2de36f04-e649-40e8-923e-20a6c92a58a0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-415-639/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12579-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.1.; 35.2.; 44.2.2.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1.                                              KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS   S P R E N D I M A S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2017 m. vasario 1 d.                        Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei G.

S.,atsakovei L. D.trečiajam asmeniui D. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei L. D., trečiajam asmeniui D. S., dėl žalos atlyginimo ir  n u s t a t ė: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės L. D. priteisti 7982,53 Eur. žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2014-08-26 apie 06.00 val.

Klaipėdoje, AuÅ¡ros ir Molo gatvių sankryžoje dviračio vairuotoja D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama dviratį susidÅ«rė su prieÅ¡ eismÄ važiavusia dviratininke L. D.. Minėto eismo įvykio metu buvo sužalota D. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirto deÅ¡inio kelio sÄ nario medialinio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2015-02-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2014-08-26 įvykio nutrauktas, pasiÅ«lant D.

S. kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, kaltinant L. D. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi procesÄ pagal D. S. privataus kaltinimo skundÄ , kuriuo ji kaltina L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., nutraukė kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Patvirtino nukentėjusiosios D. S. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos L. D. susitarimÄ , kuriuo L. D. įsipareigojo sumokėti D.

S. 1000 eurų žalos atlyginimÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-28 sprendimu Nr. 6-15-1726 D. S. 2014-08-26 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ metu patirtų sužalojimų D. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09. VSDFV Vilniaus skyriuje D. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09 iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 7982,53 Eur ligos paÅ¡alpa (laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2014-12-31 paskirta 15901,20 (4605,31 Eur) ligos paÅ¡alpa ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-09 paskirta 3377,22 Eur ligos paÅ¡alpa).

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-01 raÅ¡tu Nr. (8.22) 3-60413 „Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nukentėjus D.

S. atlyginimo“ paragino L. D. atlyginti VSDFV biudžetui padarytÄ 7982,53 Eur žalÄ , tačiau Å¡i žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai kadangi D. S., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos, priežastis yra atsakovės L. D. veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ 7982,53 Eur materialinę žalÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės L. D.. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais pagrindais ir motyvais.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ginčo situacijoje nėra atsakovės kaltės, t.y. nėra vieno iÅ¡ esminių sÄ lygų, siekiant nustatyti pareigos (prievolės) atlyginti žalÄ buvimÄ . PaaiÅ¡kino, kad nors Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi, nutraukė atsakovės atžvilgiu pradėtÄ privataus kaltinimo bylÄ , atsakovei susitaikius su bylos iniciatore D.

S., laikant, kad susitaikydama atsakovė pripažino savo kaltę dėl žalos D. S. padarymo. Tačiau esamoje situacijoje privataus kaltinimo byla buvo nutraukta Baudžiamojo proceso 413 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Atsakovė teigė, kad baudžiamojo proceso įstatymas susitaikymo privataus kaltinimo procese, skirtingai nei tai numato Baudžiamojo kodekso (BK) 38 straipsnio nuostatos, nesieja su kaltės pripažinimu ar bÅ«tinumu jÄ konstatuoti, kadangi baudžiamoji atsakomybė privataus kaltinimo instituto pagrindu savo prigimtimi iÅ¡ esmės skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės, kylančios valstybinio baudžiamojo persekiojimo iÅ¡davoje.

Dėl Å¡ios priežasties, BPK 413 straipsnio nuostatomis, taikinamajame posėdyje pasiektas Å¡alių taikos susitarimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas vienos Å¡alies kaltės pripažinimu. IÅ¡ esmės Å¡ito ir negali bÅ«ti, kadangi nusikalstamos veikos sudėties, o tame tarpe - ir kaltės klausimai, yra sprendžiami tik teismui pradėjus nagrinėti privataus kaltinimo bylÄ iÅ¡ esmės, kai, tuo tarpu, sprendimas dėl Å¡alių susitaikymo yra priimamas taikinamajame posėdyje (BPK 413 straipsnio 1, 2 dalys), kuris nėra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadija (t.y.

Å¡ioje stadijoje bylos privataus kaltinimo tvarka dar iÅ¡ esmės nėra, nes ji pradedama tik po taikinamojo posėdžio), todėl kaltės klausimai jos metu nenagrinėjami. Tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas privataus kaltinimo proceso užbaigimo nesieja su kaltės konstatavimu ar pripažinimu, įvertindamas Å¡io proceso subjektyviÄ jÄ specifikÄ ir, tuo pačiu, pripažindamas, kad susitaikymo Å¡iame procese motyvai ir pagrindai negali bÅ«ti siejami su kaltės klausimo iÅ¡sprendimu.Viso aptariamo proceso, t.y. tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek ir bylos privataus kaltinimo tvarka metu atsakovė savo kaltės dėl jai inkriminuotos veikos padarymo nepripažino.

Teigė, kad susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ tik dėl to, kad jai (atsakovei) tapo nepakeliamas psichologinis nuovargis dėl ilgai užsitęsusių teisinių ginčų bei finansinės iÅ¡laidos, kurios, kas atsakovei buvo akivaizdu, tęsiant procesÄ bÅ«tų buvusios gerokai didesnės, nei užbaigiant neprasidėjusį privataus kaltinimo procesÄ taikos susitarimu. Taigi savo kaltės dėl įvykio taip pat žalos trečiajam asmeniui padarymo atsakovė nepripažino ir nepripažįsta. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Molo g. nėra dviračio tako, taip deÅ¡inėje gatvės pusėje nėra kelkraščio, be to ten stovėjo automobiliai, todėl važiavo Å¡aligatviu deÅ¡iniÄ ja puse tiesiai, bet su trečiuoju asmeniu nesusidÅ«rė.

Mano, kad tretysis asmuo nukrito nuo dviračio ir susižalojo dėl to, kad pamačiusi jÄ (atsakovę) dėl to, kad iÅ¡sigando. Taigi kategoriÅ¡kai teigė, kad jokio dviračių kontakto nebuvo. Nes jei bÅ«tų kontaktas tuomet ir ji bÅ«tų nukritusi nuo dviračio ir susižalojusi. Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad važiavo dviračiu iÅ¡ AuÅ¡ros gatvės į Molo g. ir netikėtai pamatė Molo gatve važiuojančia atsakovė dėl to susidÅ«rė su atsakovės dviračiu ir nukrito nuo dviračio ir susižalojo. IeÅ¡kinys atmestinas.

Ginčo esmė Civilinė atsakomybė yra viena iÅ¡ teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibÅ«dinama kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėja, jog atsakovė padarė Kelių eismo taisyklių tuo metu galiojusio 65 punkto pažeidimÄ , kuris nustatė, kad dviratininkams leidžiama važiuoti tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas įrodinėjo, prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir prie jos prideda ikiteisminio tyrimo medžiaga bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi, kuriuo procesas pagal D.

S. privataus kaltinimo skundÄ , kuriuo ji kaltino L. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Atsakovė, atsikirsdami į ieÅ¡kinį, įrodinėjo, jog ji neatliko jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų dėl kurių jai turėtų kilti civilinė atsakomybė, t.y. teigė, kad ji važiavo ne prokuroro nurodytoje vietoje, o Å¡aligatviu, be to jokio susidÅ«rimo nebuvo, tretysis asmuo pats nesuvaldė dviračio ir nuo jo nukrito bei susižalojo.

Dėl to prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas pažymi, kad Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis. Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas sprendžia pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus. Nustatyta, kad dėl 2014-08-26 d. Klaipėdoje, AuÅ¡ros ir Molo gatvių sankryžoje įvykusio D. S. sužalojimo (susižalojimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00248-14. Tačiau 2015-02-20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, prokurorui konstatuojant, kad padaryta veika galimai atitinka BK 139 str. 1 d. kuri patenka į privataus kaltinimo bylų kategorija, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir kaltę nustato teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ . Atkreiptinas dėmėsis į tai, ikiteisminio tyrimo metu autoavarijos planas (ikiteisminio tyrimo bylos 7 l.) sudarytas tik iÅ¡ nukentėjusiosios D. S. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. D. ji neigė dviračių susidÅ«rimo faktÄ bei vietÄ . Taigi nors buvo esminis prieÅ¡taravimas, akistata neatlikta, bei nebuvo atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai siekiant patvirtinti D. S. parodymus ir (arba) paneigti L.

D. parodymus. Kaip matyti iÅ¡ prokuroro nutarimo jos (L. D.) parodymai visai nebuvo vertinami ir analizuojami. Tokiu bÅ«du prokuroras padarė prielaidÄ , kad D. S. nukentėjo dėl L. D. neteisėtų veiksmų (nesilaikė KET 65 p. reikalavimų) dėl ko įvyko dviračių susidÅ«rimas. Kartu prokuroras konstatavo, jog jei susidÅ«rimas ir neįvyko L. D. sudarė pavojingÄ situacijÄ , dėl ko D. S. nesuvaldė dviračio. Taip pat prokuroras pabrėžė, kad kaltę nustato teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ .

  Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punktÄ faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus tai teismas nevertina paminėto prokuroro nutarimo (kaip tai daro ieÅ¡kovas) atsakovės kaltės įrodymu.

Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo metu, bei Å¡ios bylos nagrinėjimo civilinio proceso tvarka metu nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių atsakovės kaltę. Kartu teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė su dviračiu važiavo Molo g. o ji yra pagrindinė gatvė AuÅ¡ros g. atžvilgiu, todėl pati D. S. prieÅ¡ iÅ¡važiuodama į sankryÅ¾Ä turėjo duoti keliÄ (praleisti ) pagrindinę gatve važiuojančiÄ L. D.. BÅ«tent Å¡ios taisyklės nesilaikymas buvo pagrindė priežastis pasekmėms atsirasti.

Vertinant ieÅ¡kovo nurodyta privataus kaltinimo procesÄ (PKS – 435-972/2015m). teismas pažymi, kad proceso teorijos autoriai iÅ¡skiria du konflikto iÅ¡sprendimo tikslus bet kokiame procese, nepriklausomai nuo jo rÅ«Å¡ies: tiesÄ (materialiÄ tiesÄ ) ir teisingumÄ (formaliÄ tiesÄ ).Priklausomai nuo konflikto iÅ¡sprendimo prioritetinio tikslo, modeliuojamas ir teisinis reguliavimas. Reglamentuojant privataus kaltinimo bylų procesÄ , pirmiausia numatytas taikinamasis posėdis, ir tik nepavykus alternatyviu bÅ«du iÅ¡spręsti konflikto, kaip ultima ratio rengiamas teisiamasis posėdis.

Galimybė susitaikyti Å¡alims viso proceso metu BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 p. pagrindu bÅ«dinga iÅ¡imtinai privataus kaltinimo bylų procesui. Å ie teisinio reguliavimo ypatumai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirminis Å¡io proceso tikslas yra ne tiesos nustatymas, o konflikto iÅ¡sprendimas. Tokiu bÅ«du, nereikalaujant tiesos nustatymo byloje bÅ«tinumo. Kaip tik dėl to, kad taikinamasis posėdis yra privalomas privataus kaltinimo bylų proceso etapas, darytina iÅ¡vadÄ , kad konflikto Å¡alių sutaikinimas yra privataus kaltinimo proceso pirminis tikslas.

Tik tuomet, jei Å¡alių sutaikyti nepavyksta, tolesniu procesu siekiama nustatyti, ar kaltinamas asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir, esant pagrindui, teisingai jį nubausti. Privataus kaltinimo procese galioja ne objektyvios tiesos nustatymo, o kaltinimo įrodymo principas. Todėl privataus kaltinimo procese pakanka nustatyti santykinę (formaliÄ ) tiesÄ , o teismo sprendimas vertinamas kaip formaliai teisingas, kai juo yra patenkintos abi Å¡alys.  Teismas pažymi, kad iÅ¡tyrus paminėta bylÄ , pagal D.

S. privataus kaltinimo skundÄ , nenustatyta, kad atsakovė L. D. bÅ«tų pripažinusi, kad savo kaltę. Todėl jos sutikimas atlyginti žalÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Toks vertinimas galėtų bÅ«ti padarytas tik tuomet jei ji bÅ«tų iÅ¡ anksto informuota apie jos veiksmų teisinį įvertinimÄ ateityje. Todėl teismo vertinimu visiÅ¡kai įtikinamas atsakovės paaiÅ¡kinimas, jog ji sutiko atlyginti D. S. žalÄ tik dėl to, kad buvo pavargusi dėl apklausų ikiteisminiame tyrime bei nenoro tolesnio teisminio proceso.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, kadangi neįrodyta, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sÄ lygojo trečiajam asmeniui padarytos sveikatos sužalojimo pasekmes ( CPK 178, 185 str.). Teismas vadovaudamasis LR CPK 259, 270 str. n u s p r e n d ž i a:             IeÅ¡kinį atmesti.             Įsiteisėjus sprendimui ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-1-00248-14 grÄ Å¾intiKlaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.            Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Saulius Zajarskas