2ddd7bc2-da96-4c6b-b2ab-2309b84d21d0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1312-232/2012Teisminio proceso Nr.2-48-3-03754-2009-7                                                                                                            KATEORIJA 30.12.2.;43.2.;116.1. (S)                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui I. Å ., tretiesiems asmenims D. B., V. A., dėl valdymo teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                     NUSTATĖ :          I.GINČO ESMĖ.ieÅ¡kovė J.

K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 68-74) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 5005,50 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, uždrausti atsakovui naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 7994-0025-3016, esančiu Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav., be ieÅ¡kovės sutikimo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004 09 14 ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7994-0025-3016, esančio Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav. (toliau – gyvenamasis namas).

Dalį gyvenamojo namo, t.y. patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 2-1 ir 2-2, nuo 2004-05-01 naudojo atsakovas, kuris naudojamoje gyvenamojo namo dalyje vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ . 2004 09 14 ieÅ¡kovė pareikalavo, kad atsakovas Å«kinę komercinę veiklÄ nutrauktų ir leistų naudotis patalpomis ieÅ¡kovei. Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovas nutrauktų vykdomÄ komercinę veiklÄ ir perduotų patalpas teisėtai savininkei, t.y. ieÅ¡kovei.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančio daikto dalis nebuvo individualizuota, jai priklauso ½ gyvenamojo namo, neiÅ¡skiriant konkrečios daikto dalies. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, atvirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , jog nesutinka, kad jai priklausantis turtas bÅ«tų naudojamas trečiųjų asmenų. Tokia ieÅ¡kovės valia buvo ir yra gerai žinoma atsakovui. Atsakovas, neatlygintinai ir prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ naudodamasis gyvenamojo namo dalimis bei vykdydamas komercinę veiklÄ be ieÅ¡kovės leidimo, nepagrįstai pelnėsi ir toliau pelnosi ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Pažymėjo, kad nėra jokio įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurio atsirastų atsakovo teisė naudotis ieÅ¡kovei priklausančiu daiktu. Atsakovas, žinodamas, jog gyvenamuoju namo naudojasi prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ , nemokėdamas už naudojamas patalpas, gauna nepagrįstÄ ekonominę naudÄ . IeÅ¡kovė atsakovo gautÄ naudÄ apskaičiavo pasinaudojant 2010-09-15 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10-I-247 bei joje nustatytas nuomos vertes nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15, nuomos mokestis, mokėtinas už atsakovo naudotas patalpas, iÅ¡ viso sudarė 10 011 Lt.

IeÅ¡kovės patirti nuostoliai dėl atsakovo naudojimosi ieÅ¡kovei priklausančiu turtu prieÅ¡ jos valiÄ siekia ½ dalį atsakovo naudoto turto nuomos vertės, t.y. 5005,50 Lt. IeÅ¡kovės manymu, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutÄ , siekiant apginti ieÅ¡kovės pažeistas teises – iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo jo nepagrįstai ir ieÅ¡kovės sÄ skaita gautÄ naudÄ . Nurodė, kad reikalavimas dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostolių priteisimo nėra kildinamas iÅ¡ deliktinių santykių, todėl Å¡iam reikalavimui netaikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas bendrasis senaties terminas.

A. I. Å . atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės teisių valdyti ir naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi atsakovas nepažeidžia, namo dalimi naudojasi teisėtai. IeÅ¡kovė yra tik viena iÅ¡ gyvenamojo namo bendrasavininkų, valdo ½ dalį namo, kita namo dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. B.. Pastarajai nuosavybės teisė į ½ dalį namo bei Å«kinių pastatų, esančių Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav., atiteko 1996-10-15 J.

Å . testamento bei 1997-05-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Minėtame testamente testatorė J. Å . nurodė paliekamo turto dalis: viena pusė gyvenamojo namo (nuo gatvės pusės) buvo palikta D. B., o kita pusė - lygiomis dalimis testatorės anÅ«kams A. Å . bei K. Å .. Po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo D. B. per įgaliotÄ asmenį V. A. pradėjo valdyti testamente nurodytÄ namo dalį, t.y. namo dalį nuo gatvės pusės, kuri plane pažymėta indeksais 2-1 bei 2-2. Nurodė, kad dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimis ginčų su A.

Å . bei K. Å . nebuvo. Dar iki ieÅ¡kovei įgyjant nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, 2004-05-01 notariÅ¡kai patvirtintu sutikimu D. B. leido atsakovui neatlygintinai naudotis jai pagal testamentÄ priklausančia namo dalimi. Tai rodo, jog atsakovas gyvenamojo namo dalį iÅ¡ gatvės pusės savo veiklai pradėjo naudoti dar iki ieÅ¡kovei tampant gyvenamojo namo bendrasavininke ir Å¡iÄ namo dalį naudoja teisėtai, t.y. turėdamas gyvenamojo namo bendrasavininkės sutikimÄ . Tuo metu, kai D. B. davė atsakovui sutikimÄ , kad Å¡is užimtų gyvenamojo namo dalį ir dirbtų, kita namo pusė priklausė Å vedavičienei.

Pastaroji neprieÅ¡taravo, kad atsakovas naudotųsi tomis patalpomis. Nuomos mokesčio atsakovas nemoka, gyvenamojo namo dalis suteikta naudotis neatlygintinai, nes kartu ir prižiÅ«ri Å¡iÄ namo dalį. Batų taisyklÄ atidarė 2004-06-01 ir nuo tada taiso batus tose patalpose. Pažymėjo, jog savo veiklai atsakovas nenaudoja ieÅ¡kovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, t.y. niekaip nepažeidžia jos teisių, o naudoja tik 47,00 kv. m. ploto patalpas, kas yra netgi mažiau nei D. B. priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 107,26 kv. m.

Kitoje namo dalyje, kuri yra atskira siena nuo kambario, pažymėto indeksu 2-1, nėra jokių nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų daiktų, Å¡ioje namo dalyje nei atsakovas, nei tretieji asmenys net nesilanko. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo D. B. naudojasi namo dalimi iÅ¡ gatvės pusės, nes tai atitinka testamente testatorės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , be to, su tokia faktine naudojimosi tvarka sutiko ir tam neprieÅ¡taravo ankstesni namo bendrasavininkai. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas naudojasi visu namu, t.y. ir ieÅ¡kovei priklausančia namo dalimi, ko realiai ir nėra, todėl tvirtinimas, jog atsakovas sutaupė ieÅ¡kovės sÄ skaita ir tai, jog atsakovas turi kompensuoti ieÅ¡kovės reikalaujamas lėšas, yra nepagrįstas.

Nurodė, kad, nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas apskritai negali būti tenkinamas, jos reiškiamam reikalavimui priteisti 5005,50 Lt dydžio nuostolius yra taikytinas senaties terminas, kadangi iš esmės šis reikalavimas yra reiškiamas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu šis ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo už daugiau kaip penkerių metų laikotarpį, prašo taikyti ieškinio senatį. Tretieji asmenys V.

A. ir D. B. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovas ½ dalimi gyvenamojo namo, kuri priklauso trečiajam asmeniui D. B., naudojasi teisėtai, nes atsakovui yra iÅ¡duotas notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas, kuris atitinka namo bendrasavininkės D. B. valiÄ , tas sutikimas nėra užginčytas, todėl yra teisėtas ir sukeliantis teises bei pareigas. Nurodė, kad likusia ½ namo dalimi nei tretieji asmenys, nei atsakovas nesinaudoja, todėl ieÅ¡kovės teisės naudoti tÄ namo dalį niekaip nėra pažeidžiamos.

V. A. taip pat nurodė, kad D. B. yra jos dukra. Å vedavičiai žinojo ir tai, kad trečiasis asmuo D. B., ir tai, kad atsakovas naudojasi Å¡ia namo dalimi, sutiko ir tam neprieÅ¡taravo.II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PRIIMTO SPRENDIMO MOTYVAI.          Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l. 126-129) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas atsižvelgęs į atsakovo, trečiojo asmens V. A. paaiÅ¡kinimus, bei CK 4.81 str. 1 d., 1.71 str. įtvirtintas normas, padarė iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo D.

B. ir buvę gyvenamojo namo bendraturčiai, t.y. A. Å . ir K. Å ., susitarė dėl faktinės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kuri, atitiko testatorės J. Å . valiÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė kitoje civilinėje byloje pripažįsta nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti iÅ¡ esmės tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , kokia yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (iÅ¡skyrus patalpas, namo plane pažymėtas indeksu 1-6).

Be to pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, 2004-09-14 tapusi gyvenamojo namo bendraturte, nesutikdama su nusistovėjusia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės, teisės, galėjo kreiptis į kitÄ gyvenamojo namo bendraturtę – trečiÄ jį asmenį D. B. – dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, o, bendraturtėms nesusitarus, kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, jog trečiojo asmens D.

B. sutikimas leisti atsakovui neatlygintinai naudotis D. B. pagal testamentÄ priklausančia gyvenamojo namo dalimi yra teisėtas ir galiojantis, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra teisėtas D. B. naudojamos gyvenamojo namo dalies naudotojas. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl 5005,50 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15 priteisimo, nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi reikalavimams, kylantiems iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas, naudodamasis gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymėtos indeksais 2-1 ir 2-2, pažeidė ieÅ¡kovės, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, nuosavybės teisę bei nepagrįstai, t.y. be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai, praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, t.y. ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių.        III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.        A.

J. K. apeliaciniu skundu (b.l. 133-140) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodė, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo V. A., teigdami, kad ankstesni gyvenamojo namo bendraturčiai K. Å . bei D. B. susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos neįvykdė CPK 12, 178, 179 str. nustatytos pareigos – nepagrindė savo teiginių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. O ieÅ¡kovė neprivalo paneigti Å¡ių aplinkybių ar įrodinėti, kad Å¡ių aplinkybių nebuvo, jei Å¡ių aplinkybių faktas yra apskritai neįrodytas.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai įrodymų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti bei negalėjo remtis tikimybių pusiausvyros principu. Apeliantė pažymėjo, jog jokiame procesiniame dokumente ji nepripažino, kad egzistuoja faktinė nusistovėjusi naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka, pažymėjo ir tai, jog į bylÄ atsakovo pateiktas ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinys neturi prejudicinės galios ir negali bÅ«ti laikomas įrodymu ir neįrodo Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atvirai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog nesutinka, kad jai priklausantis turtas bÅ«tų naudojamas trečiųjų asmenų, tai patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį įgijimo kreipėsi į atsakovÄ , kad Å¡is nutrauktų komercinę veiklÄ ir iÅ¡sikraustytų iÅ¡ patalpų. Pažymėjo, jog susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau pasikeitus kuriam nors iÅ¡ susitarusių bendraturčių jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi (LR CK 4.81 str. 2 d.).

Kadangi Å¡iuo atveju nėra įstatymų reikalaujama tvarka ir forma patvirtinta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl atsakovas norėdamas naudotis bet kuriomis gyvenamojo namo patalpomis privalo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ .          A. I. Å . atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovės teisių valdyti ir naudotis jai priklausančia ½ namo dalimi niekada nepažeidė, namo dalimi naudojosi teisėtai, tam turėdamas teisėtÄ pagrindÄ .

Pažymėjo, jog po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo D. B. per įgaliotÄ asmenį V. A. pradėjo valdyti testamente nurodytÄ namo dalį, t.y. namo dalį nuo gatvės pusės, kuri plane pažymėta indeksais 2-1 bei 2-2, todėl tokiu bÅ«du nusistovėjo faktinė namo naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ D. B. naudojosi namo dalimi nuo gatvės pusės, o A. Å . bei K. Å . – likusia namo dalimi. IeÅ¡kovės tvirtinimai, kad atsakovas norėdamas naudoti pusę namo turėjo gauti abiejų bendrasavininkių sutikimÄ nepagrįstas, kadangi atsakovas nesinaudojo visu namu, o tik ½ dalimi, be to atsakovas namo dalį pradėjo naudoti iki ieÅ¡kovei tampant namo bendrasavininke, turėdamas naudojamos namo dalies bendrasavininko sutikimÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė kitoje civilinėje byloje sutiko su D. B. reikalavimu jai nustatyti naudotis namo dalimi nuo gatvės pusės, todėl pati ieÅ¡kovė pripažino, kad jos interesai dėl namo dalies nuo gatvės pusės naudojimo yra nepažeisti. Kadangi atsakovas nesinaudoja ieÅ¡kovo namo dalimi, todėl jokio atsakovo praturtėjimo ieÅ¡kovės sÄ skaita nėra.        Tretysis asmuo V. A. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimÄ nepakeistÄ .

Patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad iki ieÅ¡kovei tampant namo g., Vievyje bendrasavininke, buvę savininkai A. Å . ir K. Å . jokių pretenzijų dėl to, kad D. B. naudotųsi namo dalimi nuo gatvės pusės nereiÅ¡kė, tarp bendrasavininkių buvo nusistovėjusi tokia naudojimosi namu tvarka. Atsakovas I. Å . namo dalimi nuo gatvės pusės naudojasi teisėtai, turėdamas namo bendrasavininkės notariÅ¡kai patvirtintÄ leidimÄ , jis nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu.

Atsakovas I. Å . ieÅ¡kovės sÄ skaita nesutaupė jokių lėšų, nes ieÅ¡kovei visas namas nepriklauso. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.          Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo į bylÄ pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas. Todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl nusistovėjusios naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarkos pažeidė CPK 12, 178, straipsniuose numatytÄ rungimosi principÄ , kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia, bei 179 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodinėjimo taisykles, nepagrįsti.

Kolegija pabrėžia, kad byloje yra pateiktas 1996 10 15 ankstesnės namo savininkės J. Å . testamentas (b.l. 26, 27), kuriuo ji ginčo gyvenamÄ jį namÄ paliko trims savo anÅ«kams ir padalino jį taip: anÅ«kei trečiajam asmeniui D. B. pusę namo nuo gatvės pusės, o antrÄ pusę lygiomis dalimis, po ¼ dalį anÅ«kams A. Å . ir K. Å ., kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l.7,-10) visi trys paveldėtojai palikimÄ priėmė, pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1337, iÅ¡duotÄ dar 1997 05 23, byloje nėra jokių duomenų, kad priimdami palikimÄ minėti savininkai bÅ«tų nusistatę kitÄ , nei testamente nurodyta, tvarkÄ .

Pati ieÅ¡kovė į bylÄ tokių įrodymų nepateikė, taigi pati nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos tvirtinimus, kad naudojimosi tvarka nebuvo nusistatyta tarp įpėdinių paveldėjusių ginčo namÄ ar kad buvo nusistovėjusi kitokia faktinė naudojimosi tvarka. Tuo tarpu teismų praktikoje priimta laikyti, kad įrodyti savo teiginių teisingumÄ turi Å¡alis, kuri teigia, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė taip pat turi įrodyti savo teiginių teisingumÄ . Kad trečiasis asmuo D. B., vykdydama testatorės valiÄ , pradėjo faktiÅ¡kai valdyti bÅ«tent namo dalį iÅ¡ gatvės pusės ir bÅ«tent dvi patalpas pažymėtas indeksais 2-1 ir 2-2 (b.l. 31,32) matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto patalpų plano, notariÅ¡kai patvirtinto leidimo trečiajam asmeniui I.

Š. naudotis trečiajam asmeniui priklausančiomis patalpomis, iš antstolio R. V. 2010 09 03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l 77 – 80), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad minėtos patalpos 2 -1 ir 2 – 2 randasi nuo gatvės pusės ir jos yra naudojamos atsakovo I. Š. su trečiojo asmens D. B., namo bendrasavininkės leidimu. Šie įrodymai taip pat leidžia konstatuoti, kad tokia faktinė naudojimosi  ginčo namu tvarka susiklostė iki ieškovei mainų keliu tampant ½ namo dalies savininke.

Todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, turėjo pakankamai įrodymų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti. Nors apeliantė teigė jokiame procesiniame dokumente nepripažinusi, kad egzistuoja faktinė nusistovėjusi naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka bei pažymėjo, jog į bylÄ atsakovo pateiktas ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinys neturi prejudicinės galios, negali bÅ«ti laikomas įrodymu ir neįrodo Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tačiau reikia pažymėti, kad CPK 179 straipsnio, kuriuo remiasi pati apeliantė, 3 dalis numato jog teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo duomenimis, kad kitoje byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pati ieÅ¡kovė irgi praÅ¡o nustatyti bÅ«tent tokiÄ naudojimosi namu tvarkÄ , paskiriant trečiajam asmeniui D. B. bÅ«tent patalpas iÅ¡ gatvės pusės pažymėtas indeksais 2 – 1 ir 2 – 2.

Kaip įsitikino kolegija minėtoje byloje 2011 06 13 buvo priimtas Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, nes buvo panaikintas 2012 10 03 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, perdavus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, tačiau ginčas minėtoje byloje vyksta ne dėl patalpų kurios naudojamos atsakovo dirbtuvei, bet patalpos dėl naudojimosi patalpa pažymėta indeksu 1 – 6. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Å¡iuo faktu kaip prejudiciniu, bet pažymėjo jog pati ieÅ¡kovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nesiekia naudotis bÅ«tent ginčo patalpomis. Taigi byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo D.

B. visada naudojosi bÅ«tent, ginčo subjektu Å¡ioje byloje tapusiomis, patalpomis 2 – 1 ir 2 – 2, apeliantė nepretenduoja į naudojimÄ si šiomis patalpomis. Pagal CK 78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybę ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, dalį.            Kolegija sutinka, su apeliantės teiginiu, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nepriklausomai nuo jo formos yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau pasikeitus, kuriam nors iÅ¡ susitarusių bendraturčių Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, kaip naujajai bendraturtei privalomos galios nebeturi, nes nebuvo patvirtintas pagal CK LR CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimus notariÅ¡kai ir neįregistruotas vieÅ¡ame registre.

Tačiau tai reiÅ¡kia ir tai jog ieÅ¡kovė, nenustačius naudojimosi tvarkos negali ir įrodyti, kad bÅ«tent ji turi teisę į iÅ¡ konkrečios namo dalies gaunamÄ naudÄ , kitaip tariant tik nustačius naudojimosi namu tvarkÄ taip, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei atitektų naudotis namo dalimi, kuria naudojasi atsakovas galėtų bÅ«ti konstatuota, jog ji turi teisę į naudojimosi jos dalimi atlyginimÄ (nuomÄ ), bet ne į atsakovo be pagrindo sutaupytas lėšas, kaip reikalaujama ieÅ¡kinyje. Nes ieÅ¡kovo neatlygintinis naudojimasis negali bÅ«ti pripažintas be pagrindo, kadangi jis yra gavęs bendrasavininkės leidimÄ , kurį ieÅ¡kovė turi teisę nuginčyti arba praÅ¡yti pripažinti negaliojančiu dėl formos neatitikimo, bet ne reikalauti priteisti atsakovo be pagrindo sutaupytas lėšas.

Ir jau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiu pagrindu ieÅ¡kovė reikalauja sau 1/ 2 jos paskaičiavimu atsakovo be pagrindo sutaupytų lėšų į tokiÄ dalį ji galėtų pretenduoti nebent tada, jei atsakovas neturėdamas tam teisinio pagrindo naudotųsi visu namu kurio ½ dalis priklauso jai.     Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai neturi reikÅ¡mės sprendžiant sprendimo teisėtumo klausimÄ todėl kolegijos neaptariami. Apeliacinis skundas aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais atmetamas, o sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija                                         NUTARĖ:Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                             Liuda Uckienė                                                            Aldona Tilindienė                                                                                   Andrius Ignotas            Â