2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I-4033-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjÅ«Äio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Violeta BalÄytienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas pasibaigÄ dÄl reorganizavimo), dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2de5cf1e-a8bf-4442-a42b-ba15e9dcda5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismas k o n s t a t u o j a: NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjas kelia ginÄÄ dÄl atsakovÄs Lietuvos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
? AdministracinÄ byla Nr. I-4033-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjÅ«Äio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Violeta BalÄytienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas pasibaigÄ dÄl reorganizavimo), dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN), priteisti 9 550 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1â2). Skunde nurodÄ, kad įkalinimo įstaigos drausmÄs grupÄje ir kamerų tipo patalpose buvo draudžiama turÄti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su žmona ir kitais artimaisiais, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus ir depresijÄ .
Nurodo, kad Vilniaus PN (iki balandžio buvÄs LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas (toliau â LukiÅ¡kių TI-K)) pareiÅ¡kÄjas nuo 2019 m. kovo 7 d. iki dabar buvo kalinamas kameroje Nr. 277, kurios ilgis buvo 3 metrai, plotis â 2 metrai, buvo kalinami 2 žmonÄs, tad vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3 kv. m. ploto, į šį plotÄ neįskaiÄiuojant kameroje buvusių baldų. Be to, Å¡ios kameros duryse yra langelis, kuris nÄra uždengtas, todÄl buvo stebimas ne tik pareigÅ«nų, bet ir kalinių, kurie pro pareiÅ¡kÄjo kamerÄ buvo vedami į mankÅ¡tÄ .
PareiÅ¡kÄjas įkalinimo įstaigoje turÄjo daug priešų, kurie žinojo apie pareiÅ¡kÄjo buvimo vietÄ , dÄl ko pareiÅ¡kÄjas jautÄsi nesaugus, kadangi galÄjo bÅ«ti matomas per duryse esantį langelį. Be to, buvo pažeistas pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tiek pareigÅ«nų, tiek kitų kalinių atžvilgiu, kadangi sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele. Patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, dÄl ko buvo drÄgna, o dÄl drÄgmÄs iÅ¡plauti rÅ«bai nedžiÅ«davo.
Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų, Äiužinyje buvo parazitų, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjas negalÄjo užmigti. Pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris pareiÅ¡kÄjui sukÄlÄ rimtÄ pavojų pareiÅ¡kÄjo sveikatai. DuÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ. DuÅ¡o patalpoje yra 2 purkÅ¡tukai, tarp dušų nÄra jokios pertvaros, dÄl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kÄjo privatumas. DuÅ¡e nuo garų drÄgna, atskiros kabinos pasikabinti rÅ«bams nÄra, dÄl ko rÅ«bai bÅ«davo drÄgni.
DuÅ¡e nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas. AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kÄjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10â18). Nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, KriminalinÄs žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo paÄiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 70 straipsnio nuostatomis.
Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu tekÄs plotas kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkanÄio ploto kameroje reikalavimus. DÄl kameros duryse įrengto langelio atsakovÄs atstovas nurodo, kad vadovaujantis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais įkalinimo įstaigos pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
Be to, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinÄs ir vidinÄs metalinÄs durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebÄjimo akutÄ ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Å iose taisyklÄse nÄra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių.
Kita vertus, tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kadangi priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Vilniaus PN korpusų (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje) kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V908 (toliau â Higienos norma 134:2015), sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. PaaiÅ¡kina, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
DÄl kamerų vÄdinimo atsakovÄs atstovas nurodo, kad langai kamerose vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. Nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu âDÄl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ, kaliniams vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių buvo suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e. DuÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.
Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių skg. 6 esanÄių korpusų duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros. AtsakovÄs atstovas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo dÄl tariamai jam padarytos neturtinÄs žalos, kurios dydis nÄra grindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinÄ Å¾ala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Teismas k o n s t a t u o j a: NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjas kelia ginÄÄ dÄl atsakovÄs Lietuvos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. ValstybÄ turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kÄjas patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ grindžia aplinkybe, kad Vilniaus PN kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų. EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nÄra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaiÄių, kuris turÄtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, taÄiau nÄra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietÄse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietÄje kameroje, asmeninÄs erdvÄs trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.
Sprendžiant, ar konkreÄiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PažymÄtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinÄiÄ tekti kameros ploto normÄ â 3,6 kv. m. â neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ pateikÄ duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kÄju laikytų asmenų skaiÄių laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (b. l. 10â18) IÅ¡ Å¡ių atsakovÄs atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2019 m. kovo 7 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 219, kurios plotas â 6,90 m2, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 277, kurios plotas â 7,99 m2 ir kurioje pareiÅ¡kÄjas iki 2019 m. kovo 28 d. buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužÄs 20 kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2019 m. gegužÄs 21 d. iki 2019 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas vienas.
Taigi, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisÄs aktų nuostatos dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti kameros ploto, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl kamerose vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisÄs aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tiek pareigÅ«nų, tiek kitų kalinių atžvilgiu, kadangi kameros duryse yra įrengtas langelis, o sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau â TaisyklÄs), 14.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinÄs ir vidinÄs metalinÄs durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebÄjimo akutÄ ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Å ių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa;
Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ 19.3. punktÄ , kaliniai turi turÄti galimybÄ naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .
Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymÄjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvÄs arba yra atskirtas maždaug 1â1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sÄdinÄių ant gultų, bei prižiÅ«rÄtojų, žvelgianÄių per stebÄjimo angÄ / akutÄ (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.
M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklÄs draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
Teismas taip pat yra konstatavÄs, jog gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įÄjimo į sanitarinį mazgÄ pusÄs. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įÄjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mÄnesio praneÅ¡ime âDÄl V. M. skundoâ (toliau â PraneÅ¡imas) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 19â22). PraneÅ¡ime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis gyvenamosiose kamerose Nr. 252 â Nr. 257, Nr. 386 â Nr. 395, Nr. 406 â Nr. 417 ir Nr. 418 â Nr. 426. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nÄra techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengianÄios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.
IÅ¡ PraneÅ¡imo matyti, kad kamerose, kuriose anksÄiau minÄtomis datomis buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kÄjas dalį laiko praleido kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigÅ«nų. Å i aplinkybÄ pripažintina pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas ir sukÄlÄ jam papildomų nepatogumų.
Kartu pažymÄtina, kad dalį laiko pareiÅ¡kÄjas praleido kamerose vienas, todÄl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kÄjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad dÄl kameros duryse įrengto langelio buvo pažeistas jo privatumas ir dÄl to, jog jį galÄjo matyti ne tik pareigÅ«nai, bet ir pro jo kamerÄ Ä¯ mankÅ¡tÄ vedami kiti kaliniai. DÄl duryse esanÄio langelio pareiÅ¡kÄjas jautÄsi nesaugus, kadangi jis turÄjo daug priešų, kalinÄių toje paÄioje įstaigoje.
Teismas pažymi, kad LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra â visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų nuolatinÄ elgesio kontrolÄ.
AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad vadovaujantis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kadangi priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta Å¡is pareiÅ¡kÄjo skundo argumentas laikomas nepagrįstu. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ , be kita ko, sieja ir su tuo, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drÄgna, buvo tarakonų ir žiurkių, Äiužinyje buvo parazitų.
Higienos normos 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Taisyklių 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vÄdinimas. PraneÅ¡ime nurodyta, kad kameros vÄdinamos per langus, kamerų langai ir jų rÄmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vÄdinimui; tinkamai vÄdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama pelÄsio ir nemalonaus kvapo (b. l. 19â22).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime taip pat nurodÄ, kad kamerose langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, o kameras reguliariai vÄdinant bei jas tvarkant, nÄra problemų dÄl drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. PraneÅ¡ime, be kita ko, pažymÄta, kad pelÄs, žiurkÄs ir kiti kenkÄjai bei parazitai naikinami; įkalinimo įstaiga administracija sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisÄs aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .
Be to, iÅ¡duodami daiktai (Äiužinys ir kt.) yra Å¡varÅ«s, tvarkingi, tinkami naudojimui, nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami Äiužiniai, pagalvÄs ir antklodÄs dezinfekuojamos įstaigoje esanÄioje dezinfekavimo kameroje, patalynÄ skalbiama ir keiÄiama ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Teismas minÄtais atsakovÄs atstovo argumentais dÄl kamerų vÄdinimo, parazitų naikinimo ir Å¡varių Äiužinių iÅ¡davimo neturi pagrindo abejoti. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
TaÄiau pareiÅ¡kÄjas, teigdamas, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drÄgna, buvo žiurkių, tarakonų ir parazitų Äiužinyje nenurodo nei konkreÄių netinkamos bÅ«klÄs kamerų, nei datų, kada pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiÅ¡kiai neiÅ¡dÄstÄ su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, taÄiau apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginių iÅ¡dÄstymu. Be to, iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų matyti, kad Vilniaus PN (buvusiame LukiÅ¡kių TI-K) Nacionalinis visuomenÄs sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlikdavo patikrinimus (b. l. 27â30).
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamos ventiliacijos, drÄgmÄs, buvusių parazitų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, duÅ¡o patalpoje yra 2 purkÅ¡tukai, tarp dušų nÄra jokios pertvaros, dÄl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kÄjo privatumas. DuÅ¡e nuo garų drÄgna, atskiros kabinos pasikabinti rÅ«bams nÄra, dÄl ko rÅ«bai bÅ«davo drÄgni.
Be to, duÅ¡e nÄra įrengtas sanitarinis mazgas. Higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinÄ Å¡varykla. SanitarinÄje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inÄ, dezinfekavimo kameros patalpa. Å ios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos taip pat ir Taisyklių 107 punkte.
Byloje esanÄiame PraneÅ¡ime nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti ir kad dušų įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Be to, teisÄs aktai nenustato reikalavimo duÅ¡uose įrengti tualetus. Byloje nÄra ginÄo, kad pareiÅ¡kÄjas nebuvo nuvestas nusiprausti po duÅ¡u įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, ar dÄl kitų neatitikimų higienos reikalavimams, todÄl pareiÅ¡kÄjas, įrodinÄdamas orumo pažeidimÄ , turÄjo aiÅ¡kiai pagrįsti, kokias konkreÄiai teisÄs nuostatas pažeidÄ Ä¯kalinimo įstaiga, organizuodama nusiprausimÄ duÅ¡e. Teisiniais argumentais savo teisių pažeidimo nepagrindus, t. y. nenurodžius, kokias konkreÄiai teisÄs nuostatas pažeidÄ Vilniaus PN, vien tik skunde nurodytais abstraktaus pobÅ«džio argumentais Å¡iuo aspektu taip pat nÄra pagrindo konstatuoti pažeidimo.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad įkalinimo įstaigos pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Su Å¡iais pareiÅ¡kÄjo argumentais sutikti negalima. PraneÅ¡ime pažymÄta, kad LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nÄra (b. l. 19â22). PasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«rai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te â asbesto nÄra. LukiÅ¡kių TI-K pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių su Å¡iferiu dengtais stogais nÄra.
Kaip minÄta, teismas pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis pagrindo neturi. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimas nenustatytas. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jam kalint minÄtoje įstaigoje jam nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir kitais Å¡eimos, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus ir depresijÄ . Suimtųjų ir nuteistųjų teisÄ pasimatyti yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo ir BVK nuostatose.
Kaip ne kartÄ yra pažymÄjÄs LVAT, teisÄ Ä¯ pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejanÄių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedanÄių palaikyti santykius su artimais žmonÄmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvÄs atÄmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvÄ yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. pagal pareigas).
PrieÅ¡ingai â tokios teisÄs realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvÄ yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minÄtajam asmeniui valiÄ dÄl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvÄs atÄmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. savo kompetencijos ribose) â pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisÄs aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisÄs aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-1348/2014).
TaÄiau teismas pažymi, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų siekÄs gauti pasimatymus su žmona ir kitais artimaisiais. PareiÅ¡kÄjas, nurodydamas, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai, aiÅ¡kiai neiÅ¡dÄstÄ su Å¡iais jo nurodomais pažeidimais susijusių aplinkybių. PareiÅ¡kÄjas vÄl gi apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nÄra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu kreipÄsi į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam pasimatymus su žmona ir kitais Å¡eimos nariais ir kad tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.
Atsižvelgdamas į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstraktÅ«s teiginiai dÄl pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog įkalinimo pažeidÄ SuÄmimo vykdymo įstatymÄ ar BVK ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui visÄ ginÄo laikotarpį (98 dienas) nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis minÄtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esanÄiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dÄl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kÄjas nebÅ«tų patyrÄs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisÄs aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dÄl priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. NeturtinÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A502-107/2013).
NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmÄ, inter alia (lot. be kita ko) į tai, kad pareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kÄjo teisÄs nebuvo pažeistos dÄl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo nurodoma 9 550 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kÄjo patirtus neturtinius praradimus ir nÄra adekvati nustatytų pažeidimų mastui, kadangi, kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas dalį laikotarpio kameroje buvo kalinamas vienas.
Teismas, atsižvelgÄs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz.: žr. pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinÄje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2261-502/2019), įvertinÄs minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjui už jo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nagrinÄjamu atveju, priteistina maksimali 130 Eur suma.
DÄl nurodytų motyvų pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas pasibaigÄ dÄl reorganizavimo), 130 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Violeta BalÄytienÄ