2ddb5aab-140b-4adb-8ef4-e85fecbf0a16 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                                                     NuorašasAdm. byla Nr. ATP-266-211/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01019-2015-9                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. kovo 23 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko M. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. V. nutraukta, panaikinimo, n u s t a t ė :E. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 2,03 promilės (±1,7 proc.) girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis, 2015 m. spalio 03 d., 04.40 val., vairuodamas automobilį „ Opel Astra “, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ pil. G. V. vardu, Ukmergės mieste, GerseniÅ¡kių-Deltuvos gatvių žiedinėje sankryžoje, užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklÄ , ko pasėkoje kilusio eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, o po to pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. V., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 266 punktų reikalavimus.

Å is protokolas su kita prie jo esančia medžiaga buvo perduotas į teismÄ dėl E. V. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.Ukmergės rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs E. V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , 2016-01-15 priėmė nutarimÄ administracinę bylÄ nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sudėties. Savo sprendimÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių tvirtų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., bÅ«damas neblaivus, vairuodamas jo tėvui priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadindamas svetimÄ turtÄ , iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino.Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5-517/2016 ir priimti naujÄ nutarimÄ , E. V. paskiriant už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 3 d. 1158 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str. 1 d.

– 868 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde pažymima, kad patraukiant E. V. atsakomybėn, pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., buvo remtasi ne prielaidomis, o surinktais įrodymais, t. y. įvykį įforminusių policijos pareigÅ«nų parodymais, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimu, suraÅ¡ytu iÅ¡ jo žodžių, tiriant eismo įvykio aplinkybes, taip pat E. V. draugės S. V. žodiniais parodymais, kuriuose matyti neginčytini faktai, įrodantys E. V. kaltę.Institucija taip pat pabrėžia, kad E. V. iÅ¡ karto po įvykio neneigė savo kaltės, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, su pareigÅ«nais geranoriÅ¡kai vyko į policijos įstaigÄ pažeidimo įforminimui, pateikė paaiÅ¡kinimus, pasirašė visuose su eismo įvykiu susijusiuose dokumentuose.

Nurodo, kad patraukdamas administracinėn atsakomybėn E. V. pareigÅ«nas V. J. rėmėsi po eismo įvykio surinktais įrodymais, kuriuos jis iÅ¡dėstė 2015-10-03 savo tarnybiniame praneÅ¡ime. PareigÅ«nas aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodė, kad dirbant eismo įvykio vietoje, prie pareigÅ«nų atvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. V., prisipažino vairavęs automobilį. Vėliau asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigÄ , iÅ¡ jo žodžių buvo suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas, asmuo su visa eismo įvykio medžiaga susipažino, su viskuo sutiko ir visur pasirašė.

Lygiai taip pat policijos pareigÅ«nas J. B., kuris kartu su V. J., dalyvavo įforminant eismo įvykį, tiek tarnybiniame praneÅ¡ime tiek teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kad, dirbant eismo įvykio vietoje, prie jų privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. V., prisipažino vairavęs automobilį. Institucijos teigimu, liudytojų pareigÅ«nų V. J. ir J. B. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiÅ¡kinimuose (tarnybiniuose praneÅ¡imuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo.Skunde atkreipiamas dėmesys į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. parodymus, kad pastarasis, atvykęs į eismo įvykio vietÄ kartu su tėvu G.

V. bei draugu V. Z., įvykio vietoje dirbusiems pareigÅ«nams prisipažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Nurodo, kad policijos įstaigoje iÅ¡ E. V. žodžių buvo suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas, kuriame pastarasis nurodė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, su savo duotais parodymais asmuo sutiko, pasirašė paaiÅ¡kinime, administracinio teisės pažeidimo protokole bei kituose su įvykiu susijusiuose dokumentuose. Nurodoma, kad vėliau, bylos nagrinėjimo metu, E. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad 2015-10-03 eismo įvykio nesukėlė, tėvui priklausantį automobilį neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis pamatė stovintį kieme apgadintÄ .

Institucijos teigimu, E. V. parodymai visiÅ¡kai skirtingi, vieni kitiems prieÅ¡tarauja, nesutampa nei su eismo įvykio aplinkybėmis, nei su pareigÅ«nų, tyrusių eismo įvykio aplinkybes, parodymais.Institucija pagrindinį dėmesį kreipia į tai, kad į eismo įvykio vietÄ atvykę automobilio savininkas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigÅ«nams nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių paties E. V. kaltę, nekėlė kitų versijų, todėl konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas bÅ«tent tas asmuo.

Taip pat konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme versijos pakeitimas yra ne kas kita, kaip E. V. bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ ir bÅ«tinybė neprarasti teisės vairuoti transporto priemones.Skunde taip pat analizuojami teisme apklaustų liudytojų parodymai ir teigiama, kad kitų byloje asmenų, t. y. E. V. draugų bei Å¡eimos narių, parodymai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki bei skirtingi, prieÅ¡taringi tiek vieni kitiems, tiek pareigÅ«nų parodymams tiek paties E. V. parodymams, todėl jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes visi liudiję asmenys yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens artimi žmonės, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Nurodo manantys, kad teismas priimdamas nutarimÄ nesirėmė patikimais ir nuosekliais, policijos pareigÅ«nų parodymais bei pirminiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. parodymais.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ asmuo, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta E. V. praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK virÅ¡ininko M. P. skundo netenkinti. Nurodo manantis, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, rėmėsi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, visapusiÅ¡kai, pilnai, objektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visetÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , o apeliacinis skundas visiÅ¡kai nepagrįstas.E. V. nurodo su policijos suraÅ¡ytais administracinio teisės pažeidimo protokolais nesutikęs, nesutikimo motyvus paaiÅ¡kino pareigÅ«nams dar įvykio vietoje, o taip pat ir administracinę bylÄ nagrinėjant teisme.

Tuo tarpu skunde visiÅ¡kai neatkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykio vietoje pastarasis neigė kaltę, be to policijos komisariate buvo apklausiamas bÅ«damas neblaivus, o duodamas parodymus teisme, nurodė priežastis dėl ko buvo priverstas paaiÅ¡kinime prisipažinti, jog tariamai vairavo automobilį. Teigia, kad skunde neįvertinamos visos jo pateiktos minėto įvykio paaiÅ¡kinimo aplinkybės – pirma, kad nevairavo automobilio bei nesukėlė eismo įvykio, antra, kadangi dėl neblaivumo pačiam nepavyko suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, todėl paaiÅ¡kinimÄ paėmė pareigÅ«nas, tuo metu kai E. V. buvo vidutiniam neblaivumo laipsnyje, trečia, kad pripažino, jog vairavo automobilį, tiktai dėl tos priežasties, kad buvo paaiÅ¡kinta, jeigu nebus nustatyta, kas konkrečiai eismo įvykio metu vairavo automobilį, tai atsakomybė už sukeltÄ eismo įvykį teks Å¡io automobilio savininkui, t. y. tėvui G.

V.. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apklaustas teisme, davė nuoseklius ir iÅ¡samus parodymus, kuriuos, pasak E. V., patvirtina ir nukentėjusiojo G. V., liudytojų S. V., V. Z., brolio K. V. nurodytos aplinkybės, taip pat įvykio vietoje buvusio policijos pareigÅ«no V. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės. Atsiliepime teigiama, kad skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma, kad policijos pareigÅ«nų V. J. ir J. B. duoti parodymai teisme bei pirminiuose dokumentuose vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais, nuosekliais ir teismas priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje neturėjo jokio pagrindo jais abejoti.

E. V. teigimu, dėl esminių aplinkybių Å¡ių pareigÅ«nų parodymai yra prieÅ¡taringi. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko po įvykio ir patys minėto įvykio aplinkybių nematė, detaliai neužfiksavo visų pėdsakų, neapklausė visų įvykį mačiusių liudytojų, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, o tiktai apsiribojo pavirÅ¡utiniu įvykio aplinkybių tyrimu, dėl nesuprantamų priežasčių pilnai ir objektyviai neiÅ¡tirdami visų įvykio aplinkybių, kaip tai numato administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Pasak E. V., nors skunde nurodoma, kad visi byloje liudiję asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimi žmonės, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi vieni kitiems, todėl turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, tačiau bÅ«tent tarp Å¡ių liudytojų parodymų nėra nustatyta esminių prieÅ¡taravimų, o prieÅ¡ingai – policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimuose teisme yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo paminėtos tarnybiniuose praneÅ¡imuose ar kituose bylos raÅ¡ytiniuose dokumentuose.

E. V. teigia, kad byloje taip pat nėra surinkta patikimų ir neginčijamų duomenų, kurie paneigtų liudytojo K. V. tiek paaiÅ¡kinime, tiek teisme nurodytas aplinkybes, kad bÅ«tent jis vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigia, kad iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ teisme, nebuvo nustatyta jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad bÅ«tent jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V.), vairuodamas jo tėvui G.

V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.Atsiliepime E. V. taip pat nurodo, kad buvo ribojama jo teisė į gynybÄ , kadangi apie tai, kad pirminis protokolas buvo anuliuotas, todėl galioja naujesnis protokolas, jam nebuvo praneÅ¡ta, apie tai jis sužinojo tik nagrinėjant bylÄ teisme ir apklausus liudytoja policijos pareigÅ«nę J. V..Apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡nagrinėjus teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų dalyje dėl E. V. kaltės padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad E. V., vairuodamas tėvui G. V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, o po to iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. V. versijos teisme pateikimas, t.y., kad jis eismo įvykio nesukėlė, o tėvo automobilį rado kieme jau apgadintÄ , turėtų bÅ«ti vertinamas ne kitaip, o kaip bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, tačiau skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįsta apylinkės teismo skundžiamame nutarime iÅ¡vada, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., bÅ«damas neblaivus, vairuodamas jo tėvui priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadindamas svetimÄ turtÄ , iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino.Nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, kad E. V. nuo pat pradžių pripažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, kadangi iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog E. V. iÅ¡ karto po įvykio neigė vairavęs automobilį. Ir nors skunde nurodoma, kad Å¡ias aplinkybes nurodė tik E. V. artimi žmonės, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau matyti, kad teisme liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas V.

J. nurodė, kad iš pradžių E. V. sakė, kad automobilį vairavo draugas, o paskui pats prisipažino (b.l. 51-52). Ši aplinkybė užfiksuota ir pareigūno V. J. rašytame tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad E. V. tvirtino, kad ne jis vairavo automobilį, bet jis nenurodė vairuotojo (b.l.

3) bei apie tai nurodė ir teisme liudytoju apklaustas kitas pareigÅ«nas J. B., kuris paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje prisipažinęs vairavęs automobilį E. V. vėliau pradėjo neigti, teigė, kad žino, kas vairavo, bet neiÅ¡duos (b.l. 52).SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai apylinkės teismas kritiÅ¡kai vertino pirminius E. V. parodymus, t.y. pirminį raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame užfiksuotas jo prisipažinimas dėl padarytų pažeidimų, kadangi šį paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ jo žodžių surašė policijos pareigÅ«nas V.

J., kuris vėliau teisme patvirtino, jog E. V. buvo neblaivus ir pats suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo nesugebėjo. IÅ¡ byloje esančių neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų matyti, kad įvykio dienÄ E. V. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 12). Nors skunde teigiama, kad liudytojais apklaustų E. V. artimų žmonių parodymai yra nenuoseklÅ«s, vieni kitiems prieÅ¡tarauja, tačiau pirmosios instancijos teisme tarp Å¡ių asmenų parodymų esminių prieÅ¡taravimų nustatyta nebuvo.

Teisme liudytoju apklaustas K. V. paaiÅ¡kino, kad po kivirčo su broliu Evaldu tÄ vakarÄ vykusių iÅ¡gertuvių metu, bÅ«tent jis, be brolio žinios paėmęs jų tėvui priklausančio automobilio raktelius, vairavo automobilį „Opel Astra“ ir sukėlė eismo įvykį (b.l. 52-53).AnalogiÅ¡kas aplinkybes K. V. nurodė ir 2015-10-03 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, duotame Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK VPS PB vyriausiajam patruliui A. K. (b.l. 18).G. V., teisme apklaustas nukentėjusiuoju paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus E. V. kaltės nepripažino iÅ¡ pat pradžių, prisipažinimas atsirado vėliau, nes jei neprisipažįsta E., tai viskas jam.

SÅ«nus K. parėjo drebančiomis rankomis, pasisakė, kad buvo paėmęs maÅ¡inÄ , sudaužė, kieme pastatė ir dingo (b.l. 62-63). Teisme apklausta E. V. draugė S. V. paaiÅ¡kino, kad bute iki vidurnakčio vykusių iÅ¡gertuvių metu visi kompanijoje buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, o broliai E. ir K. apsipyko ir abu buvo išėję iÅ¡ buto, į kurį jos draugas E. V. grįžo po keletos minučių, o jo brolio K. nebuvo ilgÄ laikÄ (b.l. 52-53).SkundÄ nagrinėjantis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie paneigtų E. V. versijÄ , jog tai ne jis 2015-10-03, vairuodamas automobilį „ Opel Astra “, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir iÅ¡ kurio vietos jis pasiÅ¡alino.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , pagrįstai abejones ir neaiÅ¡kumus vertino E. V. naudai.

Tokiu bÅ«du pagrįstai konstatuota, jog nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodyta, kad bÅ«tent E. V. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus bei parodymus, kai tuo tarpu analogiÅ¡koje byloje Vilniaus apygardos teismas yra aiÅ¡kiai pasisakęs dėl nuoseklių įrodymų vertinimo (ATP-99-149/2014), tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas Å¡iuo teismo sprendimu nesivadovaus, kadangi tai yra tos pačios pakopos teismo priimtas procesinis sprendimas, kas nėra pripažįstama precedentu.Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pradėti administracinę teisenÄ dėl K.

V. veiksmų, tačiau nesant dėl to apeliacinio skundo, aukštesnės instancijos teismas negali išeiti už nagrinėjamo skundo ribų, todėl negali administracinio teisės pažeidimo bylos perduoti Institucijai.Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylos medžiaga nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015-10-03, todėl nuobaudos skyrimo terminas sueina 2016-04-03. LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad minėtas terminas gali bÅ«ti pratęstas ne ilgesniam negu 1 metų laikotarpiui tuo atveju, jei dėl kažkokių priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo.Esant aplinkybėms, kai apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iki administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęstinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str., 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ iki 2016-10-03 dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto 2015 m. spalio 03 d., 04.40 val., eismo įvykio Ukmergės mieste, GerseniÅ¡kių-Deltuvos gatvių žiedinėje sankryžoje, kurio metu užvažiavus ant saugumo salelės ir nutrenkus kelio ženklÄ buvo apgadintas kelio ženklas, o vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                             (parašas)                                                              Laureta Ulbienė Nuorašas tikras: Teisėja                                                                                                            Laureta Ulbienė