2026-03-16 Nr. CB-1529-2-70-3-01314-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-848

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01314-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu ieškovo V. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 3.27, 3.28 straipsnių, 3.98 straipsnio 3 dalies, 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir dėl to neteisingai išsprendė ginčą. Laikantis CK 1.5 straipsnyje nustatyto sąžiningumo principo, vienam ar abiem sutuoktiniams nesutinkant prisidėti prie su jais giminystės ryšiu nesusijusių vaikų išlaikymo, tokius klausimus jie turėtų aptarti ir sureguliuoti sudarant sutartis, o nesukelti vienas skitam CK 3.27 ir 3.28 straipsnių taikymo prasme pagrįstus emocinio bei finansinio solidarumo lūkesčius, ir vėliau, nusivylus sutuoktiniu, reikšti didžiules finansines pretenzijas CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu.

2. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įrašyta „šeimos poreikio tenkinimo“ ir 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkte įrašyta „šeimos ūkio išlaikymo“ sąvokos, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais universaliaisiais teisės principais, nereiktų suprasti tik kaip buitinių išlaidų dengimo. Jas reikia suvokti kaip abiejų sutuoktinių socialinės aplinkos, tarp jų ir vaikų iš ankstesnių santuokų (santykių), finansiniu išlaikymu. Sudarydami santuoką sutuoktiniai teisiškai susisaisto ne tik dėl to, kas įvyks pas juos bendroje ateityje, bet ir su juos jau saistančiomis teisinėmis bei socialinėmis aplinkybėmis

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminį mokestį už ieškovą sumokėjo advokatas, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 209 Eur (du šimtus devynis) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 27 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. 836.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas