2024-09-11 Nr. AB-13088-3-61-3-00294-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1955-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00294-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S21580 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Aleivita“, o nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki šiol – UAB „Mostrus“. Darbo specifika UAB „Mostrus“ lėmė tai, kad pareiškėjas tinkuotoju dirba pagal jam pavedamas užduotis ir darbus, kurių jis negali įtakoti, t. y. pareiškėjui pavedama atlikti tinkavimo darbus pagal poreikį. Darbo krūvio paskirstymas yra darbdavio prerogatyva, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad jo darbo krūvis nebuvo pakankamas.

2.2. 2024 m. balandžio mėnesį pareiškėjui turėjo būti pavesta atlikti tinkavimo darbus, už kuriuos numatyta mokėti didesnį nei 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) darbo užmokestį. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė dirbti kitus darbus, todėl jis papildomai vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą ir turėjo 2023 m. kovo 8 d. išduotą licenciją.

2.3. Migracijos departamento išvadas, kad pareiškėjas neturi kitų reguliariai gaunamų pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, paneigė finansinių technologijų bendrovės Paysera išrašai, kurie patvirtino, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjas gauna apie 2 000–3 000 Eur pajamų ir per 10 mėnesių uždirbo daugiau nei 29 000 Eur.

2.4. Pareiškėjas Lietuvoje gyveno su savo sutuoktine, (duomenys neskelbtini) jiems gimė vaikas, todėl jo santykis su Lietuva yra ilgalaikis.

2.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos, reikalaujančios konstatuoti ne formalųjį, o realųjį (esminį) atitikimą ar neatitikimą keliamiems reikalavimams, įskaitant neatitikimo priežastį.

2.6. Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises, nes tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjas, turėdamas tikslą UAB „Mostrus“ dirbti tinkuotoju, 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 40 str. 1 d. 4 p.). Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. liepos 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S116968 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. Pareiškėjui 2023 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760270794, galiojantis iki 2025 m. liepos 27 d., jam įteiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d.

4.2. Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjas UAB „Mostrus“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d., tačiau nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas prašyme išduoti leidimą gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, visu darbo UAB „Mostrus“ laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (204,55–473,68 Eur). Kadangi pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, tai sudarė pagrindą konstatuoti, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

4.3. Sodros informacinės sistemos duomenimis, nuo 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas vykdė individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą buvo nustatyta, kad nuo 2023 m. kovo 8 d. pareiškėjui yra išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra gavęs licenciją ir vykdo individualią keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą ir nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo jam nėra mokamas sulygtas mėnesinis darbo užmokestis, Migracijos departamentui kilo pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio nuostatas.

4.4. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas būtent darbo UAB „Mostrus“ pagrindu. Tačiau įvertinus Sodros informacinės sistemos duomenis atsakovui buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o jo deklaruotas tikslas – dirbti UAB „Mostrus“ neatitinka tikrovės.

4.5. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl šeiminių ryšių nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo dukra neturi leidimo gyventi Lietuvoje, o jo sutuoktinė leidimą gyventi Lietuvoje turi savarankišku (darbo) pagrindu. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie pareiškėjo ir K. B. santuoką, nors K. B. turi leidimą gyventi Lietuvoje nuo 2023 m. vasario 27 d., pareiškėjas 2023 m. gegužės 15 d., 2024 m. sausio 31 d. prašymuose išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nurodė, kad ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje) neturi.

4.6. Migracijos departamentas privalėjo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo H. B. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas yra Azerbaidžano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 9 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad planuoja dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, taip pat nurodė: darbdavys – UAB „Mostrus“, pareigos – tinkuotojas (712302), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1 160, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis.

6.2. UAB „Mostrus“ 2023 m. gegužės 9 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, pareigos – tinkuotojas (712302), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 160.

6.3. Sodros informacinės sistemos 2024 m. sausio 17 d. duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) patvirtino, kad UAB „Mostrus“ 2023 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui išmokėjo 204,55 Eur darbo užmokestį, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 428,57 Eur, 2023 m. spalio mėnesį – 409,09 Eur, 2023 m. lapkričio mėnesį – 360 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį – 473,68 Eur. Taip pat užfiksuota, kad nuo 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą.

6.4. Licencijų informacinės sistemos 2024 m. sausio 18 d. duomenys patvirtino, kad nuo 2023 m. kovo 8 d. pareiškėjui yra išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

7. Įvertinęs ginčo teisiniams santykiams aktualias Įstatymo bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) nuostatas teismas padarė išvadas, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiams (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. atsakovas Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

8. Įvertinęs tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.), ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei įsipareigojo mokėti UAB „Mostrus“ bei nustatyta teisės aktais, dėl ko buvo pagrįstai nuspręsta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.).

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, dirbdamas UAB „Mostrus“. Būtent šiuo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatymu nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad preziumuojama, jog pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą ir informuoti apie pasikeitusią jo teisinę padėtį, tačiau to nepadarė. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui išduotame leidime nebuvo nurodyta, kad jis dirbs ne visą darbo dieną, nebuvo nustatyta, kad jis gaus mažesnį darbo užmokestį. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašymo pakeisti darbdavį nepateikė.

11. Teismas vertino, kad iš pateiktos bylos medžiagos buvo matyti, jog pareiškėjas anksčiau leidimo gyventi Lietuvoje neprašė, neturi kitų šeimos narių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi sukūręs socialinių, ekonominių ryšių, kurie jį sietų ilgalaikėje perspektyvoje su valstybe. Nuomojamas būstas, surasti pažįstami bei kitos aplinkybės negalėjo būti vertinamos ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu. Teismas vertino, kad tai patvirtino, jog pareiškėją su Lietuvą sieja tik išskirtinai trumpalaikiai darbo ekonominiai santykiai.

12. Teismas konstatavo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas. Sprendime aiškiai nurodytos leidimo panaikinimo priežastys. Nenustatęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo, teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė.

III. 14. Pareiškėjas H. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą arba perduoti pareiškėjo skundą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui ir nurodo:

15.1. Pareiškėjo pateikti išrašai iš finansinių technologijų bendrovės Paysera paneigia atsakovo teiginius, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kiekvieną mėnesį gauna apie 2 000–3 000 Eur pajamų, t. y. daugiau nei 3 kartus viršijantį MMA.

15.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai bei padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis gyvena Lietuvoje su savo sutuoktine, o Lietuvoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir jo sutuoktinei gimė vaikas. Vaiko gimimo liudijimo kopija, pateikta pirmosios instancijos teismui, paneigia atsakovo Sprendime padarytas išvadas.

15.3. Pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybių, ir padarė klaidingas išvadas, nurodydamas, kad pareiškėjas anksčiau leidimo gyventi Lietuvoje neprašė. Pareiškėjas yra anksčiau kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir buvo išduotas laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. liepos 26 d. galiojęs leidimas laikinai gyventi, ir šiuo metu dar turi nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2025 m. liepos 27 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, kurį atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino. Aplaidus bylos nagrinėjimas pasireiškė netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu ir teisės aktų viešojo administravimo, Įstatymo taikymu.

15.4. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą.

17. Migracijos departamento atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl šeiminių ryšių nepaneigia ginčijamo Sprendimo pagrindo (kad pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės). Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie pareiškėjo ir K. B. santuoką. K. B. leidimą gyventi turi savarankišku (darbo) pagrindu. Be to, pareiškėjo dukra neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas tiek 2023 m. gegužės 15 d., tiek 2024 m. sausio 31 d. prašyme išduoti leidimą gyventi nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), nors K. B. turi leidimą gyventi nuo 2023 m. vasario 27 d. Atsakovas akcentuoja, kad Migracijos departamento Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 24S21580, kuriuo panaikintas pareiškėjui H. B. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo įrodymų vertinimu, akcentuodamas, kad nebuvo nustatytos ir įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą; aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių turėtų būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas; aplinkybę, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes jis norėtų papildomai paaiškinti; pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais; nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

27. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 p.).

28. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad planuoja dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, taip pat nurodė: darbdavys – UAB „Mostrus“, pareigos – tinkuotojas (712302), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1 160, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. UAB „Mostrus“ 2023 m. gegužės 9 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, pareigos – tinkuotojas (712302), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 160. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. liepos 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S116968 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjui 2023 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760270794, galiojantis iki 2025 m. liepos 27 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas dirbo UAB „Aleivita“, o nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki dabar – UAB „Mostrus“, tačiau nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas UAB „Mostrus“ dirba ne visą darbo laiką. Sodros informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie pareiškėją, buvo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Mostrus“ dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d.

30. Sodros informacinės sistemos 2024 m. sausio 17 d. duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) patvirtino, kad UAB „Mostrus“ 2023 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui išmokėjo 204,55 Eur darbo užmokestį, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 428,57 Eur, 2023 m. spalio mėnesį – 409,09 Eur, 2023 m. lapkričio mėnesį – 360 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį – 473,68 Eur. Taip pat užfiksuota, kad nuo 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Licencijų informacinės sistemos 2024 m. sausio 18 d. duomenys patvirtino, kad nuo 2023 m. kovo 8 d. pareiškėjui yra išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

31. Spręsdama, ar šiuo atveju ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, jog prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažinęs, jog pareiškėjui nebuvo mokamas nurodytas darbo užmokestis ir jis neturėjo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nusprendė, jog tai kartu savaime sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vis dėlto atsižvelgusi į pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šio Įstatyme nustatyto pagrindo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi taikymo ir aiškinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas byloje nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jau siekiant laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis negalės būti mokamas ir taip iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas (atsakovą), siekiant apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

33. Dėl išdėstytų priežasčių Sprendime nurodytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi pripažintinas nepagrįstu ir yra naikintinas.

34. Atsakovo Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjas UAB „Mostrus“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d., tačiau nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas prašyme išduoti leidimą gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.).

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo, kadangi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikti įrodymai (finansinių technologijų bendrovės Paysera išrašai) pagrindė pareiškėjo teiginius, kad jis kiekvieną mėnesį gaudavo nuo 2 000 iki 3 000 Eur pajamų iš vykdomos individualios veiklos (duomenys neskelbtini).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik atkartojo atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, nemotyvuotai prieidamas prie išvados, kad priimant Sprendimą buvo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija dėl jo gaunamų reguliarių pajamų ir pakankamumo pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nei pirmosios instancijos, nei atsakovas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes (nuolat gaunamas pajamas pragyvenimui), t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (finansinių technologijų bendrovės Paysera išrašai už 2023 ir 2024 metus) Sprendimo priėmimui buvo svarbūs ir aktualūs, juos būtina įvertinti tam, kad būtų tinkamai išnagrinėta ir įvertinta pareiškėjo situacija dėl leidimo laikinai gyventi. Atsakovas iš esmės netyrė ir nevertino ar pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytos gaunamos pajamos buvo realios, ar yra pakankamos pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

38. Įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktus finansinių technologijų bendrovės Paysera išrašus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

39. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą, todėl Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo spręsti leidimo laikinai gyventi klausimą, įvertinant pirmiau išdėstytas bei kitas aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

40. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.), tačiau į administracinę bylą nebuvo pateikti faktiniai duomenys dėl patirtų išlaidų, todėl pareiškėjo prašymai dėl išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose negali būti tenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S21580, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo spręsti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius