2022-01-26 Nr. AB-2107-3-62-3-01361-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-30-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01361-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui nesudaroma galimybė išeiti pasivaikščioti gryname ore, kadangi pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, juose galima tik pastovėti, o ne vaikščioti. Teisė pasivaikščioti užtikrinama tik formaliai, tačiau ji nėra efektyviai užtikrinama. Vienu metu vedami visi kameroje laikomi asmenys. Pareiškėjo teigimu, kiemuose yra asbesto konstrukcijų, kurios kenkė pareiškėjo sveikatai. Vasarą kiemeliai nedrėkinami, todėl dulka, juose nešvaru, primėtyta šiukšlių, dvokia. Kiemeliuose neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl, kilus konfliktui ar sutrikus sveikatai, pareiškėjas negalėtų pasikviesti pareigūno. Pareiškėjas paaiškino, kad kiemuose nesudarytos galimybės sportuoti, nėra suoliukų, trūko užimtumo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo neveikimo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, taip sukėlusios pareiškėjui neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad nuteistieji, atliekantys bausmę paprastosios grupės sąlygomis, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), turi teisę pusantros valandos per parą pasivaikščioti gryname ore. Teisės aktuose nereglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas ir suoliukų bei pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas, o sporto inventoriaus įrengimas nėra privalomas, todėl jokių teisės aktų reikalavimų Marijampolės PN nepažeidė. Kiemelius prižiūri paskirti tvarkiniai, tačiau nuteistieji taip pat turi pareigą rūpintis savo gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka. Nuteistieji nuolatos gadina pataisos namų inventorių, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius, todėl jie remontuojami pagal poreikį. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl užimtumo trūkumo (sporto salės) ir per mažo kiemelio, jog netelpa sporto inventorius buvo kreipęsis į psichologus, tačiau pokalbio metu emocijos buvo stabilios. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nesudarant jam tinkamų sąlygų pasivaikščioti nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

7. Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė (išsiuntė paštu) 2020 m. birželio 4 d., o ginčo laikotarpio pabaigą nurodo 2020 m. birželio 16 d. Kadangi reikalavimas negali būti nukreiptas į ateitį, ginčas šiuo atveju nagrinėtas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. birželio 4 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Marijampolės PN kalėjimo rėžimo paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelių ir jų įrenginių technine būkle, tvirtino, kad kiemelių plotas per mažas, nėra sporto inventoriaus, suoliukų, kiemuose purvina, dvokia, primėtyta šiukšlių, konstrukcijose yra sveikatai kenksmingo asbesto.

8. Teismas nurodė, kad BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog kalėjimo rėžimu laikomi paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore pusantros valandos. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip pusantros valandos per parą, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodė, kad kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (redakcija nuo 2018 m. liepos 10 d.), reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose. Teismas, įvertinęs Taisyklių 18, 19, 20, 21 punktų nuostatas, pažymėjo, kad Taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas suoliukų, pareigūnų iškvietimo sistemos ir sporto inventoriaus įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Šių reikalavimų nenustato ir kiti teisės aktai, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl suoliukų, sporto įrangos, pareigūnų iškvietimo sistemos ir kiemelių ploto atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Be to, pareiškėjas aplinkybes dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog, kilus konfliktui ar sutrikus sveikatai, pareiškėjas negalėtų išsikviesti pareigūno, tačiau byloje nėra duomenų apie realiai įvykusį tokio pobūdžio incidentą ir pareiškėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

9. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų kiemelių nuotraukų nustatė, kad jie vizualiai tvarkingi, juose yra šiukšliadėžės. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas teigė, kad jam trūko užimtumo, bylos duomenys patvirtina, jog pataisos namuose vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos programos, tačiau pareiškėjas jų nelankė, nors į sąrašus buvo įtrauktas.

10. Dėl pareiškėjo argumentų apie asbestą teismas pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, kad pataisos namuose vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius, jog pataisos namų konstrukcijose yra minėtos medžiagos, ji negalėtų sukelti pareiškėjui sveikatos problemų, kadangi asbesto plaušeliai į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi, kol konstrukcijos nejudinamos. Byloje nesant jokių įrodymų apie laužomas konstrukcijas ir asbesto plaušelio keliamą pavojų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo fakto.

11. Dėl pareiškėjo teiginių apie nešvarą kiemuose teismas pažymėjo, kad nešvara ir netvarka tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kiemuose dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad byloje nustatyti įrodymai pareiškėjo argumentų dėl netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemuose nepatvirtina, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias realias neigiamas pasekmes dėl kokių nors kalinimo sąlygų. Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN privalo užtikrinti žmogiškas gyvenimo sąlygas.

15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemuose Marijampolės PN nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo) ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. birželio 4 d., vertino būtent laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 4 d. ir nusprendė, jog byloje nustatyti įrodymai pareiškėjo argumentų dėl netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemuose nepatvirtina, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias realias neigiamas pasekmes dėl kokių nors kalinimo sąlygų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto, įrengimo, jų būklės. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų (aplinkybių) vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes bei spręsdamas, ar yra kalinimo sąlygų pažeidimai, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja dalį tų pačių skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemuose. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymėdamas, kad Marijampolės PN privalo užtikrinti žmogiškas gyvenimo sąlygas.

23. Iš pareiškėjo skundo turinio bei pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas šioje byloje patirtą neturtinę žalą siejo su netinkamai įrengtais pasivaikščiojimo kiemais. Taisyklių 18–21 punktuose išdėstyti reikalavimai, keliami pasivaikščiojimų kiemams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 18, 19, 20, 21 punktų nuostatas, teisingai pažymėjo, kad Taisyklėse nėra numatytas privalomas suoliukų, pareigūnų iškvietimo sistemos, sporto inventoriaus įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo pasinaudoti pasivaikščiojimo teise dėl per mažo kiemelio ploto, tačiau šio teiginio nekonkretizavo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo teisė aptariamu aspektu nebuvo pažeista. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo jam buvo kilęs realus pavojus ar kitų sunkumų (problemų), kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nurodytų pažeidimų.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemuose yra asbesto konstrukcijose, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamų šio pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-932-822/2021).

25. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo prieisimo, negali būti tenkinamas ir jo išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė