2025-07-16 Nr. BB-3573-1-01-1-46187-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2539/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46187-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį: D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti D. M. laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams; D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (7 veikos), perkvalifikuoti į tęstinius nusikaltimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei už kiekvieną nusikaltimą D.

M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams; D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (veikos prieš nukentėjusiuosius G. V. ir I. R.), perkvalifikuoti į tęstinius nusikaltimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei už kiekvieną nusikaltimą D. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, paskirtas bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (veika prieš nukentėjusiuosius G.

V. ir I. R.) subendrinti apėmimo būdu ir šias apėmimo būdu subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu D. M. paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti D. M. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką pagal 2021 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi esant visiems tęstinės veikos požymiams, D. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip atskiros pavienės veikos ir paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nepagrįstai bendrintos dalinio sudėjimo būdu, netaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto.

Kasatorė teigia, kad šioje byloje nustatytos D. M. sukčiavimo ir su ja susijusios kitos nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos į tęstinius nusikaltimus, kadangi yra nustatytas išankstinis, bendras nuteistojo ir jo bendrininkų sumanymas, kuo daugiau pasipelnyti vykdant „telefoninius“ sukčiavimus. Sukčiavimai prieš nukentėjusiuosius nuosekliai sekė vienas po kito per kiek daugiau nei mėnesio laikotarpį, apgaulės mechanizmas visais atvejais taip pat būdavo identiškas.

Dėl bausmių bendrinimo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo tik pirminis ir būtinas etapas įgyvendinant visą sukčiavimo schemą. Sukčiavimo įgyvendinimo eiga rodo, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo tik dalis bendro plano apgaulės būdu įgyti kuo daugiau lėšų, po kurios netrukus sekė kitų veiksmų atlikimas. Tokių aplinkybių kontekste ši veika turi būti pripažinta kaip padaryta idealiąja sutaptimi su kitomis nusikalstamomis veikomis ir bendrinant bausmes atitinkamai taikomas bausmių apėmimas, numatytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas dėl bausmių bendrinimo nurodomas deklaratyviai – kasaciniame skunde cituojamos teismų praktikos nuostatos, tačiau pastarosios nėra susiejamos su kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais, skunde dėstoma subjektyvi nuomonė, kodėl teismas turėtų taikyti kitokį bausmių bendrinimo būdą, tačiau nėra pateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų grindžiamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atrankos teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikavimu šias laikant tęstine nusikalstama veika, kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, yra apeliacine tvarka neskųstas ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis