2deb0b95-8ad3-4906-8a77-dd589f8a77de · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-606/2020 Teisėja Raimonda Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31802-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.; 1.1.8.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nuteistajam V.

K., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį 50 parų areÅ¡tu, jÄ atliekant Marijampolės pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 27 d. 7.21 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 9.31 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – V. K. uždrausta trejus metus naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1 300 Eurų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, vengė patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kur numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendį ir jam priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti šį praÅ¡ymÄ , jam skirti BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ â€“ arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1.

Apelianto teigimu, vertindamas liudytojų (pareigÅ«nų) parodymų patikimumÄ , teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl pareigÅ«nų agresyvių veiksmų prieÅ¡ jį ir jo pareiÅ¡kime nuodytų aplinkybių dėl pareigÅ«nų jam padarytų sužalojimų. Byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, įraÅ¡yti policijos tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporters“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina prieÅ¡iÅ¡kÄ pareigÅ«nų nusiteikimÄ jam. 2.2. Taip pat, apelianto teigimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltumÄ besÄ lygiÅ¡kai įrodo policijos pareigÅ«no M.

V. surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Kadangi neblaivumo nustatymo aktas – tai vienašališkai policijos pareigūno surašytas dokumentas, jam nėra žinomos tokio akto surašymo aplinkybės, su juo jis nebuvo supažindintas. Išskyrus pareigūnų parodymus, byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių neblaivumo nustatymo akte pažymėtus neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Vienintelis byloje esantis objektyvus įrodymas yra vaizdo įrašai, įrašyti policijos tarnybiniame automobilyje, tačiau jis nesudaro pagrindo teigti, jog jis vairavo automobilį neblaivus, elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo ir jo judesiai buvo nekoordinuoti.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad sustabdę jo vairuojamÄ automobilį, pareigÅ«nai neprisistatė ir nebendravo su juo, o akivaizdžiai nustebusį ir ramiai sėdintį prie automobilio vairo, iÅ¡ karto puolė agresyviais veiksmais traukti iÅ¡ automobilio, nepasiÅ«lius ir nesudarant jokios galimybės jam pačiam atsisegti saugos dirÅ¾Ä ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio savarankiÅ¡kai. IÅ¡traukus jį iÅ¡ automobilio, jis buvo nutemptas už automobilio galo, sužalotas, galų gale nutemptas ir įsodintas į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

Jis savarankiÅ¡kai neatliko jokių judesių, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti kaip nekoordinuotus, nesielgė neadekvačiai, jokio pokalbio su policijos pareigÅ«nais nebuvo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima teigti, jog jis kalbėjo neriÅ¡liai. Be to, pareigÅ«nai neatliko jokio asmens bendros bÅ«klės įvertinimo, tai yra jis nėjo jokia tiesia linija, taip pat stovėdamas pirÅ¡tu netaikė į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs). Todėl policijos pareigÅ«no M. V. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, jog „nuteistasis negali eiti tiesia linija“, „negali stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ â€œ yra nustatytos nepagrįstai, neįvertinus tokių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. 2.3. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę įrodo ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, įraÅ¡yti policijos tarnybiniame automobilyje esančiais vaizdo registratoriais. Apelianto tvirtinimu, prieÅ¡ingai, Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai nepatvirtina pareigÅ«nų nurodytų aplinkybių, jog jo vairuojamas automobilis „kelyje važinėjosi vingiais, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ne kartÄ â€œ. IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad jo vairuojamam automobiliui iÅ¡važiavus vienÄ kartÄ Ä¯ kelio vidurį, jis nedelsiant buvo pradėtas stabdyti policijos pareigÅ«nų, važiavusių iÅ¡ jo vairuojamo automobilio galo.

Apeliantas nurodo, kad jis paaiÅ¡kino, jog automobilis iÅ¡ savo važiuojamosios juostos iÅ¡važiavo, kai jis trumpam nukreipė žvilgsnį į automagnetolÄ , kelias tuo metu buvo tuščias, prieÅ¡prieÅ¡a atvažiuojančių automobilių nebuvo. Pastebėjęs, kad iÅ¡ galo yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, nedelsdamas įjungė posÅ«kio ženklÄ ir sustojo Å¡alikelėje. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino filmuotoje medžiagoje užfiksuotų aplinkybių, jog policijos pareigÅ«nai, sustabdę jo vairuojamÄ automobilį, nesiÅ«lė jam pasitikrinti neblaivumÄ , neįspėjo, kad atsisakius tai daryti, gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas tariamÄ siÅ«lymÄ pasitikrinti neblaivumÄ iÅ¡ esmės grindžia tik policijos pareigÅ«nų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr, 33501/96, 2009 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Natunen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 21022/04). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-529/2103). Nuteistojo nuomone, aptartos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra pakankamos, vadovaujantis in dubio pro reo principu, priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.5. Apelianto teigimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje jis siekia visiÅ¡ko iÅ¡teisinimo, nes jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų prieÅ¡ingai, skirdamas jam areÅ¡to bausmę, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nevertino ir neaptarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų bausmių rÅ«Å¡ių.

Teismas nevertino galimybės jam skirti baudÄ , nors byloje yra duomenys, jog jis dirba, gauna darbo užmokestį ir turi realiÄ galimybę sumokėti teismo jam paskirtÄ baudÄ . Nuteistasis pažymi, kad jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi vienÄ nepilnametį vaikÄ , jo žmona Å¡iuo metu laukiasi antro kÅ«dikio ir yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Jam atliekant areÅ¡to bausmę, iÅ¡ esmės nebÅ«tų kam rÅ«pintis jo Å¡eima, kuri yra visiÅ¡kai finansiÅ¡kai priklausoma tik nuo jo. Be to, areÅ¡to atlikimo metu jis neturėtų galimybės vykdyti darbo sutartimi prisiimtinų įsipareigojimų ir tai sudarytų darbdaviui galimybę nutraukti su juo darbo sutartį. 2.6.

Nuteistasis V. K. taip pat nurodo, kad teismas nesprendė galimybės ir dėl kitos sankcijoje nustatytos bausmės rÅ«Å¡ies – realios laisvės atėmimo – bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnio 1 dalis numato galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Jis yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau yra teistas, tačiau ankstesniu nuosprendžiu visÄ paskirtÄ bausmę yra atlikęs, bausmės vykdymo laikotarpiu visus įpareigojimus vykdė tinkamai ir atsakingai. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis galėtų vykdyti jam skirtus įpareigojimus, dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Apeliantas nurodo, kad teisingumo principas laikomas vienu iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų. NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu.

Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi bÅ«ti teisėtas, pagrįstas ir teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad konstitucinė teisingumo samprata suformuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. 2.7.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dirbančiam, gaunančiam pajamas ir galinčiam sumokėti baudÄ , iÅ¡laikančiam Å¡eimÄ bei atlikusiam ankstesniu nuosprendžiu visÄ paskirtÄ bausmę, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį skirti 50 parų areÅ¡tÄ , nevertinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų bausmių rÅ«Å¡ių, yra akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje, net ir pripažinus jį kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, yra visi teisiniai pagrindai ir sÄ lygos skirti kitÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ â€“ arba bausmės vykdymo atidėjimÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigia, kad policijos pareigÅ«nai, sustabdę jo vairuojamÄ automobilį, nesiÅ«lė jam pasitikrinti neblaivumÄ , neblaivumo nustatymo aktas – tai vienaÅ¡aliÅ¡kai policijos pareigÅ«no suraÅ¡ytas dokumentas, jam nėra žinomos tokio akto suraÅ¡ymo aplinkybės, su juo jis nebuvo supažindintas, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei jį iÅ¡teisinti.

Dėl įrodymų vertinimo ir V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje 7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nagrinėjamoje byloje V. K. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

10. Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. neneigė, kad, nors jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo, įvykio dienÄ vairavo automobilį. Parodė, kad 2019 m. liepos 26 d. po darbo, kartu su draugu A. P. atvyko pas draugÄ L. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur kepė Å¡aÅ¡lykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė dar keli pažįstami asmenys. Jis iÅ¡gėrė kelis stikliukus degtinės, taurę alaus ir gėrė nealkoholinį alų. Patikslindamas parodymus, nuteistasis nurodė, kad iÅ¡gėrė 100 g degtinės, ragavo alkoholinio alaus ir gėrė nealkoholinį alų.

Kadangi nesijautė girtas, tai po iÅ¡gertuvių, kartu su A. P. sėdo į tÄ patį automobilį, kurį jis vairavo, ir ketino vykti namo. Automobilyje draugas reguliavo magnetolÄ , o jis užsižiÅ«rėjęs, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Nuvažiavęs 200-300 metrų, per galinį veidrodį pamatė Å¡viesas, tada įjungė posÅ«kį ir pradėjo trauktis į Å¡alikelę. Policijos pareigÅ«nai jam užkirto keliÄ . Prie automobilio pribėgo pasienio pareigÅ«nai, atidarė automobilio duris ir pradėjo jį tempti iÅ¡ automobilio.

Jis pasakė, kad pats gali iÅ¡lipti. Kažkas jam sudavė į veidÄ . Jis atsisegė saugos dirÅ¾Ä ir lipo iÅ¡ automobilio, tačiau tuomet jam trenkė lazda per kelius, iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio ir pradėjo daužyti lazdomis. Dėl sumuÅ¡imo ant rankų ir kojų atsirado kraujosruvos, buvo nubrozdinta kakta. Po to pareigÅ«nai jį į metė į mikroautobusÄ ir nuvežė į Tauragės policijos komisariatÄ . PareigÅ«nai nereikalavo pÅ«sti į alkotesterį, tačiau patikslindamas parodymus nuteistasis nurodė, kad buvo sužalotas ir streso bÅ«senos, dėl to buvo piktas ir nesutiko pasitikrinti girtumo.

Manė, kad automobilį vairavo blaivus, nes automobilį vairavo praėjus 8 valandoms po alkoholio gėrimo, per tÄ laikÄ dar valgė (t. 1, b. l. 190–191, 202).

11. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. patvirtino, kad 2019 m. liepos 26 d. vakare atvyko V. K. vairuotu automobiliu pas draugÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kur kepė Å¡aÅ¡lykus, matė, kad V. K. iÅ¡gėrė skardinę alaus, gal ir stikliukÄ degtinės, po to gėrė nealkoholinį alų. Kai susiruošė vykti atgal, jis jau buvau iÅ¡gėręs, o V. K. neatrodė, kad bÅ«tų girtas. Važiuojant keliu V. K. reguliavo automagnetolÄ , buvo kažkiek nusukęs nuo kelio, t. y. vienÄ kartÄ automobiliu iÅ¡suko į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tuoj iÅ¡girdo pareigÅ«nų automobilio sirenas, todėl iÅ¡kart parodė posÅ«kį ir sustojo Å¡alikelėje.

Pribėgę pareigÅ«nai neprisistatė, dokumentų pateikti neprašė, net nespėjus atsisegti diržo, pradėjo V. K. plėšti iÅ¡ automobilio, iÅ¡traukė raktelius. Po to V. K. nusitempė už automobilio galo ir jam sudavė ne vienÄ kartÄ , jis matė, kad V. K. buvo prispaustas prie žemės, jis net nesiprieÅ¡ino. Kol V. K. sėdėjo automobilyje, pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino taip pat (t. 1, b. l. 193).

12. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. ir pats pripažino, kad prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir nuteistojo V. K. draugas liudytojas A. P.. Tai, kad liudytojui A. P. neatrodė, jog V. K. vairavimo metu buvo girtas, yra tik subjektyvi liudytojo nuomonė, ir visiÅ¡kai nepaneigia bylos duomenimis objektyviai nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis V. K. buvo visiÅ¡kai neblaivus. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. P. ir pats buvo neblaivus, be to, neabejotinai, duodamas parodymus, siekė kiek įmanoma padėti draugui suÅ¡velninti jo padėtį.

Kad liudytojas A. P. stengėsi duoti V. K. naudingus parodymus, parodo ir A. P. nurodyta aplinkybė, jog neva V. K. iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nes nukreipė savo dėmesį nuo kelio, kai reguliavo automagnetolÄ . Nors pats nuteistasis V. K. teigė, kad automagnetolÄ reguliavo liudytojas A. P.. Ir toks nuteistojo V. K. ir liudytojo A. P. parodymų nesutapimas jau leidžia abejoti tuo, kad V. K. iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ dėl nukreipto dėmesio, o ne dėl girtumo. Akivaizdu, kad iÅ¡važiavimas automobiliu į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , pareigÅ«nams, važiavusiems iÅ¡ galo, sukėlė pagrįstų abejonių dėl vairuotojo blaivumo.

13. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no Ž. Č. parodymų nustatyta, kad grįžtant į (duomenys neskelbtini), pamatė priekyje automobilį, iÅ¡važiuojantį iÅ¡ Å¡alutinio keliuko į pagrindinį keliÄ . Automobilis važinėjo kelyje vingiais, ne kartÄ iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Sustabdžius minėtÄ automobilį, Valstybės sienos apsaugos darbuotojai pirmieji iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, nes jiems buvo patogiau iÅ¡lipti dėl tarnybinio automobilio sustojimo padėties.

Vairuotojui buvo liepiama įjungti stovėjimo režimÄ ir iÅ¡jungti automobilio variklį, tačiau vairuotojas nurodymų nevykdė, „gazavo“, muistėsi, mojavo rankomis. Jam buvo siÅ«loma iÅ¡lipti pačiam iÅ¡ automobilio, tačiau jis pareigÅ«nams prieÅ¡inosi. Niekaip nepavyko iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio degimo spynelės rakto, nes nebuvo įjungtas stovėjimo režimas. Kadangi vairuotojas prieÅ¡inosi, įvyko grumtynės. Vairuotojas nesileido iÅ¡traukiamas iÅ¡ automobilio. Viskas buvo filmuojama.

Liudytojas parodė, kad, kai parvežė vairuotojÄ Ä¯ Tauragės apskrities VPK, jis ėjo raÅ¡yti tarnybinio praneÅ¡imo, jame iÅ¡samiai nurodė įvykio aplinkybes, nes teisiamajame posėdyje jų visų prisiminti negalėjo dėl įvykių gausos. Pagal vairuotojo bÅ«senÄ suprato, kad jis buvo neblaivus. IÅ¡ pradžių nesiÅ«lė sulaikytajam pasitikrinti girtumÄ , nes ir taip buvo sumaiÅ¡tis, bet kai nuvežė į komisariatÄ , tai prie kamerų turėjo siÅ«lyti pasitikrinti girtumÄ (t. 1, b. l. 201).

14. IÅ¡ Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Č. 2019 m. liepos 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 3.52 val., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su kolega M. V. ir VSAT SPS Pagėgių komandos specialistais P. M. ir Ž. V. ir važiuodamas į (duomenys neskelbtini) pusę pastebėjo po keliÄ vingiuojantį automobilį, todėl įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus. Tada įjungė Å¡vyturėlius, garsinį signalÄ per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau automobilio vairuotojas į reikalavimÄ sustabdyti automobilį nereagavo, toliau blaÅ¡kėsi po keliÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Kai automobilio vairuotojas grįžo į savo eismo juostÄ , tarnybiniu automobiliu susilygino su priekyje važiavusiu automobiliu. Vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, staiga sustojo. Jis su specialistu P. M. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir puolė link sustabdytojo. Automobilio vairuotojas vėl bandė važiuoti. Tada P. M. liepė vairuotojui užgesinti automobilį ir iÅ¡lipti, tačiau vairuotojas reikalavimų nevykdė, pradėjo elgtis agresyviai. P. M. pabandžius atsegti saugos dirÅ¾Ä , vairuotojas bandė smÅ«giuoti kumščiu į krÅ«tinę.

Kadangi vairuotojas prieÅ¡inosi, į pagalbÄ atskubėjo policijos pareigÅ«nas M. V. ir specialistas Ž. V.. Vairuotojas ir toliau mosavo rankomis, elgėsi agresyviai, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo. M. V. prieÅ¡ vairuotojÄ panaudojo spec. priemonę – dujas. Tada vairuotojas Å¡iek tiek aprimo. Tačiau iÅ¡laipinamas iÅ¡ automobilio vairuotojas vėl pradėjo prieÅ¡intis, stangino rankas, spardėsi kojomis, todėl iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio buvo paguldytas ant asfalto. VyriÅ¡kis, nors ir gulėdamas, vis tiek prieÅ¡inosi, spardėsi kojomis, vengė sulaikymo ir neleido uždėti antrankių.

Kadangi vairuotojas gulėdamas ant važiuojamosios kelio dalies aktyviai prieÅ¡inosi, muistėsi, spardėsi bandant uždėti jam antrankius, susižalojo sau veidÄ ir nusibrozdino kojÄ . Nors ir surakintas, jis ir toliau spardėsi, neleido jo pakelti nuo važiuojamosios kelio dalies ir įsodinti į tarnybinį automobilį. Sodinamas į tarnybinį automobilį vėl pradėjo prieÅ¡intis, trukdė įsodinti jį į automobilyje įrengtÄ sulaikymo patalpÄ . Pristačius vairuotojÄ Ä¯ Tauragės apskrities VPK, buvo nustatyta, kad tai V.

K., jis kategoriÅ¡kai atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , nors buvo praÅ¡oma daug kartų. Kad vyriÅ¡kis neblaivus, buvo akivaizdu iÅ¡ jo neriÅ¡lios kalbos, jis svirduliavo, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 5–6).

15. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no M. V. parodymų taip pat nustatyta, kad įvykio metu jam dirbant su kolega Ž. Č. ir dar trimis pasieniečiais, nakties metu grįžtant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime pamatė iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡sukantį automobilį. Automobilis vingiavo po keliÄ , todėl jis įjungė Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ , taip siekdamas stabdyti automobilį. Stabdomas automobilis nestojo, todėl susilyginus automobiliams, minėtÄ automobilį pradėjo taranuoti, kad sustotų.

Sustabdžius automobilį, pasieniečiai atsidarė duris ir šoko prie vairuotojo, kadangi matė, kad automobilis nestojo, todėl buvo tikimybė, kad vairuotojas priešinsis. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Keleivis taip pat buvo neblaivus, nuo jo irgi sklido alkoholio kvapas, judesiai taip pat buvo nekoordinuoti. Kiek girdėjo, pasieniečiai paprašė vairuotojo lipti lauk iš automobilio, bet vairuotojas vengė lipti iš automobilio, pradėjo smūgiuoti pasieniečiams, spyrė policijos pareigūnams, priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Ir dedant antrankius, vairuotojas prieÅ¡inosi. Automobilį vairavęs asmuo buvo patalpinamas į policijos tarnybinį automobilį ir pristatytas į Tauragės PK. Atvykus į Tauragės PK, vairuotojÄ nuvedė į areÅ¡tinę. Ten jis liepė vairuotojui pÅ«sti į alkotesterį, kad nustatytų girtumÄ , tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. Vairuotojui buvo siÅ«lyta pasitikrinti girtumÄ 4 kartus, ir visus kartus jis tai daryti atsisakė. Vaizdo įraÅ¡as areÅ¡tinėje nedaromas. Vairuotojui iÅ¡aiÅ¡kino, kas gresia už atsisakymÄ pasitikrinti girtumÄ .

Girtumas buvo akivaizdus, tikrai būtų vidutinis ir didesnis, nes tai matėsi vizualiai iš jo elgesio, iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 191–192).

16. IÅ¡ aptartų teisiamajame posėdyje duotų liudytojų policijos pareigÅ«nų M. V. ir Ž. Č. parodymų nustatyta, kad V. K. vairavo automobilį vingiais, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ir Å¡i aplinkybė policijos pareigÅ«nams vienareikÅ¡miÅ¡kai turėjo sukelti ir sukėlė įtarimų, jog automobilį vairuoja galbÅ«t neblaivus asmuo, ir tai buvo akivaizdus pagrindas sustabdyti važiuojantį automobilį. Tai, kad automobiliu buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , neneigė ir pats nuteistasis V.

K. ir su juo kartu važiavęs liudytojas A. P.. Liudytojai policijos pareigÅ«nai M. V., Ž. Č. parodė, kad sustabdžius nuteistojo V. K. vairuotÄ automobilį, V. K. nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų, aiÅ¡kiai nurodė kokių reikalavimų nevykdė, t. y. įjungti automobilio stovėjimo režimÄ , iÅ¡jungti variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, o bandant iÅ¡ automobilio variklio užvedimo spynelės iÅ¡traukti raktÄ , reikalaujant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, prieÅ¡inosi – mojavo rankomis, spardėsi ir netgi bandė pasienio pareigÅ«nui P. M. smÅ«giuoti kumščiu į krÅ«tinę, Å¡iam pabandžius atsegti saugos dirÅ¾Ä .

Policijos pareigÅ«nams buvo akivaizdu, jog vairuotojas yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, elgesys neadekvatus. Kadangi nuteistasis V. K. prieÅ¡inosi, teko panaudoti dujas, jėgÄ ir antrankius. Pažymėtina, kad visas aplinkybes, susijusias su V. K. elgesiu sustabdžius jo vairuotÄ automobilį, požymius, pagal kuriuos buvo akivaizdu, jog V. K. yra neblaivus, apie panaudotas spec. priemones, policijos pareigÅ«nas Ž. Č. iÅ¡samiai užfiksavo iÅ¡kart po įvykio jau aptartame tarnybiniame praneÅ¡ime.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. Č. pažymėjo, kad įvykio vietoje patikrinti nuteistojo V. K. neblaivumÄ iÅ¡ esmės nebuvo galimybės dėl nuteistojo V. K. elgesio, todėl nuteistajam buvo siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ pristačius jį į komisariatÄ , jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau pastarasis pasitikrinti neblaivumÄ atsisakė.

17. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje prokurorės prašymu buvo apklausti kaip liudytojai ir VSAT pareigūnai P. M. bei Ž. V., kurie įvykio naktį dirbo kartu su policijos pareigūnais M. V. ir Ž. Č..

18. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo VSAT pareigÅ«no P. M. parodymų nustatyta, kad važiuojant, priekyje pamatė automobilį, jis įtartinai važiavo vingiais, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Sustabdžius automobilį buvo liepta iÅ¡jungti variklį, tačiau vairuotojas nereagavo. Jis nesuprato, ko praÅ¡oma, buvo neadekvatus ir nevykdė reikalavimų. Kai atidarė vairuotojo dureles, įsijungė lemputė ir gerai matėsi, kad asmuo neblaivus. Jo akys buvo „stulpe“, jis buvo visiÅ¡kai neadekvatus, buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Jis neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jį teko traukti prievarta. Vairuotojas bandė prieÅ¡intis. AreÅ¡tinėje pareigÅ«nai primygtinai prašė pasitikrinti girtumÄ , tačiau vairuotojas atsisakė (t. 1, b. l. 201).

19. Teisiamajame posėdyje liudytojas VSAT pareigÅ«nas Ž. V. parodė analogiÅ¡kai, kad 2019 m. liepos 27 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kai iÅ¡ Å¡alutinio keliuko į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavo automobilis, jis važiavo įtartinai, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Automobilį bandė stabdyti, tačiau jis nestojo. Sustojo tik tada, kai automobiliai susilygino. P. M. ir policijos pareigÅ«nas iÅ¡lipo pirmi. Vairuotojas buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Jis nevykdė reikalavimo iÅ¡jungti variklį ir iÅ¡lipti, pradėjo mojuoti kumščiais, t. y. bandė prieÅ¡intis, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Tauragės PK. Nuvykus į komisariatÄ girdėjo, kaip vairuotojui buvo liepiama pasitikrinti girtumÄ , tačiau jis atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, priežasties nepasakė (t. 1, b. l. 201).

20. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad bylos duomenimis nenustatyta, pažymėtina, to nenurodė ir pats nuteistasis V. K., kad minėti policijos ir pasienio pareigÅ«nai bÅ«tų turėję pagrindo nuteistÄ jį V. K. apkalbėti, jam pakenkti ar panaÅ¡iai. Pažymėtina, kad jų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, o prieÅ¡ingai, liudytojų policijos pareigÅ«nų M. V., Ž. Č., pasienio pareigÅ«nų P. M. ir Ž. V. parodymai tik papildo vieni kitus.

Iš jų parodymų matyti, kad kiekvienas iš liudytojų teisiamajame posėdyje parodė tik tas aplinkybes, kurias kiekvienas prisiminė praėjus po įvykio atitinkamam laikui. Ir tai taip pat parodo, kad liudytojai jokio suinteresuotumo apkalbėti V. K. neturėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas abejoti policijos pareigūnų M. V., Ž. Č. ir VSAT pareigūnų P. M. bei Ž. V. parodymų teisingumu neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visa įvykio eiga ir aplinkybės buvo fiksuojamos policijos tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais vaizdo registratoriais (t. 1, b. l. 172).

21. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas peržiÅ«rėjo ir iÅ¡tyrė byloje esančius vaizdo įraÅ¡us, įraÅ¡ytus policijos tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais vaizdo registratoriais, juose užfiksuotas įvykio aplinkybes aptarė skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis bei nustatęs, kad įvykio aplinkybės ir visa įvykio eiga labai iÅ¡samiai ir nuosekliai aptarta skundžiamame nuosprendyje, dar kartÄ smulkiai visos įvykio eigos, t. y. nuo nuteistojo V.

K. vairuoto automobilio pastebėjimo iki nuteistojo V. K. įsodinimo į policijos tarnybinį automobilį, nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, susijusios su nuteistojo V. K. automobilio vairavimu, jo sustabdymu, V. K. elgesiu ir jam neblaivumo požymių nustatymu bei jo sulaikymu, visiÅ¡kai patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų M. V., Ž. Č., pasienio pareigÅ«nų P. M. ir Ž. V. parodymus, kartu vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina faktÄ , jog V.

K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. teigia, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareigÅ«nų nurodytų aplinkybių, jog jo vairuojamas automobilis „kelyje važinėjosi vingiais, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ne kartÄ â€œ. Apelianto tvirtinimu, jis paaiÅ¡kino, kad automobilis iÅ¡ savo važiuojamosios juostos iÅ¡važiavo, kai jis trumpam nukreipė žvilgsnį į automagnetolÄ . Pastebėjęs, kad iÅ¡ galo yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, nedelsdamas įjungė posÅ«kio ženklÄ ir sustojo Å¡alikelėje. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys, prieÅ¡ingai, nei teigia nuteistasis, visiÅ¡kai patvirtina bÅ«tent policijos pareigÅ«nų M. V., Ž. Č. ir VSAT pareigÅ«nų P. M. bei Ž. V. parodymus.

23. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta, kad, kai V. K. vairuotas automobilis atsidÅ«rė pareigÅ«nų akiratyje, jis nuo pat pradžių važiavo pavingiuodamas, o po to iÅ¡važiavo ir į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir ja važiavo. Akivaizdu, kad jeigu vairuotojas tik trumpam bÅ«tų nukreipęs žvilgsnį nuo kelio, staigiai bÅ«tų susiorientavęs, jog iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , bet Å¡iuo atveju V. K. vairuotas automobilis važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta iki tol, kol įjungę Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ automobilio vairuotojo nepradėjo stabdyti policijos pareigÅ«nai.

Ir tik tada automobilis sugrįžo į savo eismo juostÄ . Tačiau automobilio vairuotojas, stabdomas policijos pareigÅ«nų, sustojo ne iÅ¡ karto, o tarnybiniam automobiliui susigretinus su stabdomu V. K. automobiliu. Å iuo atveju vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad nuteistasis V. K. trumpam nukreipė žvilgsnį nuo kelio, o pastebėjęs, kad iÅ¡ galo yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, nedelsdamas įjungė posÅ«kio ženklÄ ir sustojo Å¡alikelėje.

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. taip pat teigė, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog sustabdę jo vairuojamÄ automobilį, pareigÅ«nai neprisistatė ir nebendravo su juo, o akivaizdžiai nustebusį ir ramiai sėdintį prie automobilio vairo, iÅ¡ karto puolė agresyviais veiksmais traukti iÅ¡ automobilio, nepasiÅ«lius ir nesudarant jokios galimybės jam pačiam atsisegti saugos dirÅ¾Ä ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio savarankiÅ¡kai.

25. Pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde. VSAT pareigÅ«nui atidarius sustabdyto automobilio vairuotojo pusės dureles, aiÅ¡kiai matyti, kad vairuotojas yra visiÅ¡kai be orientacijos, neadekvatus, automobilio variklio neiÅ¡jungia, saugos diržo atsisegti net neketina, į reikalavimÄ iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio nereaguoja ir iÅ¡ automobilio nelipa. Todėl pareigÅ«nas iÅ¡ variklio užvedimo spynelės iÅ¡traukė raktÄ , atsegė vairuotojo saugos dirÅ¾Ä ir bandė iÅ¡laipinti vairuotojÄ , tačiau jis prieÅ¡inosi, iÅ¡ automobilio pats nelipo ir nesileido iÅ¡laipinamas, stangrino rankas. Ä® pagalbÄ atbėgo ir kiti pareigÅ«nai, nes vairuotojas bandė iÅ¡ automobilio jį iÅ¡laipinančiam pareigÅ«nui suduoti.

26. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. teigia, kad jis savarankiÅ¡kai neatliko jokių judesių, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti kaip nekoordinuotus, jokio pokalbio su policijos pareigÅ«nais nebuvo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima teigti, jog jis kalbėjo neriÅ¡liai. PareigÅ«nai neatliko jokio asmens bendros bÅ«klės įvertinimo, tai yra jis nėjo jokia tiesia linija, taip pat stovėdamas pirÅ¡tu netaikė į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs), todėl policijos pareigÅ«no M. V. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, jog „nuteistasis negali eiti tiesia linija“, „negali stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ â€œ yra nustatytos nepagrįstai, neįvertinus tokių aplinkybių.

27. Pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta, kad prievarta iÅ¡laipinus vairuotojÄ iÅ¡ automobilio, matyti, kad vairuotojas tiesiog nepastovi ant kojų, svirduliuoja, prieÅ¡inasi, todėl akivaizdu, kad tokios bÅ«senos asmeniui patikrinti neblaivumÄ tiesiog buvo neįmanoma. Pažymėtina, kad dviem pareigÅ«nams net ir laikant už parankių ir vedant vairuotojÄ Ä¯ tarnybinį automobilį, vairuotojas svirduliavo į Å¡onus, vos dėjo kojas ant žemės, jo judesiai visiÅ¡kai nekoordinuoti. Sodinamas į tarnybinį automobilį taip pat prieÅ¡inosi, į jį nelipo, spyrė koja, laikėsi koja įsirėmęs į tarnybinį automobilį, kad pareigÅ«nai negalėtų jo įsodinti.

Todėl nuteistajam V. K. akivaizdžiai negalint savarankiÅ¡kai net pastovėti, nekyla net menkiausios abejonės, kad jis negalėjo eiti tiesia linija, negalėjo stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ . Akivaizdu, kad buvęs tokios bÅ«klės, jis negalėjo kalbėti riÅ¡liai, iÅ¡ jo vienareikÅ¡miÅ¡kai turėjo sklisti, ir kaip pareigÅ«nai parodė, sklido alkoholio kvapas. Nagrinėjamu atveju vaizdo įraÅ¡e užfiksuota V. K. neadekvati ir nekoordinuota elgsena, jo iÅ¡vaizda, kitos aptartos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad įvykio metu V.

K. buvo visiÅ¡kai neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti ir Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. V. 2019 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, t. y. kad V. K. iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Taip pat, kad V. K. negalėjo eiti tiesia linija, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs), vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 26).

28. Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kus įtarimÄ ir apklausiant jį kaip įtariamÄ jį visiÅ¡kai pripažino ir pats. 29. 2019 m. liepos 27 d., kaip jau minėta, dalyvaujant gynėjui, apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad 2019 m. liepos 26 d., apie 22 ar 23 valandÄ , pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę. Nors ir buvo gėręs alkoholio, tačiau girtas nesijautė, todėl namo iÅ¡važiavo automobiliu.

Važiavo kartu su draugu A. P., jis sėdėjo Å¡alia jo, keleivio sėdynėje. Nespėjus iÅ¡važiuoti, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, o iÅ¡ automobilio jį iÅ¡tempė pasieniečiai. Tada jis buvo labai susinervinęs, todėl policijos pareigÅ«nams į alkotesterį nepÅ«tė. Pripažino, kad buvo neblaivus, taip pat pripažino, kad nepÅ«tė į alkotesterį ir vengė neblaivumo nustatymo. Labai gailėjosi, kad vairavo neblaivus, kad vengė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu (t. 1, b. l. 66–69).

30. Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. teigė, kad 2019 m. liepos 27 d. apklausos metu jis parodė tai, kÄ liepė tyrėja, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį jo pasiteisinimÄ vertino kaip gynybinę pozicijÄ . Pažymėtina, kad Å¡ios apklausos metu dalyvavo ir nuteistojo V. K. gynėjas advokatas P. R., todėl nėra jokio pagrindo tikėti tuo, kad tyrėja, dalyvaujant gynėjui, bÅ«tų V. K. nurodžiusi, kokius parodymus jam duoti. Teisiamajame posėdyje V. K. taip pat pripažino, kad buvo iÅ¡gėręs degtinės, alaus (t. 1, b. l. 202). Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. prisipažino dėl fakto, t. y. kad vartojo alkoholį, vengė neblaivumo patikrinimo, kuris neginčytinai nustatytas ir kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais.

31. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrÄ sias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje, ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ). Teisėtų ir pagrįstų pareigÅ«nų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Å ie pareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant.

32. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , reikÅ¡mės neturi.

33. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama V. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , kad V.

K. 2019 m. liepos 27 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ , tai padaryti vengė. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai. Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės 34. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas 50 parų areÅ¡to bausme.

35. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o, apeliacinės instancijos teismui atsisakius jį iÅ¡teisinti, jam skirti BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ â€“ arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymÄ atidėti, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės jam skirti baudÄ , nors byloje yra duomenys, jog jis dirba, gauna darbo užmokestį ir turi realiÄ galimybę sumokėti teismo jam paskirtÄ baudÄ . Nuteistasis pažymi, kad jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi vienÄ nepilnametį vaikÄ , jo žmona Å¡iuo metu laukiasi antro kÅ«dikio ir yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

Jam atliekant arešto bausmę, iš esmės nebūtų kam rūpintis jo šeima, kuri yra visiškai finansiškai priklausoma tik nuo jo. Be to, arešto atlikimo metu jis neturėtų galimybės vykdyti darbo sutartimi prisiimtinų įsipareigojimų ir tai sudarytų darbdaviui galimybę nutraukti su juo darbo sutartį. Be to, teismas nesprendė galimybės ir dėl kitos sankcijoje nustatytos bausmės rūšies – realios laisvės atėmimo – bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo.

36. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

37. Skirdamas bausmę nuteistajam V. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas (t. 1, b. l. 108–114 ), teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134–137), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimÄ padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

38. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

39. Pažymėtina, kad nors V. K. anksčiau teistas tris kartus, tačiau už kitokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , paskutinį kartÄ teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme (t. 1, b. l. 108–114), baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartÄ 2016 m. spalio 5 d., baudÄ sumokėjęs (t. 1, b. l. 134–137), nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu paskirtÄ bausmę jau buvo atlikęs, jis iÅ¡ Probacijos tarnybos registro, pasibaigus paskirtos bausmės terminui, iÅ¡registruotas 2019 m. rugpjūčio 12 d., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors nenustatyta ir nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis yra vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ auto Å¡altkalviu, darbdavio charakterizuojamas kaip labai ramus, nekonfliktuojantis žmogus, kaip darbuotojas, pasižymintis iÅ¡radingumu, gebėjimu surasti iÅ¡eitį iÅ¡ kebliausių situacijų, laiku ir nepriekaiÅ¡tingai atliekantis jam pavestÄ darbÄ , tvarkingas ir draugiÅ¡kas (t. 1, b. l. 199), Å¡eimoje auga du mažamečiai vaikai, vienas iÅ¡ jų gimęs vos prieÅ¡ du mėnesius, žmona yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad Å¡eima finansiÅ¡kai priklausoma bÅ«tent nuo nuteistojo.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nuteistajam V. K. atliekant areÅ¡to bausmę, Å¡eima netektų pajamų pragyvenimui, tikėtina, kad darbdavys nutrauktų ir su nuteistuoju V. K. sudarytÄ darbo sutartį. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visų aplinkybių visumÄ , nuteistajam paskyrus areÅ¡to bausmę, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebÅ«tų pasiekti, prieÅ¡ingai, bÅ«tų pasiektas iÅ¡ esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju Å¡io tikslo pasiekimas nebÅ«tų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje.

40. Nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamÄ jį V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į nuteistojo Å¡eiminę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti nuteistajam V. K. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus ir BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatant jos dydį artimÄ minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. paskiriant 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . Laikytina, jog baudos kaip bausmės paskyrimas, esant nustatytoms aplinkybėms, tinkamiausiai ir efektyviausiai užtikrins teisingumo įgyvendinimÄ .

41. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos – įvykdymÄ , atsižvelgiant į nuteistojo V. K. Å¡eiminę padėtį, jo gaunamÄ darbo užmokestį – 556 Eur, nuteistajam nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas baudai sumokėti.

42. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytÄ laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. liepos 27 d. 7.21 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 9.31 val. (dvi paros), prilyginti 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir nustatyti, kad neatlikta bausmė yra 2 800 Eur dydžio bauda. Nustatyti, kad bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir turi bÅ«ti teismo raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti iki nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – vykdymo pradžios. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas