2020-07-29 Nr. AB-14139-3-64-3-00006-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1695-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00006-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose po keturis–šešis asmenis, kur laisvo kameros ploto tekdavo žymiai mažiau, nei numatyta teisės aktuose, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Dėl didelio suimtųjų kiekio jam teko valgyti atšalusį maistą. Maistas nebuvo kaloringas, dienos norma neatitiko numatytų fiziologinių normų, taip pat nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti.

2.2. Kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10–14 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė šviesa buvo per stipri. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Kameroje buvo parazitų, deratizacija, dezinfekcija nevykdoma ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų.

2.3. Pasivaikščioti buvo galima tik valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jeigu, neturint pinigų, galima buvo skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus. Gyvenamosiose kamerose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas, privatumas sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai.

2.4. Pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir jam visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

3.3. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo nėra pagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu.

3.4. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei.

3.5. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planas.

3.6. Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktai. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo.

3.7. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, kadangi atsakovas veikė pagal teisės aktus.

3.8. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

3.9. Pareiškėjui teisė į ilgalaikius pasimatymus nesuteikta dėl turimų nuobaudų. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo pareiškėjas ar kiti asmenys, norintys su juo susitikti, nesikreipė.

3.10. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo M. N. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas iš atsakovo pateiktos 2019 m. sausio 12 d. pažymos Nr. 60/09-1508 „Dėl M. N.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kamerose Nr. 25, 12, 57, 44, 29, 28, 45, 18, 66, DI-2, 26, DI-3, 21 buvo kalinamas 153 dienas, pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,47 kv. m kameros ploto. Teismas sprendė, jog pareiškėjas 153 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui.

6. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,80 m (kameroje Nr. 18) iki 2,40 m (kameroje Nr. 57). Teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismas įvertinęs, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,80 m aukščio (kameroje Nr. 18), o kitose kamerose 1,82–2,40 m, privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė, tačiau, atsižvelgdamas, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą. Teismas iš pateiktų nuotraukų nustatė, jog visuose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra.

7. Teismas, vertindamas baldų buvimą kamerose, iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų perteklių nustatė kameroje Nr. 21, kur įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų 3, tačiau iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ nustatė, kad 2018 m. vasario mėn. šie pertekliniai baldai buvo demontuoti, todėl baldų pertekliaus nenustatyta.

8. Teismas pažymėjo, kad pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažymoje Nr. 60/09-2069 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso, pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. 60/09-2301 nurodoma, jog pareiškėjas prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus neteikė. Teismas nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių Taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Duomenų, jog pareiškėjui buvo būtinas pasinaudojimas vidinio ryšio sistema, nepateikta, todėl teismas argumentą dėl signalizacijos mygtuko neužtikrinimo atmetė. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas neteikė atsakovui prašymų organizuoti ilgalaikius pasimatymus, sprendė, jog nesant tokių prašymų atsakovui nekilo pareiga juos organizuoti.

9. Teismas iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. 61/04-2977 „Dėl M. N.“ nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais buvo organizuojami. Pagal patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1/01-88 Šiaulių TI vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimo nebuvimo.

10. Teismas nurodė, kad pateiktos Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ ir Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-82 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ patvirtina, jog remonto darbai buvo vykdomi. 2018 m. vasario 5 d. – 2018 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 29 nuvalytos nuo pelėsio sienos, lubos, sutvarkyti įtrūkimai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, pakabinta nauja WC užuolaida, 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 12 perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabinta nauja WC užuolaida, perstatytos lovos, stalas, 2018 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 21 įrengtas naujas apšvietimas, demontuotos perteklinės lovos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, 2018 m. kovo 6 d. – 2018 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 18 sutvarkyta pakyla, įrengta lentynėlė muilui, perklijuotos grindų, sienų plytelės, pakabintos pakabos, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas klozetas, naujos WC užuolaidos, demontuotos perteklinės lovos, 2018 m. kovo 26 d. – 2018 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 12 sutvarkyta pakyla, įrengta lentynėlė muilui, pakabintos pakabos, įrengtas naujas klozetas, naujos WC užuolaidos, demontuotos perteklinės lovos, 2018 m. balandžio 9 d. – 2018 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 29 pakabintos pakabos, įrengtos lentynėlės daiktams, perglaistytos ir perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas klozetas su bakeliu, 2018 m. lapkričio 13 d. – 2018 m. lapkričio 16 d. kamerose DI-2, DI-3 sumontuoti nauji klozetai, atitvarai, pakabintos WC užuolaidos, nauji šviestuvai. Į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo. Teismas pažymėjo, kad pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai nebuvo vykdomi, nėra.

11. Teismas iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 1216“ nustatė, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas. Nėra duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymai dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-01-130) tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, duomenų, jog šie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių, tačiau ir tai paneigiančių įrodymų nėra. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo.

13. Teismas nurodė, kad pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokamai. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 25 per didelė santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerą vėdinti galima, kameras valo patys suimtieji, valymo priemonėmis aprūpinta, 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 21 šviestuvai tvarkingi, 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 44 ir kameroje Nr. 66 dirbtinis apšvietimas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 44 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 66 oro temperatūra per žema, esant atvertam langui, kamerose pelėsio nėra, patalpos švarios, kameras vėdinti per langus galima, sąlygos suimtiesiems skalbti apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos, nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, 2018 m. lapkričio 23 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 28 šviestuvai tvarkingi, 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 25 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. gruodžio 19 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktu nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nenustatyta.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustatyta, jog kameroje Nr. 44 (ten pareiškėjas buvo 3 dienas) santykinė oro drėgmė, apšvietimas, oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 66 (ten pareiškėjas buvo 15 dienų) oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, tačiau šioje kameroje oro temperatūra prie atvirto lango per žema, o kameroje Nr. 25 (ten pareiškėjas buvo 34 dienas) buvo nustatyta per didelė santykinė oro drėgmė, tačiau pelėsio nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, teismas abejones traktavo pareiškėjo naudai.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl asbesto, juos atmetė. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

17. Teismas nurodė, kad nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Teismas pastebėjo, jog dirbtinio dieninio apšvietimo pažeidimų pareiškėjas nenurodo.

18. Teismas iš asmens sveikatos istorijos nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių TI gydytojus kreipėsi dėl nemigos, opaligės, rėmens, kad susirgimai būtų susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė. Pirminės gydytojų apžiūros 2018 m. liepos 23 d. metu jo svoris nustatytas 67 kg, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. svoris buvo 77 kg. Dėl gerklės, galvos skausmų, aukštos temperatūros nesiskundė.

19. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo maitinimo, pabrėždamas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas, pareiškėjas skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, o atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė.

20. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog kai kada jo nenuvesdavo į dušą, tačiau to niekaip nekonkretizavo, prašymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti dušu pareiškėjas neteikė, todėl šį argumentą taip pat atmetė.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nauja redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. esant jų rašytiniam prašymui. Atvykus į Šiaulių TI, pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos, o duomenų, jog vėliau buvo pateikti rašytiniai prašymai, nėra. Pareiškėjas nenurodė, jog jis teikė tokius rašytinius prašymus, kurie nebuvo tinkamai išspręsti, todėl teismas šį argumentą atmetė. Teismas pažymėjo, kad atskirų kabliukų rankšluosčiams pakabinti įrengimo teisės aktai nenumato, pareiškėjas niekada nesikreipė su prašymu tokius kabliukus įrengti, tad šį argumentą teismas taip pat atmetė.

22. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

23. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes (blogas kvapas kameroje, galbūt netinkamos sąlygos kratos ir karantino patalpose), pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 24. Pareiškėjas M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismo priteista neturtinės žalos suma už tokį ilgą laikotarpį, kai pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra neadekvati.

24.2. Kamerose ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Teismas turėjo taikyti 4 kv. m vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto standartą, atskaičius baldų užimamą plotą. Taikytinos Konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos.

24.3. Teismo įvardyti higienos normų patikrinimai kamerose nebuvo atlikti ir šviestuvų niekas nekeitė, elektros lemputės buvo prijungtos ant plikų laidų.

24.4. Pareiškėjo nebuvo išvedę į sporto kiemelį, taip pat nevykdavo jokios socialinės reabilitacijos programos.

24.5. Iš sveikatos istorijos matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl nemigos, opaligės, rėmens skausmų, taip pat dėl gerklės skausmo, bet gydytojas net neregistravo, kad kreipėsi pas jį, ir neskirdavo jokių vaistų.

24.6. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo mažus virtuvinius rankšluosčius. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo.

24.7. Kamerose buvo pilna tarakonų, vorų, utelių, blakių bei pelių, nebuvo vykdoma deratizacija, dezinfekcija arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų.

24.8. Šiaulių TI nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, maistas buvo tiekiamas į kamerą, jis atšaldavo.

24.9. Šiaulių TI kamerose ventiliacijos nėra, kameros vėdinamos tik per langus, yra drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitinka reikalavimų. Kamerose nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, tinkama temperatūra. Jis administracijos ne kartą prašė išmatuoti kamerų temperatūrą, tačiau administracija atsisakė tai padaryti. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dėl ko jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, pakildavo temperatūra.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

25.1. Pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu.

25.2. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

25.3. Nepakankama ventiliacija užtikrinama per langą. Kai kuriose kamerose užfiksuoti nežymūs oro temperatūros (prie atviro lango) ir santykinės oro drėgmės pažeidimai, kitų pažeidimų nekonstatuota (dėl pasivaikščiojimo laiko trukmės, maitinimo, asbesto buvimo pastato konstrukcijoje, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos ir kt.).

25.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl visų skunde minimų pažeidimų (antisanitarinių sąlygų kamerose, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, skalbimo neužtikrinimo, pasivaikščiojimo trukmės, dezinfekcijos, maitinimo ir kita) nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

25.5. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

25.6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nei vienos šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklų, o pareiškėjui priteista suma adekvati nustatytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Bylos dalykas – 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies pripažino pagrįstomis, t. y. nustatė, kad sklido blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, buvo netinkamos higienos sąlygos kameroje, nešvarūs pasivaikščiojimo kiemeliai. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagristomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 60 Eur kompensacija.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, kuris nėra adekvatus padarytiems jo teisių pažeidimams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis, kurios jo vertinimu, buvo netinkamos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, nurodė motyvus, dėl kurių nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis visų pareiškėjo skunde nurodytų pretenzijų dėl kalinimo sąlygų.

32. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, vertinimu.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kur ir kada jam trūko gyvenamojo ploto, taip pat aiškiai detalizuoti kitus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti užtikrintas 4 kv. m (neįskaitant kameroje esančių baldų užimamo ploto) vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad gyvenamojo ploto norma tiek Konvencijos, tiek nacionalinės teisės kontekste pareiškėjui buvo užtikrinta.

38. Nagrinėjant skundus dėl mažo kalinamiems asmenims tenkančio ploto, remiamasi EŽTT praktikoje suformuota nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo (sulaikymo) sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, 29292/12, 69598/12, 40163/13, 66281/13, 70048/13 ir 70065/13); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017 ir kt.).

39. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

40. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei baldų užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; kt.).

41. Taigi, vertinant pareiškėjui tekusią ploto normą Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kontekste, visų pirma, nustatytina, ar iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko ne mažiau nei 3 kv. m, o vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nacionalinės teisės reikalavimų dėl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatytina, ar pareiškėjui kameroje teko ne mažiau nei 3,6 kv. m, iš bendro kameros ploto neatėmus kameros įrenginių užimamo ploto.

42. Vadovaujantis nurodytu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu bei EŽTT praktika, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, iš bendro kameros ploto turėjo būti atimtas baldų užimamas plotas, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjui per visą ginčo laikotarpį (iš viso 153 dienas) teko nuo 3,69 kv. m iki 18,47 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus jokiais įrodymais nepagrįstus argumentus apie buvusius baldus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog buvo suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė taip, kad jis dėl to patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, susijusius su baldų užimtu plotu, nustatė, kad 2018 m. vasario mėnesį pertekliniai baldai buvo demontuoti.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su kamerose atliktais remonto darbais (į kameras pareiškėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo), su Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais, kurie buvo vykdomi (pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie paneigtų šių planų vykdymą), su pareiškėjo aprūpinimu drabužiais, avalyne ir patalyne (pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad teikė atsakovo atstovui skundus, pretenzijas dėl netinkamo aprūpinimo), pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų minėtais aspektais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėjo naudotis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“, kad maisto pateikimas neatitiko higienos sąlygų, maistas buvo nepilnavertis (pareiškėjas skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovo atstovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, o atliekant maisto kokybės patikrinimus pažeidimų nenustatyta). Pažymėtina, kad taip pat nustatyta, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo buvimo kamerose. 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 25 per didelė santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, nėra pelėsio, kamerą vėdinti galima, kameras valo patys suimtieji, valymo priemonėmis aprūpinta; 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 21 šviestuvai tvarkingi; 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 44 ir kameroje Nr. 66 dirbtinis apšvietimas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 44 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 66 oro temperatūra per žema, esant atvertam langui, kamerose nėra pelėsio, patalpos švarios, kameras vėdinti per langus galima, sąlygos suimtiesiems skalbti apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos, nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė; 2018 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 28 šviestuvai tvarkingi; 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 25 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė aktuose nustatytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad kamerose buvo drėgna, šalta, buvo pelėsis, kt., dėl to pareiškėjui sutriko sveikata (asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo sutrikusi sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų).

46. Pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamu gydymu, nėra šios administracinės bylos dalykas.

47. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (60 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

48. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

49. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI visą ginčo laikotarpį, t. y. 153 paras, kamerose iš sanitarinių mazgu sklido blogas kvapas (tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą), taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo užtikrintos higienos sąlygos kameroje ir buvo nešvarūs pasivaikščiojimo kiemeliai.

50. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (60 Eur) yra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtai žalai.

51. Pareiškėjas prašo priteisti jam 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

52. Pareiškėjo deklaratyvūs ir abstraktūs apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė