2015-12-10 Nr. AB-23925-3-64-3-01237-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-134-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01237-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 9 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes konstatavo, jog praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje įtvirtintas terminas apeliaciniam skundui pateikti, o pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

II. Pareiškėjas D. A. 2015 m. lapkričio 5 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo, jog terminą praleido, nes skundžiamą teismo sprendimą buvo išsiuntęs advokatui susipažinti. Pareiškėjas paaiškina, kad advokatas, parašęs skundą, pareiškėjui jį į pataisos namus atsiuntė per vėlai. Tačiau pareiškėjas, gavęs skundą, iš karto jį parašė ir išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad nepasinaudojo ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nes apie ją nežinojo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo D. A. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad terminas apskųsti šį Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą baigėsi 2015 m. spalio 6 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą buvo išsiųstas 2015 m. spalio 9 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 190–191), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą 3 dienomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 5 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis pagal ABTĮ 127 straipsnį laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, kad advokatas, kuriam pareiškėjas buvo išsiuntęs skundžiamą teismo sprendimą susipažinti, per vėlai pareiškėjui į pataisos namus atsiuntė skundą.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laivės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 176–184). Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas turi atstovą, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo nuorašas 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. nepažeidus ABTĮ 93 straipsnio, nustatančio, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiamas administracinio teismo sprendimo nuorašas, buvo išsiųstas pareiškėjui į Marijampolės pataisos namus (b. l. 185). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2015).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl užtrukusio susirašinėjimo su advokatu, pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nagrinėjamos bylos eigos metu neturėjo jam atstovaujančio advokato. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas abstrakčiai teigia apie tarp jo ir advokato vykusį susirašinėjimą, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nėra nurodyti konkretaus advokato duomenys (pavardė, kontoros pavadinimas ar kt.), į kurį pareiškėjas, kaip jis teigia, kreipėsi pagalbos rengdamas apeliacinį skundą. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja, kada gavo skundžiamą teismo sprendimą, kada jį išsiuntė advokatui, kada advokatas atrašė pareiškėjui, tik nurodo, kad tai įvyko per vėlai. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių jo ir advokato susirašinėjimą, t. y. kad pareiškėjas siuntė skundžiamą teismo sprendimą advokatui, kuris vėliau jam atsiuntė skundą, kaip nurodyta prašyme atnaujinti praleistą terminą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginys apie užtrukusį susirašinėjimą su advokatu, kaip svarbią priežastį, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, iš esmės yra niekuo nepagrįstas.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir tai, kad kartu su prašymu pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos objektyviais duomenimis pagrįsti, jo nuomone, svarbią aplinkybę, kuria grindžia termino praleidimą, t. y. teiginį, jog terminą praleido dėl užtrukusio susirašinėjimo su advokatu. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti svarbias termino praleidimo priežastis, nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog minėtas susirašinėjimas su advokatu apribojo pareiškėjo galimybę efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog apeliacinį skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu, tačiau per ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, taigi daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir apeliacinis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. A. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti. Atsisakyti priimti pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė