2de79b9f-ef93-4bf2-b84b-d3958f400cd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1089-95/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02569-2012-0)                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui H.

O., atsakovo atstovams S. Ž. ir K. R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. O. (H. O.) skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,          n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas H.

O. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 19-20) (toliau – ir skundas), praÅ¡ydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Vilniaus II teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus II skyrius) 2012-05-22 sprendimÄ Nr. R-17771 (toliau – ir Vilniaus II skyriaus sprendimas), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2012-06-29 sprendimÄ Nr. SS-2143 (toliau – ir Kontrolės skyriaus sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012-09-11 sprendimÄ Nr. S-307 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus II skyrių iÅ¡ naujo atlikti H.

O. darbingumo lygio vertinimÄ ir priimti sprendimÄ pripažinti jį iÅ¡ dalies nedarbingÄ .Skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti klaidingai pritaikius teisės aktus. NDNT tinkamai įvertino asmens darbingumo lygį įtakojantį medicininį kriterijų, tačiau funkcinius bei profesinius kriterijus įvertino formaliai, sprendimo nepagrindė argumentais. Skunde Komisijai nurodė nesutikimo su NDNT sprendimu argumentus, tačiau Komisija apsiribojo teisės aktų citavimu bei pasikartojančiu tvirtinimu, kad NDNT pagrįstai atliko kriterijų reikÅ¡mių vertinimÄ bei pagrįstai įvertino aplinkybes.

Nei NDNT, nei Komisija neišaiškino, kaip ir kokios kvalifikacijos darbus jis galėtų dirbti negalėdamas panaudoti turimos staliaus profesinės kvalifikacijos. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl jam netikslinga taikyti profesinės reabilitacijos priemones. Dėl savo priešpensinio amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ir įgūdžių stokos, kvalifikuotų darbų jis šiandieninėje darbo rinkoje nesugebėtų atlikti. Geriausiu atveju galėtų gauti nekvalifikuotus, fizinius darbus, kurių, dėl normaliai nefunkcionuojančios ir nuolat skaudančios kairės rankos, jis negali dirbti.

Dėl išvardintų priežasčių jo profesinė kvalifikacija turėtų būti vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė. Taip pat abejoja, ar teisingai buvo įvertintas, turintis įtakos asmens įsidarbinimo galimybėms kriterijus – valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius. NDNT neatsižvelgė į aplinkybes, kurios neatsispindi nustatytame 80 proc. baziniame darbingume, kas jo atveju galėtų būti kairės rankos būklė, kuri neatsispindi koduose ir diagnozėse – nuolat juntamas kairės rankos skausmas, negalėjimas jos valdyti, nes netaisyklingai sugijusi, neįmanomi elementarūs plaštakos judesiai, lengvų daiktų kilnojimas.

Dėl Å¡ių priežasčių jis gali dirbti ne daugiau nei 4-5 val. per dienÄ ar 3-4 dienas per savaitę, o tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bazinio darbingumo procentai turi bÅ«ti dauginami iÅ¡ koeficiento 0,7, o ne NDNT nustatyto – 1,3, ir nustatytas 56 proc. darbingumas, o jis pripažintas iÅ¡ dalies darbingu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo H.

O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 39-41) teigia, kad Vilniaus II skyrius yra NDNT struktÅ«rinis padalinys, todėl teikia vienÄ bendrÄ atsiliepimÄ su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodė, kad profesinės kvalifikacijos kriterijus vertinamas kaip nepalankus tuo atveju, kai asmuo neturi jokios profesijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos dėl labai sunkių sveikatos funkcinių sutrikimų ir taikomo intensyvaus gydymo (pvz., esant onkologiniams susirgimams, kai taikomas chemoterapinis gydymas).

Å iuo atveju, kompleksiÅ¡kai įvertinus bylos dokumentacijÄ ir atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas turi staliaus profesinę kvalifikacijÄ , tačiau pagal turimÄ specialybę niekada nedirbo, registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo asmuo bei tai, kad asmeniui diagnozuoti lengvo pobÅ«džio sveikatos funkciniai sutrikimai - klausos pablogėjimas, potrauminė kairės rankos deformacija, vidutinė kontraktÅ«ra, vertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus.

Skunde nurodomas faktas, kad pareiÅ¡kėjas nevaldo kairės rankos neatitinka objektyvių NDNT pateiktų duomenų. 2011-11-24 Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo konsultacijos iÅ¡vados duomenimis, pareiÅ¡kėjui netaisyklingai sugijęs kairysis stipinkaulis, nustatyta potrauminė deformacija, artrozė, kontraktÅ«ra. 2012-03-07 ortopedo konsultacijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad asmens kairės rankos judesiai skausmingi, riboti, bet yra; susilpnėjusi pirÅ¡tų funkcija. Valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičius, funkcinis kriterijus vertinamas atsižvelgiant bÅ«tent į asmens darbingumÄ ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus - bazinį darbingumÄ .

Taip pat bÅ«tinÄ vaistų vartojimÄ bei papildomas poilsio pertraukėles. Tik tuomet, kai asmuo pripažįstamas iÅ¡ dalies darbingu (nustatomas 30 - 55 proc. bazinis darbingumo lygis) asmeniui rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dienÄ ar 3-4 dienas per savaitę. PareiÅ¡kėjui nustatytas 80% bazinis darbingumo lygis (diagnozuoti lengvi sveikatos funkciniai sutrikimai), todėl rekomenduojama įprastÄ 8 val. darbo dienÄ riboti iki 6 val. Darbingumo lygio vertinimas pareiÅ¡kėjui atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojančių teisės aktų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiro atsiliepimo į skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus II skyriaus 2012-05-22 sprendimo Nr. R-17771, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-06-29 sprendimo Nr. SS-2143 ir Komisijos 2012-09-11 sprendimo Nr. S-307 (b. l. 45-52, 54-56, 65).Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo lygio nustatymo sÄ lygos, tvarka ir kriterijai.

Ginčo atveju, pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, kad jis yra ne darbingas, kaip konstatuota skundžiamuose aktuose, o iÅ¡ dalies darbingas.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡as (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.Ä®statymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kÅ«no sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sÄ veikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis yra kompleksiÅ¡kai įvertinus nustatytas asmens sveikatos bÅ«klės, savarankiÅ¡kumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Ä®statymo 2 str. 7 d). Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Ä®statymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali bÅ«ti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sÄ lygas, Å¡io lygio nustatymo priemones ir vertinimÄ .

Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:

1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;

2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos (apibrėžiančios darbingumÄ procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, Ä®statyme nenumatyta. Be kita ko, pastebi, kad Ä®statymas nedetalizuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos. Tai įpareigota nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Ä®statymo 20 str. 8 d.).

Å i nuostata įgyvendinta bendrai priimtais poįstatyminiais aktais – minėtais Kriterijų apraÅ¡u ir Tvarkos apraÅ¡u, patvirtintais įsakymu.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus II skyrius 2012-05-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2462 (toliau – ir Aktas) H. O. nustatė 100 proc. darbingumo lygį (b.l. 66-71). Apie nustatytÄ darbingumo lygį pranešė 2012-05-22 sprendimu Nr. R-17771 „Dėl pripažinimo darbingu“ (b. l. 65). Akto 17 punkte „Duomenys apie sveikatos bÅ«klę ir organizmo funkcijų sutrikimo apraÅ¡ymas“ nurodyta:

„skauda deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ narys. (duomenys neskelbtini) patyrė traumÄ , lūžo stipinkaulis. Lūžis suaugo, bet liko rieÅ¡o deformacija. 2011-11-24 VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės iÅ¡vada - kairysis stipinkaulis netaisyklingai sugijęs, potrauminė deformacija, artrozė, kontraktÅ«ra. Ligonis operacijos atsisako. 2012-03-07 ortopedas - judesiai T/O/L - 0/0/300, judesiai skausmingi, riboti, susilpnėjusi pirÅ¡tų funkcija“. Akte nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodus:

M19.14 - kitų sÄ narių potrauminė artrozė, plaÅ¡taka (kairio rieÅ¡o artrozė III stadija); M24.54 - sÄ nario kontraktÅ«ra, plaÅ¡taka (kairio rieÅ¡o FN IV laipsnio); T79.8 - kitos ankstyvos traumos komplikacijos; T92.1 - rankos kaulų lūžimo padariniai. Gretutinės diagnozės: H90.3 - neurosensorinis prikurtimas, abipusis (2012-03-08 AS - 31 dB, o AD - 43 dB); J04.0 - Å«minis laringitas; J37.0 - lėtinis laringitas. Konstatuotas lengvas klausos ir rankų funkcijų sutrikimas. Akte, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIV dalies 79.12.2.3 punktu, IV dalies 33.1.4 punktu, pareiÅ¡kėjui nustatytas 75 procentų bazinis darbingumas.

Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai įvertinti nustačius tris palankias darbui aplinkybes, vienÄ nepalankiÄ , vidutinio palankumo 3. Kadangi vertinant asmens darbingumo lygį, nustatytos darbui palankios aplinkybės, buvo taikytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1,3 ir nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2012-05-15.Kontrolės skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2012-06-04 skundÄ dėl Akto, 2012-01-26 atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio nustatymo vertinimÄ , surašė AktÄ Nr. DL-1934.

Akte Nr. DL-1934, remdamasis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo IV dalies 33.1.4 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos H90.3 (TLK-10 kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumÄ , vadovaudamasis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIV dalies 79.12.2.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T92.1, T79.8, M19.14, M24.54 (TLK-10 kodas) nustatė 85 procentų bazinį darbingumÄ , gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų J04 ir J37.0 (TLK-10 kodai) nevertino, įtakos koeficiento netaikė.

Ä®vertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakÄ asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, juos įvertino koeficientu 1,3 ir skundžiamu sprendimu nusprendė nekeisti Vilniaus II skyriaus Aktu priimto sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis (b. l. 54-56, 57-62, 63).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri savo sprendimu Kontrolės skyriaus sprendimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 45-52).Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamais aktais, mano, kad jie yra nepagrįsti ir naikintini, motyvuodamas tuo, kad profesinės kvalifikacijos bei valandų, kurias asmuo gali dirbti per dienÄ ar per savaitę skaičiaus, kriterijų vertinimas nustatytas formaliai, todėl neteisingai nustatytas įtakos koeficientas 1,3 ir jis pripažintas darbingu.Remiantis Kriterijų apraÅ¡o 3 p., asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

Tvarkos apraÅ¡o 6.1 p. nustatyta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dienÄ ar dienų per savaitę (Kriterijų apraÅ¡o 11 p.).

Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra pateikta funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, palankumo skalė (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios aplinkybės).

Priklausomai nuo to, kurių aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš konkretaus koeficiento (Kriterijų aprašo 17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygio procentas. Kriterijų aprašo 19 p.nustatyta, kad tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. NDNT Vilniaus II skyrius, Kontrolės skyrius ir Komisija tapačiai vertino pareiškėjo funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms: eil.

Nr. 1 bazinį darbingumÄ , Nr. 2 valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičių, ir Nr. 7 fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymÄ pripažino kaip palankias darbui aplinkybes; Nr. 3 iÅ¡silavinimÄ , Nr. 4 profesinę kvalifikacijÄ vertinio vidutinio palankumo darbui aplinkybėmis ir Nr. 5 darbo patirtį ir darbinius įgÅ«džius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje ir Nr. 6 amžių vertino kaip nepalankias darbui aplinkybes. Taigi pareiÅ¡kėjui nustatytos trys palankios darbui aplinkybės, dvi vidutinio palankumo darbui aplinkybės ir dvi nepalankios darbui aplinkybės. PareiÅ¡kėjas neginčija medicininių kriterijų įvertinimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimu.

NDNT Vilniaus II skyrius, Kontrolės skyrius ir Komisija pareiškėjo profesinės kvalifikacijos kriterijų įvertino vidutinio palankumo aplinkybe, nes pareiškėjas negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Pareiškėjo nuomone šis kriterijus įvertintas neteisingai, kadangi dėl savo priešpensinio amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ir įgūdžių stokos, kvalifikuotų darbų jis šiandieninėje darbo rinkoje nesugebėtų atlikti, galėtų gauti nebent nekvalifikuotus, fizinius darbus, kurių dėl normaliai nefunkcionuojančios ir nuolat skaudančios kairės rankos negali dirbti, todėl jo profesinė kvalifikacija turėtų būti vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nors ir turi staliaus kvalifikacijÄ , tačiau pagal turimÄ specialybę niekada nedirbo, yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo, be to, jam diagnozuoti lengvo pobÅ«džio sveikatos sutrikimai, kurių negalima vienareikÅ¡miÅ¡ki vertinti kaip tokius, dėl kurių asmuo negalėtų dirbti kitokio pobÅ«džio darbų. Taigi skundžiamuose aktuose pagrįstai įvertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus.

Tokiu atveju vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priede įtvirtintomis funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimo taisyklėmis, profesinės kvalifikacijos kriterijus pagrįstai įvertintas vidutinio palankumo darbui aplinkybe. Taip pat, nors pareiškėjas teigia, kad negali valdyti kairės rankos, tačiau medicininių dokumentų duomenys patvirtina, dėl netaisyklingo stipinkaulio sugijimo nėra visiškai nejautri.

Kita vertus, pats pareiÅ¡kėjas atsisakė nuo operacijos, kas leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjo ranka nėra nefunkcionuojanti. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių paneigti nustatytas aplinkybes.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka dėl kito - funkcinio kriterijaus vertinimo, t.y. valandų, kurias gali dirbti per dienÄ ar per savaitę skaičiaus, ir mano, kad dėl nuolat juntamo kairės rankos skausmo, negalėjimo jos valdyti, neįmanomi elementarÅ«s plaÅ¡takos judesiai, lengvų daiktų kilnojimas, todėl jis gali dirbti ne daugiau nei 4-5 val. per dienÄ ar 3-4 dienas per savaitę, o tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Skundžiamuose sprendimuose nustatyta, pareiÅ¡kėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dienÄ ar 5 ir daugiau dienų per savaitę ir Å¡is kriterijus įvertintas kaip palanki darbui aplinkybė. Pažymėtina, kad, vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į asmeniui nustatytÄ bazinį darbingumo lygį bei sveikatos bÅ«klės ypatumus, kurie tiesiogiai įtakoja asmens galimybę dirbti valandų, dienų skaičių. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis ir tik rekomenduojama įprastÄ darbo dienÄ riboti iki 6 val.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu nurodyto kriterijaus vertinimu, kadangi pareiškėjui nustatytas pakankamai didelis, t.y. 80 procentų bazinis nedarbingumo lygis, kurio neginčijo ir pats pareiškėjas, be to, kaip jau minėta, pareiškėjo sveikatos būklė nėra sunki - jam konstatuoti lengvi klausos ir rankų funkcijų sutrikimai, todėl laikyti, kad pareiškėjas negali dirbti daugiau nei 6 val. ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, nagrinėjamu atveju būtų teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas panaikinti aktus (sprendimus), kuriais jam nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, negali būti tenkinamas, nes darbingumas jam nustatytas pagrįstai, t.y. visapusiškai ir išsamiai ištyrus jo medicininius dokumentus, juose konstatuotas diagnozes bei sveikatos sutrikimus ir tinkamai įvertinus funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Darbingumo lygis įvertintas atsižvelgiant į siuntimo į NDNT duomenis, ligos istorijos duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis, specialistų, konsultantų išvadomis, apžiūros ir pokalbio duomenimis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė :pareiškėjo H.

O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                          Liuda Arlauskienė                                                                                                                   ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                                       Milda Vainienė