Legislator Case Law & Legislation
2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b AI generated

2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-4033-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Keywords

AI generated
safety concerns security measures protection of health and safety sufficient access building safety insufficiently substantiated threat
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-4033-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 9 550 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Skunde nurodė, kad įkalinimo įstaigos drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose buvo draudžiama turėti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su žmona ir kitais artimaisiais, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir depresijÄ .

Nurodo, kad Vilniaus PN (iki balandžio buvęs LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – LukiÅ¡kių TI-K)) pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. kovo 7 d. iki dabar buvo kalinamas kameroje Nr. 277, kurios ilgis buvo 3 metrai, plotis – 2 metrai, buvo kalinami 2 žmonės, tad vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3 kv. m. ploto, į šį plotÄ neįskaičiuojant kameroje buvusių baldų. Be to, Å¡ios kameros duryse yra langelis, kuris nėra uždengtas, todėl buvo stebimas ne tik pareigÅ«nų, bet ir kalinių, kurie pro pareiÅ¡kėjo kamerÄ buvo vedami į mankÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjas įkalinimo įstaigoje turėjo daug priešų, kurie žinojo apie pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas jautėsi nesaugus, kadangi galėjo bÅ«ti matomas per duryse esantį langelį. Be to, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tiek pareigÅ«nų, tiek kitų kalinių atžvilgiu, kadangi sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele. Patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, dėl ko buvo drėgna, o dėl drėgmės iÅ¡plauti rÅ«bai nedžiÅ«davo.

Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų, čiužinyje buvo parazitų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo užmigti. Pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris pareiÅ¡kėjui sukėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. DuÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpoje yra 2 purkÅ¡tukai, tarp dušų nėra jokios pertvaros, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas. DuÅ¡e nuo garų drėgna, atskiros kabinos pasikabinti rÅ«bams nėra, dėl ko rÅ«bai bÅ«davo drėgni.

DuÅ¡e nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10–18). Nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekęs plotas kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Dėl kameros duryse įrengto langelio atsakovės atstovas nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais įkalinimo įstaigos pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Be to, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Šiose taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kadangi priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Vilniaus PN korpusų (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje) kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V908 (toliau – Higienos norma 134:2015), sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. PaaiÅ¡kina, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Dėl kamerų vėdinimo atsakovės atstovas nurodo, kad langai kamerose vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kaliniams vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. DuÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių skg. 6 esančių korpusų duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad Vilniaus PN kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m. – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (b. l. 10–18) IÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 7 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 219, kurios plotas – 6,90 m2, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 277, kurios plotas – 7,99 m2 ir kurioje pareiÅ¡kėjas iki 2019 m. kovo 28 d. buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 20 kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tiek pareigÅ«nų, tiek kitų kalinių atžvilgiu, kadangi kameros duryse yra įrengtas langelis, o sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Šių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa;

Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl V. M. skundo“ (toliau – PraneÅ¡imas) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 19–22). PraneÅ¡ime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417 ir Nr. 418 – Nr. 426. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

IÅ¡ PraneÅ¡imo matyti, kad kamerose, kuriose anksčiau minėtomis datomis buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas dalį laiko praleido kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigÅ«nų. Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų.

Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiÅ¡kėjas praleido kamerose vienas, todėl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad dėl kameros duryse įrengto langelio buvo pažeistas jo privatumas ir dėl to, jog jį galėjo matyti ne tik pareigÅ«nai, bet ir pro jo kamerÄ Ä¯ mankÅ¡tÄ vedami kiti kaliniai. Dėl duryse esančio langelio pareiÅ¡kėjas jautėsi nesaugus, kadangi jis turėjo daug priešų, kalinčių toje pačioje įstaigoje.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kadangi priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas laikomas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ , be kita ko, sieja ir su tuo, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo tarakonų ir žiurkių, čiužinyje buvo parazitų.

Higienos normos 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taisyklių 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Pranešime nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama pelėsio ir nemalonaus kvapo (b. l. 19–22).

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, o kameras reguliariai vėdinant bei jas tvarkant, nėra problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. PraneÅ¡ime, be kita ko, pažymėta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami; įkalinimo įstaiga administracija sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

Be to, iÅ¡duodami daiktai (čiužinys ir kt.) yra Å¡varÅ«s, tvarkingi, tinkami naudojimui, nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Teismas minėtais atsakovės atstovo argumentais dėl kamerų vėdinimo, parazitų naikinimo ir Å¡varių čiužinių iÅ¡davimo neturi pagrindo abejoti. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Tačiau pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo žiurkių, tarakonų ir parazitų čiužinyje nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei datų, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlikdavo patikrinimus (b. l. 27–30).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, buvusių parazitų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpoje yra 2 purkÅ¡tukai, tarp dušų nėra jokios pertvaros, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas. DuÅ¡e nuo garų drėgna, atskiros kabinos pasikabinti rÅ«bams nėra, dėl ko rÅ«bai bÅ«davo drėgni.

Be to, duÅ¡e nėra įrengtas sanitarinis mazgas. Higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa. Å ios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos taip pat ir Taisyklių 107 punkte.

Byloje esančiame PraneÅ¡ime nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti ir kad dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nenustato reikalavimo duÅ¡uose įrengti tualetus. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas nusiprausti po duÅ¡u įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, ar dėl kitų neatitikimų higienos reikalavimams, todėl pareiÅ¡kėjas, įrodinėdamas orumo pažeidimÄ , turėjo aiÅ¡kiai pagrįsti, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė įkalinimo įstaiga, organizuodama nusiprausimÄ duÅ¡e. Teisiniais argumentais savo teisių pažeidimo nepagrindus, t. y. nenurodžius, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė Vilniaus PN, vien tik skunde nurodytais abstraktaus pobÅ«džio argumentais Å¡iuo aspektu taip pat nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Pareiškėjas nurodė, kad įkalinimo įstaigos pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negalima. Pranešime pažymėta, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra (b. l. 19–22). Pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokšte – asbesto nėra. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemelių su šiferiu dengtais stogais nėra.

Kaip minėta, teismas pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pagrindo neturi. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam kalint minėtoje įstaigoje jam nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir kitais Å¡eimos, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir depresijÄ . Suimtųjų ir nuteistųjų teisė pasimatyti yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir BVK nuostatose.

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. pagal pareigas).

PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. savo kompetencijos ribose) – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs gauti pasimatymus su žmona ir kitais artimaisiais. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai, aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė su Å¡iais jo nurodomais pažeidimais susijusių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas vėl gi apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam pasimatymus su žmona ir kitais Å¡eimos nariais ir kad tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstraktÅ«s teiginiai dėl pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog įkalinimo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymÄ ar BVK ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (98 dienas) nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis minėtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia (lot. be kita ko) į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 9 550 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui, kadangi, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dalį laikotarpio kameroje buvo kalinamas vienas.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz.: žr. pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju, priteistina maksimali 130 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 130 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Balčytienė