2debbd05-9ffc-498d-b10e-e081aa43b8e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-763-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00302-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1123-324/2022 atsisakyta priimti A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 156 000 Eur padarytos turtinės ir 500 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavesti Lietuvos teisingumo ministerijai.

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3103-217/2022 yra savo velionio tėvo V. B. (W. L. B.) testamentinis įpėdinis. Kauno apylinkės teismas 1999 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1341/98 patvirtino taikos sutartį, kuria buvo pripažintos velionių seserų B. A., V. A.-Č. ir A. A.-B. teisės į viso jų velionių tėvų ir jų prarasto dėl politinių represijų turto susigrÄ Å¾inimÄ ir jų velionio brolio P. A. atidalinimÄ iÅ¡ jų kiemo Å«kio 1944 metais.

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-190-212/2007 atmetė ieÅ¡kovo velionės mamos A. A.-B. ieÅ¡kinį dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas ir padarytos žalos atlyginimo vykdant piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-16/2010 Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 atmetė ieÅ¡kinį dėl prarasto turto sugrÄ Å¾inimo ir nepagrįsto turto gavimo pripažinimo, nustatydamas, jog l/4 dalis iÅ¡ 41,58 ha atstatomos nuosavybės teisės natÅ«ra ieÅ¡kovo senelių velionių P. ir L. A. žemės Å«kio sklypo (duomenys neskelbtini) arba 10,4 ha buvo paimta teisėtai iÅ¡mokant 10 226 Lt kompensacijÄ . Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-303-212/2013 atmetė apeliacinį skundÄ ir paliko nepakeistÄ Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ .

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-197-739/2017 atmetė skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos sprendimų 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-279-261/2019 atmetė apeliacinį skundÄ ir paliko nepakeistÄ Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė arba daiktas natÅ«roje gali bÅ«ti paimtas tik visuomenės poreikiams ir už tai teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo sÄ lygų ir tvarkos“ nustatyta, kad grÄ Å¾inamos žemės sklypas negali bÅ«ti skaidomas dalimis, jeigu tarp pretendentų kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atstatymo bÅ«do ir tada joks sprendimas yra nepriimamas iki ginčo neiÅ¡nagrinės teismas.

Atsakovė pažeidė minėtus įstatymus, nes esant ginčui dėl nuosavybės teisių atstatymo bÅ«do neteisėtai priėmė sprendimÄ atimti teisę į visos žemės 41,58 ha sklypo nuosavybės teisės atstatymo natÅ«ra neliečiamumÄ ir paėmė l/4 dalį iÅ¡ 41,58 ha grÄ Å¾inamo žemės sklypo iÅ¡mokant už tai kompensacijÄ pinigais, o bendros ir administracinės kompetencijos teismai organizuotai civilinėse ir administracinėse bylose slėpė nuo atsakomybės neteisėtus atsakovės ir jos institucijų veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

4. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei jame pareikÅ¡tų reikalavimų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas kvestionuoja kitose civilinėse bylose (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7-365/2012, Panevėžio apygardos administracinio teismo byla Nr. I-197-739/2017), kuriose atmesti to paties ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti, jog jo motina ir jos velionės seserys turi teisę į visÄ tėvo turėtos žemės sklypo grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra, o jų brolio sutuoktinės praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės pinigine kompensacija bei toks atkÅ«rimo bÅ«das yra neteisėtas, jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo bÅ«ti atliktas (ir buvo atliktas) tik instancinės teisminės peržiÅ«ros tvarka, o ne inicijuojant naujÄ civilinę bylÄ .

ReikÅ¡damas tokį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas ignoravo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo privalomumo visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams principÄ bei CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius. Todėl sprendė, kad toks ieÅ¡kinys, kokį pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas, teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas.

5. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio turinys suteikia pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibÅ«dinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieÅ¡kiniu, nekeičia, o toks aiÅ¡kus ir sÄ moningas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Konstitucijos 12 straipsnį, CPK 18 straipsnį, 279 straipsnio 4 dalį, pažeidė Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsnius, CPK 5, 6, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir 3 dalį. Teismas nenurodė, į kuriÄ institucijÄ kreiptis, kad ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų iÅ¡spręsti. 6.2. Nagrinėjamas ginčas dar nebuvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. 6.3. Teismai piktnaudžiauja CPK 137 ir 138 straipsnio nuostatomis ir neduoda ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniams eigos. 6.4.

IeÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendė Å¡aliÅ¡ka teisėja, kuri galimai susijusi su tiek Utenos, tiek Zarasų rajonų savivaldybių administracijomis. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

9. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali bÅ«ti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali bÅ«ti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti bÅ«simam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).

Pažeista asmens teisė gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendina laikydamasis visų įstatyme nustatytų sÄ lygų. Jeigu pateiktas ieÅ¡kinys turi trÅ«kumų, teismas nustato terminÄ jiems paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad valstybė pažeidė įstatymų reikalavimus ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo atmetė apelianto reikalavimus pripažinti, jog jo motina ir jos velionės seserys turi teisę į visÄ tėvo turėtos žemės sklypo grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra, o jų brolio sutuoktinės praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės gaunant piniginę kompensacijÄ yra neteisėtas, tokiu bÅ«du buvo pažeistas viso 41,58 ha žemės sklypo nuosavybės teisės atkÅ«rimo natÅ«ra neliečiamumas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų apeliantas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme ir atsisakė jį priimti.

11. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

12. Apeliantas teigia, kad jo inicijuotas ginčas dar nebuvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad apeliantas siekia kitaip įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7-365/2012, Panevėžio apygardos administracinio teismo byla Nr. I-197-739/2017) nustatytÄ faktÄ , kad l/4 dalis iÅ¡ 41,58 ha atkuriamos nuosavybės teisės natÅ«ra ieÅ¡kovo senelių velionių P. ir L. A. žemės Å«kio sklypo (duomenys neskelbtini), arba 10,4 ha buvo paimta teisėtai iÅ¡mokant 10 226 Lt kompensacijÄ . Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu teismo įvertinimu, nėra pagrindas inicijuoti naujÄ civilinę bylÄ . Apeliantas turi atsižvelgti į įstatymų leidėjo nustatytÄ draudimÄ , teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, ginčyti kitoje byloje teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

13. Atskirojo skundo argumentas, kad teismai piktnaudžiauja CPK 137 ir 138 straipsnio nuostatomis ir neduoda ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniams eigos, atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustatė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidė minėtÄ CPK nustatytÄ draudimÄ naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, siekė kitokio jų teisinio vertinimo, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas savaime nereikÅ¡tų, kad toks ieÅ¡kinys, paÅ¡alinus jo turinio trÅ«kumus (CPK 135 straipsnis), galėtų bÅ«ti priimtas nagrinėti.

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas ieÅ¡kinio atsisakymo pagrindas sietinas su teisės kreiptis į teismÄ nebuvimu arba jos netinkamu įgyvendinimu. Apeliantas negali tikėtis, kad bus ginamos jo teisės, jeigu jis nesilaikys įstatymuose nustatytų taisyklių ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinyje yra nekorektiÅ¡ko ir įžeidžiančio turinio teiginių, kurie nuolat kartojasi apelianto procesiniuose dokumentuose. Pirmiau nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad apelianto procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas kreipimosi į teismÄ teise.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas (teisėja). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjo teisėja, kuri, pasak jo, galimai susijusi su tiek Utenos, tiek Zarasų rajonų savivaldybių administracijomis, savaime nepagrindžia teismo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantas, grįsdamas tokį galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat jis nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

16. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė