2de1d9ea-57e6-48b1-948b-784b00fb45e5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-3346-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31540-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Budekos statyba“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė              Ieškovė A. Č. pateikė ieškinį, prašydama:

1) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Budekos statyba“ neteisėtu;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad neterminuotos 2012-05-22 darbo sutarties Nr. 27 su atsakovu pagrindu buvo priimta atsakovo įmonėje dažytojos pareigoms, mokant 2400 Lt darbo užmokestį. Gimus 2012-08-18 vaikui išėjo vaiko priežiÅ«ros atostogų, o pasibaigus dviejų metų vaiko priežiÅ«ros atostogoms, darbdavys atsisakė priimti jos pareiÅ¡kimÄ dėl grįžimo į darbÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, pareiÅ¡kimÄ dėl grįžimo į darbÄ Â iÅ¡siuntė darbdaviui paÅ¡tu, tačiau darbdavys su ja ir toliau nebendravo. IeÅ¡kovė teigia, apie atleidimÄ nuo 2014-08-21 iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu sužinojusi atsitiktinai, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsisakė priimti jos pareiÅ¡kimÄ dėl apmokėjimo už suteiktÄ nedarbingumÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog pareiÅ¡kimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru nerašė, įspėjimo atleisti jÄ iÅ¡ darbo negavo, todėl mano, jog praÅ¡ymas yra suklastotas.

IeÅ¡kovė nurodo, jog dėl kilusio konflikto su darbdaviu grÄ Å¾inti jos į darbÄ atsakovo įmonėje nepraÅ¡o dėl galimų nepalankių darbo sÄ lygų sudarymo (b. l. 2-3). Atsakovas UAB „Budekos statyba“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė buvo įdarbinta dažytojos pareigose nuo 2012 m. gegužės 23 d. pagal 2012-05-2 su Vilniaus m. darbo birža pasiraÅ¡ytÄ Ä¯darbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. IDR/IDS-2331/2012(1).

Atsakovo teigimu, iÅ¡bandymo laikotarpis nustatytas nebuvo. Po mėnesio ieÅ¡kovė pateikė pažymÄ apie nėštumÄ , tačiau pareikalauto dažytojos kvalifikacijÄ Ä¯rodančio dokumento nepateikė. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė 2013 m. rugpjūčio mėn. pateikė praÅ¡ymÄ nuo 2014-08-21 atleisti jÄ iÅ¡ užimamų pareigų, praÅ¡ymo įstatymo nustatytu terminu neatsiėmė, todėl darbuotojos praÅ¡ymas buvo patenkintas ir darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nuo 2014-08-21 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė buvo apsisprendusi po vaiko priežiÅ«ros atostogų negrįžti į darbÄ , todėl sutiko, kad nuo 2014-08-19 jai bÅ«tų skaičiuojamas 1 minimalios mėnesio algos atlygis. IeÅ¡kovas nurodo, kad net ir pateikus darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė nuo darbo pareigų atlikimo nebuvo atleista, todėl pasibaigus 2014-08-18 vaiko priežiÅ«ros atostogoms, ji turėjo rugpjūčio 19-21 dienomis atvykti į darbÄ . Atsakovo teigimu, darbuotoja minėtomis dienomis į darbÄ neatvyko, neatvykimÄ pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl po 3 dienų pravaikÅ¡tų ieÅ¡kovei nepriklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė naudojosi nėštumo jai teikiama privilegija, pavesto darbo atlikti nesistengė ir nesugebėjo, o jos praÅ¡ymas priimti jÄ atgal į darbÄ suraÅ¡ytas, pasiraÅ¡ytas ir iÅ¡siųstas praleidus terminÄ , t. y. 2014-08-22, kai jau buvo patenkintas darbuotojos anksčiau pateiktas praÅ¡ymas jÄ atleisti pačiai praÅ¡ant. Atsakovas nurodo, jog su darbuotoja atsiskaityta paskutinę jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (b. l. 46-47). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimai nepagrįsti.

Teismas nustatė, jog darbo sutartyje 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės prašymo pagrindu buvo padarytas įrašas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-08-21 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat išrašytas UAB „Budekos statyba“ 2014-08-21 kasos išlaidų orderis Nr. 28 dėl galutinio atsiskaitymo su ieškove. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 15 d. akto Nr. 11-84(15) išvadomis ir konstatavo, jog rašysenos ekspertizės išvados nepagrindžia ieškovės parašų netikrumo ieškovės su atsakovu sudarytos 2012-05-22 darbo sutarties pakeitimo bei nutraukimo įrašuose bei 2014-08-21 kasos išlaidų orderyje Nr. 28 dėl 508,21 Lt sumos atleidžiant ieškovę iš darbo išmokėjimo.

Teismas nustatė, jog galimÄ ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ymÄ darbo sutartyje ir kasos iÅ¡laidų orderyje patvirtina bei byloje esančius prieÅ¡taringus įrodymus apie ieÅ¡kovės buvimÄ darbe paneigia teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ji buvo susitikusi su įmonės atstovais. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus apie jos galimÄ pasiraÅ¡ymÄ ant tuščių blankų, kadangi pagal praÅ¡ymo pobÅ«dį (visas praÅ¡ymas paraÅ¡ytas ranka) jis negali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas ant tuščio blanko, be to, ieÅ¡kovė konkrečiai nepaaiÅ¡kino pasiraÅ¡ymo aplinkybių.

Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, jog ieÅ¡kovės valia dėl darbo santykių nutraukimo susiformavo esant neteisėtos darbdavio įtakos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nenuoseklius ir prieÅ¡taringus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie darbo funkcijų atlikimÄ , byloje esančius įrodymus apie ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ , sutiko su darbdavio atstovų teiginiais, jog darbo santykiai su ieÅ¡kove buvo sukurti draugiÅ¡kais pagrindais, iÅ¡ esmės dėl to, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų drausta socialiniu draudimu nėštumo ir vaiko priežiÅ«ros atostogų metu.

Teismas įvertino ieÅ¡kovės darbo aplinkybes UAB „Budekos statyba“ suteiktų vaiko priežiÅ«ros atostogų metu UAB „Akdena“ bei GrigiÅ¡kėse kebabinėje ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė neketino dirbti UAB „Budekos statyba“, bei kad byloje yra daugiau aplinkybių, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės apsisprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo tikras ir atitinkantis jos valiÄ . Kadangi netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas netenkino ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ darbdavio 508,21 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ , kuri jai darbo sutarties nutraukimo metu nebuvo iÅ¡mokėta. Nurodė, jog nėra pagrindo abejoti 2014-08-21 UAB „Budekos statyba“ kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 28, patvirtinančiu, kad ieÅ¡kovei nurodyta suma yra iÅ¡mokėta (b. l.135-139). III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o kitus byloje esančius įrodymus nepagrįstai laikė nesvarbiais ir nereikÅ¡mingais. IeÅ¡kovės teigimu, visi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai neįrodo ieÅ¡kinio pagrįstumo. Apeliantė nurodo, jog atsakovas klaidindamas teismÄ nepagrįstai įrodinėja ieÅ¡kovės nebuvimÄ darbe laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2014-08-21, kadangi apeliantė pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ 2014-08-19, o 2014-08-21 pasirašė nutraukiant darbo sutartį.

Apeliantės teigimu, aplinkybę, jog dar priimant ieÅ¡kovę į darbÄ buvo jos pasiraÅ¡yti neužpildyti darbo sutarties pakeitimai, patvirtina darbo sutartyje nurodyta apeliantės buvusi pavardė „Michejeva“, kuri nutraukiant darbo sutartį jau buvo pakeista į pavardę „ČerkaÅ¡ina“. Be to, skiriasi ant 2014-08-21 įsakymo dėl apeliantės atleidimo iÅ¡ darbo ir darbo sutarties priede uždėti antspaudai. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas atsiskaitė su ja atleidimo dienÄ , kadangi Valstybinė darbo inspekcija tokių duomenų nenustatė.

Apeliantės teigimu, praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo rašė darbdavio praÅ¡ymu, kadangi darbdavio Å¡eima dalinosi turtÄ . Apeliantė teismo praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi civilinė byla įrodymų vertinimo prasme yra sudėtinga (b. l. 141-143).Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir Vilniaus teritorinės darbo biržos pasiraÅ¡yta 2012-05-22 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis Nr. IDR/IDS-2331/2012(1), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo įdarbinti Vilniaus teritorinės darbo biržos siunčiamÄ ieÅ¡kovę dažytojos darbo funkcijoms atlikti neterminuotai nuo 2012 m. gegužės 23 d. (b. l. 48).

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo UAB „Budekos statyba“, atstovaujamo direktoriaus A. B., 2012-05-22 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 26, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas į dažytojos pareigas mokant 2400 Lt per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 53-54). Minėtos darbo sutarties 3 punktas nuo 2014-08-19 buvo pakeistas, nustatant darbuotojai 1 MMA atlyginimÄ , o 2014-08-21 nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Nutraukus darbo sutartį, paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas ir pagal 2014-08-21 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 28 iÅ¡mokėta 558,21 Lt kompensacija (b. l. 63).

IeÅ¡kovė nurodo, jog darbo sutarties nutraukti neketino, 2013 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymo nerašė, o paraÅ¡ai, esantys ties darbo sutarties 3 punkto pakeitimu, darbo sutarties nutraukimu ir 2014-08-21 UAB „Budekos statyba“ kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 28, yra ne jos. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai spręsdamas ginÄÄ vertino tik atsakovo pateiktus dokumentus, dėl ko netinkamai aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisės normas ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu aplinkybių.

Dėl įrodymų vertinimoLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiÅ¡kinimo praktika yra nuosekliai iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-399-701/2015, ir kt.). Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti netinkamo įrodymų vertinimo aplinkybės ir nepritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡vadas padarė remdamasis atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Visų pirma, teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atleisti jÄ iÅ¡ darbo, 2014-08-21 kasos iÅ¡laidų orderiu bei vertino minėtus dokumentus, kadangi jie sudaro pagrindÄ patvirtinti arba paneigti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog iÅ¡ darbo nepagrįstai atleista pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir jai neiÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl teismas privalėjo vertinti darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 1 dalį atleidimo pagrindÄ â€“ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei atsiskaitymÄ su ja pagrindžiantį dokumentÄ . Antra, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-04-15 raÅ¡ysenos ekspertizės aktas Nr. 11-84(15) parengtas bei parašų priskirtinumas ieÅ¡kovei tirtas pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymÄ , todėl apeliantės argumentas, jog tirti tik atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, yra fiktyvus.

Be to, ekspertai, atlikę raÅ¡ysenos ekspertizę, nustatė, jog ieÅ¡kovės nurodomuose dokumentuose pasirašė ieÅ¡kovė, todėl nesant nuginčytam ekspertizės aktui, teismas pagrįstai ekspertizės aktu rėmėsi vertindamas parašų originalumo aplinkybę. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms iÅ¡vadÄ , konstatuodamas, jog neturi pagrindo abejoti eksperto iÅ¡vada ir ji patvirtina ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ymÄ tiek darbo sutartyje, tiek kasos iÅ¡laidų orderyje, nesudaro pagrindo vertinti netinkamo įrodymų iÅ¡tyrimo bei jų neiÅ¡samaus įvertinimo.

Trečia, nors apeliantė nurodo, kad teismas rėmėsi išskirtinai atsakovo įrodymais, tačiau jos teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nenurodyta, kokie konkrečiai įrodymai, galintys patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, nebuvo ištirti ir įvertinti.Nesudaro pagrindo panaikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas dalį dokumentų galimai sukūrė turėdamas parašus ant neužpildytų dokumentų. Tokie apeliantės argumentai kaip atsakovo antspaudų dydžio nesutapimas ar apeliantės pavardės pasikeitimas (beje, ji buvo pasikeitusi ir sudarant darbo sutartį) neleidžia padaryti išvados, jog dalis dokumentų sukurti (CPK 178 straipsnis).

Kita vertus, apeliantės nurodyti neva buvę neužpildyti dokumentai (darbo sutarties priedas, kasos iÅ¡laidų orderis), ant kurių ji pasirašė, yra spausdinti, todėl ieÅ¡kovė prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama turėjo ir galėjo matyti, ant kokio dokumentų turinio ji pasirašė bei galėjo suprasti tokių dokumentų pasiraÅ¡ymo sukeliamas pasekmes. Taigi apeliantės argumentai dėl jos parašų netikrumo ar galimo pasiraÅ¡ymo ant tuščių blankų atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).                Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnį lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atleidimas iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apie tikrÄ jÄ darbuotojo valiÄ nutraukti darbo santykius sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų; darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

Neteisėta įtaka suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieÅ¡kovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004).

Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neatitiko jos tikrosios valios ir praÅ¡ymo atleisti jÄ iÅ¡ darbo pateikimui turėjo neleistinas darbdavio poveikis ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė draugiÅ¡kus santykius tarp ieÅ¡kovės ir darbdavio bei personalo vadovės D. V., įvertino aplinkybes, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama vaiko priežiÅ«ros atostogose, dirbo kitus darbus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl kito darbo paieÅ¡kų, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė laisva valia pasirinko darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

Minėtos aplinkybės apeliantė nepaneigė apeliaciniame skunde. Apeliantė nurodė, jog pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo rašė darbdavio praÅ¡ymu dėl neva turto dalybų, tačiau apeliantės darbas bei atleidimas iÅ¡ darbo ir darbdavio vadovų (ar savininkų) asmeninis turto dalybų procesas nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu, be to, tai tik dar kartÄ patvirtina aplinkybę, jo nebuvo neleistino darbdavio poveikio ieÅ¡kovei pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.    Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog 2014-08-21 kasos pajamų orderyje nurodytÄ iÅ¡mokėjimÄ paneigia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-10-03 raÅ¡te nurodyta aplinkybė, jog nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymo su ieÅ¡kove faktÄ .

Dėl minėtos aplinkybės bei jÄ Ä¯tvirtinančių įrodymų vertinimo iÅ¡samiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada ir jos nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie neturi reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl apeliantės praÅ¡ymo nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarkaApeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ neargumentuotas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė, todėl atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė   Andrius Ignotas                                    RÅ«ta Petkuvienė