A-520-2348-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2348/2012

Proceso Nr. 3-61-3-01607-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. R.,

pareiškėjo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir R. R., pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.41-489 „Dėl R. R. atleidimo iš valstybės tarnybos“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtintą Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo IV skirsnį dėl specialiųjų reikalavimų šias pareigybes einančiam valstybės tarnautojui, t. y. 6.1 punktą; 3) grąžinti pareiškėją į Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo negautą vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (atskaičius išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą).

Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2007 m. gruodžio 18 d. ėjo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 40-955 buvo paskirtas Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriumi. 2011 m. birželio 28 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl pareigybės panaikinimo, nes, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“, Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 41-422 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo panaikintos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento A lygio 16 kategorijos direktoriaus pareigos. Taip pat buvo įkurtas Saugaus miesto departamentas, patvirtinant beveik identiškus ankstesnio departamento nuostatus su redakcinio pobūdžio pataisomis, t. y. buvusio ir įkurto departamento uždaviniai, tikslai, funkcijos, teisės ir darbo organizavimas nesikeitė, tačiau buvo įkurtas naujas Administracinių pažeidimų skyrius, kuris perėmė tiek pareigybes, tiek pareigas administracinės teisenos srityje, panaikinus šias funkcijas buvusiuose skyriuose.

Saugaus miesto departamento, jo skyrių nuostatos, funkcinės pareigybės buvo patvirtintos 2011 m. birželio 30 d. ir visiems buvusio Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento tarnautojams buvo įteikti pasiūlymai užimti Saugaus miesto departamento tarnautojų vietas. Išimtis buvo padaryta tik buvusio Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriui (pareiškėjui), nes jo funkcinėse pareigybėse numatyti specialūs reikalavimai: turėti socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) bei numatant naujas specialiąsias veiklos sritis.

Pabrėžė, kad šias funkcijas turi vykdyti Administracinės veiklos skyrius (su Administracine komisija) bei Administracinių pažeidimų tyrimų skyrius, o Saugaus miesto departamento direktorius neturi teisės peržiūrėti skyrių vadovų priimtų nutarimų administracinėse bylose. Pažymėjo, jog administracinė teisena nėra pats svarbiausias Saugaus miesto departamentui keliamas uždavinys. Jis įkurtas vykdyti prevencines programas, užtikrinti saugią miestiečių aplinką, vykdyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiek tarp šalies savivaldybių, tiek perimant užsienio šalių patirtį.

Pareiškėjas nurodė, kad viešosios tvarkos, nusikaltimų aiškinimo, prevencijos klausimais dirba nuo 1983 m. vasario 21 d., o valstybės tarnybą pradėjo vidaus reikalų sistemoje. Teigė, kad tarnybos metu teko vadovauti įvairiems padaliniams, buvo paskirtas į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo komisaro 1-ojo pavaduotojo pareigas. Buvo įvertintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-1074, 2008 m. spalio 29 d. jam suteikta III kvalifikacinė klasė, 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 41-129 suteikta II kvalifikacinė klasė.

Nurodė, kad siekdamas tobulėti dalyvavo įvairiuose mokymuose, konferencijose, seminaruose (Suomijoje, Latvijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Škotijoje, Portugalijoje), Vilniuje organizavo 5 tarptautines konferencijas, išlaikė ECDL egzaminą, 2011 m. sausio 31 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-62 buvo suteikta I (aukščiausia) kvalifikacinė klasė.

Pareiškėjo teigimu, sprendžiant ginčą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis. Remdamasis Metodikos 11 straipsnio 1 punktu teigė, kad Metodikos reikalavimai buvo pritaikyti neobjektyviai ir tuo pažeistos jo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, teisės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 1 straipsnio 5 punkte.

Nurodė, kad jo pareigybė nebuvo panaikinta, todėl pažeistos teisės gali būti atkurtos tik išieškant iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, ir prašė juos atmesti.

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tikrinant administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti vertinama, ar ginčijamas dokumentas sukelia materialines teisines pasekmes ir ar laikytinas individualiu administraciniu aktu. Teigė, kad skundžiamu Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtintas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymas negali būti laikomas individualiu administraciniu teisės aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, kadangi jis pareiškėjui tiesiogiai nenustatė jokių teisių ir pareigų, jame nebuvo išreikšti jokie valiniai nurodymai pareiškėjui.

Priimdamas skundžiamą įsakymą, Administracijos direktorius realizavo teisės aktų jam suteiktą kompetenciją vidaus administravimo srityje (VAĮ 11 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (nutartys administracinėse bylose Nr. A556-994/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-1007/2011 ir kt.).

Ši diskrecijos teisė apima ir viešojo administravimo subjektui įstatymais pavestų uždavinių ir funkcijų paskirstymą tarp tos įstaigos struktūrinių padalinių ir atitinkamų funkcijų priskyrimą tų padalinių valstybės tarnautojų pareigybėms tvirtinant jų aprašymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad institucijų priimti įsakymai dėl atitinkamų valstybės tarnautojų pareigybių tvirtinimo pagal savo esmę, subjektų ratą, privalomumą labiau atitinka vidaus administravimo aktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-960/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymas ir juo patvirtintas pareigybės aprašymas neatitinka individualaus administracinio teisės akto požymių (nėra vienkartinio teisės taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei), pareiškėjas neturi teisės ginčyti šį atsakovo priimtą įsakymą ir tai laikytina savarankišku pagrindu atmesti šį skundo reikalavimą kaip nepagrįstą.

Teigė, kad R. R. reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtinto Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 punktą nepagrįstumą įrodo ir tai, kad pareiškėjas iš esmės prašo pasisakyti dėl skundžiamo akto tikslingumo (nurodė, kad atsakovas negalėjo nustatyti specialaus reikalavimo šias pareigas einančio valstybės tarnautojo išsilavinimui, kadangi teisininko kvalifikacija šiai pareigybei, anot pareiškėjo, nėra būtina).

Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74 nustatė naują Administracijos struktūrą. Visi šio Tarybos sprendimo pagrindu naikintini Administracijos tarnautojų ir darbuotojų etatai buvo panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 41-422 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“. Tarp panaikintų pareigybių buvo ir pareiškėjo iki tol užimta Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė.

Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 41-443 buvo patvirtintas naujas, 2011 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimu nustatytas Administracijos struktūrą atitinkantis Administracijos pareigybių sąrašas. Tokiu būdu vietoje iki reorganizacijos buvusio Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento buvo įkurtas Saugaus miesto departamentas, įsteigiant jame naują Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių (jame numatant 13 etatų), kuris tiesiogiai pavaldus Saugaus miesto departamento direktoriui. Atitinkamai 2011 m. birželio 30 d.

Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-505 buvo patvirtintas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymas (toliau – ir Aprašymas), kuriuo buvo išplėstos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo specialiosios veiklos sritys, Aprašymo 5 punkte nustatant, kad šias pareigas einančio valstybės tarnautojo specialiosios veiklos sritimis yra administracinė teisena ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas, civilinė sauga, mobilizacija, kalbos kontrolė, viešoji tvarka. Iki tol galiojusiame Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo veiklos sritys nebuvo numatytos.

Minėti Administracijos struktūros pakeitimai ir naujo – Saugaus miesto departamento – įsteigimas inter alia sietinas su naujų funkcijų savivaldybės vykdomajai institucijai priskyrimu administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo srityje. Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 222 straipsnio redakcija Administracijos direktoriui suteikia teisę įgalioti Saugaus miesto departamento direktorių savivaldybių vykdomosios institucijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Saugaus miesto departamento direktoriui yra suteikti įgalinimai administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo veiklos srityje, kadangi skundžiamu 2011 m. birželio 30 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-505 patvirtintame Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos inter alia apima Administracinės veiklos, Administracinių pažeidimų tyrimo, Viešosios tvarkos skyrių, kurių specialistai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, ATPK nustatytais atvejai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, veiklos koordinavimą ir kontroliavimą, taip pat administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teisėtumo užtikrinimą. Minėtos Saugaus miesto departamento direktoriaus funkcijos ir veiklos sritys suponuoja šiai pareigybei numatyti specialų reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą, kadangi šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymas yra susijęs su didesniu specialių žinių (teisės) šioje srityje turėjimu. Be to, reikalavimas turėti teisės krypties išsilavinimą keliamas ir Saugaus miesto departamento vyriausiajam specialistui, kuris taip pat tiesiogiai pavaldus Saugaus miesto departamento direktoriui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų skyrių vadovai yra tiesiogiai pavaldūs Saugaus miesto departamento direktoriui, jam taip pat pavesta kontroliuoti šių skyrių vykdomų funkcijų teisėtumą, manytina, jog specialusis reikalavimas – turėti teisinį išsilavinimą – Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei yra proporcingas einamoms pareigoms, pagrįstas ir būtinas.

Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Saugaus miesto departamento veiklos sritis, susijusi su administracine teisena ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimu, sudaro tik nedidelę dalį jo vykdomų funkcijų. Nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. Saugaus miesto departamento tarnautojai yra surašę 10 521 administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Remdamasis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi ir Metodikos 11 ir 12 punktais, atsakovas teigė, kad konstatuotina, jog Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, veikė teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ribose, o patvirtintas pareigybės aprašymas atitinka Metodikoje nustatytus reikalavimus.

Remdamasis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, atsakovas teigė, kad ši garantija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitinka pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo motyvais, kad Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė nebuvo panaikinta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant atitinkamų pareigybių panaikinimo realumo pagrindus, pripažįstama, kad buvusios pareigybės panaikinimas ir naujų funkcijų naujai įsteigtai pareigybei priskyrimas laikytinas realiu buvusios pareigybės panaikinimu, kadangi net ir tais atvejais, kuomet naujoji pareigybė, nors yra tokios pat kategorijos kaip ir panaikintoji, tačiau savo paskirtimi, funkcijomis skiriasi, negali būti laikoma tapačia, kadangi tai lemia atsakovo – darbdavio įstaigos – struktūros pakeitimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, A662-3380/2011), vertino, kad Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašyme naujai numatytų funkcijų visuma patvirtina, kad anksčiau pareiškėjo eita Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė po Administracijos struktūros pertvarkymo nebuvo išlaikyta, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74, Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 41-443 ir 2011 m birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 buvo įkurta nauja pareigybė.

Atsižvelgęs į Metodikos 11.1 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartys administracinėse bylose Nr. A662-3199/2011, Nr. A756-346/2011), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad Administracijos direktorius, 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtindamas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytą šias pareigas siekiančiam užimti valstybės tarnautojui specialųjį reikalavimą – turėti universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) – veikė vadovaudamasis Metodikos 11.1 punkto nuostatomis bei realizuodamas savo diskrecijos teisę. Be to, pažymėjo, kad įvertinus Saugaus miesto departamento direktoriaus vykdytinas funkcijas bei jam keliamus uždavinius, pareigybės aprašyme numatytas veiklos sritis, akivaizdu, jog šių pareigų vykdymas yra susijęs su didesniu specialiųjų žinių (teisės) turėjimu, todėl minėto specialiojo reikalavimo nustatymas laikytinas pagrįstu.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendė, kad R. R. skundo reikalavimas panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtinto Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 punktą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad laikotarpiu nuo R. R. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo, Administracijoje buvo laisva 31 valstybės tarnautojo pareigybė ir įkurta 14 naujų valstybės tarnautojų pareigybių, tačiau pareiškėjas neatitiko nei vienos iš nurodytų pareigybių šių pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, padarė išvadą, kad Administracijos direktorius pareiškėjui eiti Administracijoje buvusių laisvų pareigybių nesiūlė pagrįstai ir teisėtai.

III. Pareiškėjas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.41-489 „Dėl R. R. atleidimo iš valstybės tarnybos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtintą Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo IV skirsnį dėl specialiųjų reikalavimų šias pareigybes einančiam valstybės tarnautojui 6.1. punktą; grąžinti R. R. į valstybės tarnautojo Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo realių struktūrinių pertvarkymų. Nurodo, kad vertinant ar struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, ar nėra fiktyvūs, visų pirma reikėjo įvertinti, ar realiai buvo panaikintas Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas, ar tik pakeistas pavadinimas. Teismas neįvertino bei nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas realiai nebuvo panaikintas, pakeistas tik jo pavadinimas. Teigia, kad vidinė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento pertvarka, atsižvelgus į nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ATPK pakeitimus, įvyko 2011 m. vasario 28 d. ir po to papildomos ar naujos funkcijos Saugaus miesto departamentui priskirtos nebuvo. Teigia, kad nuostatų lyginamoji analizė suponuoja išvadą, jog Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento ir Saugaus miesto departamento uždaviniai ir funkcijos išliko tie patys, todėl jokių realių struktūrinių pertvarkymų įvykdyta nebuvo, struktūriniai pertvarkymai yra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą. Pabrėžia, kad teismas šių aplinkybių netyrė.

Teigia, kad Teismas, vertindamas, ar buvo realiai panaikinta Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė, lygino tik Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybės aprašymus su Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymu, tačiau nepilnai ištyrė pareiškėjo argumentus, todėl padarė netinkamas išvadas. Nurodo, kad teismas nevertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos apie tarnybos eigą nuo 1983 m. vasario 21 d. iki 2005 m. spalio 17 d. bei dokumentų, patvirtinančių, kad dirbant Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriumi, R. R. buvo suteikta I kvalifikacinė klasė.

Teigia, kad Saugaus miesto departamento direktoriui pareigybių aprašyme priskirta nauja speciali veiklos sritis – administracinė teisena ir sprendimų priėmimas administracinėse bylose, t. y. atlikti darbą, kuris numatytas vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymuose, ir ką juos įgalioja daryti ir ATPK 222 straipsnis. Teigia, kad Saugaus miesto departamento direktoriaus pagrindinė kasdieninė veikla yra dalyvauti Tarybos ir kolegijos posėdžiuose, ruošti jiems medžiagą ir pristatyti klausimus, bei vykdyti jų nutarimus bei protokolinius nurodymus, dalyvauti Tarybos komitetų posėdžiuose, spręsti einamuosius mero ar vicemero, administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo protokolinius nurodymus, dalyvauti renginių, leidimų išdavimo bei alkoholio kontrolės prekybos taškuose, komisijų posėdžiuose, organizuoti Saugaus miesto departamento valandėles, rengti susitikimus su kitų institucijų atstovais ir t. t., todėl nauja sritis jo pareigybės aprašyme yra perteklinė, nes tiek pagal ATPK, tiek realiai, sprendimų priėmimą administracinėse bylose vykdo vyriausieji specialistai. Pagrindinė tiek Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus, tiek Saugaus miesto departamento direktoriaus funkcija išlieka ta pati – tinkamai organizuoti departamento darbą.

Teigia, kad vertinant pareigybės aprašymus matyti, jog Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus funkcijos nebuvo panaikintos, šios pareigybės paskirtis išliko, todėl aplinkybė, kad atsakovas panaikino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybę, įsteigiant kitą Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybę, nesudaro pagrindo konstatuoti realaus panaikinimo.

Kadangi pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, tai naujai pavadinta Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybė negali būti pripažinta nei laisva, nei naujai steigiama.

Pabrėžia, kad pareigybės panaikinimas yra susijęs su valstybės tarnautojo atleidimu iš užimamų pareigų, todėl visais atvejais turi būti įrodytas pareigybės panaikinimo realumas tam, kad ginčijamu atveju būtų nustatytas VTĮ numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir užtikrintos valstybės tarnautojo teisės bei garantijos.

Pripažinus, kad pareiškėjas iš valstybės tarnybos atleistas nesant teisėto pagrindo, pareiškėjo pažeistos teisės turi būti apgintos taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo (apelianto) apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad iki atleidimo iš valstybės tarnybos pareiškėjo užimta pareigybė nebuvo realiai panaikinta. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant atitinkamų pareigybių panaikinimo realumo pagrindus, pripažįstama, kad buvusios pareigybės panaikinimas ir naujų funkcijų naujai įsteigtai pareigybei priskyrimas laikytinas realiu buvusios pareigybės panaikinimu, kadangi net ir tais atvejais, kuomet naujoji pareigybė, nors yra tokios pat kategorijos kaip ir panaikintoji, tačiau savo paskirtimi, funkcijomis skiriasi, negali būti laikoma tapačia, kadangi tai lemia atsakovo – darbdavio įstaigos struktūros pakeitimai.

Pabrėžia, kad apelianto teiginiai, jog Saugaus miesto departamento funkcijos išliko analogiškos, nelaikytini teisiškai reikšmingais, kadangi naujai įsteigto Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei nustatytų (išplėstų) veiklos sričių ir kompetencijos (reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą) tikslas – užtikrinti tinkamą šiam departamentui pavestų funkcijų vykdymą, kontrolę ir įgyvendinimą. Teigia, kad iki atsakovo struktūros pertvarkos buvusio Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento veiklos sritys, įsteigus Saugaus miesto departamentą, tapo akivaizdžiai orientuotos į viešosios tvarkos ir administracinių pažeidimų bylų teisenos sritis. Taigi šių sričių kontrolė ir tinkamas Saugaus miesto departamento funkcijų vykdymas galimas tik tinkamai organizuojant ir kontroliuojant jam pavaldžių skyrių darbą.

Teigia, kad sisteminis VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas suponuoja išvadą, jog viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų. Taigi apelianto pozicija, kad išplėtus Saugaus miesto departamento direktoriaus veiklos sritis, direktorius yra prilyginamas specialistui, laikytina teisiškai nepagrįsta, patvirtinanti tik vieną aplinkybę – apelianto nusiteikimą neveikti taip, kaip jį įpareigotų veikti pareigybės aprašymas.

Pabrėžia, kad Saugaus miesto departamento direktoriaus veiklos sritis – administracinė teisena ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas – už kurios teisėtumą jis yra atsakingas, nėra mažareikšmė, todėl vykdant visos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros pertvarką Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei pagrįstai ir teisėtai buvo priskirtos kokybiškai naujos veiklos sritys ir iškelti kokybiškai nauji specialieji reikalavimai tam, kad šio departamento vykdomos funkcijos būtų atliekamos kuo kokybiškiau, laikantis gero viešojo administravimo principų.

Pažymi, kad priimdamas 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 40-505 dėl Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius realizavo teisės aktų jam suteiktą kompetenciją vidaus administravimo srityje (VAĮ 11 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad institucijų priimti įsakymai dėl atitinkamų valstybės tarnautojų pareigybių tvirtinimo pagal savo esmę, subjektų ratą, privalomumą labiau atitinka vidaus administravimo aktą ABTĮ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-960/2011). Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, skunde pasisakydamas dėl pareigybės aprašyme nustatyto reikalavimo turėti atitinkamą išsilavinimą nepagrįstumo, iš esmės teismo prašo pasisakyti dėl skundžiamo akto tikslingumo, o vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šį atsakovo aktą teisėtumo, o ne tikslingumo aspektu.

Mano, kad teisiškai negalima tokia situacija, kuomet atitinkamo struktūrinio padalinio vadovas (direktorius) neturėtų tokio išsilavinimo, kuris leistų suprasti jam pavaldžių asmenų veiklos sritis, vykdomas funkcijas ir atliekamas pareigas. Taigi nagrinėjamu atveju Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas – turėti teisės krypties aukštąjį išsilavinimą yra objektyviai pateisinamas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei priskirtų funkcijų, turinčių tiesioginį ryšį su direktoriaus veiklos sritimi, tinkamu atlikimu, o vertinant pareiškėjo teiginius, jog teisininko kvalifikacija šiai pareigybei nėra būtina, darytina išvada, kad tokia pareiškėjo nuomonė niekaip negali lemti atsakovo priimto įsakymo neteisėtumo, kadangi tokie skundo teiginiai tik parodo pareiškėjo asmeninį požiūrį į naujai įsteigto Saugaus miesto departamento veiklą, visiškai neanalizuojant jo direktoriaus pareigų ir naujų veiklos sričių ir funkcijų, kurias tinkamai vykdyti būtina teisininko kvalifikacija.

Mano, jog darytina išvada, kad atsižvelgiant į naujai įsteigtai Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei keliamus uždavinius ir veiklos sritis, kokybiškai naujo reikalavimo nustatymas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas einančiam asmeniui – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą yra objektyviai pagrįstas, kadangi šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymas yra susijęs su didesniu specialių žinių (teisės) šioje srityje turėjimu tam, kad Saugaus miesto departamento direktorius nebūtų mažiau kompetentingas už į šio departamento struktūrą įeinančių skyrių vadovus, gebėtų užtikrinti struktūrinių padalinių veiklos kontrolę.

Pažymi, kad atsakovas nuosekliai vykdė Administracijos struktūros, kartu ir Saugaus miesto departamento, pertvarką, siekdamas optimaliai pagerinti įstaigos atliekamas funkcijas. Taip pat pabrėžia, kad, įsteigus naują Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybę, kuriai keliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą šioms pareigoms užimti ir konkurso būdu į šias pareigas buvo priimtas asmuo, atitinkantis šiai pareigybei keliamus reikalavimus, t. y. įgijęs teisininko kvalifikaciją (šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai – Administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 41-154 ir konkursą laimėjusio asmens išsilavinimą patvirtinantis dokumentas pateikiami kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą). Taigi apelianto teiginiai, kad atsakovas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei specialiuosius reikalavimus nustatė nepagrįstai ir netikslingai, atmestini kaip neįrodyti.

Mano, kad teisiškai nereikšmingais apeliacinio skundo motyvais laikytini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovas pagrįstai nustatė naujai įsteigtai pareigybei specialiuosius reikalavimus turėti atitinkamą išsilavinimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs atitinkamą darbo patirtį, taip pat, kad pareiškėjui, per tarnybos laikotarpį buvo suteikta I kvalifikacinė klasė. Be to, teisiškai nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėją grąžinti į Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas, kadangi pareiškėjas niekuomet nėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais atliktų Administracijos struktūrinių pakeitimų, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento A lygio 16 kategorijos direktoriaus pareigybės panaikinimo ir pareiškėjo R. R. atleidimo iš minėtų pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 41-422 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo organizuojami struktūriniai pertvarkymai. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta nauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūra, inter alia panaikinant Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento A lygio 16 kategorijos direktoriaus pareigybę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. 2942 (I t., b. l. 5) R. R. įspėtas, kad nuo 2011 m. birželio 30 d. yra naikinama jo užimama pareigybė ir kad jis iš šių pareigų bus atleistas atleidimo iš darbo datą perkeliant iki to laiko, kada turėtų pasibaigti dviejų mėnesių įspėjimo terminas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 41-489 R. R. nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo atleistas iš Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (I t., b. l. 7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-247/2010 yra išaiškinęs, kad tai, ar pareiškėjo užimama pareigybė gali būti pripažinta panaikinta, vertintina Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme.

VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

2011 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. 41-422 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ administracijos struktūros pakeitimai grindžiami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“. Šio įsakymo 5 punktu buvo nuspręsta pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui VTĮ nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti Administracijos departamentų ir jų skyrių bei skyrių, neįeinančių į departamentų sudėtį, vidaus struktūrą. Taigi administracijos struktūros pertvarkymas buvo nulemtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Vadovaujantis šiuo savivaldybės tarybos sprendimu buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota VAĮ 11 straipsnyje. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ 11 straipsnio 2 dalies ir VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2011 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, išaiškino, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Pažymėjo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus, savo praktikoje (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kitose yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A662-3380/2011) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.

Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad realių struktūrinių pertvarkymų nebuvo: Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento ir Saugaus miesto departamento uždaviniai ir funkcijos išliko tie patys, o buvo pakeistas tik departamento pavadinimas. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašyme naujai numatytų funkcijų visumą, padarė išvadą, kad anksčiau pareiškėjo eita Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė po Administracijos struktūros pertvarkymo nebuvo išlaikyta, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas panaikintas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74, Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 41-443 ir 2011 m birželio 30 d.

įsakymu Nr. 40-505 buvo įkurtas naujas departamentas ir direktoriaus pareigybė. Teismas padarė išvadą, kad Administracijos direktorius, 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtindamas Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytą šias pareigas siekiančiam užimti valstybės tarnautojui specialųjį reikalavimą – turėti universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), veikė vadovaudamasis Metodikos 11.1 punkto nuostatomis (nustatant pareigybei specialius reikalavimus nustatomas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą), realizuodamas savo diskrecijos teisę.

Be to, įvertinęs Saugaus miesto departamento direktoriaus vykdytinas funkcijas bei jam keliamus uždavinius, pareigybės aprašyme numatytas veiklos sritis, teismas padarė išvadą, jog šių pareigų vykdymas yra susijęs su didesniu specialiųjų (teisės) žinių turėjimu, todėl minėto specialiojo reikalavimo nustatymą pripažino pagrįstu. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka: išanalizavus Saugaus miesto direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas (I t., b. l. 33-34) matyti, kad, skirtingai nei Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme, Saugaus miesto departamento direktoriui priskirtos naujos funkcijos: koordinuoti ir kontroliuoti Administracinės veiklos, Administracinių pažeidimų tyrimo, Civilinės saugos, Viešosios tvarkos skyrių veiklą (7.3 punktas), taip pat numatyta funkcija, nebuvusi priskirta Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriui – užtikrinti administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teisėtumą (7.11 punktas).

Pareiškėjo teigimu, reorganizacijos metu jo užimtos pareigos (Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius) nebuvo panaikintos, pareiškėjo manymu, šios pareigos išliko, nes jo vykdytos funkcijos buvo perduotos Saugaus miesto departamento direktoriui. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki reorganizacijos vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjo pareigybė. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012). Iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentą sudarė Civilinės saugos skyrius, Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyrius ir viešosios tvarkos skyrius. 2011 m. birželio 27 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-443 buvo patvirtinta Saugaus miesto departamento sudėtis – šį departamentą sudaro keturi skyriai: Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius, Viešosios tvarkos skyrius, Administracinės veiklos skyrius ir Civilinės saugos skyrius. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas buvo panaikintas faktiškai, o pakeitimai nebuvo formalūs. Saugaus miesto departamento skyriai, išskyrus Civilinės saugos skyrių, vykdo funkcijas, susijusias su administracinių pažeidimų bylų teisena. Saugaus miesto departamento funkcijos akivaizdžiai orientuotos į viešosios tvarkos ir administracinių pažeidimų bylų teisenos sritis, o tai suponuoja specialiųjų reikalavimų, keliamų Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei, nustatymą. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme administracinės teisenos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo veiklos sritys nebuvo numatytos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento panaikinimas bei Saugaus miesto departamento įsteigimas buvo realus ir objektyviai pateisinamas. Šie pertvarkymai sudarė pagrindą panaikinti Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybę ir įsteigti naują pareigybę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įvykdytos socialinės srities struktūrinės reformos, kurios metu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, realumą, teisingai nustatė, kad atsakovo struktūros pakeitimai buvo objektyviai pateisinami, ir darė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo iki atleidimo užimtos pareigybės faktinio panaikinimo.

Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde teigia, kad Saugaus miesto departamento direktoriui pareigybių aprašyme priskirta nauja speciali veiklos sritis – administracinė teisena ir sprendimų priėmimas administracinėse bylose – atkartoja vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymuose numatytą funkciją, todėl abejoja specialiojo reikalavimo (turėti teisinį išsilavinimą) nustatymo būtinybe.

Įvertinus Saugaus miesto departamento direktoriui priskirtas funkcijas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Saugaus miesto departamento direktoriui, atsižvelgiant į jo atliekamas funkcijas, pagrįstai buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). Be to, pažymėtina, kad diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotam asmeniui, įstaigos struktūrinių padalinių vadovui, nustato Metodikos 3 punktas. Taigi įsteigus naują pareigybę Administracijos direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokius reikalavimus, atsižvelgiant į jam priskirtas funkcijas, turi atitikti asmuo, pretenduojantis užimti Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-247/2010 konstatavo, kad Metodikos nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir įvertinimo yra taikomos tik laisvoms ir steigiamoms naujoms valstybės tarnautojų pareigybėms, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta – Administracijos direktorius reikalavimus Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei nustatė po to, kai buvo panaikinta Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pareigybė ir įsteigta nauja – Saugaus miesto departamento direktoriaus – pareigybė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo prašomą Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-505 patvirtintą Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės aprašymo IV skirsnį dėl specialiųjų reikalavimų šias pareigybes einančiam valstybės tarnautojui, t. y. 6.1 punktą, kadangi steigdamas naują pareigybę Administracijos direktorius turėjo diskrecijos teisę nustatyti jai keliamus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą spręsti pareiškėjo atleidimo klausimą VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VTĮ ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš tarnybos, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl VTĮ 43 straipsnyje nustatytų garantijų galimo nesilaikymo.

VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011 yra išaiškinęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje.

Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (II t., b. l. 1-145), Administracijoje laisvų ar naujai įsteigtų pareigybių bei etatų, į kuriuos galėjo pretenduoti pareiškėjas, nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo, kadangi pareiškėjas arba neatitiko tuo metu buvusioms laisvoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų, arba toks pasiūlymas pareiškėjui negalėjo būti duotas dėl to, kad kai kurios laisvos pareigybės buvo ne tarnautojo, o darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

Pastebėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių pareigų, kurios galėjo būti jam pasiūlytos atsižvelgiant į jo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę išsamiai tyrė pirmosios instancijos teismas – siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti kilusį ginčą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atnaujinęs administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojęs Administraciją pateikti teismui informaciją, ar R. R. iki jo atleidimo iš einamų pareigų buvo siūloma užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas, taip pat pateikti informaciją apie visas nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 28 d.

Administracijoje buvusias laisvas ir (ar) naujai sukurtas pareigybes, taip pat pareigybes, kurias pagal pareigybių aprašymuose numatytus kriterijus atitiktų R. R..

Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos apie jo tarnybos eigą nuo 1983 m. vasario 21 d. iki 2005 m. spalio 17 d. bei dokumentų, patvirtinančių, kad dirbant Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriumi, jam buvo suteikta I kvalifikacinė klasė. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos panaikinus pareigybę teisėtumo, nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismas ir neturėjo detaliai aptarti šių faktų. Naujai įsteigtai Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybei keliamo reikalavimo – turėti universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) – pareiškėjas neatitinka, todėl jam pagrįstai nebuvo siūlyta užimti šią pareigybę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti skundžiamą Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtu. Pasisakydama dėl galimybės grąžinti pareiškėją į jo (iki atleidimo iš valstybės tarnybos) užimamas pareigas kolegija pažymi, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 41-489 „Dėl R. R. atleidimo iš valstybės tarnybos“. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtą įsakymą, negali būti tenkinamas reikalavimas grąžinti pareiškėją į tarnybą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė