2020-06-17 Nr. AB-12328-3-61-3-01122-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-411-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01122-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. kovo 24 d. teismui pateikė skundą, kuriame teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais dokumentus, pagal kuriuos įvykdytas prievartinis nekilnojamojo turto perskirstymas: Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkį Nr. 144-v (toliau – ir Potvarkis), žemės pirkimo–pardavimo 2000 m. vasario 21 d. sutartį Nr. P19/2000-0161, sudarytą tarp V. B. ir Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau ir Pirkimo–pardavimo sutartis); 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) taikyti pilną vienašalę restituciją išduodant sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti skundžiamus aktus, nurodyti bylos šalis, įvertinti ginčo teismingumą bei pateikti nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 10 d. teismui pateiktame rašte nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatytais trūkumais. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skunde reiškiami reikalavimai priskirtini nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. pateiktame atskirajame skunde ir po atskirojo skundo trūkumų šalinimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį 2020 m. gegužės 11 d. pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį gavo 2020 m. gegužės 6 d., todėl tikslinga galutinį terminą nukelti į 2020 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas teigia, kad skunde yra aiškiai ir motyvuotai išdėstęs skundo dalyką ir pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pabrėžtina ir tai, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Akcentuotina, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; tuo tarpu jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje sprendė, kad pareiškėjo keliami reikalavimai panaikinti Pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją išduodant sprendimą, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes pareiškėjas kelia civilinio pobūdžio ginčą. Be to, ginčijamas Potvarkis yra priimtas 1994 m., o skundai teismui paduodami per 1 mėnesį nuo sužinojimo momento ir pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. šiuo atveju pateiktų į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritoriją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštą, kuriuo buvo vertinti NŽT skyriaus veiksmai, tačiau jo neginčija. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateikė skundą, kuriame jokio materialaus reikalavimo, teismingo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesuformulavo.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos 2020 m. kovo 27 d. nutartyje nurodytu vertinimu ir išvadomis nesutiko ir 2020 m. balandžio 10 d. teismui pateiktame rašte teigė, kad reikalavimas dėl ginčijamų teisės aktų panaikinimo pagal Tarnybos centrinės būstinės adresą priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimas, kad nėra ginčijamas NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštas, neteisingas, nes nagrinėjamu atveju ginčijamas NŽT neveikimas. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai nurodė proceso šalis ir skundo pagrindą.

Vertindama pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties ir atskirojo skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia užginčyti Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkį Nr. 144-v, todėl ginčas dėl nurodyto potvarkio panaikinimo teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (pagal atsakovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos – buveinės vietą). Nurodytu aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2019 pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v panaikinimo bei nuosavybės teisės į žemę atstatymo pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, išaiškinant pareiškėjui teisę dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (ABTĮ 33 str. 3 d.)

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146–449/08 pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v panaikinimo yra nurodęs, kad šiuo atveju skundžiamu aktu (1994 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 144-v) pareiškėjui atstatytos nuosavybės teisės į žemę. Toks sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo sužinojimo apie šio sprendimo turinį dienos. Kaip konstatuota įsiteisėjusiomis Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi (bylos Nr. 546-414/2008) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi (bylos Nr. 546-414/2008), termino paduoti skundą eigos pradžia šiuo atveju laikytina 2004 m. rugsėjo 1 d. (šią dieną, kaip matyti iš jo 2004 m. rugsėjo 1 d. skundo Kauno apygardos administraciniam teismui, jau žinojo apie skundžiamą aktą ir jo turinį), todėl skundą teismui dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v panaikinimo pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2004 m. rugsėjo 31 d. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Potvarkio panaikinimo yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams bei pareiškėjui pateikus skundą nurodytam teismui pakartotinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146–449/08 išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjui neprašant termino atnaujinti dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, turi teisę atsisakyti šį reikalavimą priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį akcentuotina, kad ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu, bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Pirkimo–pardavimo sutartį yra civilinio pobūdžio. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį yra pasisakęs Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-312/2003 2003 m. balandžio 29 sprendime, kuris Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 14 d. nutartimi paliktas nepakeistu.

Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti NŽT tiesiogiai taikyti pilną vienašalę restituciją išduodant sprendimą.

Pastebėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 4, 296 p.). Tačiau sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Lietuvos vyriausiasis administracinis ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).

Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą NŽT atlikti jo prašomus veiksmus, jis turėtų reikšti reikalavimą dėl administracinio akto (prašyti jį panaikinti ar pakeisti), kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti. Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimo dėl administracinio akto, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti jo nurodomus veiksmus, nesuformulavo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas materialaus reikalavimo NŽT nesuformulavo, todėl, pareiškėjui nepatikslinus ginčo dalyko, pareiškėjo skundą šioje dalyje pagrįstai laikė nepaduotu jam (pareiškėjui) nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodytu aspektu atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018 pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui NŽT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paliko nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo išaiškinta, kad reikalavimas įpareigoti NŽT tiesiogiai taikyti pilną vienašalę restituciją išduodant sprendimą turi būti reiškiamas kartu su reikalavimu panaikinti / pakeisti atitinkamą administracinį aktą, kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama 2020 m. balandžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo NŽT įpareigoti atlikti veiksmus palikimo nenagrinėtu neužkerta pareiškėjui kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka)) bei ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Potvarkio pripažinimo negaliojančiu (byla nepriskirtina tam teismui).

Apibendrindama, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą NŽT taikyti pilną vienašalę restituciją išduodant sprendimą pirmosios insatncijos teismas laikė nepaduota, nepašalinus trūkumų, paliktina nepakeista. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties dalis keistina ir pareiškėjo skundą dėl Potvarkio ir Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. J. 2020 m. kovo 24 d. skundo reikalavimus pripažinti negaliojančiais Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkį Nr. 144-v ir žemės pirkimo–pardavimo 2000 m. vasario 21 d. sutartį Nr. P19/2000-0161.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartes dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė