡iÄ nuorodÄ Ä¯ ANK 115 straipsnio 1 dalį keičia nurodydamas ANK 115 straipsnį. Nuorodos į ANK 115 straipsnį patikslinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nesunkina ir veiksmų kvalifikacijos nekeičia, todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ vien dėl A. K. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, kai minėtas straipsnis struktÅ«rinių dalių neturi, pagrindo nėra.

14. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimÄ turtÄ , kai nukentėjusiajam padaryta žala nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å iame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimÄ nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, bÅ«tina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę.

15. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pripažino, kad jis per du kartus purÅ¡kiamais dažais nudažė nukentėjusiojo alpinariumo akmenis ir trinkeles. PareiÅ¡kėjo nurodytų protokole ir skundžiamame nutarime inkriminuotų veiksmų atlikimÄ be pačio A. K. pripažinimo, patvirtina ir kiti bylos duomenys: įvykio suvestinės duomenys, praneÅ¡imas, pareiÅ¡kėjo teikiančio skundÄ , praneÅ¡imÄ , pareiÅ¡kimÄ apie įvykį parodymų protokolas, fotonuotraukos, žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, elektroniniai laiÅ¡kai su priedais, tarnybinis praneÅ¡imas, A. K. 2022 m. balandžio 21 d. paaiÅ¡kinimas, S. K. ir V. K. apklausos protokolai.

16. Nors pareiškėjas pripažino nupurškęs dažais trinkeles ir alpinariumo akmenis, tačiau teigė, kad tai atliko nesiekdamas padaryti žalos, o tokius veiksmus atliko prašomas savo mamos D. K.. Priešingai pareiškėjo nurodytai šiai aplinkybei, nukentėjusysis tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai ir vieningai nurodė aplinkybes, jog močiutė D. K. iš esmės negalėjo paprašyti A. K., nes pati nesuprato kas įvyko, kodėl ir kam to reikėjo. Visų pirma pastebėtina, kad šiems argumentams dėl vieno iš nekilnojamojo turto bendrasavininkių D.

K. praÅ¡ymo, pagrįsti pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, neprašė teismo apklausti liudytoja asmenį, galimai praÅ¡iusį atlikti minėtus veiksmus - motinÄ D. K.. Kita vertus, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo mamai 93 metai ir ji jau apie 25 metus serga demensija, Alzhaimeriu, kas neabejotina įtakoja Å¡io asmens suvokimo lygį, galimybę suprasti savo veiksmus, savarankiÅ¡kai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiÅ¡kai atsakyti už jų nevykdymÄ .

Be to, pareiškėjas nurodė, jog teisme užvesta byla dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, ieškinį grindžiant motinos sveikatos būkle, t. y. CK 1.89 straipsnio pagrindu, dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai, kad pareiškėjo motinai reikalinga pagalba įvairiose srityse, net nesant nustatyto neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikrose srityse, patvirtino ir nukentėjusysis atsiliepime ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad močiutė D.

K. ne viskÄ supranta ir atsimena. Å ios tiek pareiÅ¡kėjo, tiek nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl D. K. sveikatos bÅ«klės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad minėtas asmuo tiek dėl nurodytos sveikatos bÅ«klės, tiek dėl itin garbaus amžiaus pagrįstai tikėtina apskritai neturėjo suinteresuotumo dėl žemės sklypo naudojimosi ribų nužymėjimo, juolab neįrodyta, kad bÅ«tent Å¡io asmens praÅ¡ymu ir turint kito Å¡io sklypo bendrasavininko sutikimÄ buvo atlikti nužymėjimo veiksmai.

Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas, jog dažais užpurÅ¡kė trinkeles ir alpinariumo akmenis papraÅ¡ytas motinos, vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jis prieÅ¡tarauja paties pareiÅ¡kėjo nurodomoms aplinkybėms ir laikytinas pareiÅ¡kėjo gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Å iame kontekste pastebėtina, kad kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o, ginčo vietoje – sklypas valdomas dviejų asmenų: V. K. ir D. K., nustatytos kiekvieno savininko nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalys, taigi, abu bendrasavininkiai tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal teismų praktikÄ turi pareigÄ minėtÄ turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.72 , 4.75 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, net ir laikant, jog pareiškėjas užpurškė dažais paprašytas motinos, lieka nepaneigtas faktas, kad kito bendrasavininkio V. K. sutikimo pareiškėjas neturėjo.

17. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog mama du kartus raÅ¡ytiniais raÅ¡tais prašė V. K. atstatyti tvorÄ , užpilti prÅ«dÄ , tačiau jis nereagavo, todėl jis mamos praÅ¡ymu pažymėjo dažais sklypo naudojimo ribas. Nors V. K. ir pripažino, kad gavo minėtus du raÅ¡tus, tačiau nurodė, jog jie suraÅ¡yti pačio A. K., močiutė paklausta dėl tų raÅ¡tų nieko nesuprato, nežinojo kas tai per raÅ¡tai. PareiÅ¡kėjas A. K. pripažino, kad pats surašė tuos raÅ¡tus, nurodydamas, jog mama neraÅ¡tinga.

Ä®vertinus abiejų proceso dalyvių tapačiai nurodytas aplinkybes dėl minėto asmens sveikatos bÅ«klės, teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡ių raÅ¡tų atsiradimo aplinkybes, jų reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, juolab kaip Å¡alys pripažino, vyksta ginčai dėl minėto turto įgyto dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl minėtų raÅ¡tų įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje teismas pažymi, kad visų pirma, minėtų raÅ¡tų pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nepateikė į bylÄ , kita vertus jie nėra nepertraukiamai susiję su nagrinėjama byla, kadangi kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, raÅ¡ytiniais raÅ¡tais buvo praÅ¡oma atstatyti tvorÄ , užpilti prÅ«dÄ , tačiau nebuvo kalbos apie žemės sklypo naudojimosi ribų nužymėjimÄ .

Tuo pačiu pastebėtina, kad, kaip minėta aukščiau, žodinis bendrasavininkio prašymas šioje byloje taip pat neįrodytas.

18. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų bei pateiktų atsiliepimų su nuotraukomis, pareiÅ¡kėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant trinkelių yra užpurkÅ¡ta raudonos spalvos dažais kelis kartus, taip pat nemažu plotu (ne viena linija) užpurkÅ¡ti akmenys, esantys prie alpinariumo, kas tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas siekė sugadinti kuo didesnį plotÄ , o ne nubrėžti žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas ribas. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad pats pareiÅ¡kėjas pripažino teismo posėdžio metu, jog nėra matininkas, neturi jokių aparatų, technikos koordinatėms nustatyti, jis žemės naudojimosi ribÄ nustatė iÅ¡ prisiminimų, kur anksčiau buvo tvora, ir iÅ¡ žemės naudojimosi tvarkos plano, o ribÄ , kur yra prÅ«das nužymėjo pagal lygiagretumÄ , imdamas tiesę.

Å ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiÅ¡kai, nes asmuo neturėdamas specialių žinių, kvalifikacijos ir reikiamos įrangos, net ir turėdamas savininko sutikimÄ nužymėti ribas negalėtų atlikti praÅ¡omų veiksmų, kuriems reikalinga atitinkama kvalifikacija, atitinkamų institucijų iÅ¡duodami pažymėjimai Å¡iai veiklai vykdyti ir t. t. Be to, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų duomenų (VÄ® registro centro iÅ¡raÅ¡o, žemės naudojimosi tvarkos plano), ginčo sklype nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, ji įregistruota, nei iÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų, nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimo nenustatyta, kad tarp minėto turto bendrasavininkų bÅ«tų kilęs ginčas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos.

Be to, pabrėžtina, jog asmuo negyvena ginčo adresu, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodo (duomenys neskelbtini). Nusižengimo padarymo vietoje pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio turto nėra, jis kaip nurodė teismo posėdžio metu tik atvažiuoja aplankyti mamos. IÅ¡ teismo posėdyje tiek nukentėjusiojo, tiek ir paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su nukentėjusiuoju yra konfliktiÅ¡kuose santykiuose, kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodė dėl turto, kurį jo motina padovanojo V.

K.. PareiÅ¡kėjas kaip nurodė teismo posėdžio metu, siekia padėti motinai, apginti jos teises. Teismas pažymi, kad visi nesutarimai tarp bendrasavininkų, tarp kitų asmenų turi bÅ«ti sprendžiami teisėtais bÅ«dais, pasirenkant teisėtas gynybos priemones, numatytas CK 1.138 straipsnyje, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Kaip numato CK 1.137 straipsnio nuostatos, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį (atitinkamai ir ANK 115 straipsnį), sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).

Kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, aplinkybė, jog nenustatytas konkretus padarytos žalos dydis, neÅ¡alina bÅ«tinojo nusižengimo objektyviosios pusės požymio, nes ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , kai nukentėjusiajam padaryta žala nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur, ir nenustatytas minimalus padarytos žalos dydis (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 212 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-493/2022).

Nagrinėjamu atveju faktÄ , jog žala padaryta, akivaizdžiai patvirtina byloje pridėtos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad dažai visiÅ¡kai neiÅ¡sivalė, likę spalvos pakitimai. Nukentėjusysis patvirtino, kad nors jis pats ėmėsi Å¡alinti žalos, iÅ¡taisyti sugadinto turto, tačiau visiÅ¡kai nepavyko paÅ¡alinti dažų, kas matyti iÅ¡ fotonuotraukų, siÅ«lės atÅ¡okinėję, sugadinti daikai pakeitę spalvas. Tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog žala – 108 Eur, ar tai skaičiuotum keičiant sugadintus daiktus naujais, ar skaičiuotum sugadinto turto žalos Å¡alinimo iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad A. K. skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais žala svetimam turtui buvo padaryta, o pareiškėjo ir advokato subjektyvaus vertinimo aplinkybė, kad šiuo metu žalos nėra, pareiškėjo atsakomybės nešalina. Be to, kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad joks turtas nebuvo sugadintas, nes dažai nuvalyti, nors turto sugadinimo pasekmių dažų šalinimo veiksmai buvo atlikti ne pareiškėjo pastangomis ir lėšomis, o paties nukentėjusiojo.

20. PareiÅ¡kėjas veikė tyčia, nes suprato savo veikos pobÅ«dį, norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad jis nebÅ«damas ginčo turto savininku, neturėdamas visų bendrasavininkių sutikimo, esant konfliktiÅ¡kiems santykiams su vienu iÅ¡ bendrasavininkų, negalėjo įgyvendinti daiktinių teisių, kurios jam nepriklauso, gynimo, todėl konstatuotina, kad tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimÄ , o ne į teisių gynimÄ , juolab neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas apskritai buvo įgaliotas vieno iÅ¡ bendrasavininkų atlikti kokius tai veiksmus jo naudai.

21. Ä®vertinus administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime užfiksuotus A. K. veiksmus, inkriminuotÄ nusižengimÄ , konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.

22. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Å ios aplinkybės necharakterizuoja pareiÅ¡kėjo kaip pareigingo, nepažeidinėjančio įstatymų asmens. Byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, tyčinę kaltės formÄ , pareiÅ¡kėjo asmenybę, pareiÅ¡kėjui už nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje padarymÄ pagrįstai buvo skirta bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, kuri laikytina tinkamai individualizuota (ANK 34 straipsnis).

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos iÅ¡vadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir individualizavimo, todėl keisti skundžiamÄ institucijos nutarimÄ ar jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.

24. Nukentėjusiajam skundžiamu nutarimu nebuvo priteista patirta žala, nutarime iÅ¡aiÅ¡kinant teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismÄ dėl žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, atitinkančio jam keliamus įstatymo reikalavimus, nukentėjusiajam pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kintina, jog jis turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK keliamus ieÅ¡kinio formos ir turinio reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, n u t a r ė : Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimÄ , administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540) nepakeistÄ ir A. K. skundo netenkinti. Patikslinti 2022 m. gegužės 17 d. nutarimÄ , administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540) skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ vietoje „115 straipsnio 1 dalis“ nurodant „115 straipsnis“.

Administracinio nusižengimo bylÄ , nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja Vaida Baumilė