2ddc8b6c-c291-4acc-a0d2-9eaa2da56f9e · Klaipėdos apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. 2-785-637/2018Proceso Nr. 2-06-3-11564-2017-8        Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9; 3.2.6.5;3.2.6.1;3.2.6.14;(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, atsakovui S. Š., atsakovo atstovui advokatui Robertui Skėriui, trečiajam asmeniui D.

S. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje D. S..    Teismas n u s t a t ė:         pradinė ieÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35679,17 Eur dydžio žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas – pradinė ieÅ¡kovė pakeista jos teisių perėmėju.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , kėlė klausimÄ dėl bylos nutraukimo, nurodydamas, kad tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovo atžvilgiu civilinė byla jau buvo inicijuota ir nutraukta ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio.

Teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nurodė, kad atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , joks procesinis dokumentas su praÅ¡ymu bylÄ nutraukti teismui nėra pateiktas, todėl Å¡ioje stadijoje tokio klausimo nesvarsto, pažymėdamas, kad teismas turi teisę iÅ¡nagrinėjęs bylÄ galutiniu procesiniu sprendimu iÅ¡spręsti ir bylos nutraukimo klausimÄ .IeÅ¡kovės atstovas advokatas Petras Butkevičius duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje nurodė, kad įmonei buvo paskelbtas bankrotas, kasoje buvęs pinigų likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas.

Nurodo, kad yra neperduotas įmonės turtas dėl ko įmonei yra padaryta žala. Ginčo prievolė susidarė atsakovo vadovavimo laikotarpiu, įmonei direktorius S. Å . vadovavo iki 2015 m. rugsėjo 9 d. PaaiÅ¡kino, kad įmonės kasininko pareigas taip pat ėjo direktorius. Nurodė, kad dėl to, kad nebuvo perduoti laiku pinigai, įmonė patyrė žalÄ , todėl yra praÅ¡oma priteisti ir palÅ«kanas - 3207,17 Eur dėl naudojimosi bendrovės pinigais savo asmeniniais tikslais. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio suma yra kildinama kasos pajamų orderiais, t.y. neperduota kasoje buvusi pinigų suma.

Pinigai buvo įstatinio kapitalo didinimas. Nurodė, kad yra žinoma, kad Å . pasirašė du kasos pajamų orderius, dėl vieno kasos pajamų orderio yra priimtas baudžiamasis įsakymas S. Å ., o dėl kito kasos pajamų orderio atliekamas tyrimas ir, kad atsakovas baudžiamojoje byloje dalyvauja kaip liudytojas ir duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, kad ant abiejų orderių yra jo paties, t.y. atsakovo paraÅ¡ai. Atsakovas S. Å . praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad susipažino su L.

L. (dabartinis asmenvardis D. S.) per pažystamÄ A. L., tada ji pradėjo vykdyti naujÄ projektÄ , susijusį su sportine veikla ir tame projekte turėjo bÅ«ti panaudoti Europos SÄ jungos pinigai. Nurodė, kad projektui vykdyti reikėjo direktoriaus, todėl atsakovas sutiko juo bÅ«ti. PaaiÅ¡kino, kad realiai tų pinigų nematė, patikėjo žodžiu, kad tie pinigai yra saugomi kažkur kitur. Nurodė, kad buvo „popierinis“ direktorius, kurio veikla turėjo prasidėti tada, kai prasidės statybos, jas kontroliuoti.

Paaiškino, kad pasirašydamas kasos pajamų orderį 130000 Lt tikėjo, kad tie pinigai egzistuoja ir netikėti pagrindo nebuvo. Tiriant rašytinius įrodymus nurodė, kad mato jog ant abiejų kasos pajamų orderių yra jo parašai, tačiau negali pasakyti ar tie parašai yra identiški. Nurodo, kad kai prasidėjo ginčai dėl kasos likučių, buvo kreiptasi į FNTT. Paaiškino, kad byloje esantį kasos pajamų orderį (t.1, b.l.

83) įteikė L. L. per susitikimÄ ir atsakovas jį pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes ten susitikinėdavo su moterimi, kuri vedė buhalterijÄ . PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tai, jam buvo pasakyta, kad tie pinigai bus saugomi „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes ten akcininkė turėjo kabinetÄ , seifÄ . PaaiÅ¡kino, kad byloje esantis kasos pajamų orderis (t.1, b.l.

82) yra tos pačios datos, kaip ir kasos pajamų orderis, esantis (t.1, b.l. 83), todėl gali bÅ«ti, kad vienas buvo klaidingas ir turėjo bÅ«ti sunaikintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dar nevykdė veikos, tik ruoÅ¡iesi statyti sporto kompleksÄ , tuo metu L. L. užsiiminėjo paruoÅ¡iamaisais darbais, tačiau tuo metu pats atsakovas nevykdė jokios veiklos. PaaiÅ¡kino, kad kasos pajamų orderis nebuvo vienintelis dokumentas, kurį pasirašė atsakovas, tačiau dažniausiai dokumentus pasiraÅ¡inėdavo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.

PaaiÅ¡kino, kad orderių neruošė. Nurodė, kad pinigų į bankÄ nėra nė karto įnešęs, o faktinis vadovas buvo ir veiklÄ vykdė L. L.. PaaiÅ¡kino, kad įmonės kasos knygos nėra matęs, pasiraÅ¡inėjo ant kasos iÅ¡laidų, pajamų orderių, projektų. Nurodė, kad įmonė paskutiniais egzistavimo metais darydavo bankinius pavedimus, tačiau tai atlikdavo iÅ¡ namų per elektroninę bankininkystę. PaaiÅ¡kino, kad nežinojo kas yra įmonės buhalterė. Trečiasis asmuo D.

S. (buvę asmenvardžiai L. L., L. S. (t.1, b.l.15) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovo ankščiau ji nepažinojo, nurodė, kad atsakovas buvo A. L. (buvusio jos uoÅ¡vio) geras draugas. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai kÅ«rėsi įmonė, ji buvo žemės sklypo, ant kurio buvo planuojama statyti sporto klubÄ , savininkė, todėl viskÄ organizavo A. L.. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent jis planavo vystyti Å¡iÄ veiklÄ , jis pasikvietė savo draugÄ Â S. Å ., kad jis taptų direktoriumi.

PaaiÅ¡kino, kad pinigai buvo įneÅ¡ti pagal 2-Ä jį orderį. PaaiÅ¡kino, kad du orderiai buvo todėl, kad pagal 1-Ä jį orderį pinigus turėjo duoti A. L., tačiau A. L. jai pasakė, kad tų pinigų jis neturi ir įneÅ¡ti negali, todėl pinigai buvo įneÅ¡ti pagal 2-Ä jį kasos pajamų orderį ir direktorius – atsakovas S. Å . - turėjo nuvykti pas buhalterę susitvarkyti dokumentus. Nurodė, kad ji pinigus perdavė kaip akcininkė, įstatinio kapitalo didinimui. PaaiÅ¡kino, kad pagal pirmÄ jį orderį pinigai nebuvo įneÅ¡ti, todėl jis turėjo bÅ«ti anuliuotas, o pinigus - 130000 Lt ji įnešė pagal kasos pajamų orderį Nr.

2. Atsakovas juos turėjo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ . Nurodė, kad nesidomėjo ar kasos pajamų orderis Nr. 1 buvo panaikintas. PaaiÅ¡kino, kad dalyvavo veikoje dėl projektavimo. PaaiÅ¡kino, kad baudžiamoji byla dėl kasos pajamų orderio buvo iÅ¡kelta tik dėl kasos pajamų orderio Nr.

1. Nurodė, kad projektÄ dėl Europos SÄ jungos pinigų įsisavinimo darė A. L. ir S. L.. Nurodė, kad ji tvarkė klausimus, kurie buvos susiję su žemės sklypu. Nurodė, kad bÅ«tent tokiÄ Ä¯statinio kapitalo didinimo sumÄ nurodė A. L., kadangi jis visuos Å¡ituos dalykus žinojo atsižvelgiant į tai, kad ant greta esančio sklypo jau buvo sutvarkęs dokumentus projekto patvirtinimui. Nurodė, kad buvo papraÅ¡yta įstatinio kapitalo didinimÄ Ä¯neÅ¡ti grynais pinigais, tai pasakė A. L. kartu su S. Å .. Nurodė, kad nėra susijusi su bankiniais kvitais, nes jai nėra žinoma, kiek kartų S. Å . vyko į bankÄ ir pasiraÅ¡inėjo ar nepasiraÅ¡inėjo kvitus.

Teismas konstatuoja: Dėl bylos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui S. Å ., trečiajam asmeniui L.

L., dėl įpareigojimo atlikti veiksmÄ , 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimta teismo nutartis, kuria teismas priėmė ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Ä®siteisėjusia nutartimi konstatuota, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė užkirsti keliÄ atsakovo S. Å . neteisėtiems veiksmams negrÄ Å¾inant jo žinioje esančius ieÅ¡kovo likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus bei įstatinį kapitalÄ 23 000 EUR grynais pinigais, ir įpareigoti atsakovÄ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti esamus jo žinioje minėtos įmonės buhalterinius dokumentus bei 23 000 EUR grynų pinigų įstatinį kapitalÄ minėtos įmonės likvidatoriui.

PraÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio atsisakymo ieÅ¡kovė nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti S. Å . grÄ Å¾inti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, objektyviai negali bÅ«ti įvyktas.Taigi, teismas negali daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡alys tos pačios ir kad reikalavimai tapatÅ«s.Pažymėtina, kad atsakovui pateikus informacijÄ apie civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimÄ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu L.

L. (dabartinis asmenvardis D. S.). Dėl civilinės atsakomybės taikymoCK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento išrašas patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo atsakovas S. Š. (t.1, b.l. 10-15). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (t.2, b.l.

31) patvirtina, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas buvo vadovas, o jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016), todėl atsakovo argumentas, kad tuomet buvo tik pati bendrovės veiklos pradžia ir jis nieko nedarė, yra nepagrįsti.

Atsakovo argumentai, kad jis neturėjo patirties, kažko nesuprato, nežinojo, laikytini nepagrįstais, juolab, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal specialybę jis yra laivų technikas, prieÅ¡ tai vadovavo kitai įmonei, Å¡iuo metu yra kitos įmonės direktorius, nors ir nenurodydamas jų pavadinimų bei atsisakydamas atsakyti į trečiojo asmens klausimÄ ar yra „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Pažymėtina, kad atsakovo gebėjimÄ ginti savo galimai pažeistas teises patvirtina ir jo paties į bylÄ pateikti dokumentai dėl kreipimosi į įvairias institucijas (t.2, b.l.139-150).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimÄ .

Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimÄ (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimÄ laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®)8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimÄ bankroto administratoriui (Ä®BÄ®10 straipsnio 7 dalis).

Kadangi Å¡ios pareigos kyla ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, o iÅ¡ juridinio asmens veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , jam taikoma civilinė atsakomybė. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti padarytÄ Å¾alÄ grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais – negrÄ Å¾inant jo žinioje buvusio bendrovės turto bendrovės likvidatoriams, o vėliau bankroto administratoriui, taip pažeidžiant įstatymo reikalavimus, taip pat pažeidus fiduciarinę pareigÄ nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir praÅ¡o taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymÄ )) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui.

Remiantis ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

BAÄ® 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.Už Å¡ios pareigos nevykdymÄ vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai iÅ¡imtinai valdymo organui nustatyta pareiga. Esant įstatymo nustatytoms imperatyvioms pareigoms, vadovas neturi elgesio pasirinkimo laisvės veikti kitaip, nei įpareigoja įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (toliau – „Kasos taisyklės“) ( redakcija su 2010 06 02 nutarimu Nr. 671 darytais pakeitimais) iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ vokos:

Kasininkas – Å«kio subjekto darbuotojas, Å«kio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į Å«kio subjekto kasÄ ir iÅ¡mokėjimas iÅ¡ jos. Kasos taisyklėmis nustatyta, kad pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį ir iÅ¡ kasos iÅ¡mokami iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderį (3, 4 punktai). Kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius (Kasos taisyklių 41 punktas).

Pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik kasos pajamų arba iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (Kasos taisyklių 12 punktas).Byloje pateiktos dvi kasos pajamų orderių kopijos: Kasos pajamų orderio 2011 m. lapkričio 14 d. Serija LVSP Nr. 02 (t.1, b.l. 82); Kasos pajamų orderio 2011 m. lapkričio 14 d Serija LVSP Nr. 01 (t.1, b.l.83)Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ (Kasos taisyklių 16 punktas).IÅ¡ į bylÄ pateiktos įmonės kasos knygos kopijos (t.1, b.l. 17-45) nustatyta, kad už kasininkÄ pasiraÅ¡o S. Å ..

Atsakovas šio fakto neginčijo, kaip ir nenurodė asmens, kurį būtų paskyręs kasininku bei nepateikė įrodymų, kad kasininko funkcijos buvo pavestos kitam asmeniui.Kasos knyga patvirtina, kad kasos likutis už laikotarpį iki 2014-12-31 buvo 112 116,30 Lt – išraiška eurais – 32 471,12. Pažymėtina, kad įmonės balanse užfiksuota išraiška eurais -32472 (t.1,b.l.50), tačiau apvalinimas daromas pagal matematinę taisyklę (112 116,30×3,45280 ? 32 471,124). Atsakovas šios sumos neginčija, neneigia kasos knygoje užfiksuotų operacijų, nurodo kad kasos pajamų orderį tikėtinai pasirašė, tačiau pinigai jam nebuvo perduoti.

IÅ¡ teismui pateiktos Kasos knygos kopijos nustatyta, kad joje yra 2011 m. lapkričio 14 d. įraÅ¡as dėl 130 000 Lt užpajamavimo (t.1, b.l. 17). Trečiasis asmuo D. S. nurodo, kad tokia pinigų suma buvo įneÅ¡ta įstatinio kapitalo didinimui. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento iÅ¡raÅ¡as (t.1, b.l. 100), iÅ¡ kurio matyti įstatinio kapitalo dydis ir akcijų skaičius (nuo 10 000 Lt iki 140 000 Lt ir nuo 100 vnt. iki 1400 vnt.), bei 2011 m. lapkričio 24 d. įraÅ¡as toje pačioje kasos knygoje apie sumokėjimÄ Registrų centrui.ABÄ® 42 straipsnis nustato, kad įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus bendrovės įstatų pakeitimus Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.

Ä®rodymų, kurie nuginčytų Registre įregistruotus duomenis atsakovas nepateikė.Duomenys apie įmonės turtÄ (trumpalaikį ir kapitalÄ ) atspindėti ir laikotarpio nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse ir vėlesniuose balansuose (t.1, b.l. 46-50), kuriuos taip pat pasirašė S. Å .. Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl teismo ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti ar ant iÅ¡ Citadele bankas iÅ¡reikalautų pajamų orderių yra atsakovo paraÅ¡ai.

Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad ant kai kurių pajamų orderių yra jo paraÅ¡ai, pripažino, kad pasiraÅ¡inėjo „kai kuriuos“ buhalterinius dokumentus.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia įraÅ¡ais Kasos knygoje, o ne tuo, kad atsakovas neįnešė pinigų į banko sÄ skaitÄ . Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita AB „Citadele bankas“ atidaryta tik 2011 m. lapkričio 30 d. (t.2, b.l. 41), t.y. jie galėjo ir turėjo bÅ«ti įneÅ¡ti į įmonės kasÄ kasos pajamų orderio iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ .

Atsakovas nenuginčijo ir neginčijo, kad ant abiejų kasos pajamų orderių yra jo paraÅ¡ai.2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 68-74), konstatuota, kad S. Å ., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo.

Teismo priimtame procesiniame dokumente nurodoma, kad L. S. (D. S.) pagal kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 S. Å . pinigų neperdavė, tačiau kartu teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėtas 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis LVSP Nr. 01 (t.1, b.l. 72), kas patvirtina ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens argumentus jog kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau teismo baudžiamasis įsakymas priimamas supaprastinta baudžiamojo proceso forma pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ , kaltinamajam neprieÅ¡taraujant, be nagrinėjimo teisme (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis), be to trečiasis asmuo buvo apklausta tik liudytoja ir nei trečiasis asmuo nei ieÅ¡kovė neturėjo teisės skųsti teismo procesinio sprendimo.Kad minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ užbaigiant teismo teismo baudžamuoju įsakymu nebuvo tirtas kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 patvirtina baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eiga (t.1, b.l.89-93) ir Å¡ioje byloje priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis.

Kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi paliktas galioti nepakeistas. Teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad D. S. veiksmuose nebuvo siekio suklastoti ar panaudoti netikrÄ dokumentÄ , t.y. kasos pajamų orderį Nr. 2, taip pat nenustatyta, kad į šį kasos pajamų orderį įraÅ¡yti duomenys - 130 000 Lt, suma, data, paraÅ¡ai yra melagingi. Å ios bylos nagrinėjimui taip pat yra reikÅ¡mingos Klaipėdos apygardos nutartimi konstatuotos aplinkybės, kad įmonės kasoje turėjo bÅ«ti pakankamai pinigų, kadangi, įmonė veiklos, kuri neÅ¡tų pajamas, nevykdė, vadinasi kito kasos pajamų Å¡altinio, iÅ¡skyrus įplaukas dėl įstatinio kapitalo, nebuvo (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Teismas nustatė, kad pagal apskaitos dokumentus vyko pinigų judėjimas iÅ¡ kasos į banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kasos mokėti darbo užmokesčiai, vykdyti mokėjimai už paslaugas, kas patvirtina realų pinigų įstatinio kapitalo didinimui įneÅ¡imÄ .Už visų priimtų į kasÄ pinigų saugumÄ ir visus nuostolius, kuriuos Å«kio subjektas gali patirti tiek dėl sÄ moningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo materialiai atsako kasininkas (Kasos taisyklių 22 punktas).

Už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas (Kasos taisyklių 30 punktas).Pažymėtina, kad atsakovas neneigė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad jis neperdavė kasoje užfiksuoto pinigų likučio bei kitų įmonės dokumentų bendrovės likvidatoriui ar bankroto administratoriui (t.1, b.l. 51-53) (ABÄ® 12 straipnsnis, Ä®BÄ® 11 straipsnis).IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento iÅ¡raÅ¡o (t.1, b.l.

10) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-09-09 teisinis statusas- likviduojama (byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko L. L. 2018-09-09 sprendimas likviduoti bendrovę, paskirtas likvidatorius t.1, b.l. 16); nuo 2017-04-20 – bankrutuojantis, nuo 2017-05-20 – bankrutavęs.Civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika ir išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas S. Š. nenuginčijo kaltės prezumpcijos dėl jo veiksmų neteisėtumo.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikymo) ir bendrovei padarytos žalos (neperduoto turto) yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). Byloje įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, BAÄ® 12, 21 straipsniuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio, Kasos taisyklių 22,30 punktai, pažeidimÄ , atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis Å¡ios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Žala suprantama kaip tokios iÅ¡laidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebÅ«tų patyręs, jeigu skolininkas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).Kaip jau nurodyta aukščiau, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti padarytÄ Å¾alÄ grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais – negrÄ Å¾inant jo žinioje buvusio bendrovės turto bendrovės likvidatoriams, o vėliau bankroto administratoriui, žalos dydį nurodo pagal įmonės balanse užfiksuotÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ eurais -32472.

Tačiau teismui nustačius, kad pagal kasos knygÄ kasos likutis už laikotarpį iki 2014-12-31 buvo 112 116,30 Lt, daro iÅ¡vadÄ , kad žalos dydis yra Å¡ios sumos iÅ¡raiÅ¡ka eurais – 32 471,12. Atsakovo argumentai dėl jo nebuvimo faktiniu vadovu laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugÄ dėl dviejų priežasčių.

Pirma, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, jei akcininkas piktnaudžiauja ribota atsakomybe, pažeisdamas bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Antrasis atvejis, kada akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugÄ , yra tas, kai jis savo veiksmais atsisako pasyvaus investuotojo statuso ir perima valdymo funkcijÄ .

Šiuo atveju akcininkui taikomos vadovui numatytos pareigos ir jis atsako CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).“Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusÄ , turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju”(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė tokių įrodymų.

Pagal Citadele banko pateiktus įrodymus D. S. (L. S.) buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus S. Å . įgaliotas asmuo, praÅ¡ymai, kuriais nustatomos aptarnavimo sÄ lygos, operacijų limitai buvo pasiraÅ¡omi paties S. Å . (t.2, b.l. 34-49). S. Å . teismo posėdžio metu neneigė, kad pasiraÅ¡inėjo buhalterinius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau atsisakė atsakyti į klausimÄ ar jis yra susijęs su kredito unija, neneigė, kad kai kurie pajamų orderiai, kurie buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB “Citadele” bankas (t.2, b.l. 83-100) yra pasiraÅ¡yti jo, tačiau netvirtino ir neįrodinėjo, kad kiti pajamų orderiai bÅ«tų pasiraÅ¡yti D.

S.. S. Å . neįrodinėjo, kad D. S. priiminėjo į darbÄ Å¾mones, skyrė asmenis, atsakingus už buhalterinę apskaitÄ ir pan. D. S. neneigė, kad jai svarbÅ«s buvo įmonės įstatinio kapitalo didinimo, investicinių projektų klausimai, tačiau tai neiÅ¡eina ne tik iÅ¡ akcininko kompetencijos ribų, bet ir yra akcininko kompetencijoje (ABÄ® 4, 14, 15, 16 straipsniai).Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Dėl CK 6.261 straipsnyje numatytų palÅ«kanų IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo atsakovo S. Å . atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų iki ieÅ¡kinio pateikimo, t.y. nuo 2018-09-09 iki 2017-08-31. Atsakovas Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo neginčijo, nustačius, kad atsakovas prievolę pažeidė, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina praÅ¡oma priteisti 3207,17 Eur suma (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., nuo 35 678,29 Eur sumos (32 471,12+ 3207,17), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, t.y. areÅ¡tuotas atsakovui S. Å . priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančios piniginės lėšos, nevirÅ¡ijant 35679,17 Eur sumos, tačiau iÅ¡ sÄ skaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti atsiskaitymu su ieÅ¡kove.

Surasti ir apraÅ¡yti areÅ¡tuotinÄ turtÄ pavesta ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę. IeÅ¡kovės pasirinktas antstolis įpareigotas nustatyti leistinÄ mėnesinę sumÄ , kuria gali disponuoti atsakovas. Teismo posėdžio metu buvo svarstytas 2018 m. liepos 23 d. atsakovo praÅ¡ymas leisti grÄ Å¾inti įmonei “SB Lizingas” įmokėtas palÅ«kanas 21,85 Eur, kurie yra AB “Šiaulių bankas” sÄ skaitoje ir uždaryti Å¡iÄ kredito sÄ skaitÄ ; paaiÅ¡kinti situacijÄ , kai yra sulaikomos Sodros iÅ¡mokos sirgimo atveju.

IeÅ¡kovės atstovas su praÅ¡ymu nesutiko, nurodydamas, kad “SB Lizingas” yra toks pat kreditorius kaip ir ieÅ¡kovė, todėl neturi bÅ«ti teikiama pirmenybė kitam kreditoriui, kuris įstatymo nustatyta tvarka gali patenkinti savo reikalavimus.Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 6 d. nutartimi teismas sprendė atsakovo praÅ¡ymÄ : leisti iÅ¡ sÄ skaitos, esančios SEB banke sumokėti baudÄ paskirtÄ 2017-05-25 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudos likutis 800 Eur, iki 2018-06-10, prieÅ¡ingu atveju vykdomasis raÅ¡tas bus perduotas vykdyti antstoliui; leisti grÄ Å¾inti bendrovei „SB LIZINGAS“ suteiktÄ kreditÄ ir uždaryti Å¡iÄ kredito sÄ skaitÄ ; nustatyti pinigų sumÄ , kuriÄ galėtų iÅ¡siimti iÅ¡ sÄ skaitos, nes gaunamos darbinės pajamos sudaro 80 Eur.Ä®siteisėjusia nutartimi teismas praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, leido atsakovui S. Å . iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties pagrindu areÅ¡tuotų sÄ skaitose esančių piniginių lėšų sumokėti baudÄ , paskirtÄ 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau kaip 800 Eur.

Likusioje dalyje praÅ¡ymo teismas netenkino, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių apie kreditÄ , jo grÄ Å¾inimo sÄ lygas, mėnesinių įmokų dydį, kredito likutį ir kt., bei nurodant, kad leidus atsakovui atsiskaityti su kitais kreditoriais, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, nepakankant atsakovo turto atsiskaityti su ieÅ¡kove bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovės interesai bei nepasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Taip pat pažymėjo, kad vadovaudamasis CPK 148 straipsniu, atsakovas turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita.Tais pačiais motyvais netenkintinas ir pakartotinis atsakovo praÅ¡ymas.

IÅ¡ pateikto SB Lizingas praneÅ¡imo matyti, kad atsakovas vėluoja astiskaityti mėnesinę palÅ«kanų ir delspinigų įmokÄ ir jokių duomenų, kad padengus Å¡iÄ Ä¯mokÄ bus padengtas kreditas, teismui taip ir nepateikta. Pažymėtina, kad teismas neareÅ¡tavo konkrečių sÄ skaitų, vykdymo procese įstatymo ir teismo pavestus veiksmus atlieka antstolis, todėl, kaip ir nurodė paties atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas su tokiais praÅ¡ymais turi kreiptis į antstolį.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,          Teismas nusprendžia: atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo.IeÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 35 678,29 (trisdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 29 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 35 678,29 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2017 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                 Audra Ežerskė