2dde6134-105e-4caf-9dcc-84ca15ea0b9a · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrNuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-61-830/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15982-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2. PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, sekretoriaujant Viktorijai Žilinskienei, Irmai Žemaitei, Laurai Levickienei, Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorams Daliai Styrienei, Giedriui Jasulaičiui, kaltinamajam D.

B., kaltinamojo gynėjui advokatui A. L., teismo med. ekspertei J. Ž., psichologei D. G., nukentėjusiosios atstovei Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M., nedalyvaujant nukentėjusiajai G. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 1 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., naudojo fizinį smurtÄ artimo giminaičio – dukros G. B. atžvilgiu, t. y. įspyrė ne mažiau kaip du kartus G. B. į kojas, tampė už plaukų, sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip padarė G. B. poodines kraujosruvas kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, deÅ¡iniame kelyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta G.

B. sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose tuo pačiu adresu, naudojo fizinį smurtÄ artimo giminaičio – dukros G. B. atžvilgiu, t. y. sudavė ranka vienÄ kartÄ G. B. į galvos sritį bei įspyrė vienÄ kartÄ G. B. į kairę kojÄ , taip padarė G. B. poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta G. B. sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Bylos įrodymai Kaltinamasis D.

B. kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad fizinio smurto savo dukros atžvilgiu nenaudojo, buvo dukrai griežtas, kartais pakeldavo balsÄ . Duktė G. B. po jo skyrybų liko gyventi pas jį. G. turi psichologinių problemų, sirgo anoreksija, norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų gyventi kitur, todėl galimai ir sugalvojo istorijÄ apie neva prieÅ¡ jÄ naudojamÄ smurtÄ . Tuo laikotarpiu G. daug bendraudavo su S. U.. S. U. tuo metu buvo globos namuose. Nuo to laiko (kai pradėjo bendrauti su S. U.) duktė pradėjo prasčiau mokytis, praleidinėti pamokas, vėliau grįždavo į namus, nepraneÅ¡davo apie tai kur išėjusi ir kada grįš.

Jis priekaiÅ¡taudavo dukrai, tačiau duktė (G) pykdavo ant jo, sakydavo, kad yra subrendusio ir atsakinga. 2017 m. prieÅ¡ naujus metus duktė jam sakė, kad jis jai trukdo gyventi (taip kaip ji nori), bei kad ji eis gyventi į globos namus. S. U. dažnai bÅ«davo jų namuose, netgi buvo tokių svarstymų apie siekį įforminti S. U. globÄ . S. G. lankydavosi pas mamÄ (G. B.) bei seserį (L. B.). 2017-04-01, per Å v. Velykas buvo sutarę, kad duktė praleis pas motinÄ ir vyresnę seserį. Tačiau apie 21.30 į namus grįžo G., kuri buvo pikta, emociÅ¡kai sutrikusi.

Jis norėjo pasikalbėti su dukra apie jos elgesį, patempė jÄ už drabužių, gal ir už pečių, pasodino ant lovos, prašė jos nusiraminti. Maždaug po 5 minučių atėjo vyresnioji duktė L. Jis pasiaiÅ¡kino su abejomis dukromis, paaiÅ¡kėjo kad seserys apsipyko dėl Å¡uns vedžiojimo, todėl G. grįžo į namus. G. atsistojo nuo lovos, paslydusi trenkėsi į lovos kraÅ¡tÄ . G. jam sakė, kad ji užsigavo į lovos kraÅ¡tÄ tuo metu kai jis jÄ sodino ant lovos. G. minėjo kad jai skaudÄ Å¡onÄ .

Netrukus G. ir L. susitaikė ir abi išėjo pas mamÄ . Pas mamÄ G. prabuvo keletÄ dienų. 2018-04-05 G. paprašė jo pinigų suptis ant karuselių. Jis neturėjo smulkių pinigų, todėl davė G. 50 Eur, pasakė, kad ji galinti iÅ¡leisti 10 eurų, o grÄ Å¾Ä turi parneÅ¡ti. Ä® karuseles parke G. ėjo kartu su S. U.. V. G. grįžo iÅ¡ karuselių, jis paprašė grÄ Å¾inti grÄ Å¾Ä nuo duotų pinigų. G. pasakė, kad grÄ Å¾os nebėra, atidavė jam 17 eurų, sakė, kad kitus pinigus iÅ¡leido karuselėms.

Jis supyko ant dukters, pasakė, kad ji negaus dienpinigių, jai bus skirtas „namų areÅ¡tas“. Po to sužinojo, kad G. kitÄ dienÄ kreipėsi į vaikų teises, pasakė, kad neva prieÅ¡ jÄ buvo smurtauta. Po to įvykio jis kalbėjosi su G., kodėl Å¡i taip pasielgė. G. sakė, kad tuo metu norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, gyventi globos namuose su drauge S. U., manė, kad ten bus gerai. Mano, kad tokį G. elgesį galėjo įtakoti ir S. U.. Mėlynės ant G. kojos galėjo atsirasti tuo metu kai ji trenkėsi į lovos kraÅ¡tÄ , be to G. dažnai žaidžia su Å¡unimi, tad mėlynės galėjo likti ir nuo žaidimų su Å¡unimi.

Po Å¡ių įvykių G. bandė nusižudyti, Å¡iuo metu ji turi sveikatos problemų, geria vaistus nuo depresijos, stipriai iÅ¡gyveno šį įvykį. BPK 276 straipsnio 2 d. pagrindu byloje buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d., buvo Å v. Velykos. Nusprendė vakare nueiti pas sesę (L. B.). Mama (G. B.) tuo metu buvo išėjusi ir Å¡ventė pas kažkÄ .

Buvo 21.30 val., ji apsipyko su sese ir nebenorėjo bÅ«ti pas mamÄ , todėl nutarė grįžti pas tėtį (D. B.), o tėtis jai neleidžia po 21 val. vakaro vaikščioti vienai. Ji išėjo namo, nes nenorėjo viena sėdėti pas mamÄ . O sesė nenorėjo, kad ji iÅ¡eitų. Nes Å¡iaip ji savaitgaliais bÅ«nÄ pas mamÄ . Balandžio 1 diena galėjo bÅ«ti penktadienis. Ir ji (G. B.) 21.30 val. vakaro grįžo namo pas tėtį. Tėtis supyko ant jos, pradėjo rėkti, kad tai bÅ«na pas mamÄ , tai pas jį.

Tėtis turėjo kitÄ dienÄ iÅ¡važiuoti su reikalais. Jis pyko ant jos, kodėl ji parėjo, susitarė, kad pas mamÄ pabus, kad jis turi kitÄ dienÄ iÅ¡važiuoti. Tada tėtis paskambino sesei L. ir ji atėjo. Tėtis pasakė, kad ji (G. B.) eitų pas mamÄ . Ji (G. B.) pasakė, kad nebenori niekur eiti ir atsisėdo ant lovos ir tėtis jÄ pakratė už pečių. Ji sėdėjo savo kambaryje ir verkė, nes yra labai jautri. Verkė, nes manė kad blogai padarė, kad namo grįžo. Ir tėtis pyko.

Tėtis jÄ pakratė už deÅ¡inio peties, ji nukrito ir stodamasi pati trenkėsi į lovos kampÄ . Jis (tėtis) paėmė už pečių ir pakratė, jai neskaudėjo. Norėjo stotis ir netyčia trenkėsi į lovos kampÄ . Užsigavo deÅ¡inės kojos apačiÄ . Buvo mėlynė ir skaudėjo. Tai matė sesuo L. ir tėtis. Tada tėtis pasakė, kad ji susikrautų daiktus ir eitų pas mamÄ . VisÄ savaitgalį praleido pas mamÄ . Grįžo sekmadienį namo ir pirmadienį buvo susitarusi su S. U., kad važiuos dviračiais pasivažinėti.

Su tėčiu pakalbėjo, tačiau tėtis jos neiÅ¡leido. PrieÅ¡ tai su S. buvo sutarę eiti ant karuselių. Tėtis neturėjo 10 eurų ir jai padavė 50 eurų, o ji iÅ¡leido ir jam parnešė tik 20 eurų. Todėl tėtis pasakė, kad ji niekur neis (kitÄ dienÄ važinėtis dviračiais). Ji tada vėl apsiverkė. Ir tėtis ant jos rėkė, pyko kad ji visus pinigus iÅ¡leido, nors leido iÅ¡leisti 10 eurų. KitÄ dienÄ po įvykio su S. nebesusitiko, telefonu jai parašė, kad jos tėtis nebe iÅ¡leidžia pasivažinėti dviračiais.

S. U. nusiuntė kojų nuotraukas su mėlynėmis ir pasakė draugei, kad pati trenkėsi. Ji (S. U.) sugalvojo, jÄ â€žnutempti“ į vaikų teises. S. U. sugalvojo kad ji turi pasakyti vaikų teisėms apie neva patirtÄ smurtÄ nuo tėčio. Su S. susirašė telefonais ir kitÄ dienÄ nuėjo į vaikų teises. Ji bijojo tėčio, nes jis yra griežtas. Kaip bÅ«na piktas tėtis rėkia ant jos. Su S. nuėjo į vaikų teises. Jai (G. B.) teko sumeluoti ir papasakoti vaikų teisėms apie neva patirtÄ smurtÄ , parašė, kad tėtis jÄ neva spardė.

TÄ pačiÄ dienÄ jÄ iÅ¡vežė į vaikų namus. Norėjo vežti pas mamÄ , bet kadangi mama turėjo problemų dėl alkoholio, tai jÄ nuvežė į vaikų namus. O prieÅ¡ tai dar nuvežė į policijÄ . Policijoje ji irgi papasakojo viskÄ , kÄ sakė vaikų teisėms. Ji ir pyko ant tėčio ir nepyko. Sakė, kad su tėčiu nenori gyventi. Kaip tėtis rėkia ant jos ji tiesiog verkia. Jai tai nepatinka. Vaikų teisėm ji rašė viskÄ meluodama. Tiesa yra ta, kad jos tėtis nei mušė, nei pravardžiavo.

Anksčiau iki balandžio 1 d. viskas buvo gerai. Tėtis ant jos nerėkdavo. Tėtis niekada nėra smurtavęs prieÅ¡ jÄ . Draugė S. U. pati norėjo, kad ji (G. B.) atsidurtų vaikų namuose. BÅ«nant vaikų namuose jai buvo kilusios mintys apie savižudybę, norėjo „prisiryti“ vaistų. Buvo nervuota, pyko ant draugės. Kai jÄ paleido iÅ¡ vaikų namų praėjus savaitei laiko ir bÅ«nant pas mamÄ ,,prisirijo“ vaistų. Ji labai iÅ¡gyveno dėl įvyko, kad apkalbėjo tėtį.

Apie balandžio 5 d., kai buvo ant karuselių, nieko vaikų teisėms nepasakojo. Tėtis tÄ dienÄ jai netrenkė, tik rėkė. Med. ekspertui apie balandžio 5 d. nieko nesakė. Ekspertas nustatė dvi mėlynes. Daugiau neprisimena, kad bÅ«tų ekspertas nustatęs. Tikrai daugiau mėlynių ir nubrozdinimo ant kojos neprisimena. Su drauge S. U. iki to įvykio gerai sutarė. Jos buvo geriausios draugės. Ji nelabai kažkÄ draugei pasakodavo. Apie Å¡eimos problemas nepasakojo, nelabai pasitikėjo. Po to kai nusiuntė nuotraukas S. U., draugė liepė eiti į vaikų teises, nes norėjo, kad ji (G.

B.) irgi bÅ«tų vaikų namuose, kartu su ja. Vaikų teisių specialistai paprašė parodyti žymes ant kojų ir ji parodė. (1 t., b. l. 50-53). Liudytoja M. M. parodė, kad tuo metu (2018 m. balandžio mėn.) dirbo Panevėžio vaiko teisių apsaugos specialiste. Tai galėjo įvykti 2018 m. balandžio 6 d. Ä® vaikų teises atėjo G. B. su drauge S. U.. G. B. papasakojo, kad per Velykų Å¡ventes jÄ sumušė tėtis. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas mergina nedetalizavo, bet minėjo jog dėl pinigų.

G. B. paminėjo, jog turi sumuÅ¡imų. Mergaitės apklausa vyko darbo kabinete. G. B. paminėjo, jog tėvas spardė, tampė už plaukų, rėkė. Pas G. B. ant Å¡launų buvo mėlynės. Kiek jų (mėlynių) buvo skaičiaus negali pasakyti. Ji iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Atvyko policija - dvi jaunos pareigÅ«nės. Jos pasikalbėjo su G. B., apžiÅ«rėjo mergaitę, iÅ¡vežė į komisariatÄ . Ji (M. M.) visur lydėjo mergaitę. Policijoje pareigÅ«nės apklausė kabinete, buvo raÅ¡omi protokolai.

G. B. aiÅ¡kino, kad viskas vyko vakare. Po to vyko į teisminę medicinos ekspertizę. Kadangi įstatyminių globėjų nebuvo, o pas tėvÄ grÄ Å¾inti negalėjo, nuvežė į laikinuosius vaikų globos namus ir ten G. B. paliko. KitÄ dienÄ kreipėsi G. B., kad nori pasiimti G. B.. Nuvykusios įvertino aplinkÄ , kad aplinka tinkama gyventi ir atidavė dukrÄ motinai. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. pakeitė parodymus, mano tai yra tėvo įtaka. Dėl įvykio (G. B. sumuÅ¡imo) jai (M. M.) abejonių nekilo.

Smurto žymės buvo akivaizdžios. G. B. buvo verksminga, iÅ¡sigandusi papasakojo situacijÄ . Ji G. B. patikėjo, liko nustebusi, kai ji vėliau pakeitė savo parodymus, nes labai retais atvejais vaikai keičia savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai vaikas buvo atiduotas mamai, G. B. paskambino ir informavo, kad G. B. atsidÅ«rė ligoninėje, iÅ¡gėrė sesers L. B. vaistų. Nuvykusi pas mergaitę kalbėjosi. G. B. pasakė, jog jautėsi liÅ«dna ir prislėgta, todėl iÅ¡gėrė sesers vaistus.

S. U. buvo G. B. vienintelė draugė. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisme buvo pagarsinti liudytojos M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018 m. balandžio 6 d., apie 15.30 val., į darbovietę, tai yra į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, atėjo dvi mergaitės, iÅ¡ kurių vienÄ pažįsta, tai buvo globotinė S. U. ir jos draugė.

S. U. jai pradėjo pasakoti, kad atvedė savo draugę G. B., kuriÄ primušė jos tėtis D. B.. Ji pradėjo kalbėti su pačia G. B., kuri jai paaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 21.30 val., namuose, adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., jÄ sumušė jos tėtis D. B.. G. B. sakė, kad tėvas D. B. kojomis jai spyrė kelis kartus į jos kairę kojÄ , po ko atsirado mėlynės ant kairės jos kojos, trenkė ranka ne mažiau kaip du kartus į galvÄ , tempė už plaukų.

G. B. sakė, kad po tėvo D. B. suduotų smÅ«gių jai skaudėjo, tačiau niekur dėl to ji nesikreipė, nes bijojo tėvo, kuris uždraudė jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir bendrauti su drauge S. U.. Taip pat G. B. pasakojo, kad tėvas jÄ vadina visokiais negražiais žodžiais. 2018 m. balandžio 5 d. bÅ«nant namuose tėvas D. B. supykęs ant dukros G. B. trenkė ranka jai į galvÄ , spyrė koja į jos kairę kojÄ . G. B. jai pasakojo, kad jos tėvai yra iÅ¡situokę, ji gyvena su tėčiu D.

B., tėtis jÄ iÅ¡laiko materialiai, su mama G. B. bendrauja nedaug, nes mama piktnaudžiauja alkoholiu. G. B. sakė, kad tėtis 2018 m. balandžio 1 d. smurtavo prieÅ¡ jÄ pirmÄ kartÄ , todėl, kad ji laiku negrįžo į namus. Iki Å¡iol apie G. B. tėvus ir jų Å¡eimÄ Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų neturėjo. Ä®vertinus G. B. Å¡eimos situacijÄ buvo nuspręsta G. B. laikinai apgyvendinti Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Papildomai parodė, kad G. B. atėjo su drauge S. U. pas jÄ Ä¯ darbo kabinetÄ Panevėžyje, Vasario 16-osios g.

Apie tai, kada ir kaip tėvas D. B. G. B. mušė, G. pasakojo pati, S. U. į jos su G. pokalbį neįsiterpė, ji nieko nepasakojo. Bendraujant su G., S. buvo tame pačiame kabinete, ji girdėjo jų tarpusavio su G. pokalbį, tačiau, kaip minėjo, nieko nepasakojo, nekomentavo. Jai pasirodė, kad G. labai išsigandusi, jautri, verksminga. G. jai parodė kojas, ant jų buvo matyti aiškios smurto žymės, kraujosruvos abiejose blauzdose, dešiniame kelyje. Ar buvo ant G. šlaunies kraujosruva, nepamena.

TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir su G. ir S. atvyko į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatÄ , kur jÄ apklausė liudytoja. Po to, kartu su policijos pareigÅ«nėmis, G. ir S. vyko pas teismo med. ekspertus, kurie G. B. nustatė sužalojimus (1 t., b. l. 68-69, 72). Liudytoja G. B. parodė, kad yra buvusi D. B. sutuoktinė. Ji (G. B.) su vyru D. B. iÅ¡situokė prieÅ¡ 4-5 metus. Po skyrybų G. liko gyventi pas tėvÄ , per tÄ laikotarpį nei karto negirdėjo, kad tėvas su ja elgtųsi netinkamai.

Kita dukra L. gyventi liko su ja (G. B.). Jai žinoma tiek, kad dukra G. jai 2018 m. balandžio mėn. parodė mėlynes ant kojos. Kuri tiksliai buvo data nepamena, tačiau tai buvo po Velykų 2018 metais. Dukra padejavo, kad skauda, sakė užsigavo į lovos kampÄ , pas tėvÄ namuose. Po kiek laiko sužinojo, kad G. kreipėsi į „Vaikų teises“, kur pranešė apie neva patirtÄ smurtÄ iÅ¡ tėvo pusės. Ji (G. B. ) paėmė iÅ¡ globos namų dukrÄ , iÅ¡ dukros sužinojo, kad Å¡i apkalbėjo tėvÄ dėl neva patirto smurto.

Mano, kad G. įtakojo draugė S. U. G. minėjo, kad S. U. norėjo, jog D. B. jÄ paimtų globoti, kartu gyventi. Kodėl ėjo į vaikų teises G. pasakė tik tiek, kad jÄ nuvedė draugė (S. U.), daugiau nedetalizavo. Ji (G. B.) namuose laiko Å¡unį, amerikiečių buldogÄ , kuris sveria apie 50 kg. Po Å¡io įvykio dukra gyvena pas tėvÄ . Jos bendrauja ir toliau. Po įvykio G. labai iÅ¡gyveno, buvo prisigėrus vaistų. 2018 m. balandžio 1 d. per Velykas, ji (G. B.) namuose nebuvo. Kad G. ateis į svečius ji žinojo, namuose buvo sesuo L.

Jos (G. B.) nebuvo 3-4 dienas, buvo pas draugus. KiekvienÄ savaitgalį G. ateina. G. B. yra gera dukra, geras vaikas, ankščiau buvo problemų buvo dėl maisto – valgymo sutrikimai, tačiau minėtos problemos iÅ¡sisprendė. Liudytoja L. B. parodė, kad yra kaltinamojo dukra, nukentėjusiosios G. B. sesuo. Jos santykiai su seserimi yra draugiÅ¡ki, jos bendrauja, kartais įvyksta konfliktai dėl smulkmenų. Ji gyvena su mama (G. B.). Tėvų skyrybos santykių su seserimi ir tėvu neįtakojo. Jos santykiai su tėvu yra geri.

Apie šį įvykį žino tik tiek, kad tėvo smurtavimo prieÅ¡ gabija nebuvo. Ji (L. B.) 2018 balandžio 1 d. per Velykas, vakare apie 22 val. atėjo pas tėtį, kur buvo sesuo ir tėtis. Atėjo todėl, kad prieÅ¡ tai apsipyko su seserimi, kuri grįžo į namus pas tėvÄ . TÄ vakarÄ G. tÅ«rėjo nakvoti pas mamÄ , tačiau apsipykus dėl Å¡uns vedžiojimo gabija nuėjo pas tėvÄ . Ji (L. B.) nuėjusi pas tėvÄ pamatė kad tėvas kalbėjosi su G. Tėtis supyko, kad G. taip vėlai grįžo.

Bendraujant jiems įvyko konfliktas, sesuo pradėjo atsikalbinėti prieÅ¡ tėtį. Pradžioje jie kalbėjosi gražiai, po to pradėjo bartis, Tėtis patampė G. už rÅ«bų. G. susvirduliavo trenkėsi į lovÄ . Po to įvykio visi susėdo ir pasikalbėjo, iÅ¡siaiÅ¡kino, susitaikė ir G. grįžo pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. Vėliau, po kelių dienų, G. kreipėsi į vaikų teises. Kiek jai (L. B.) žinoma kreipimosi iniciatorė buvo S. U.. S. U. norėjo, kad tėtis jÄ globotų, bet tėtis atsisakė.

Mano, kad ji (S. U.) taip pasielgė kerÅ¡to vedina. Mano, jog G. patikėjo draugės žodžiais ir taip pasielgė. Vėliau jai (L. B.) G. paminėjo, kad S. liepė primeluoti kad tėtis smurtavo. Ji (L. B.) žinom kad iki G. patenkant į globos namus, buvo įvykęs konfliktas tarp G. ir tėvo dėl to, kad gabija iÅ¡leido karuselėms daugiau pinigų nei buvo leista. Tėtis nėra reiklus, su ja elgiasi gražiai, taip pat ir su sese. Liudytoja S. U. parodė, kad ji su G. B. buvo draugės ir visÄ laikÄ viena kitai pasipasakodavo.

Ji (S. U.) tuo metu gyveno vaikų namuose, gal ir G. norėjo su ja į tuos namus pakliÅ«ti. G. jai vienÄ kartÄ pasakė, kad jÄ tėtis primušė, trenkė per galvÄ Ä¯ kojÄ Ä¯spyrė. G. sakė, kad susipyko su tėvu. G. telefonu atsiuntė mėlynių nuotraukas, kurios jai buvo ant kojų. Ji G. pasakė - „einam į vaikų teises“. Jis pasakė G. kad Å¡i nebijotų, kad viskas bus gerai. G. labai bijojo, drebėjo. Nuėjus į vaikų teises G. papasakojo apie patirtÄ prievartÄ . G. vaikų teisių specialistė klausė, kur nori gyventi, ji atsakė, kad vaikų namuose.

Tada važiavo į policijÄ Senamiesčio g. 100. Ten G. apklausė, ji (S. U.) sėdėjo koridoriuje, laukė. Vėliau, po Å¡io įvykio, G. sakė, kad nusižudys, paskui ji apsinuodijo vaistais, buvo paguldyta į ligoninę. G. jai sakė, kad apgavo visus apie neva prieÅ¡ jÄ panaudotÄ prievartÄ . Su G. buvo geriausios draugės, dabar beveik visiÅ¡kai nebendrauja, ji (G) gal pyksta ant jos. Ji (S. U.) yra ne kartÄ buvusi pas G. namuose, matė G. tėti, kuris jai atrodė Å¡iltas, draugiÅ¡kas. Ji pas G. namuose buvo, gal 2 ar 3 kartus.

BÅ«davo tėtis, motina kažkada irgi buvo. Jie (G ir tėtis) gražiai bendraudavo, tėtis ja rÅ«pinosi. G. kartais užeidavo ,,paaugliÅ¡ki ožiai“. 2018 m. balandžio 5 d. su G. buvo parke, sukosi ant karuselių. Už atrakcionus mokėjo G. Nežino iÅ¡ kur ji gavo pinigų. Ji (S. U.) iÅ¡ pradžių nenorėjo patikėti, kad jÄ (G) tėvas sumušė, jis (G tėtis) toks geras atrodė. Mėlynės pas G. buvo ant vienos kojos blauzdos priekyje. Ji (S. U.) galvojo kad vienas spyris su koja negali bÅ«ti, tokia didelė mėlynė, tada pamanė, kad galbÅ«t ji (G) meluoja.

Ji G paaiÅ¡kino, kad negalima meluoti. Ji (S. U.) galėjo apie susiraÅ¡inėjimÄ (tarp jos ir G) informuoti R. G.. Liudytoja R. G. parodė, kad bendrauja su S. U., tiksliai nepamena kada jai S. ,,Messenger“ programos pagalba atsiuntė pokalbių (tarp S. U. ir G. B.) nuotraukÄ . Ji atÅ¡vietė pokalbius ir pateikė tyrėjai. S. pasiÅ«lė pasikalbėti su drauge (G. B.), liepė kreiptis į „Vaikų teises“, jei tai tikrai buvo smurtas. Ji (R. G.) G. B. nėra niekada mačiusi. Su S. U. bendravo per „Messenger“ programÄ .

Jai S. sakė, kad jos abi nuėjo į vaikų teises, kad G jai atsiuntė nuotraukÄ , jog tėvas jÄ primušė. G. B. „Messenger“ žinutėje skundėsi, kad tėtis jÄ mušė. Liudytoja V. I. parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad į vaikų teises kreipėsi mergaitė, jog jÄ sumušė tėtis. PraneÅ¡imas buvo gautas iÅ¡ vaiko teisių apsaugos darbuotojų. Vaiko teisiu apsaugos darbuotoja atvyko su 2 mergaitėmis, tyrėjas pabendravo su nukentėjusiÄ ja. Mergaitė – G. B. patvirtino, kad jÄ sumušė tėtis.

Nepamena kokias miÅ¡imo priežastis nurodė mergaitė. Sakė, kad smÅ«giai buvo suduoti į kojas. Mergaitė buvo apžiÅ«rėta medicinos eksperto, buvo užfiksuoti sužalojimai ant mergaitės kojų. Su kita mergaite (S. U.) nebendravo. Neatsimena, kokia savaitės diena, buvo, tačiau tai buvo darbo diena. Ä® policijÄ pareiÅ¡kėja atvyko dienos metu. Ekspertas nustatė mergaitei sužalojimus, sumuÅ¡imus ant kojų. Mergaitė buvo rami, neverkė, nebuvo itin kalbinga. Jai (V. I.) nesukėlė įtarimų, kad mergaitė meluoja, jog prieÅ¡ jÄ buvo smurtauta.

IÅ¡ 2018 m. balandžio 6 d. Specialisto iÅ¡vados Nr. G455/2018 (05) matyti, kad G. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, deÅ¡iniame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti konkretų žalojamÄ jį daiktÄ ar įrankį. Poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, deÅ¡iniame kelyje padarytos 7-4 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta 3 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymius sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 63). Teismo med. ekspertė J. Ž. paaiÅ¡kino, kad tvirtina 2018 m. balandžio 6 d. iÅ¡vadÄ pilna apimtimi ir parodė, kad G. B. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, deÅ¡iniame kelyje ir tai buvo padaryta 7 trauminiais poveikiais. Galimai 7 smÅ«giai buvo. Pagal sužalojimų spalvÄ yra nustatomas laikas, kada buvo smÅ«giai suduoti.

Nukentėjusioji pasakė viskÄ tÄ patį, kas paraÅ¡yta įvykio aplinkybėse. Visada apžiÅ«rint paklausia, nes turi nustatyti kiek yra sužalojimų ir paraÅ¡yti iÅ¡vadÄ . Sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkus į tam tikrus daiktus. Tie sužalojimai nebÅ«tinai galėjo bÅ«ti padaryti kitam asmeniui suduodant. Visi sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, galėjo atsirasti tiek spiriant, tiek atsitrenkiant, tiek suduodant kitu daiktu. Jokių įdrėskimų nebuvo. Sužalojimai buvo padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Viena kraujosruva trijų parų laikotarpyje, iki 3 parų. Apžiūros metu nustatyta, kad galvoje išorinių sužalojimų nėra. Nuo vieno perkritimo negalėjo atsirasti visi sužalojimai. Iš sužalojimo pobūdžio matyti, kad sužalojimai (jų visuma) galėjo atsirasti mažiausiai nuo 2 pergriuvimų (atsitrenkimų). Mergaitę apžiūrint apsiklausė kaip jaučiasi, ji aiškiai atsakinėjo. Mergaitė sakė, kad neatsimena kiek smūgių buvo. Sužalojimai atitiko pasakojimo aplinkybes ir joms neprieštaravo, bet dar buvo papildomų pora kraujosruvų, kur mergaitė negalėjo pasakyti iš kur atsirado.

Viena didelė kraujosruva priekinės blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje. Mergaitės sužalojimai labiau bÅ«dingi smÅ«giams, tačiau negali atmesti galimybės, kad dalis sužalojimu galėjo atsirasti nukentėjusiajai užsigavus į lovos kampÄ . IÅ¡ 2018 m. balandžio 6 d. G. B. paaiÅ¡kinimo, raÅ¡yto Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriuje, matyti, kad G. B. 2018 m. balandžio 1 d. vakare susipyko su tėčiu, kuris jai iÅ¡ kairės kojos spyrė į kojÄ , iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiai, buvo dvi didelės mėlynės. Balandžio 5 d. ji su drauge S. buvo ant karuselių.

Tėtis davė 50 eurų, iÅ¡ kurių liko 18. Grįžus į namus tėtis supyko ir davė per galvÄ (1 t., b. l. 10). IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp S. U. ir G. B. žinučių tekstų matyti, kad G. B. S. U. parašė: „Pasakysiu dėl muÅ¡imo Nes visa koja mėlyna atsimeni kur rodžiau kai pas tave buvom?, S. U. rašė : „taigi blem tau blogiau bus… Baik tu juoks“. G. B.: „Kodėl blogiau? Kodėl blogiau“, S. U.: „Nes vaiknamy gali atsidurt...“, G. B.: „IÅ¡ jėgos spyrė ir trenkė su ranka plius pravardžiavo tokiais žodžiais: (necenzÅ«riniai žodžiai) paskutinė gluÅ¡e Ir va dbr davė per galva“.

Å ios žinutės užfiksuotos padarius mobilaus ryÅ¡io telefono ekrano kopijÄ . RaÅ¡ytų žinučių laikas 21:33 val. (1 t., b. l. 102-103). IÅ¡ 2018 m. balandžio 13 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas S. U. priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas SAMSUNG GRAND PRIME. IÅ¡ G. B., kuri ,,Facebook“ ir ,,Mesenger“ programose pasivadinusi ,,G. B.“, į S. U., kuri pasivadinusi ,,S. U.“ 2018-04-13, 9 val. 12 min. gautos SMS žinutės: ,,Tau pz bus. Palauk iÅ¡eisiu iÅ¡ ligoninės nxj“, ,,Nenervuosiu manęs“, ,,Bėgsi keturiom žiurkė“, ,,AÅ¡ tavimi pasitikėjau S., bet dabar jokio pasitikėjimo nėra.

Man daug kas sakė kad tu mane iÅ¡vesi iÅ¡ kelio o aÅ¡ netikėjau o va dabar taip ir yra“, ,,Tai tik tiek ir norėjau. Man bendrauti su tavimi negalima. Viso“ (1 t., b. l. 86). IÅ¡ 2018 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Įėjus į butÄ patenkame į koridorių. Butas yra trijų kambarių, su virtuve, vonios kambariu, tualetu. Virtuvėje yra virtuvės baldai, stalas, kėdės. Virtuvė yra tvarkinga.

Svetainėje yra sofa, foteliai, stalas, kėdės, staliukas, televizorius. Svetainė yra tvarkinga. Miegamajame yra dvigulė lova, komoda, televizorius, spinta. Miegamasis yra tvarkingas. Trečiame kambaryje yra dvi lovos, stalas, spinta, kėdė, televizorius. Kambarys yra tvarkingas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 12). Iš 2018 m. balandžio 23 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės rašto matyti, kad G. B., 2018 m. balandžio 11 d. 14.52 val.

Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Pacientei diagnozuotas apsinuodijimas antidepresantais lengvo laipsnio pagal apsinuodijimo sunkumo skalę. Generalizuotas nerimo sutrikimas. Pirma parÄ gydyta Vaikų intensyvios terapijos skyriuje, vėliau Vaikų ligų skyriuje. 2018 m. balandžio 20 d. tolimesniam gydymui perkelta Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės universitetinį vaikų ir paauglių skyrių. (1 t., b. l. 65). Ä®rodymų vertinimas, kt. bylos klausimai Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009 ir kt.).

Pareiga teismui teismo baigiamÄ jį aktÄ priimti tik iÅ¡samiai nustačius bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes kyla iÅ¡ BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas privalo iÅ¡samiai patikrinti visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, juos palyginti tarpusavyje, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus ir tik tada priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, grindžiamÄ patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi vienas kitam, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltė.

Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamais nuosprendis byloje negali bÅ«ti priimamas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡klausęs kaltinamojo, liudytojų, med. eksperto paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, įvertinęs jų bei nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir dokumentus bei kitus duomenis, visÄ tai įvertinęs ir palyginęs tarpusavyje nustatė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodyti laiku buvo susiklostę įtempti, konfliktiÅ¡ki santykiai.

Å ios aplinkybės turi tam tikros įtakos vertinant proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir jų pagrįstumÄ bei realumÄ . Å ioje byloje D. B. kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 1 d., bei 2018 m. balandžio 5 d., smurtavo prieÅ¡ dukra G. B. spirdamas jai į kojas, temdamas už plaukų, suduodamas smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis D. B. viso proceso metu neigė 2018-04-01 bei 2018-04-05 smurtavęs prieÅ¡ dukterį G. B.. Kaltinamasis neneigė, kad priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajai dėl jos elgesio, kalbėjo pakeltu tonu, suėmęs už drabužių pasodino ant lovos (2018-04-05), grasino nubausti nukentėjusiÄ jÄ dėl jos elgesio (neskirti maistpinigių, skirti „namų areÅ¡tÄ â€œ), tačiau neigė fiziÅ¡kai smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ spardęs jÄ , sudavęs smÅ«gius.

Nukentėjusioji apie nuo tėvo patirtÄ fizinę prievartÄ pasakojo 2018-04-06 Vaiko teisių apsaugos specialistams, policijos pareigÅ«nams, bei med. ekspertei, atlikusiai jos apžiÅ«rÄ . Nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime buvo apklausta tik 2018-05-23 (1 t., b.l. 50-53), t.y. praėjus daugiau nei 1,5 mėn. po gautos informacijos apie galimo fizinės prievartos panaudojimÄ , kas rodo kad tokia apklausa atlikta akivaizdžiai per vėlai (tyrimo prasme). Apklausos metu, nukentėjusioji, dalyvaujant psichologui, parodė, kad tėvas D.

B. jokio fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo, tėvÄ apkalbėjo nes tėvas buvo piktas ant jos, rėkė, o į „vaikų teises“ kreipėsi draugės S. U. iniciatyva, kuri norėjo, kad ir ji gyventų globos namuose. Nukentėjusioji apklausoje nurodė, kad draugė S. U. sugalvojo istorijÄ apie smurtÄ patirtÄ iÅ¡ tėvo. Nukentėjusioji nurodė, kad mėlynė ant kojos atsirado jai pačiai užsigavus. Vertinant pirminius bylos duomenis, kai nukentėjusioji pranešė apie galimai prieÅ¡ jÄ panaudotÄ prievartÄ , teismas įvertina tai, kad byloje nustatyta, kad nukentėjusioji turėjo ir turi psichologinių ir psichinių problemų, kas galimai turėjo įtakos jos parodymams, veiksmams (2018 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai diagnozuotas apsinuodijimas antidepresantais lengvo laipsnio pagal apsinuodijimo sunkumo skalę.

Generalizuotas nerimo sutrikimas. Buvo gydoma Panevėžio ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, vėliau Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vaikų ir paauglių skyriuje. (1 t., b. l. 65). Byloje yra duomenų apie tai kad nukentėjusioji gydosi nuo depresijos, iki įvykio turėjo psichologinių problemų dėl maisto vartojimo). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios santykiai su tėvu išties buvo įtemti, D. B. buvo griežtas dukters atžvilgiu, siekė kontroliuoti jos elgesį, nukentėjusioji norėjo daugiau laisvės, norėjo daugiau laiko praleisti su drauge S. U., ketino kartu gyventi.

Visos Å¡ios aplinkybės duoda pagrindo abejonėms dėl pirminių duomenų, kuriuos nukentėjusioji pateikė Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui. Nukentėjusioji vėliau apklausoje teigė, kad taip pasielgti jÄ Ä¯takojo jos draugė S. U.. IÅ¡ nukentėjusiosios žinučių matyti, kad po to kai ji buvo sugrÄ Å¾inta į Å¡eimÄ , nukentėjusioji 2018-04-13 sms žinutėmis priekaiÅ¡tauja S. U., dėl to, kad Å¡i neva iÅ¡vedė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) „iÅ¡ kelio“, netgi grasina jai, atsiriboja nuo bendravimo. (1 t., b. l. 86).

Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes apie galimÄ Ä¯takÄ iÅ¡ S. U.. Å ias aplinkybes (galimÄ S. U. įtakÄ dėl jos veiksmų) nukentėjusioji nurodė ir savo Å¡eimos nariams (motinai, sesei, tėvui), kÄ teisme patvirtino nukentėjusiosios mama G. B., sesuo L. B., kaltinamasis D. B.. Specialisto iÅ¡vada Nr. G455/2018 (05), pagrindžia, kad ant nukentėjusiosios kÅ«no – kojų, jÄ apžiÅ«rint aptikta poodinių kraujosruvų, kurios padarytos paveikus kietais bukais daiktais, 7 trauminiais poveikiais.

Teismo posėdyje apklausta teismo med. ekspertė J. Ž. paaiÅ¡kino nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nerodo, kad jis atsirado suduodant smÅ«gius ar spiriant. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad nėra atmetama, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir pergriÅ«nant, atsitrenkiant, užsigavus į kietÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ . Ä®vertinus tai, teismas negali visiÅ¡kai atmesti nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad susižalojo pati, o tėvÄ apkalbėjo paveikta aplinkybių visumos. Ä®vertinant visumÄ bylos duomenų, vertinant juos atskirai ir lyginant tarpusavyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų D.

B. kaltę – nėra pakankamai. Byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo, o netiesioginių įrodymų nepakankama iÅ¡vadai dėl kaltinamojo kaltumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo D. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nėra. Teismas įvertinęs įrodymu visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka iÅ¡vadoms dėl jo kaltumo padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra abejonės dėl kaltinamojo D. B. kaltinime nurodytų veikų. Įvertinus tai, kad visas abejones yra vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, D. B. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas, neįrodžius kad jis padarė kaltinime nurodytas veikas (neįrodžius, kad tokios veikos buvo padarytos). Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – 3 vnt. CD su garso įrašais saugomi byloje (1 t., b. l. 54, 85, 2 t., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. B. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 1 d. veika) bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 5 d. veika), neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas.

D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti Daiktus turinčius reikÅ¡mės bylai tirti – 3 vnt. CD su garso įraÅ¡ais saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio apylinkės teismÄ .

Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 3251 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teisėjas Česlovas Kulikauskas