2026-05-20 Nr. AB-10348-3-62-3-02516-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-748-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02516-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Matesa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. spalio 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-251023-00060; 2) panaikinti Inspekcijos 2025 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. 2D-29552 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; 3) panaikinti Inspekcijos 2025 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. 2D-29554 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; 4) panaikinti Inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-251202-00192; 5) panaikinti Inspekcijos 2025 m. gruodžio 4 d. aktą Nr. 2D-31235 „Dėl informacijos pateikimo“; 6) panaikinti Inspekcijos 2025 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 2D-32746 „Dėl informacijos pateikimo“; 7) įpareigoti Inspekciją klausimus dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 30 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-250530-00236 versijos Nr. 2 išdavimo teisėtumo / neteisėtumo (įvertinant visas reikšmingas tam aplinkybes, įskaitant, bet neapsiribojant tuo, ar projektuotojo UAB D. A. R. studija (projekto vadovas – R. B.) 2025 m. parengtame „Daugiabučio gyvenamojo namo su prekybos, maitinimo, paslaugų, administracinės paskirties patalpomis (etapas 1) keičiant paskirtį į prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir prekybos paskirties pastato su administracinės paskirties patalpomis (etapas 2) Baltų pr. 17, Kaunas, naujos statybos, savavalinės statybos įteisinimo projekte (laidą A)“ laiptinės išdidinimas suprojektuotas teisėtai / neteisėtai), Inspekcijos 2024 m. spalio 8 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-241008-00140 laikymo įvykdytu / neįvykdytu ir savavališkos statybos padarinių pagal Inspekcijos 2024 m. spalio 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-241008-00139 laikymo pašalintais / nepašalintais išnagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos G. K. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2025 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 2D-32746 „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2025 m. spalio 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-251023-00060; 2025 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. 2D-29552 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; 2025 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. 2D-29554 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-251202-00192; 2025 m. gruodžio 4 d. aktą Nr. 2D-31235 „Dėl informacijos pateikimo“ ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia, jog būtų konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (tiek jo pradinė versija, tiek jo versija Nr. 2) buvo išduoti neteisėtai. Taigi, pareiškėjos teisėms ir interesams tiesioginės įtakos turi statybą leidžiantis dokumentas, o ne ginčijami 2025 m. spalio 23 d., 2025 m. lapkričio 17 d., 2025 m. gruodžio 2 d., 2025 m. gruodžio 4 d. aktai. Iš prie skundo pridėtų skundžiamų aktų turinio matyti, kad jie adresuoti ne pareiškėjai, o kitiems asmenims – UAB „Matesa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, aktuose pateikta informacija, konstatuotos faktinės aplinkybės, tačiau juose nėra pareiškėjos atžvilgiu imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjai nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėja kartu su skundu nepateikė prašomo panaikinti 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-20-251202-00192, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis numato, kad prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas. Pareiškėja prašė teismo šį aktą išsireikalauti iš atsakovo, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji pati šio skundžiamo akto negali gauti, be to, skunde nenurodė, kokie privalomi patvarkymai šiuo aktu pareiškėjai yra duoti. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji ginčija 2025 m. gruodžio 2 d. aktą dėl to, kad jame nurodyta, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas ir kad savavališkos statybos padariniai pagal surašytą savavališkos statybos aktą yra pašalinti, tačiau tai yra konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijami aktai iš esmės yra informacinio ir konstatuojamojo, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentai, tiesiogiai nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektais. Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti minėtus aktus. Skundo dalį dėl minėtų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti 2025 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 2D-32746 „Dėl informacijos pateikimo“ atitinka ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus, todėl priimama.

III. Pareiškėja G. K. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos skundo atitinkamų reikalavimų priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Likusią Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje įrodymai dar nėra tiriami ir skundo reikalavimų iš esmės pagrįstumas negali būti vertinamas, nes tai galės būti vertinama tik galutiniame teismo sprendime, priimtame įstatymo nustatyta tvarka ištyrus įrodymus bei išnagrinėjus bylą iš esmės. Skundo priėmimo metu reikalavimą kaip tariamai nesukeliantį pareiškėjui materialinių teisinių padarinių galima atsisakyti priimti tik išimtiniais atvejais, kai faktas, jog jis pareiškėjui negali sukelti materialinių teisinių padarinių, yra akivaizdus. O to šiuo atveju nebuvo.

Teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjai teisinius padarinius sukelia bei teisme gali būti skundžiamas Statybos leidimas. Pareiškėja tokia savo teise jau yra pasinaudojusi ir Statybos leidimą ginčija Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3092-1172/2026. Tačiau tai niekaip nereiškia, kad Inspekcijos aktai negali sukelti pareiškėjai materialinių teisinių padarinių. Šioje byloje yra pareikšti reikalavimai Inspekcijai ir keliamas ginčas dėl to, ar Inspekcija tinkamai vykdė jai priskirtas pareigas.

Teismas nepagrįstai teigia, kad Inspekcijos aktai yra tarpiniai, negalutiniai ar tik konstatuojamojo pobūdžio. Tiek po 2025 m. spalio 23 d. patikrinimo akto priėmimo, tiek po 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo akto priėmimo, Inspekcija privalėjo priimti sprendimą atitinkame patikrinimo akte tirtu klausimu, t. y. atitinkamai sprendimą, ar Statybos leidimo versija Nr. 2 išduota teisėtai, ir sprendimą, ar savavališkos statybos padariniai pagal Savavališkos statybos aktą yra pašalinti ir ar Privalomasis nurodymas yra laikytinas įvykdytu. Tokius sprendimus Inspekcija lydraščiais (t. y. informaciniais raštais) turėjo išsiuntinėti teisiškai suinteresuotiems asmenims. Tačiau, kaip matyti, iš 2025 m. gruodžio 23 d. rašte pateiktų Inspekcijos paaiškinimų bei iš prie jo pridėtų dokumentų, Inspekcija tuo klausimu savarankiškų sprendimų nepriėmė, o duomenis registruose bei informacinėje sistemoje Infostatyba (t. y. www.planuojustatau.lt) keitė 2025 m. spalio 23 d. patikrinimo akto bei 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo akto pagrindu, kas rodo, kad atitinkami Inspekcijos sprendimai tuo metu jau buvo priimti, tačiau nebuvo surašyti jokiuose kituose atskiruose aktuose, tai leidžia manyti, kad pats 2025 m. spalio 23 d. patikrinimo aktas yra galutinis aktas klausimu, ar Statybos leidimo versija Nr. 2 išduota teisėtai ir kad pats 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktas yra galutinis aktas klausimu, ar savavališkos statybos padariniai pagal Savavališkos statybos aktą pašalinti ir ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Tam, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti teise į pažeistų teisių teisminę gynybą, kažkurie iš minėtų aktų (t. y. 2025 m spalio 23 d. patikrinimo aktas ir 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktas arba 2025 m. lapkričio 17 d. aktas ir 2025 m. gruodžio 4 d. aktas) arba visi minėti aktai turi būti laikomi galutiniais, nes kitokių aktų aptariamais klausimais priimta nėra ir akivaizdu, kad aptariami klausimai Inspekcijoje yra jau galutinai išspręsti. Taigi jei institucija veikia taip, kad neįmanoma suprasti, kuris iš minėtų aktų yra galutinis, pareiškėja dėl to nėra kalta ir neturi spėlioti, kurį aktą ginčyti. Dėl to apskundė juos visus, tam, kad būtų pasiektas maksimalus jos teisių gynimo rezultatas.

Teismas pagrįstai vertino, kad 2025 m. gruodžio 23 d. raštas yra galutinis aktas ir gali būti skundžiamas teismui. Tačiau kituose aktuose nagrinėtais klausimais Inspekcijai priėmus UAB „Matesa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu galutinius sprendimus, kad UAB „Matesa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija tariamai ištaisė anksčiau Inspekcijos konstatuotus teisės pažeidimus, Inspekcijos pareiškėjai adresuotame 2025 m. gruodžio 23 d. rašte šiais klausimais negalėjo teigti priešingai, nes dėl minėtų klausimų jau buvo visa apimtimi ir galutinai pasisakyta aktuose. Todėl šiais klausimais aktai yra galutiniai ne tik UAB „Matesa“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, bet ir pareiškėjai.

Inspekcija 2025 m. spalio 23 d. patikrinimo akte ar 2025 m. lapkričio 17 d. aktuose nusprendusi, kad Statybos leidimo versija Nr. 2 išduota teisėtai, šį klausimą išsprendė galutinai ir ateityje jo iš naujo nebespręs, nes remsis savo 2025 m. spalio 23 d. patikrinimo aktu ar 2025 m. lapkričio 17 d. aktais. Inspekcija kartą 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo akte ar 2025 m. gruodžio 4 d. akte nusprendusi, kad savavališkos statybos padariniai pagal Savavališkos statybos aktą yra pašalinti ir kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, šiuos klausimus išsprendė taip pat galutinai ir ateityje jų iš naujo nebespręs, nes remsis savo 2025 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktu ar 2025 m. gruodžio 4 d. aktu.

Taigi nenuginčijus Inspekcijos sprendimų, kad Statybos leidimo versija Nr. 2 išduota tariamai teisėtai ir kad savavališkos statybos padariniai pagal Savavališkos statybos aktą tariamai yra pašalinti ir kad Privalomasis nurodymas tariamai yra įvykdytas, Inspekcija nesiimtų jai imperatyviomis teisės normomis priskirtų pareigų, užtikrinančių neteisėto Statybos leidimo versijos Nr. 2 panaikinimą bei savavališkos ir kitaip neteisėtos statybos padarinių pašalinimą, todėl pareiškėja netektų ir šios galimybės apginti savo teises.

Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją klausimus išnagrinėti iš naujo priimti atsisakė neteisėtai ir nepagrįstai. Šie pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai ne tik iš reikalavimo panaikinti aktus, ir iš reikalavimo panaikinti 2025 m. gruodžio 23 d. raštą, kurį teismas priėmė nagrinėti.

Dėl 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-20-251202-00192 nepateikimo, pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bandė jį gauti. Pareiškėja kreipdamasi į Inspekciją prašė pateikti visus su ginčo situacija susijusius dokumentus. Inspekcija pateikė visus aktus, išskyrus šį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio, tiesiogiai nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektais.

Pareiškėja, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį jos skundo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Inspekcijos 2025 m. spalio 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-251023-00060; Inspekcijos 2025 m. lapkričio 17 d. aktas Nr. 2D-29552 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; Inspekcijos 2025 m. lapkričio 17 d. aktas Nr. 2D-29554 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Baltų pr. 17“; Inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-251202-00192; Inspekcijos 2025 m. gruodžio 4 d. aktas Nr. 2D-31235 „Dėl informacijos pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentai ir jie nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Minėta teismo išvada padaryta be konkrečios situacijos detalesnio vertinimo ir skundžiamų sprendimų reikšmės pareiškėjos teisėms vertinimo. Pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo nagrinėti teisme priimtinumo klausimą, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog pareiškėjos ginčijami raštai jai nesukelia teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kartu su skundu nepateikė prašomo panaikinti 2025 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-20-251202-00192, nors ABTĮ 25 straipsnis numato, kad prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas.

Nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma esmine atsisakant priimti pareiškėjos skundo reikalavimą, nes pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir įpareigoti pareiškėją trūkstamą raštą pateikti. Be to, byloje nesant nurodyto rašto, teismas negalėjo vertinti jo turinio ir konstatuoti, kad jame yra nurodytos tik konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė