2013-06-19 Nr. AB-2844-3-61-3-01832-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1363/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01832-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aldira“ (toliau – ir UAB „Aldira“, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. ATK2-123/12 (toliau – ir Nutarimas).

Paaiškino, jog Nutarimu pareiškėjui nepagrįstai paskirta 1 250 Lt bauda už tai, kad pareiškėjui priklausančiame bare po 22 val., t. y. apie 23.18 val., pirkėjai buteliuose prasuktais kamšteliais buvo parduoti alkoholiniai gėrimai – 3 buteliai alaus „Švyturio šviesusis“ (1,2 l talpos), 1 butelis brendžio „Torres 5“ (0,7 l talpos) ir 1 butelis putojančio vyno „Bosca Anniversary“ (0,75 l talpos). Pažymėjo, kad barmenė–pardavėja atsuko butelių kamštelius nurodydama, jog gėrimai turi būti vartojami vietoje, tačiau pirkėja juos užsuko ir, nepaisydama barmenės–pardavėjos nurodymo, išėjo į lauką. Barmenė–pardavėja neturėjo galimybės sulaikyti pirkėjos ir priversti ją nusipirktus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Atkreipė dėmesį, kad ant stiklinių durų įeinant į barą taip pat pakabinti įspėjamieji užrašai, nurodantys alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Todėl mano, kad UAB „Aldira“ ir jos darbuotojai laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) reikalavimų, o dėl pažeidimo kalta tik pirkėja.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu (b. l. 20−24) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą.

Atsakovas paaiškino, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo sudėtis formali, todėl atsakomybei pagal šį punktą kilti pakanka nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir/ar nevartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad alkoholiniai gėrimai buvo išsinešti, o ne vartojami vietoje, nėra. Pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme nustatytos pareigos vykdymą. Tai, kad įmonė, parduodama alkoholinius gėrimus, pažeidė jų gamyklinę pakuotę, nepanaikina pažeidimo sudėties, nes gėrimai buvo išnešti iš baro patalpų. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymas numato kriterijus, kurių laikantis įgyvendinamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimas nuo 22 iki 8 valandos alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje, t. y., siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi, turi būti parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ar alkoholiniai gėrimai, parduodami atidarytoje pakuotėje, užtikrinant jų vartojimą vietoje. Tačiau nei įstatymų leidėjas, nei kontroliuojanti institucija nėra įpareigota pateikti juridiniam asmeniui priemonių sąrašo, nustatyti detalų elgesio modelį, kaip toks reikalavimas turi būti įgyvendintas, nes tokiu atveju būtų neteisėtai ir neleistinai varžoma ūkio subjektų pasirinkimo laisvė, ribojama konkurencija, todėl tokių priemonių pasirinkimas patenka į ūkio subjektų diskrecijos sritį. Pažymėjo, kad šiuo atveju pirkėjai buvo parduotas didelis kiekis alkoholinių gėrimų didelės talpos gamyklinėse pakuotėse. Pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų, veiksmingų, o ne pasyvių priemonių siekdamas išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (b. l. 64−66) pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą atmetė.

Teismas darė išvadą, kad AKĮ įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl atsakomybei atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto, t. y. užtenka konstatuoti faktą, kad alkoholinis gėrimas draudžiamu laiku buvo parduotas neatidarytoje pakuotėje ir/arba nevartojimui vietoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje talpoje, atsukus butelių kamštelius, pirkėja įspėta dėl anksčiau minėto reikalavimo, nepašalina pažeidimo fakto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pasirinktos priemonės, kad būtų vykdomas įstatymo reikalavimas – alkoholinis gėrimas nebūtų parduodamas draudžiamu laiku neatidarytoje pakuotėje ir/arba nevartojimui vietoje, nėra pakankamos. Šiuo atveju pirkėjo veiksmai neturi reikšmės sprendžiant dėl pažeidimo padarymo fakto. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktu, licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką <...>. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, kaip licencijos turėtojas, neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimo po 22 val. alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje.

III. Pareiškėjas UAB „Aldira“ apeliaciniu skundu (b. l. 71−72) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, o be jų neįmanoma spręsti klausimo dėl Nutarimo teisėtumo.

2) Teismas neįvertino pareiškėjo darbuotojos ir pirkėjos rašytinių paaiškinimų, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti ne tik atidarytoje pakuotėje, bet ir vartoti vietoje. Pirkėjos paaiškinime nurodyta, kad pardavėja liepė alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Pareiškėjo darbuotoja bandė stabdyti pirkėją teisėtomis priemonėmis, tačiau net ir pirkėjos paaiškinime pažymėta, kad ji nepakluso ir išėjo iš baro. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Aldira“ darbuotoja laikėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų.

3) Juridinis asmuo vykdo veiklą per savo darbuotojus ir atstovus ir tik jų veiksmai gali sąlygoti juridinio asmens atsakomybę. Tačiau juridinis asmuo neturi atsakyti už kitų asmenų, šiuo atveju pirkėjos, veiksmus.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 83−85) nurodo, kad:

1) AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo sudėtis formali, o reikalavimas imperatyvus, tad pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti tik alkoholinių gėrimų išsinešimo ir jų nevartojimo vietoje faktą. Šiuo atveju ginčo, kad pareiškėjo atstovės barmenės–pardavėjos parduotas didelis kiekis alkoholinių gėrimų buvo ne vartotas vietoje, o išneštas gamyklinėje taroje, nėra. Pareiškėjas šio fakto neginčijo ir apeliaciniame skunde.

2) Departamento poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio administracinėse bylose Nr. A444-326/2013, A444-370/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. ATK2-123/12, kuriuo UAB „Aldira“ pripažinta pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimus ir už nustatytą pažeidimą pritaikyta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, tarp jų – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, įstatymų leidėjas šio įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte (ginčo teisiniams santykiams taikytina 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Toje pačioje normoje įtvirtinta šios bendrosios taisyklės išimtis, nustatanti, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogiško pobūdžio bylose AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytos normos turinį, yra pažymėjęs, kad šioje normoje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, nes pagal šią normą teisinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti patį pažeidimo padarymo faktą, t. y. kad alkoholinis gėrimas draudžiamu laiku buvo parduotas neatidarytoje pakuotėje ir/arba nevartojimui vietoje.

Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad atsakovo Nutarime nurodyti alkoholiniai gėrimai (3 buteliai alaus „Švyturio šviesusis“, 1,2 l talpos, 6 % alk. tūrio, 1 butelis brendžio „Torres 5“, 0,7 l talpos, 38 % alk. tūrio, ir 1 butelis putojančio vyno „Bosca Anniversary“, 0,75 l talpos, 7,5 % alk. tūrio) nebuvo suvartoti vietoje. Pažymėtina, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Kaip minėta, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, vien šios aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, t. y. pareiškėjui priklausančiame bare, pakanka atsirasti pareiškėjo atsakomybei pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą.

Be to, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Aldira“ barmenės–pardavėjos G. N., pardavusios alkoholinius gėrimus pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, paaiškinimai, išdėstyti 2012 m. gegužės 28 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-150 (b. l. 27–29), ir pirkėjos R. E. 2012 m. gegužės 28 d. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 30) prieštarauja vieni kitiems dalyje dėl putojančio vyno „Bosca Anniversary“ butelio pakuotės atidarymo, nes pareiškėjo darbuotoja paaiškino, kad ji ištraukė iš šio butelio kamštelį, o pirkėja įkišo jį atgal ir užsuko metaline juostele, gi pirkėja nurodė, jog pardavėja putojančio vyno butelio nebuvo atidariusi, tad pirkėja išsinešė jį uždaroje pakuotėje. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus putojančio alkoholinio gėrimo savybes, dėl kurių, jį atidarius, šį gėrimą pageidautina suvartoti per kuo trumpesnį laiką, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad pareiškėjo darbuotoja atidarė putojančio vyno „Bosca Anniversary“ butelio pakuotę, kaip to reikalauja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatos.

Kita vertus, net jeigu byloje ir būtų neginčijamai nustatyta, kad visi Nutarime nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje talpoje (atsukus butelių kamštelius), ši aplinkybė dėl aukščiau aptartos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto formuluotės nesudarytų pagrindo netaikyti pareiškėjui atsakomybės pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, nes, kaip minėta, byloje yra neginčijamai nustatyta kita pareiškėjo atsakomybės atsiradimo sąlyga – t. y. kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje.

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimus.

Atsižvelgdama į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte išdėstytos normos imperatyvų pobūdį, aukščiau paminėtus šio įstatymo tikslus bei šio įstatymo saugomų vertybių, ypač žmonių sveikatos, svarbą visuomenei, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paminėtoje Alkoholio kontrolės įstatymo normoje nustatyti įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turi būti vykdomi be jokių papildomų išlygų, kurių įstatymų leidėjas nėra numatęs. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą, atsakingas ūkio subjektas negali perkelti savo atsakomybės dėl šioje normoje nustatytų įpareigojimų vykdymo kitiems asmenims, įskaitant alkoholinių gėrimų pirkėjus. Dėl nurodytų motyvų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad juridinis asmuo neturi atsakyti už kitų asmenų, šiuo atveju pirkėjos, veiksmus.

Pareiškėjas, ginčydamas UAB „Aldira“ kaltę dėl Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo, taip pat teigė, kad barmenė–pardavėja neturėjo galimybės sulaikyti pirkėjos ir priversti ją nusipirktus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, jog, įvertinus pirkėjai parduotų alkoholinių gėrimų įvairovę (alus, brendis, putojantis vynas), jų kiekį bei tai, kad pirkėja pasirinko didelės talpos šių gėrimų pakuotes (3 butelius alaus po 1,2 l talpos, 1 butelis 0,7 l talpos brendžio, 1 butelis 0,75 l talpos putojančio vyno), pagrįstai tikėtina, kad UAB „Aldira“ barmenė–pardavėja galėjo numatyti, jog pirkėja nupirko alkoholinius gėrimus išsinešimui. Be to, priimdama sprendimą parduoti ar neparduoti pirkėjai alkoholinių gėrimų po 22 valandos, pardavėja taip pat galėjo atsižvelgti į tai, kad pirkėja neprašė įpilti gėrimų į stiklines, vadinasi, neketino vartoti jų vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių turėtų imtis ūkio subjektas, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 iki 8 valandos parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui tik vietoje būtų įvykdytas, šias priemones turi pasirinkti patys ūkio subjektai, svarbu, kad šios priemonės būtų teisėtos ir efektyvios, t. y. užtikrintų AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytų imperatyvų laikymąsi. Įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo atsakingo asmens (barmenės–pardavėjos) pasirinkto elgesio varianto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasirinktos priemonės dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytų reikalavimų vykdymo nebuvo pakankamos ir efektyvios.

Patikrinusi bylą apeliacine tvarka (ABTĮ 136 str.), kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo teisės normomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip to reikalauja ABTĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatos, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašė mažinti Nutarimu jam skirtos piniginės baudos. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė ir savo kaltės dėl Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo apskritai nepripažino, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinės klausimo dėl pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo. Be to, iš ginčijamo Nutarimo (b. l. 32–34) matyti, jog skirdamas UAB „Aldira“ AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos vidurkį, t. y. 1250 Lt baudą, atsakovas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl galima daryti išvadą, jog atsakovas laikėsi AKĮ 34 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl ekonominių sankcijų taikymo už šio įstatymo pažeidimus.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. ATK2-123/12 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio Nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė papildomų argumentų ir įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas priimti priešingą procesinį sprendimą ir ginčijamą Nutarimą panaikinti. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė