2de8addd-2172-409d-a2e5-4f2546cc7dfa · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-282/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00064-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.; 1.5.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.11.10. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylÄ pagal R. G. ir jo atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo (Å iaulių rÅ«mų) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo R.

G. nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 250 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur bauda.Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, R. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

R. G. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. spalio 6 d. 18.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodamas kieme, atsitrenkė į stovinčio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį ir jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nusistatyti neblaivumÄ atsisakė.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.Apeliaciniu skundu R. G. ir jo atstovas adv. V. Skaburskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018-05-16 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ . Teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino R. G. veikus bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nes liudytoja I. Å . teisme patvirtino, kad nukentėjusysis jai aiÅ¡kino, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas jam teigęs, kad namuose kažkas dega, kad jis turi skubėti namo, liudytojas A. V. parodė, kad buvo nuvykęs į pažeidėjo namus, juose buvo puode pridegusi mėsa, jautėsi kvapas, kad tiek pažeidėjas, tiek bute buvusios moterys buvo neblaivÅ«s. Taip pat teismas nevertino liudytojos O.

R. parodymų, susijusių su gaisru, pačios stresinės situacijos, kurioje atsidūrė R. G.. Teigia, kad liudytojas A. V. parodė, jog nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas bamperis, nukritęs dangtelis. Nurodo, kad byloje nėra abiejų automobilių apžiūros aktų, automobilių apgadinimų aukščiai nelyginti, teismas apsiribojo tik pateiktame kompaktiniame diske esančiose nuotraukose užfiksuotais abiejų automobilių apgadinimais, atlikus matavimus liniuote. Teismas nevertino to, kad nei vienas pareigūnas neturi reikalingų žinių įvertinti, ar padaryti transporto priemonių apgadinimai yra tapatūs, ar atitinka jų trasologinės žymės vieno kitam.

Teismas taip pat nesivadovavo draudimo pateikta medžiaga apie padarytus apgadinimus, jų byloje nevertino. Teigia, kad draudime dirbantis žalų vertinimo ekspertas turi specialių žinių, kurios gali padėti tinkamai iÅ¡spręsti byloje automobilių apgadinimų įvertinimÄ . Pažymi, kad R. G. teismui pateikė duomenis apie transporto priemonės apgadinimus iki jos įsigijimo, tačiau jie nutarime neįvardinti ir jų teismas nevertino. Nurodo, kad liudytojos I. Å . parodymai, jog abiejų automobilių apgadinimai atitiko, yra neinformatyvÅ«s, kadangi liudytoja nenurodė, kaip ji nustatė, kad apgadinimai yra tapatÅ«s, nors pačio įvykio gerai neprisimena.

Teigia, kad negalima remtis ir eismo įvykio vietos schema, kadangi įvykio vieta įforminta nesilaikant įvykio vietos apžiÅ«ros reikalavimų, yra neinformatyvi, nenurodytas pravažiavimo plotis, nenurodyta, ar apgadintas automobilis „Renault Espace“ buvo priekiu iÅ¡kiÅ¡tas į pravažiavimo juostÄ , koks atstumas nuo „Renault Espace“ priekio iki pravažiavimo juostos kito kraÅ¡to, ar Å¡is atstumas yra pakankamas pravažiuoti, ar teisingai buvo parkuotas automobilis. Apeliantai skunde teigia, kad teismas byloje formaliai įvertino ir taikė ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas, todėl mano, kad R.

G. paskirta nuobauda yra neadekvati jo padarytiems veiksmams. Taip pat mano, kad nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę nuobaudÄ , atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo (Å iaulių apylinkės teismo) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti, nes teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, tinkamai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus ir pats aktyviai dalyvavo juos renkant.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi bÅ«ti ir motyvuotai įvertintos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. R. G. neneigė, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus – vynÄ ir alų, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ . IÅ¡ skundo argumentų bei R. G. parodymų matyti, kad jis abejoja, ar jis padarė nukentėjusio automobilio apgadinimus eismo įvykio metu.Byloje surinkti įrodymai (liudytojo R.

R., policijos pareigūnų D. M., A. V., I. Š., paties nubaustojo R. G. parodymai, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimai, abiejų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuoti padaryti apgadinimai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai) patvirtina, kad 2017 m. spalio 6 d. 18.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), R. G., vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, važiuodamas kieme atsitrenkė į stovinčio automobilio „Renault“ priekinę dalį ir jį apgadino.

Taip pat byloje nustatyta, kad šio eismo įvykio metu R. R. dėl jo automobilio „Renault“ apgadinimo draudimo įmonė išmokėjo 220,31 Eur. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad eismo įvykio metu apgadinti automobiliai ir jiems padaryti apgadinimai nebuvo palyginti, ar jie atitinka vienas kitam padarytus apgadinimus. Iš bylos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apžiūrėti naudojant metrinę liniuotę, ir abiem automobiliams padaryti apgadinimai buvo užfiksuoti tame pačiame aukštyje bei atitinka transporto priemonių techninės apžiūros aktuose bei liudytojų parodymuose nurodytus apgadinimus.

Tai, kad automobiliams padaryti apgadinimai nebuvo palyginti automobilius sustačius vienÄ prie kito, nepaneigia R. G. kaltės padarius eismo įvykį, nes automobiliams padaryti apgadinimai buvo užfiksuoti. Tai patvirtino ir teisme apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai. Be to, pastebėtina, kad R. G. automobiliu pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, nebuvo galimybės iÅ¡ karto po įvykio palyginti automobiliams padarytų apgadinimų, automobilius sugretinus. Apeliantai teigia, kad nei vienas pareigÅ«nas neturėjo reikalingų žinių įvertinti, ar padaryti transporto priemonių apgadinimai yra tapatÅ«s, ar atitinka jų trasologinės žymės vieno kitam, kad eismo įvykio vietos schema užpildyta nesilaikant įvykio vietos apžiÅ«ros reikalavimų, yra neinformatyvi.

Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes policijos pareigÅ«nai tiek eismo įvykio schemoje duomenis (įvykio vietos atstumus), tiek transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktuose automobilių apgadinimus užfiksavo raÅ¡ytiniuose ir vaizdo dokumentuose, kurie atitinka liudytojo R. R. bei policijos pareigÅ«nų parodymus bei vieni kitus patvirtina. Dėl to nėra pagrindo policijos pareigÅ«nų parodymus apie transporto priemonių apgadinimų nustatymo aplinkybes bei byloje esančiÄ eismo įvykio schemÄ pripažinti netinkamais įrodymais, nes policijos pareigÅ«nai transporto priemonių apžiÅ«rÄ atliko ir eismo įvykio schemÄ nubraižė laikydamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R.

G. teismui pateikė duomenis, patvirtinančius transporto priemonės apgadinimus iki jos įsigijimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra, net teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, kad tokie duomenys buvo teikiami teismui, iÅ¡skyrus paties R. G. paaiÅ¡kinimus teisme, kad ant jo automobilio apgadinimai yra seni (47 b. l.).ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Å io administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). KET 220 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Byloje nustatyta (liudytojo R. R. ir paties R. G. parodymai), kad eismo įvykio dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl turėjo bÅ«ti kviečiami policijos pareigÅ«nai, kÄ padarė R. R., o R. G., nesulaukęs policijos pareigÅ«nų, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.R. G. ir jo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad R. G. nepagrįstai nubaustas už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes R. G. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis – buvo praneÅ¡ta, kad jo namuose gaisras, todėl jis skubėjo namo.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. Tiek R. G., tiek teisme kaip liudytoja apklausta jo sugyventinė O. R. parodė, kad iÅ¡ kaimynų gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad iÅ¡ jų buto sklinda dÅ«mai, kad kažkas dega, todėl jie iÅ¡skubėjo namo.

Tokius R. G. parodymus patvirtina ne tik minėtos liudytojos O. R. parodymai, bet ir L. V., V. J. paaiÅ¡kinimai (26, 27 b. l.), policijos pareigÅ«nų A. V., I. Å . bei liudytojo R. R. parodymai. Nors Å¡ie duomenys patvirtina, kad yra formalus pagrindas manyti, kad R. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, tačiau R. G. teisme parodė, kad įvykus eismo įvykiui jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, aiÅ¡kinosi su nukentėjusiuoju bei paskambinęs perspėjo savo sugyventinę O.

R., jog jis užtruks, kad pastaroji kviestųsi taksi automobilį. Taip pat liudytoja O. R. parodė, kad į butÄ ji taksi automobiliu parvažiavo pirmiau nei R. G.. Taigi, Å¡ios paminėtos aplinkybės rodo, kad po to, kai apeliantas telefonu perspėjo O. R., jog užtruks, R. G. nebebuvo objektyvaus pagrindo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad R. G., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria tiesiogiai buvo susijęs, neveikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, todėl nėra pagrindo administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei įvertinus R.

G. prisipažinimÄ , kad po eismo įvykio jis vartojo alkoholinius gėrimus, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. G. vairuodamas automobilį apgadino aikÅ¡telėje stovėjusį kitÄ automobilį, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nesant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, o pažeisdamas KET reikalavimus, daroma iÅ¡vada, kad R. G. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu R. G. ir jo gynėjas nesutinka su teismo sprendimu R.

G. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , nes Å¡i poveikio priemonė yra neadekvati padarytiems nusižengimams, įvykio aplinkybėms.ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad R.

G. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 1 250 eurų bauda, t. y. bauda artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, t. y. minimaliam terminui, kuris numatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje privalomai skiriamai administracinio poveikio priemonei, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį R. G. paskirta tik bauda, artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

IÅ¡ nutarimo matyti, kad nenustatyta nei R. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ bylos matyti, kad R. G. dirba, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. IÅ¡ pažymos apie ankstesnius R. G. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas iÅ¡ viso 5 kartus, iÅ¡ jų net tris kartus baustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, taip pat jis buvo baustas už eismo įvykį, kurio metu jis buvo neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis) ir kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, Å¡io eismo įvykio metu jis taip pat apgadino kitÄ transporto priemonę (33–35 b. l.).

IÅ¡ Liteko duomenų matyti, kad už analogiÅ¡kus nusižengimus (teisės pažeidimus), t. y. eismo įvykį apgadinant kitÄ transporto priemonę ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, R. G. buvo baustas ir 2010-01-20, 2010-04-28, 2011-05-10, paskiriant papildomas nuobaudas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 5 metams bei turto (transporto priemonės) konfiskavimÄ . Nors už ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) R. G. jam paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, tačiau duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantÄ ir rodo, kad jis iÅ¡ ankstesnių baustumų iÅ¡vadų nedaro.

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad apeliantas negerbia ir piktybiÅ¡kai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Tai, kad R. G. dirba ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, dėl kurios neturėtų bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Be to, pagal teismų praktikÄ pažeidimÄ padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimÄ padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimÄ padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, nėra esminės aplinkybės taikyti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , Å¡iuo atveju neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . Taigi, R. G. paskirta nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobÅ«dį ir kaltininko asmenybę, todėl keisti skundžiamu nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl R. G. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti R. G. ir jo atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo (Å iaulių rÅ«mų) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                   Virginija Žindulienė