2ddac510-03f4-4145-a628-b3eea1fc3ea9 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-321-851/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48220-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, nuteistajam A.

L. (A. L.) ir jo gynėjai Annai Grinevič,nukentėjusiajam S. D.,vertėjai Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo S. D. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta A.

L. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. L. per pirmus dvylika Å¡io nuosprendžio vykdymo mėnesių atlyginti priteisiamÄ turtinę žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai, mokant ne mažiau kaip po 149,75 eurus per mėnesį, taip pat per visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ dirbti arba registruotis darbo biržoje.             Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ A.

L. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1796,95 Eur turėtoms S. D. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti; S. D. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės A. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:jis 2016-10-01 apie 23.30-24.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, spyrė sėdinčiam ant grindų S. D.

į pilvÄ , dėl ko S. D. patyrė pilvo sumuÅ¡imÄ su plonosios žarnos pasaito kraujosruva ir plonosios žarnos plyÅ¡imu.II. Apeliacinio skundo argumentai2.             Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir priteisti iÅ¡ kaltininko A. L. 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2.1.             Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ Â priteisdamas jam 500 eurų neturtinę žalÄ , savo sprendimo nemotyvavo, nesivadovavo žalos atlyginimo principais ir teismų formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Apelianto teigimu, po atliktos operacijos atsirado komplikacijos – pilvo sienos iÅ¡varža, – dėl ko turi vengti didelių fizinių krÅ«vių, todėl, išėjęs į laisvę, ketina gultis į ligoninę dėl dar vienos planininės operacijos, po kurios bÅ«tina reabilitacija, dėl Å¡ių priežasčių jis ilgÄ laikÄ negalės dirbti ir iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ (du mažamečius vaikus) bei padengti turimus įsiskolinimus.Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti.

  III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentaiNukentėjusiojo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam priteistos 500 Eur neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala yra 50 000 Eur, ji atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus, yra pagrįsta ir turi bÅ«ti priteista.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to nukentėjusiojo S. D. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nesivadovavo teismų formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, padarė netinkamas iÅ¡vadas, kas lėmė netinkamÄ byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ , todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir yra keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam S. D. tik 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už tyčiniais veiksmais padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad pats S. D. savo agresyviu, neadekvačiu ir pavojingu ilgai trukusiu elgesiu provokavo konfliktÄ â€“ jis, bÅ«damas labai girtas, rėkavo, daužė langus, reikalavo įleisti į namus, į kuriuos galop pateko iÅ¡daužęs balkono stiklÄ , baugino laikydamas rankoje stiklo Å¡ukę. A. L. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nukentėjusįjį S. D. pažįsta ne vienerius metus, jie bendravo Å¡eimomis, jis su žmona yra D. dukros krikÅ¡tatėviai. 2016-10-01 buvo pasikvietę pas save į svečius draugus, taip pat ir D.

– Å¡ventė įkurtuves naujame bute. Ä® svečius atėjo tik E. D. su vaikais, seserimi ir tėvais. S. D. neatėjo, nes po nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, visÄ tÄ laikÄ vartojo alkoholį. Vakaro metu E. D. ne kartÄ skambino S. D., reikalaudamas raktų nuo namų ir kad pastaroji grįžtų namo. Vėlai vakare E. D. sesuo A. M., gyvenanti kartu su D., iÅ¡važiavo namo, adresu ŽirmÅ«nų g. 20-92, Vilniuje. Netrukus po to A. M. paskambino iÅ¡sigandusi ir pasakė, kad girtas S. D. braunasi į namus, rėkia, daužo langų stiklus.

Tada jis (kaltinamasis), kartu su pas jį besisvečiavusiu V. M. nuvažiavo pas A. M.. Užėjęs į butÄ balkone pamatė visiÅ¡kai girtÄ ir rankoje didelį stiklo gabalÄ laikantį agresyviai nusiteikusį S. D.. Jis priėjo prie pastarojo, paėmė iÅ¡ jo stiklÄ , įvedė S. D. į kambarį ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ buto, negÄ sdinti mergaitės. S. D. pasakė, kad niekur neis, ir atsisėdo kambaryje ant grindų. Tuomet jis spyrė S. D. į pilvÄ , nes Å¡is nenorėjo iÅ¡eiti. Po to jis su V.

M. pakėlė S. D. nuo grindų, iÅ¡vedė į laukÄ ir paliko pasodintÄ ant laiptelių prie laiptinės, o patys grįžo pas jį (A. L.) į namus.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. D. parodė, kad jis 2016-10-01 iÅ¡važiavo žvejoti. VisÄ dienÄ vartojo alkoholį, todėl vakare buvo pakankamai apsvaigęs. Apie 22 val. nusprendęs eiti namo, skambino tuo metu pas L. besisvečiavusiai žmonai, nes neturėjo buto durų raktų. Å i pasakė, kad namuose yra jos sesuo A.

M.. Å i jo neįleido, todėl apėjęs namÄ jis pradėjo belstis į balkono lango stiklÄ . Stiklas buvo įtrÅ«kęs ir subyrėjo. Tuomet jis įlipo į balkonÄ ir beldėsi į kambario, kuriame buvo A. M., langÄ . Mergaitė buvo su ausinukais ir beldimosi negirdėjo, todėl jis iÅ¡daužė viengubÄ virtuvės langÄ . Rinkdamas stiklo Å¡ukes pamatė atėjusius A. L. ir V. M.. A. L. užėjo į balkonÄ ir liepė jam padėti ant grindų stiklo gabalÄ . Jis padėjo stiklÄ , tuomet A. L. jį iÅ¡traukė iÅ¡ balkono į kambarį ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Jie apsižodžiavo, ir A. L. jam spyrė į pilvÄ ir kažkaip iÅ¡metė iÅ¡Â buto. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. M. parodė, kad 2016-10-01 naktį su A. L. buvo nuėjęs raminti agresyvaus nukentėjusiojo į pastarojo namus, rado šį balkone su stiklo gabalu rankoje. Po to, kai A. L. atėjo į kambarį, S. D. atsisėdo viduryje kambario ant grindų ir pasakė, kad niekur neis. Tada A. L. spyrė S. D. į pilvÄ , paėmė už pakarpos, iÅ¡vedė iÅ¡ buto į laukÄ ir pasodino ant laiptelių prie įėjimo į laiptinę.Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A.

M. parodė, kad A. L. nuėjo į balkonÄ , iÅ¡tempė iÅ¡ ten S. D. ir liepė pastarajam eiti iÅ¡ buto. S. D. atsisėdo viduryje kambario ant grindų, sakydamas, kad niekur neis. Tuomet A. L. spyrė sėdinčiam S. D. į pilvÄ , po to pakėlė šį nuo grindų ir iÅ¡vedė iÅ¡ buto ir laiptinės.    Šiais įrodymas neabejotinai nustatyta, kad jokios agresijos iÅ¡ S. D. pusės A. L. atžvilgiu nebuvo, jie paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pats S. D. savo agresyviu, neadekvačiu ir pavojingu ilgai trukusiu elgesiu provokavo judviejų konfliktÄ .

Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgiama ir į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika. Dėl nustatytų A. L. smurtinių veiksmų (spyrė sėdinčiam ant grindų S. D.

į pilvÄ ,) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ir kÅ«no sužalojimus, jam buvo sumuÅ¡tas pilvas, ko pasėkoje buvo padaryta plonosios žarnos pasaito kraujosruva ir plonosios žarnos plyÅ¡imas (t. 1, b.l. 87). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis teismui nurodė jog po operacijos atsirado komplikacijos – pilvo iÅ¡varža, dėl ko negali dirbti fizinio darbo, kilnoti didelio svorio, sportuoti, nerimauja dėl ateities, nes sveikata, jo vertinimu, nėra atsistačiusi visiÅ¡kai – reikalinga dar viena planinė operacija, kuriÄ ketina darytis po 1,5 metų, kai atliks bausmę.

Ä®vertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , pagrįstÄ baimę ir nerimÄ dėl savo sveikatos, taip pat įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo ir nerimÄ dėl numatomo gydymo ateityje. Patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę bÅ«klę, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti didintina iki 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡i suma atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti. Pakeisti S. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir iÅ¡ A. L. priteisti S. D. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                      Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                      Aiva Survilienė                                    ArtÅ«ras Å umskas